Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini)., Klaipėdos r. sav., nebaustai administracine tvarka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2016-03-18 apie 14.16 val., adresu (duomenys neskelbtini)., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nesiėmė visų atsargumo priemonių keisdama važiavimo kryptį (kai horizontalus kelio ženklinimas nurodo tik sukti į kairę, o važiavo tiesiai), neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui ir susidūrė su juo. Apie eismo įvykį nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Minėtais veiksmais I. Z. kaltinama pažeidusi Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 9, 101, 222 punktų reikalavimus ir padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu I. Z. parodė, kad prisipažįsta padariusi pažeidimą, tačiau nesuprato tos situacijos, kadangi ji prastai žino miesto centrą. Vairuoja tik 3 mėnesius. Važiuodama vadovaujuosi kelių eismo taisyklėmis. Sąmoningai neišvažiavo iš įvykio vietos, tiesiog, nesureagavo. Didelio trenksmo įvykio metu ji negirdėjo. Su autoįvykio schema sutinka. Sustojus prie namų, nieko nepastebėjo. Tik vėliau pastebėjo šiokius tokius įbrėžimus. Po šoko negali visko gerai prisiminti. Nenorėjo pabėgti iš įvykio vietos. Tikrai to nebūtų padariusi.

I. Z. atstovė advokatė teismo posėdžio parodė, kad dėl 130 str. tai yra tyčinis pažeidimas, ir administracinis pažeidimas skiriamas už tai, kad sąmoningai pabėga iš įvykio vietos. Bet mergina net nesuvokė situacijos. Žala nedidelė. Tikėtina, kad ji net nepajuto susilietimo, galėjo nepajusti brūkštelėjimo, nes buvo šoko būsenoje, nes buvo staigiai išsukta iš tos juostos. Mergina neturi didelės vairavimo patirties. Ji iš didelio susijaudinimo, nepajuto brūkštelėjimo. Jos veiksmuose nėra tyčios, nėra net neatsargumo. Prašom išteisinti, nutraukti bylą. Tokia bausmė neproporcinga, atsižvelgiant į asmens asmenybę. Mergina mokėsi Danijoje, baigė mokslus. Šiuo metu ieško darbo ir jai jau yra realus pasiūlymas. Ši nuobauda – teisių atėmimas pakenks jos tolimesniam gyvenimui. Mergina nebuvo niekada bausta, niekada nevartoja alkoholio. Yra pagrindas nutraukti bylą, protingumo kriterijais vadovaujantis, teisių neatimti. Tai yra draudiminis atvejis, draudimas apmokės žalą. Aš galiu patikinti, kad bus sumokėta žala, buvo kreiptasi į draudimo kompaniją, tik draudime dar nesutvarkyti dokumentai. Yra dokumentai, kad ji baigė aukštąją mokyklą, šiuo metu toliau studijuoja.

Liudytojas L. T., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad jis buvo tos mašinos vairuotojas. Mergina pasuko. Įvyko kontaktas, bet mergina nepajuto. Nedidelė žala. Susilietimas buvo, bet mergina galėjo ir nepajusti. Jis važiavo iš dešinės juostos, merginai nebuvo galima sukti į kairę, ji važiavo tiesiai ir įvyko kontaktas. Kvietė policiją, nes mašina nebuvo jo, mergina po įvykio nuvažiavo. Visą dokumentaciją dėl įvykio tvarkė įmonės vadovas. Policijoje nufotografavo jo mašiną. Merginos numerį užsirašė jo klientas. Kaip žalos atlyginimo klausimas išspręstas nežino, tuo užsiėmė įmonės vadovas tai buvo brūkštelėjimas. Iš merginos pusės parvažiavo mašina, brūkštelėjimas nedidelis, galėjo ir nepastebėti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio Ž. J. 2016-03-18 tarnybiniame pranešime (b. l. 7) užfiksuota, jog dirbant AP Dainava 3, kartu su vyriausiuoju patruliu S. B., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini). ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu kaltininkas pasišalino. Nuvykus į įvykio vietą buvo pastebėtas automobilis MB E200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo L. T.. Asmuo paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) g link (duomenys neskelbtini). pirma eismo juosta, o antra eismo juosta važiavęs automobilis Volvo V50 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). sankryžoje taip pat važiavo tiesia į (duomenys neskelbtini) gatvę, nors iš antros eismo juostos tiesiai važiuoti negalima, todėl kliudė pirma eismo juosta važiavusį Taxi automobilį ir iškarto pasišalino iš eismo įvykio vietos apie įvykį nepranešęs policijai.

