- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-06-28
- Bylos Nr.
- ATP-371-360/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01259-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2016 m. kovo 18 d. apie 14.16 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nesiėmė visų atsargumo priemonių keisdama važiavimo kryptį (kai horizontalus kelio ženklinimas nurodo tik sukti į kairę, o važiavo tiesiai), neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui ir susidūrė su juo. Apie eismo įvykį nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Minėtais veiksmais I. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 9, 101, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
2016 m. balandžio 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu I. Z. pripažinti kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., ATPK 130 str. 1 d. ir jai paskirta pagal ATPK 127 str. 2 d. – 144 eurų bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 868 eurų (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. ATPK 33 str. 2 d. pagrindu I. Z. paskirtos administracines nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė administracinė nuobauda – 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu I. Z. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties arba taikyti mažesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą, neatimti teisės vairuoti automobilį, bei išdėstyti paskirtos nuobaudos sumokėjimą per du metus.
Apeliantė skunde nurodo, kad nuobauda yra skirta neteisingai ir yra per didelė ir ją moraliai ir materialiai žlugdanti. Sutinka, kad padarė pažeidimą numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ir labai gailisi, kad taip įvyko, tačiau tikrai nepadarė pažeidimo pagal LR ATPK 130 str. 1 d. Skunde apeliantė teigia, kad teismas neatsižvelgė į jos paaiškinimus, kad ji nevengia atsakomybės, pripažįsta, kad apgadino automobilį, tačiau tikrai nesukėlė eismo įvykio tyčia ir nepasišalino tyčia iš įvykio vietos. Tikrai nepajuto jokio susilietimo, todėl važiavo toliau, o ne sustojo. Jos automobilis yra apdraustas privalomu transporto priemonių valdytojų (vairuotojų) civilinės atsakomybės draudimu, todėl tikrai neturėjo tikslo išvengti turtinių pasekmių, žala jos automobiliui nepadaryta. Nuotraukose matosi tik dulkių (nešvarumų) nubraukimas, automobilio nereikėjo remontuoti, net kosmetiškai. Teismas savo sprendimą pripažinti kalta (tiesioginę tyčią) padarius pažeidimą pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 d. motyvavo remiantis tik taksi automobiliui padarytais pažeidimais, tačiau visiškai neatsižvelgė į pažeidimų apimtį jos automobiliui (nežymiai prisiliesta). Taksi automobilis yra naudojamas ir dalyvauja eisme kiekvieną dieną ir beveik visą parą, todėl jo pažeidimai galėjo būti padaryti anksčiau, ne jos automobilio, be to automobilis ir po minėto įvykio dalyvavo eisme, todėl teismas neteisingai ir vienpusiškai vertino pažeidimus ant taksi automobilio, tuo tarpu jos automobiliui pažeidimų nepadaryta jokių. Apeliantė nurodo, kad teismas konstatavo, kad jos kaltės nebuvimas paneigtas parodymais, tačiau nenurodė kokie parodymai patvirtina jos kaltę, priešingai, byloje liudytojas patvirtino, kad ji galėjo ir nejusti automobilių susilietimo. Teismas taip pat nenurodė, kokiais įrodymais remiantis pagrindė savo išvadą, kad ji siekė išvengti administracinės atsakomybės.
Apeliantė teigia, kad teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta, todėl vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, teismų praktika ir atsižvelgiant į tai, kad tik pradėjo vairuoti, neturi darbo, kaip tik dabar jo ieško, o daugeliui darbo funkcijų atlikimui reikalaujama turėti vairuotojo teises, prašo skiriant baudos dydį atsižvelgti į jos turtinę padėtį, bei prašo taikyti mažesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti automobilį.
Taip pat apeliantė teismo prašo paskirtos nuobaudos sumokėjimą išdėstyti per du metus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas prašo I. Z. apeliacinio skundo netenkinti, kadangi jis yra pagrįstas ir teisėtas.
I. Z. apeliacinis skundas tenkintinas.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Taigi teismų praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos pažeidžiant KET taisykles. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (LAT nutartys Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013, 2AT-7-3-2013). Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad I. Z. 2016 m. kovo 18 d. apie 14.16 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas tiesiai, kai to daryti negalėjo, nedavė kelio ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui ir susidūrė su juo. Teismo posėdžio metu I. Z. parodė, kad jokio smūgio nepajuto, todėl net nestabtelėjusi nuvažiavo tiesiai, tai padarė sąmoningai, nesupratusi, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu ji apgadino kitą automobilį ( b. l. 30). Tokią pat įvykio situaciją ji nurodė po įvykio savo paaiškinime ( b. l. 10). Apklaustas teismo posėdžio metu apgadinto automobilio vairuotojas L. T. nurodė, kad buvo automobilių susilietimas ir mergina galėjo jo nepajusti ir nepastebėti, padaryta žala nedidelė (b. l. 31). Pirminiame paaiškinime L. T. parodė, kad po įvykusio kontakto jis davė garsinį signalą, tačiau mergina nuvažiavo be jokio dėmesio atkreipimo (b. l. 11-12). Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad tiek ant vieno, tiek ant kito automobilio matyti apgadinimai, kas įrodo, kad buvo automobilių kontaktas, tačiau apgadinimai nėra žymūs. Atkreiptinas dėmesys, kad objektyvieji ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais, subjektyviesiems šio pažeidimo požymiams yra būtina nustatyti tyčią, t. y. asmuo suvokęs, kad sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Apygardos teismas mano, kad byloje pateikti duomenys nepaneigia I. Z. versijos, jog ji iš įvykio vietos nepasišalino, o tiesiog nuvažiavo sąmoningai nesuprasdama, kad įvyko autoįvykis. Visiškai būtų nelogiška pripažinti, kad I. Z. iš įvykio vietos pasišalino siekdama išvengti administracinės atsakomybės, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu, judrioje sankryžoje, miesto centre, kur pakankamai daug eismo dalyvių. Todėl tikėti, kad I. Z. padariusi eismo įvykį ir tai supratusi, net nepristabdžiusi ir nereaguodama į kito automobilio garsinį signalą iš įvykio vietos nuvažiavo tyčia, siekdama išvengti administracinės atsakomybės, apygardos teismas neturi pagrindo. Sutiktina, kad I. Z., kuri vairuotojo pažymėjimą turi tik 4 mėnesius trūksta vairavimo patirties ir atidumo, tačiau vien tik šios aplinkybės negali būti pagrindu patraukti I. Z. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d.
Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kaip jau minėta anksčiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Be to, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje yra išaiškinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d.). Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Taigi apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. Z. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byl dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. padarymo I. Z. yra nutraukiama, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir 2016 m. balandžio 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas šioje dalyje panaikinamas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarimo dalį ir I. Z. administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nutraukti, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Panaikinti nutarimo dalį, kuria vadovaujantis ATPK 33 str. paskirtos nuobaudos subendrintos.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas neskundžiamas.