Kauno apygardos teismo nutartis

2026-03-10 · Civilinė byla Nr. e2S-207-601/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-10
Bylos Nr.
e2S-207-601/2026
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03941-2024-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Atsakovas
M. B.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Tavo pastogė“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-207-601/2026Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03941-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.3.2.6.1; 3.3.2.7 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. B. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. spalio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2VP-7749-1008/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tavo pastogė“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tavo pastogė“ ieškinį atsakovui M. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tavo pastogė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. B. 1 303,65 Eur skolą, 156,59 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 33,00 Eur žyminio mokesčio

Žemesnės instancijos teismas

2. Telšių apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-4367-1227/2024, buvo patvirtinta ieškovės UAB „Tavo pastogė“ ir atsakovo M. B. sudaryta taikos sutartis.

Šalies argumentai

3. Ieškovė UAB „Tavo pastogė“ 2025 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą pagal Telšių apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovas M. B. neatlieka mokėjimų pagal taikos sutartyje nustatytą įsiskolinimo grąžinimo grafiką.

Žemesnės instancijos teismas

4. Telšių apylinkės teismas 2025 m. spalio 1 d. nutartimi, be kita ko, išaiškino šalims teisę nurodyti aplinkybes ir pateikti teismui įrodymus, susijusius su taikos sutarties vykdymu. Minėta nutartis atsakovui išsiųsta ir įteikta per Lietuvos teismų informacinės sistemos elektroninių paslaugų portalą (EPP), nustačius, kad atsakovas turi aktyvią EPP paskyrą ir ja naudojasi. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė savo nuomonės dėl vykdomojo rašto išdavimo bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdoma tinkamai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Telšių apylinkės teismas 2025 m. spalio 21 d. nutartimi ieškovės UAB „Tavo pastogė“ prašymą tenkino ir nutarė išduoti jai vykdomąjį raštą dėl priverstinio teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo.

6. Teismas nustatė, kad 2024 m. spalio 21 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kurios 3 punkte atsakovas įsipareigojo 1 303,65 Eur įsiskolinimą sumokėti pagal įsiskolinimo grąžinimo grafiką per 24 mėnesių laikotarpį, t. y. iki 2026 m. spalio 25 d. Mokėjimo diena nustatyta kiekvieno mėnesio 25 (dvidešimt penkta) diena, mokėjimus pradedant mokėti nuo 2024 m. spalio 25 d. Skola turi būti grąžinama lygiomis dalimis per 24 mėnesius, t. y. mokant po 54,00 Eur kas mėnesį, o paskutinė įmoka – 61,65 Eur. Taip pat taikos sutarties 5 punkte nustatyta, kad atsakovas per 10 kalendorinių dienų nuo taikos sutarties patvirtinimo įsipareigojo sumokėti ieškovei bylinėjimosi išlaidas, t. y. atlyginti negrąžinto žyminio mokesčio dalį – 8,25 Eur.

7. Teismas, įvertinęs prie ieškovės prašymo pridėtus mokėjimo nurodymus, nustatė, kad skolininkas vėlavo sumokėti jau pirmąją įmoką pagal taikos sutartį, taip pat vėlavo sumokėti įmokas už 2025 m. gegužės ir birželio mėnesius. Teismas pažymėjo, kad nuo 2024 m. spalio mėnesio skolininkas iš viso yra sumokėjęs 720,00 Eur sumą, tačiau nuo 2025 m. rugpjūčio mėnesio taikos sutarties nebevykdo ir įmokų nebemoka. Tuo tarpu iki šios nutarties priėmimo dienos skolininkas turėjo būti sumokėjęs ne mažesnę kaip 748,05 Eur sumą (61,65 Eur × 12 mėn. + 8,25 Eur). Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas nesilaiko taikos sutartyje nustatyto mokėjimo grafiko ir tinkamai nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties, teismas sprendė, jog egzistuoja teisinis pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl priverstinio teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atsakovas M. B. atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą arba jį išduoti tik dėl faktiškai nesumokėtos sumos. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties. Atsakovas nurodo, kad iki 2025 m. spalio mėn. buvo sumokėjęs 720 Eur, o pagal mokėjimo grafiką turėjo būti sumokėta 748,05 Eur, todėl skirtumas sudarė tik 28,05 Eur, kuris vėliau buvo padengtas papildomu mokėjimu. Atsakovo teigimu, teismas neįvertino šių aplinkybių ir nepagrįstai sprendė dėl vykdomojo rašto išdavimo visai sumai;

1.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė prieš kreipdamasi į teismą nesiėmė jokių veiksmų nedideliam mokėjimo skirtumui pašalinti ir nepateikė atsakovui jokių pretenzijų ar priminimų, todėl prašymas išduoti vykdomąjį raštą visai sumai, atsakovo vertinimu, yra neproporcingas ir nesąžiningas;