Eismo įvykio vietos schemomis (b. l. 15, 17) nustatyta, jog eismo įvykio data – 2016-03-18, 14.00 val., vieta – (duomenys neskelbtini) sankryža, Klaipėdoje. Nustatyta, jog schemose nurodyti tikslūs duomenys, pagal kuriuos yra galima nustatyti automobilio MB E200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vietos apgadinimus ir išsidėstymą po eismo įvykio.

Papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 18) nustatyta, jog apgadintas automobilio MB E200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis, priekinis kairės pusės ratas, prekinės dešinės pusės sparnas.

Foto lentelėse (b. l9-24) užfiksuoti automobilio MB E200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai.

Foto lentelėse (b. l. 25-26) užfiksuoti automobilio Volvo V50 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai.

Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, privalu išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių bei kitas aplinkybes turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.).

Administracinės bylos medžiaga objektyviai ir neginčytinai nustatyta, jog 2016-03-18 I. Z. apie 14.16 val., adresu (duomenys neskelbtini)., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nesiėmė visų atsargumo priemonių keisdama važiavimo kryptį (kai horizontalus kelio ženklinimas nurodo tik sukti į kairę, o važiavo tiesiai), neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui ir susidūrė su juo. Tokiu būdu, konstatuotina, jog, I. Z. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., įrodyta.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.

I. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir dėl to, kad ji pasišalino iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešusi policijai. Šiais savo veiksmais I. Z. kaltinama padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 da. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir, priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

I. Z. administracine tvarka kaltinama už tai, kad ji iš eismo įvykio vietos pasišalino, policijai nepranešė, tuo pažeidė KET reikalavimus ir padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str.1 d. Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d. užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu - tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

I. Z. ginčija tyčios buvimą savo veiksmuose, nurodydama, kad nesuvokė (nejautė), jog padarė autoįvykį ir iš jo pasitraukė. Šį I. Z. argumentą teismas pripažįsta nepagrįstu, nes byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad ji suprato, jog padarė autoįvykį, kadangi esant bamperio sugadinimams, nebuvo galima nepajausti smūgio, kuris buvo pakankamai stiprus, pagal sugadinimus, buvo slystantis įbrėžimas, todėl vairuotoja turėjo pajusti susidūrimą, nes slydimas buvo gana pakankamas. Smūgio nepajusti vairuotoja negalėjo, nes nubrėžimai buvo gan gilūs.

Pagal aukščiau nurodytas aplinkybes teismas atmeta I. Z. iškeltą versija, kad ji kontakto su kitu automobiliu nepajuto, kadangi pagal visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad I. Z. vairuodama transporto priemonę Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nesiėmė visų atsargumo priemonių keisdama važiavimo kryptį (kai horizontalus kelio ženklinimas nurodo tik sukti į kairę, o važiavo tiesiai), neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui ir susidūrė su juo, o pats kontaktas buvo šonas į šoną, kuriuo buvo įbrėžtas Mercedes-benz E200 automobilio priekinis bamberis, priekinis kairės pusės ratas, bei priekinis dešinės pusės sparnas, o esant tokiems padarytiems sugadinimams, nebuvo galima nepajausti smūgio, neiškvietė policijos pareigūnų ir išvažiavo iš įvykio vietos. Jos iškelta versija, kad nejautė kontakto su kitu automobiliu, paneigti parodymais ir laikoma kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Ištyręs, įvertinęs įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad įrodyta, jog I. Z. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK130 str. 1 d. Jos veika kvalifikuota teisingai. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių jo kaltę.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę – nebausta administracine tvarka, į jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Įvertinęs visa tai bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti I. Z. paskyrus ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimalias baudas. Paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu (ATPK 33 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 250 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

I. Z. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., ir paskirti jai 144 eurų (vieno šimto keturiasdešimt keturių) baudą;

I. Z. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., ir paskirti jai 868 eurų (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. pagrindu šias I. Z. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jai galutinę administracinę nuobaudą - 868 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį ROIK: 16056233329 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.