- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-27
- Bylos Nr.
- 2A-2749-781/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00461-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Laima Gerasičkinienė, Jūratė Varanauskaitė (pran.)
- Atsakovas
- B. P.
- Ieškovas
- V. P.
- Išvadą teikia
- Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jūratės Varanauskaitės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės B. P. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei B. P. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą – Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. P. kreipėsi į Ignalinos rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei B. P., prašydamas pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10-242/2006 patvirtinto ieškovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui L. P., gimusiam 1998 m. liepos 22 d., dydį, sumažinant nuo teismo nustatyto išlaikymo po 300, 00 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės iki 150, 00 Lt sumos kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodė, kad dabartiniu metu mokėti 300 Lt dydžio išlaikymą neturi galimybių, nes sveikatos būklė neleidžia dirbti. Jis gauna 320 Lt dydžio invalidumo pensiją, jam reikalingi vaistai, reikia važinėti pas gydytojus, todėl 300 Lt išlaikymo suma yra nepakeliama finansiniu požiūriu. Prašė sumažinti vaiko išlaikymo dydį iki 150 Lt per mėnesį, kadangi jis jau trejus metus negali dirbti, jam buvo atliktos kelios operacijos, jau du metai gydomas, todėl negali dirbti ir uždirbti pinigų. Dabartiniu metu jam nustatytas neįgalumas. Esant 45 procentų nedarbingumui jam darbo birža darbo pasiūlyti negali, todėl jis pats ieškosi darbo.
Atsiliepimas
Atsakovė B. P. nurodė, kad jai vienai buvo sunku išlaikyti vaiką, kadangi dabar likęs vienas nepilnametis sūnus nėra vienintelis vaikas, kartu gyveno ir antras sūnus, kuris dar mokėsi mokykloje, buvo nepilnametis ir vyresnysis sūnus, kuris irgi dar mokėsi. Todėl ji niekada nebūtų sutikusi su 300 Lt išlaikymu ir sutiko vien dėl to, kad su ieškovu susitarė, jog tai bus pastovi suma. Ieškovo gyvenimo būdas privedė prie santuokos nutraukimo. Ieškovas dėl alkoholio vartojimo prarado darbą mokykloje, kur gaudavo gerą atlyginimą. Atsakovė sutiko sumažinti priteistą išlaikymą 50 Lt, nes ieškovo darbingumas yra 55 procentų ir jo pareiga susirasti darbą.
Institucijos, teikiančios išvadą Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius su ieškiniu nesutiko.
Žemesnės instancijos teismas
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - pakeitė Ignalinos rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10-242/2006 patvirtintos B. P. ir V. P. 2006 m. vasario 15 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui L. P., nustatant, kad vaiko tėvas V. P., pradedant nuo 2012 m. sausio 30 d., mokės nepilnamečiui vaikui L. P. po 200, 00 Lt kas mėnesį iki vaiko L. pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus sumokant vaiko motinai B. P. iki einamojo mėnesio 10 dienos, vietoje sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyto 300, 00 Lt išlaikymo, mokamo kas mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos. Teismas nurodė, kad kelerius paskutinius metus ieškovas V. P. serga, ką patvirtina viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos 2009 m. vasario 12 d. medicininis pažymėjimas Nr. 4 ir išrašai iš medicininių dokumentų (b. l. 10, 8, 41), M. M. ligoninės dokumentai (b. l. 9), iš kurių matyti, kad V. P. diagnozuota epilepsija, pablogėjęs regėjimas, dėl ko buvo atliktos operacijos. Vilniaus teritorinės darbo biržos 2011 m. spalio 23 d. siuntimas sveikatos patikrinimui dėl tinkamumo dirbti viešuosius darbus patvirtina, kad V. P. medikų pripažintas netinkamu atlikti teritorijos tvarkymo ir pagalbinių darbų (b. l. 55). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. vasario 14 d. išduota darbingumo lygio pažyma patvirtina, kad V. P. nuo 2012 m. sausio 30 d. nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, jis neteko 45 procentų darbingumo (b. l. 81), o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. kovo 26 d. pažyma patvirtina, kad jam priskaičiuota 321, 24 Lt per mėnesį netekto darbingumo pensija (b. l. 82). Todėl teismas, įvertinęs ieškovo paaiškinimus, aukščiau nurodytus dokumentus bei kitus, esančius byloje dokumentus - Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus 2011 m. birželio 27 d. pažymą apie ieškovo įregistravimą darbo biržoje ir nedarbo draudimo išmokų mokėjimą bei ieškančio darbo asmens V. P. atmintinę (b. l. 11-12), Vilniaus garantuojamos teisės pagalbos 2011 m. liepos 11 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovui (b. l. 13-15), konstatavo, kad po Ignalinos rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. sprendimo priėmimo, kuriuo buvo patvirtinta B. P. ir V. P. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ieškovo V. P. turtinė padėtis iš esmės pasikeitė, todėl, pirmosios instancijos teismo nuomone, prašymas sumažinti sutarto vaiko išlaikymo dydį yra teisėtas ir pagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalimi, iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovo reikalavimu sumažinti jo teiktino vaikui išlaikymo dydį iki 150 Lt per mėnesį. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių – jis yra beveik 14 metų amžiaus, mokosi mokykloje ir lanko būrelius - nurodė, jog V. P. siūlomo 150 Lt per mėnesį jo teiktino išlaikymo šiam vaikui akivaizdžiai nepakanka, todėl teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, tenkino ieškinį iš dalies ir sumažino šalių sutartimi sutarto vaiko išlaikymo dydį iki 200 Lt per mėnesį, nustatant šio sumažinto išlaikymo mokėjimo pradžią nuo 2012 m. sausio 30 dienos, t. y. nuo V. P. darbingumo lygio nustatymo dienos. Priimdamas tokį sprendimą, teismas nurodė, kad vaiko tėvas, nežiūrint tos aplinkybės, kad jis yra darbingas tik iš dalies, turi sąžiningai siekti užtikrinti vaikui pakankamą išlaikymą, aktyviai ieškotis darbo, kurį galėtų dirbti esant jo dabartinei sveikatos būklei, nes kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino pats ieškovas, ir kaip matyti iš byloje esančių išrašų ir SODROS duomenų bazės (b. l. 94-105), galimybių jam surasti darbą dar yra. Priimdamas sprendimą sumažinti išlaikymo dydį iki 200 Lt per mėnesį, teismas atsižvelgė ir į tai, kad praktiškai tokio dydžio išlaikymą vaikui L. – po 195 Lt per mėnesį - moka Vaikų išlaikymo fondas, kai nėra galimybių išieškoti išlaikymo iš vaiko tėvo ir kaip paaiškino teisme Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė, iki tokio dydžio galėtų būti sumažintas tėvo teiktinas vaiko išlaikymas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė B. P. skundžia šį teismo sprendimą, prašo jį pakeisti – priteisti iš ieškovo vaiko išlaikymui po 250 Lt per mėnesį vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo priteisti po 300 Lt per mėnesį iki vaiko pilnametystės. Priteisti atsakovei iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad minimaliems vaiko poreikiams skirtina 800 Lt per mėnesį suma vaiko poreikių nebepatenkina, kadangi vaiko poreikiai nėra sumažėję ir jų tenkinimas negali būti sumažintas. Be to, Ignalinos rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. sprendimu iš ieškovo priteista 300 Lt suma vaiko išlaikymui, o tai jau yra mažiau nei vaiko išgyvenimui reikalinga būtina minimali suma. Be to, ieškovas yra darbingas 55 proc., ribotas darbingumas nustatytas tik 2012 m., jam nustatytos ligos nėra tokios, dėl kurių jis visiškai negalėtų dirbti ir gauti pajamų be to, ieškovas savo aplaidžiu elgesiu sumažino savo galimybes gauti pajamas dėl riboto darbingumo. Apeliantė nurodo, kad pats ieškovas iššvaistė savo turtą, vartoja alkoholį. Be to, išlaikymo sumažinimas galioja tik ateityje, tai yra mažesnis išlaikymas pradedamas išieškoti įsiteisėjus teismo sprendimui jį sumažinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas V. P. prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas ieškinyje bei teismo posėdžių metu išsakytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės B. P. apeliacinio skundo ribose.
Byloje nustatyta, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje nutraukta V. P. ir B. P. santuoka ir patvirtinta jų 2006 m. vasario 15 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią jų nepilnamečių vaikų P. P., gimusio 1988 m. rugsėjo 9 d., ir L. P., gimusio 1998 m. liepos 22 d., gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su motina B. P.; V. P. jam priklausančią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris priklausė šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis (1/2 dalies buto vertė 8000 Lt) perdavė nuosavybės teise savo nepilnamečiams vaikams P. P. ir L. P. kaip šių vaikų išlaikymą už laikotarpį nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2008 m. birželio 1 d., skaičiuojant po 150, 00 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaiko P. pilnametystės, o po vaiko P. pilnametystės skaičiuojant po 300, 00 Lt kas mėnesį vienam vaikui L.; o nuo 2008 m. birželio 1 d. V. P. įsipareigojo nepilnamečio vaiko L. P. išlaikymui mokėti po 300, 00 Lt kas mėnesį iki vaiko L. pilnametystės, pinigus sumokant vaiko motinai B. P. iki einamojo mėnesio 10 dienos.
Pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko radai ir ugdymuisi užtikrinti.
CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostata dėl išlaikymo dydžio proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai reiškia, kad vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų galimybių. Šioje įstatymo nuostatoje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Vienas jų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).
Išlaikymo dydį taip pat lemia tėvų turtinė padėtis, t. y. vaiko išlaikymui negali būti priteista daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to bylą dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
Byloje atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad vaiko minimaliems kasdieniams poreikiams ji per mėnesį išleidžia maždaug 1 003, 50 Lt sumą. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kad šie poreikiai galėtų būti patenkinti, skiriant mažesnio dydžio išlaikymą ir nenurodė, kiek būtina skirti tokio amžiaus vaikui lėšų, siekiant užtikrinti jo būtinus poreikius maistui, drabužiams, ugdymo priemonėms, higienos priemonėms, sveikatos apsaugai (vaistai, vitaminai), padengti jo daliai tenkančius komunalinius mokesčius, sumokėti už mokyklos reikmenis ir kt. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovės nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui per mėnesį yra pagrįstos ir realios.
Byloje nustatyta, kad ieškovo gaunamos pajamos yra 321, 24 Lt, jis nedirba. Tačiau nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Iš byloje esančio aukštojo mokslo diplomo matyti, kad ieškovas yra technikos disciplinų ir darbų mokytojas (b. l. 56). Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad ieškovas, nors ir turėdamas sveikatos problemų, nesiima visų galimų priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas sūnui. Byloje nustatyta, kad ieškovas negali dirbti viešųjų darbų (b. l. 55), tačiau įrodymų apie tai, kad ieškovas negali dirbti pagal įgytą išsilavinimą, byloje nėra (CPK 12 str., 178 str.). Taigi objektyviai vertinant ieškovas pajėgus dirbti pagal savo išsilavinimą ir gauti didesnes pajamas, kad būtų patenkinti ieškovo vaiko bei jo poreikiai. Aplinkybė, kad ieškovas šiuo metu nepakankamai turi pajamų, tačiau nesiima visų įmanomų priemonių savo materialinei padėčiai pagerinti, pati savaime negali reikšti, kad yra teisinis pagrindas perkelti šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo naštą didesne dalimi atsakovei. Ieškovo argumentas, kad jis dėl sveikatos būklės nepajėgus teikti priteisto išlaikymo, nepagrįstas, kadangi, kaip matyti iš medicininių dokumentų, jau santuokos nutraukimo metu, taigi ir pačiam ieškovui sutikus mokėti po 300 Lt per mėnesį sūnaus išlaikymui, ieškovas turėjo minėtus sveikatos sutrikimus (b. l. 8-9), be to, ieškovo vartojami vaistai yra kompensuojami (b. l. 10).
Įvertinusi visas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismo priteistas 200 Lt išlaikymo dydis nėra proporcingas šalių turtinei padėčiai. Kadangi šalių nepilnametis sūnus faktiškai gyvena su atsakove, jai tenka ne tik prievolė išlaikyti vaiką, tačiau ir kasdieniniai rūpesčiai jį prižiūrint, auginant ir auklėjant, todėl ieškovas, kaip vaiko tėvas turėtų teikti sūnui didesnį išlaikymą, neperkeliant vaiko išlaikymo ir auklėjimo pareigų didesne dalimi vien atsakovei. Dėl minėto pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo dydis didintinas iki 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas priteisto išlaikymo dydį padidinant iki 250 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Ieškovas kreipėsi su ieškiniu ne dėl išlaikymo dydžio priteisimo, o dėl išlaikymo, priteisto Ignalinos rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. sprendimu, dydžio pakeitimo, t. y. sumažinimo. Šiuo atveju išlaikymo dydžio sumažinimas galioja tik ateityje, t. y. mažesnis išlaikymas pradedamas išieškoti įsiteisėjus teismo sprendimui jį sumažinti.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį, bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
,,Priteisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10-242/2006 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui L. P., gim. 1998 m. liepos 22 d., nustatant, kad vaiko tėvas V. P. mokės nepilnamečiui sūnui L. P. po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pinigus sumokant iki einamojo mėnesio 10 dienos, pavedant uzufrukto teise vaiko išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti jo motinai B. P.“