1.3. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino atsakovo nurodytų aplinkybių dėl galimų priešpriešinių reikalavimų. Atsakovas teigia, kad ieškovė faktiškai naudojosi jam priklausančiomis patalpomis ir kitomis bendrojo naudojimo erdvėmis už tai neatlygindama, todėl egzistuoja pagrindas priešpriešiniams reikalavimams ir jų įskaitymui;

Atsiliepimas

1.4. Atsakovo teigimu, dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų.

9. Ieškovė UAB „Tavo pastogė“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą, nes atsakovas nevykdė teismo 2024 m. spalio 21 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties ir nesilaikė joje nustatyto įsiskolinimo grąžinimo grafiko;

2.2. Atsakovas praleido kelis taikos sutartyje nustatytus mokėjimus (2025 m. kovo 25 d., 2025 m. rugpjūčio 25 d. ir 2025 m. rugsėjo 25 d.), todėl, vadovaujantis taikos sutarties sąlygomis, ieškovė įgijo teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai likusiai nesumokėtai skolos sumai;

2.3. Atsakovas tik po skundžiamos nutarties priėmimo sumokėjo 28,05 Eur sumą, tačiau ir po to toliau nevykdo taikos sutartyje nustatytų mokėjimų;

Šalies argumentai

2.4. Ieškovė nesutinka su atsakovo nurodomais priešpriešiniais reikalavimais dėl patalpų naudojimo ir pažymi, kad šių reikalavimų nepripažįsta, jų į apskaitą neįtraukė ir jokio įskaitymo neatliko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų nevykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, prieš tai išsprendus procesinio pobūdžio klausimą.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė (i) 2025 m. rugsėjo 25 d. ieškovės prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo kopiją, (ii) skundžiamos nutarties kopiją, (iii) devynių mokėjimų po 80 Eur sumą, atliktų 2025 m. liepos 16 d., 2025 m. birželio 26 d., 2025 m. gegužės 31 d., 2025 m. balandžio 24 d., 2025 m. vasario 23 d., 2025 m. sausio 23 d., 2024 m. gruodžio 23 d., 2024 m. lapkričio 9 d., 2024 m. spalio 27 d., įrodymus, taip pat 2025 m. spalio 22 d. atlikto 28,05 Eur pavedimo kopiją, (iv) 2025 m. spalio 3 d. ir 2025 m. spalio 10 d. atsakovo ieškovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras, (v) atsakovo paaiškinimus dėl (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, namo „faktinės situacijos“. Ieškovė kartu su atsiliepimu pateikė mokėjimo nurodymą dėl atsakovo 2025 m. spalio 22 d. atlikto 28,05 Eur mokėjimo bei ieškovės 2025 m. spalio 20 d. ir 2025 m. spalio 31 d. raštų, adresuotų atsakovui, kopijas.

12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teisme nauji įrodymai priimami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, kad šalis jų nepateikė pirmosios instancijos teisme dėl svarbių priežasčių arba kai būtinybė juos pateikti atsirado vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, skundžiama nutartis bei 2025 m. liepos 16 d., 2025 m. birželio 26 d., 2025 m. gegužės 31 d., 2025 m. balandžio 24 d., 2025 m. vasario 23 d., 2025 m. sausio 23 d., 2024 m. gruodžio 23 d., 2024 m. lapkričio 9 d. ir 2024 m. spalio 27 d. atliktų mokėjimų įrodymai jau yra pirmosios instancijos teismo bylos medžiagoje, todėl jų pakartotinis pateikimas nelaikytinas naujais įrodymais ir atskirai į bylą nepriimamas.

13. Tiek atsakovo kartu su atskiruoju skundu, tiek ieškovės kartu su atsiliepimu pateikti 2025 m. spalio 22 d. mokėjimo dokumentai patvirtina aplinkybę dėl atsakovo atlikto 28,05 Eur mokėjimo. Kadangi šis mokėjimas atliktas jau po skundžiamos nutarties priėmimo, apeliacinės instancijos teismas šiuos dokumentus priima ir vertina kaip su ginčo argumentais susijusius įrodymus.

14. Atsakovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir paaiškinimai dėl ieškovės tariamo naudojimosi atsakovui priklausančiomis patalpomis, taip pat ieškovės pateikti 2025 m. spalio 20 d. ir 2025 m. spalio 31 d. raštai nėra susiję su nagrinėjamu klausimu – vykdomojo rašto išdavimu dėl teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymo. Minėti dokumentai iš esmės grindžia galimus atsakovo priešpriešinius reikalavimus ieškovei bei ieškovės poziciją dėl šių reikalavimų nepripažinimo. Kadangi šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, apeliacinės instancijos teismas šių dokumentų nepriima ir nevertina.

Dėl ginčo esmės

15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie atsakovo atliktus mokėjimus, nustatė, kad atsakovas nesilaikė taikos sutartyje nustatyto mokėjimų grafiko ir laiku neatliko dalies įmokų. Atsakovas šių aplinkybių iš esmės neginčija, tačiau atskirajame skunde teigia, kad mokėjimų skirtumas buvo nedidelis ir vėliau padengtas papildomu mokėjimu, todėl, jo nuomone, nebuvo pagrindo išduoti vykdomąjį raštą visai likusiai sumai. Be to, jis teigia, kad turi priešpriešinių reikalavimų ieškovei, todėl egzistuoja pagrindas jų įskaitymui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais.

16. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Tuo atveju, jeigu nėra vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

17. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Telšių apylinkės teismas 2024 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4367-1227/2024 patvirtino tarp ieškovės UAB „Tavo pastogė“ ir atsakovo M. B. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 1 303,65 Eur įsiskolinimą pagal įsiskolinimo grąžinimo grafiką per 24 mėnesių laikotarpį, t. y. iki 2026 m. spalio 25 d., mokant po 54,00 Eur kas mėnesį, o paskutinė įmoka – 61,65 Eur. Taikos sutartyje taip pat nustatyta, kad atsakovui neatlikus bent vieno mokėjimo pagal nustatytą grafiką, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai likusiai nesumokėtai skolos sumai.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos pačios nustato savo tarpusavio teises ir pareigas, o teismui ją patvirtinus ji įgyja vykdytino dokumento galią. Šalys, sudarydamos taikos sutartį, susitarė ne tik dėl prievolės vykdymo grafiko, bet ir dėl jos nevykdymo pasekmių. Civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja sutarčių privalomumo principas (pacta sunt servanda), reiškiantis, kad teisėtai sudarytos sutartys jų šalims turi įstatymo galią ir privalo būti vykdomos sąžiningai bei tiksliai laikantis sutarties sąlygų. Atsakovas, sudarydamas taikos sutartį, laisva valia sutiko su joje nustatytomis prievolės vykdymo sąlygomis (laikytis nustatyto mokėjimų grafiko) ir jų pažeidimo teisinėmis pasekmėmis.

19. Nagrinėjamu atveju taikos sutartyje aiškiai nustatyta, kad atsakovui neatlikus bent vieno mokėjimo pagal įsiskolinimo grąžinimo grafiką, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai likusiai nesumokėtai skolos sumai. Todėl vien mokėjimų grafiko nesilaikymas, nepriklausomai nuo susidariusio skirtumo dydžio ar jo vėlesnio padengimo, sudaro pagrindą taikyti taikos sutartyje nustatytas pasekmes. Tokia sąlyga civilinėje teisėje yra leidžiama ir atspindi šalių susitarimą dėl prievolės vykdymo užtikrinimo mechanizmo.

20. Atsakovo argumentai, kad nesumokėta suma sudarė tik 28,05 Eur, nepaneigia aplinkybės, jog atsakovas pažeidė taikos sutartyje nustatytą mokėjimų grafiką. Vien tai, kad atsakovas dalį įmokų sumokėjo pavėluotai ar vėliau padengė susidariusį skirtumą, savaime nepanaikina kreditoriaus teisės pasinaudoti taikos sutartyje nustatyta procesine teisių gynimo priemone.

21. Be to, teismo patvirtintos taikos sutarties institutas yra skirtas užtikrinti civilinių ginčų galutinį išsprendimą ir teisinių santykių stabilumą tarp šalių. Jei teismas kiekvienu atveju, nepaisydamas šalių susitarimo dėl sutarties nevykdymo pasekmių, vertintų mokėjimų pažeidimo mastą ar jo reikšmingumą, tai paneigtų taikos sutarties, kaip ginčo užbaigimo ir teisinio stabilumo užtikrinimo priemonės, paskirtį.

22. Atsakovo argumentai dėl proporcingumo ir ieškovės tariamo nesąžiningumo taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju vertinama ne ieškovės elgesio proporcingumas, o tai, ar egzistuoja teisinis pagrindas priverstinai vykdyti teismo patvirtintą taikos sutartį. Nustačius, kad atsakovas nesilaikė mokėjimų grafiko, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išduoti vykdomąjį raštą.

23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovo nurodomos aplinkybės dėl galimų priešpriešinių reikalavimų, susijusių su ieškovės tariamu patalpų naudojimu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Vykdomojo rašto išdavimo procese sprendžiama tik tai, ar egzistuoja pagrindas priverstinai vykdyti teismo patvirtintą taikos sutartį, o galimi šalių materialiniai ginčai gali būti sprendžiami pareiškiant savarankiškus reikalavimus atskira tvarka.

24. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos duomenis ir pagrįstai nusprendė išduoti vykdomąjį raštą dėl priverstinio teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad vien tik vykdomojo rašto išdavimas pats savaime nesukelia priverstinio vykdymo pasekmių, nes tokios pasekmės atsiranda tik tuo atveju, kai vykdomasis raštas pateikiamas vykdyti antstoliui.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas