- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-29
- Bylos Nr.
- 1-36-305/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00332-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Kaltinamasis
- J. J., J. S., E. G.
- Advokatai
- Vytautas Šilingas
- Kategorijos
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, gynėjams advokatams Vytautui Šilingui, Vilijai Jurčikonienei, Albinui Miliauskui, vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui Mariui Dūdoniui, nukentėjusiajam R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. J., a.k. (duomenys neskelbtini), , kaltinamas pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d.,
J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d.,
E. G., a.k. (duomenys neskelbtini),, kaltinamas pagal LR BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. J. pagrobė svetimą turtą įsibraunant į saugomą teritoriją bei saugyklą, bei pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: 2011 m. gegužės-birželio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą automobiliu atvežęs bendravykdytoją J. S. į nusikaltimo padarymo vietą - R. M. sodybą, esančią Skardupių kaime, Gražiškių seniūnija, Vilkaviškio rajono savivaldybė, laukė, kol bus pavogta traktoriaus sėdynė. Tačiau pagal bendrą sumanymą, J. S. įsibrovė į R. M. priklausančią saugomą teritoriją t.y. sodybos kiemą, esantį Skardupių kaime, Gražiškių seniūnija, Vilkaviškio rajono savivaldybė ir iš kiemo pagrobė dvi 10 Lt. vnt. viso 20 Lt vertės 20 l talpos plastikines talpas su tepalu, kurio vieno litro vertė 8 Lt., viso tepalo už 320 Lt., tuo bendrai pagrobė nukentėjusiajam R. M. priklausančio turto už 340 Lt. J. S. iš R. M. traktoriaus MTZ 1523.4 2000 Lt vertės sėdynės GRAMMER nepagrobė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes J. S. savarankiškai vienas atsisakė nuo nusikalstamo kėsinimosi.
Motyvuojamoji dalis
Tokia jo padaryta veika atitinka nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sudėtį.
Tokia jo padaryta veika atitinka nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. sudėtį.
Tokia jo padaryta veika atitinka nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. sudėtį.
Tokia jo padaryta veika atitinka nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sudėtį.
Tokia jo padaryta veika atitinka nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. sudėtį.
Kaltinamasis J. J. kaltu prisipažino dalinai nurodydamas, kad nesutinka tik su pagrobto kuro kiekiu antrame epizode, nes jo pavogė tik 80-85 litrus. Abejoja ar visa sodybos teritorija buvo aptverta, tačiau kitoje dalyje su kaltinimu sutinka. Su nukentėjusiojo patikslintu ieškiniu dėl turtinės žalos 236 Lt atlyginimo sutiko visiškai, o dėl neturtinės žalos prašo mažinti iki 1000 Lt. Duodamas parodymus nurodė, kad praeitų metų gegužės pabaigoje pasikalbino S pavogti jam traktoriaus sėdynę. Nuvykę į nukentėjusio M sodybą jis liko laukti mašinoje, o S nuėjo nusukti sėdynės. Tačiau po kiek laiko jis atėjo be sėdynės, bet atsinešė dvi talpas po 20 litrų su tepalu. Tepalą pasiėmė sau, suprasdamas, kad jis vogtas ir jis kartu dalyvauja tepalo vagystėje. Dalį tepalo apie 5 litrus sunaudojo, kitą išėmė policija.
Po to, birželio mėnesį prieš Jonines pasikalbino S ir G pavogti traktoriaus sėdynę. Tačiau nuvykę prie sodybos traktoriaus nerado. Tačiau S ir G pasakė, kad sodybos kieme bačkose yra kuro. Tada nuvyko pas S į namus ir pasiėmė keturias talpas kurui supilti. Grįžę iš 200 litrų talpyklos prisipylė dvi talpas po 30 litrų ir vieną 25 litrų, o ketvirtoji liko tuščia, nes toje talpoje kuras baigėsi. Už šį pavogtą kurą jis S ir G davė 200 Lt. Dalį kuro sunaudojo, o 15 litrų išėmė policiją.
Po to, birželio 27 dieną jie vėl trise vyko vogti sėdynės. Jis liko laukti S ir G mašinoje, o šie nuėjo į sodybą prie traktoriaus. Traktorius stovėjo prie sodybos tvoros išorinėje pusėje. Tačiau sėdynės pavogti nepavyko, nes buvo pastebėti ir sulaikyti šeimininkų. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Buvo pas jį nuvykęs atlyginti žalą ir susitaikyti, tačiau nepavyko susitarti.
Kaltinamasis J. S. kaltu prisipažino dalinai nurodydamas, kad nesutinka tik su pagrobto kuro kiekiu antrame epizode, nes jo pavogė tik 80-85 litrus. Abejoja ar visa sodybos teritorija buvo aptverta, tačiau kitoje dalyje su kaltinimu sutinka. Su nukentėjusiojo patikslintu ieškiniu dėl turtinės žalos 236 Lt atlyginimo sutiko visiškai, o dėl neturtinės žalos prašo mažinti iki 1000 Lt. Duodamas parodymus nurodė, kad praeitų metų gegužės pabaigoje jį pasikalbino J pavogti jam traktoriaus sėdynę. Nuvykę į nukentėjusio M sodybą J liko laukti mašinoje, o jis nuėjo nusukti sėdynės. Tačiau su turėtais įrankiais jam to padaryti nepavyko. Pamatęs sodybos kieme stovinčias dvi talpas po 20 litrų su tepalu jas pavogė. Tepalą pasiėmė sau J
Po to, birželio mėnesį prieš Jonines pasikalbino J jam ir G kviesdamas vėl vogti traktoriaus sėdynę. Tačiau nuvykę prie sodybos traktoriaus nerado. Grįžę jis ir G pasakė J, kad sodybos kieme bačkose yra kuro. Tada nuvyko pas jį į namus ir pasiėmė keturias talpas kurui supilti. Grįžę iš 200 litrų talpyklos prisipylė dvi talpas po 30 litrų ir vieną 25 litrų, o ketvirtoji liko tuščia, nes toje talpoje kuras baigėsi. Už šį pavogtą kurą jis ir G gavo ir J 200 Lt kaip uždarbį.
Po to, birželio 27 dieną jie vėl trise vyko vogti sėdynės. J liko laukti, o jis ir G nuėjo į sodybą prie traktoriaus. Traktorius stovėjo prie sodybos tvoros išorinėje pusėje. Tačiau sėdynės pavogti nepavyko, nes jie buvo pastebėti ir sulaikyti šeimininkų. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo.
Kaltinamasis E. G. kaltu prisipažino dalinai nurodydamas, kad nesutinka tik su pagrobto kuro kiekiu antrame epizode, nes jo pavogė tik 80-85 litrus. Abejoja ar visa sodybos teritorija buvo aptverta, tačiau kitoje dalyje su kaltinimu sutinka. Su nukentėjusiojo patikslintu ieškiniu dėl turtinės žalos 236 Lt atlyginimo sutiko visiškai, o dėl neturtinės žalos prašo mažinti iki 1000 Lt.
Duodamas parodymus nurodė E. G., kad birželio mėnesį prieš Jonines pasikalbino J jam ir S kviesdamas vogti traktoriaus sėdynę. Tačiau nuvykę prie sodybos traktoriaus nerado. Grįžę jis ir S pasakė J, kad sodybos kieme bačkose yra kuro. Tada nuvyko pas S į namus ir pasiėmė keturias talpas kurui supilti. Grįžę iš 200 litrų talpyklos prisipylė dvi talpas po 30 litrų ir vieną 25 litrų, o ketvirtoji liko tuščia, nes toje talpoje kuras baigėsi. Už šį pavogtą kurą jis ir S gavo ir J 200 Lt kaip uždarbį.
Po to, birželio 27 dieną jie vėl trise vyko vogti sėdynės. J liko laukti, o jis ir S nuėjo į sodybą prie traktoriaus. Traktorius stovėjo prie sodybos tvoros išorinėje pusėje. Tačiau sėdynės pavogti nepavyko, nes jie buvo pastebėti ir sulaikyti šeimininkų. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo.
Nukentėjęs R. M. parodė, kad 2011 m. gegužės pradžioje jis sodybos aptvertoje teritorijoje pasigedo dviejų 20 l. kanistrų traktoriaus tepalo, kurio litro kaina 8 lt. Kanistrų vertė 20 Lt, tepalo 320 Lt, bendra žala 340 lt. Vėliau dalis tepalo su kanistrais buvo grąžintą. Šiai dienai negrąžinti 5 litrai tepalo. Todėl tikslindamas ieškinį šioje dalyje jį mažina.
Jo sodybos aptvertoje teritorijoje yra dvi cisternos dyzelinui po 5 t. ir viena 200 litrų bačka. Prie vienos cisternos pritvirtinta guminė šlanga, kurią jis leidžia dyzeliną. 200 litrų bačka buvo pilna dyzelino. Tačiau, kad ji tuščia pastebėjo tik 2011-06-28. Kas, kada ir kiek kuro pavogė nurodyti negali. Sutinka, kad kaltinamieji galėjo pavogti 80-85 litrus kuro. Nors jo manymu jie galėjo pavogti ir kitą kuro dalį. Dalis kuro 15 litrų jam grąžinta, todėl tikslindamas ieškinį šioje dalyje jį mažina.
2011-06-27 vakare, pradėjus temti, jo sūnus A. M. pastebėjo netoli namų važinėjantį įtartiną automobilį. Šeimoje jie buvo sutarę pasaugoti savo žemės ūkio techniką. Paskambinusi žmona, pasakė, kad iš atėjusių vogti dviejų vyriškių vieną pagavo. Sulaikytasis pasakė, kad atėjo vogti su J. S., o J. J. davė raktų nuskti sėdynę. Traktoriaus pagamintas 2009 metais, sėdynės vertė apie 2000 lt. Savo pareikštą ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patikslina ir prašo priteisti iš kaltinamųjų 236 Lt žalos, kas sudaro 40 Lt už tepalą ( 5 litrai po 8 Lt = 40 Lt) ir 196 Lt kurą (70 litrų po 2,8 Lt =196 Lt). Taip pat prašo priteisti 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo už bemiegęs naktis ir patirtą nervinį stresą.
Liudytojas A. M. parodė, kad įvykio dieną pamatė traktoriuje sėdintį vyriškį, o kitas buvo gretimai traktoriaus. Jam prie jų artinantis jie pradėjo bėgti, o parpuolusį jis sulaikė. Atvažiavus policijai, sulaikė ir kitą vyriškį, bei kuris buvo atokiau, automobilyje.
Liudyta A. M. parodė, kad įvykio vakarą, apie 24 val. ji saugojo žemės ūkio techniką. Matė, kad prie traktoriaus kelis kartus ėjo du vyriškiai. Vienas iš jų įlipo į traktorių. Išėjus į lauką sūnui suriko, kad tai vagys. Tada vienas iš vagių ją apstūmė ir jie nubėgo laukais. Ji apie įvykį pranešė policijai ir vyrui.
Be pačių kaltinamųjų prisipažinimo, nukentėjusio ir liudytojų parodymų kaltinamųjų kaltė įrodytą ir byloje surinkta rašytine medžiaga. Tomas I: R. M. protokolu-pareiškimu ( b.l. 1), kur nurodoma nusikaltimo padarymo būdas ir vieta, Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad įvykio vieta yra Skardupių kaimas, Vištyčio seniūnija, Vilkaviškio rajono savivaldybė ( b.l. 3-4), daiktų pateikimo protokolu ir automobilio apžiūros protokolu ( b.l. 23-31), kur apžiūrėtas J. J. priklausantis automobilis Renault M. S. valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas ir automobilio rįegistracijos liudijimas, draudimo polisas, dyzelino, tepalo įgijimo sąskaitą (b.l. 1 45-46), Traktoriaus MTZ naujos sėdynės kaina yra 3000 lt., padėvėtos 2000 Lt. (b.l. 38,40,43), kratų protokolais ( b.l. 52-57), daiktų apžiūros protokolais ( b.l. 59-61).
Prokuroras baigiamojoje kalboje patikslino antrojo epizodo ( kuro vagystė) kaltinimus, nurodydamas, kad įrodymais pagrįstas pagrobto dyzelinio kuro kiekis 85 litrai, kurio vertė 238 litai, esant 1 litro kainai 2,80 Lt. Todėl teismas sutikdamas su prokuroru ir tikslindamas antrojo epizodo pagrobto kuro kiekį ir vertę kaip ir prokuroras rėmėsi nukentėjusiojo bei kaltinamųjų parodymais duotais teisminio nagrinėjimo metu. Kaltinamiesiems nurodžius, kad buvo pagrobta kuro apie 85 litrus, nukentėjęs taipogi patvirtino tokį pagrobto kuro kiekį, atitinkamai patikslindamas ir ieškinį. Kitose dalyse kaltinimai nekito.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo J. J. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, nes jis grupėje asmenų slapta pagrobė svetimą turtą įsibraunant į teritoriją, bei saugyklą, bei pasikėsino pagrobti svetimą turtą.
Kaltinamojo J. S. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, nes jis grupėje asmenų slapta pagrobė svetimą turtą įsibraunant į teritoriją, bei saugyklą, bei pasikėsino pagrobti svetimą turtą.
Kaltinamojo E. G. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, nes jis grupėje asmenų slapta pagrobė svetimą turtą įsibraunant į saugyklą, bei pasikėsino pagrobti svetimą turtą.
Nors kaltinamieji nėra nuoseklūs duodami parodymus dėl įsibrovimo į teritoriją ar saugyklą, bei nurodydami pagrobto kuro kiekį, tačiau kaltę pripažino visiškai. Teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusio ir liudytojų parodymais, kurie nėra melagingi ir paneigti. Jie visose apklausose, tame tarpe ir teisme, nurodė esmines aplinkybes, kurios buvo patvirtintos ir kitais įrodymais. Jų parodymus patvirtino ir patys kaltinamieji, bei bylos rašytinė medžiaga. Kaltinamųjų pateikta versija, kad įvykio vieta yra neaptverta, ar kad kuras saugomas ne saugykloje, abejoti verčia ir tas faktas, kad jų parodymai visose apklausose skiriasi. Pirminėse apklausose nurodę, kad matė aptvertą sodybos teritoriją, kad kurą pylė sodybos teritorijoje ir iš talpos ( statinės), vėliau pradėjo aiškinti, kad tvorų nepastebėjo, kad kuras buvo pilamas ne iš saugyklos ir kt. Tačiau kaltinamieji negali įtikinamai paaiškinti savo naujų versijų, visiškai skirtingai aiškina tas pačias nors ir neesmines įvykio aplinkybes Jie bandė skirtumus šalinti teisminio tyrimo metu, tačiau jų parodymų keitimo motyvai yra nelogiški, teismo manymu išgalvoti, bei prieštaraujantys objektyviai bylos medžiagai, bei jų pačių ikiteisminio tyrimo metu apklausomis. Teismo manymu J. J. nors pats betarpiškai ir nedalyvavo tepalo, kuro ar sėdynės vagystėse, tačiau atsižvelgiant į jo veiklos pobūdį besąlygiškai laikytinas savarankišku bendrininkų grupės nariu.
Visi teisiamajame posėdyje nustatyti ir patikrinti faktiniai duomenys, teismo pripažįstami kaltinamųjų veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykių aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamieji pagrobė svetimą turtą, bei pasikėsino pagrobti, veikdami tiesiogine tyčia, grupėje asmenų. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytinai tai, kad veika padarė bendrininkų grupėje ( LR BK 60 str. 1 d. 1 p .)
Kaltinamųjų atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltę ( LR BK 59 str. 1 d. 2 p. ).
Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems J. J. ir J. S., atsižvelgė į padarytų nusikaltimų sunkumo laipsnį, jų pavojingumą visuomenei ir kaltinamųjų asmenybes, kurios laikytinos daugiau patenkinamos. Be to ir į jų elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Į tai, kad nustatyta kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti ir lengvinanti aplinkybės, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ( BK 54 str. 2 d., 55 str. ).
Kaltinamieji J. J. ir J. S. ( teistumas jam išnykęs, laikomas neteistu) nusikalto pirmą kartą, padarė nesunkų ir apysunkius tyčinius nusikaltimus, prisipažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusio, kad gailisi nusikaltę, kad nuo šių nusikaltimų padarymo dienos nėra daugiau padarę nusikalstamų veikų, išreiškė nora atlyginti žalą gera valia nukentėjusiem, yra pagrindo manyti, kad ateityje jie nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, teismo nuomone atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamųjų nusikalstama veika padaryta iš žemų paskatų - siekiant sau turtinės naudos, kad ne visi nusikaltimai baigti. Todėl teismas laiko, jog yra visos sąlygos jiems skirti ne griežčiasią, o vieną iš švelnesnių straipsniuose numatytų ir sankcijos vidurkį atitinkančia bausmės rūšį - laisvės apribojimą, skiriant jiems draudimus ir įpareigojimus (LR BK 48 str.), kas padės neįzoliavus nuo šeimos ir visuomenės juos stebėti ir kontroliuoti, suteiks galimybę įsidarbinti, bei atlyginti padarytą žalą. Teismui paskyrus dar švelnesnę, veikų pavojingumą ir padarinių, bei kaltinamųjų asmenybes neatitinkančią bausmę, būtų pažeistas teisingumo ir humaniškumo principų įgyvendinimas baudžiamajame procese, būtu sumenkinami nukentėjusio interesai, bei nebūtų pasiekti bausmės tikslai.
Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam E. G. atsižvelgė, kad jis teisiamas trečią kartą, padarė tyčinį apysunkį ir nesunkų nusikaltimą. Jis laikytinas recidyvistu, nes nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą ( LR BK 11, 27 str. ).
Be to, teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgė į padarytų nusikaltimų sunkumo laipsnį ir pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę, kuri laikytina daugiau patenkinama, į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti ir lengvinanti aplinkybės, kad kaltę pripažino, į kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją.
Kaltinamasis E. G. nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, laikytinas recidyvistu, todėl teismas negali svarstyti ar jo atžvilgiu taikytinas LR BK 75 str. Teismo manymu, kaltinamasis yra visuomenei pavojinga asmenybė, kuria būtina izoliuoti nuo visuomenės, taikant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismas daro tokią išvadą, nes kaltinamasis pakartotinai padarė tyčinį apysunkį ir nesunkų nusikaltimą, kas rodo jo polinkį nusikalsti, nesilaikyti visuotinai priimtų gyvenimo ir elgesio normų. Todėl teismas laiko, kad kaltinamasis darydamas aukščiau nurodytas veikas veikė tiesiogine tyčia.
Išdėstytos aplinkybės duoda pagrindą pripažinti, kad bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu paskyrimas kaltinamajam yra netikslingas, kadangi nebus pasiekti bausmės tikslai. Kaltinamasis būdamas teistas, neišnykus teistumui, išvadų nepadarė ir vėl įvykdė naują nusikalstamą veiką, todėl kaltinamajam skirtina reali terminuoto laisvės atėmimo bausmė, tarp sankcijos minimumo ir vidurkio.
Teismas mano, kad taikyti LR BK 62 str. ir kaltinamiesiems skirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmės rūšį nėra įstatyminio pagrindo.
Tokių bausmių paskyrimas atitiks padarytą kaltinamųjų nusikalstamą veiką, atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus, kaltinamųjų pavojingumo visuomenei laipsnį, apgins visuomenės ir nukentėjusio interesus ( BK 41 str. ).
Paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos ir vykdytina nuosprendžiu paskirta bausmė.
Nukentėjusysis R. M., kreipėsi į teismą ir patikslinęs ieškinius prašo priteisti iš kaltinamųjų atitinkamai 236 Lt turtinės, bei neturtinėms teisėms ir interesams atlyginti padarytą 15000 Lt neturtinę žalą. Teismas laikydamas, kad turtinė žala pagal patikslintą ieškinį priteistina visiškai, o neturtinė dalinai vadovavosi šiais motyvais:
Nukentėjęs nurodė, kad iš jo buvo pagrobta 40 litrų tepalo po 8 Lt už litrą, viso 320 Lt. 15 litrų tepalo jam grąžino policijos pareigūnai. Likusi žala už 5 litrus negražinto tepalo sudaro 40 Lt. Pagrobto kuro buvo 85 litrai po 2,80 Lt, viso 238 Lt. 15 litrų kuro jam grąžinta. Likusi žala už 70 litrų negražinto kuro 196 Lt. Teismo nuomone žala dėl tepalo vagystės priteistina soliodariai iš J. J. ir J. S., o žala dėl kuro vagystės solidariai iš J. J., J. S. ir E. G..
Jeigu nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriškai, žalos atlyginimo galima priemone tampa procesinis civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje institutas. Pagal LR BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Pagal LR CK6.250 str. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi taikyti visiško žalos atlyginimo principą ( LR CK 6.251 str. ), tačiau neturtinės žalos dydžio pinigais tiksliai įvertinti neįmanoma, todėl tai turi būti daroma vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ( LR CK 1.5 str. 3 d., 6.250 str. 2 d. ). Žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Neturtinės žalos dydis turi būti nustatytas atsižvelgiant ir į turtinės žalos dydį, bei patirtus išgyvenimus, dabartinę sveikatos būklę. Nustačius nukentėjusio patirtą turtinės žalos dydį, teismas laiko, kad neturtinės žalos dydis 15000 Lt yra jai neadekvatus, dėk ko mažintinas iki 3000 Lt., kas atitinka galiojančią teisminę praktiką.
Kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtą skriaudą ( dvasinius, fizinius išgyvenimus ir praradimus ). Nukentėjęs nurodė, kad neturtinę žalą, patyrė dėl iškęsto fizinio ir dvasinio skausmo, bemiegių naktų, patirtų nepatogumų. Atsižvelgiant į tai nukentėjęs nurodė 15000 Lt atlygintina neturtinės žalos dydį. Atlygintinos neturtinės žalos ribų ( minimumo ar maksimumo ) įstatymas nenumato ( LR CK 6.250 str. ), todėl galutinai įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovavosi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatęs neturtinės žalos dydį atsižvelgė į: 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) kaltininko turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.
Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė. Todėl teismas spręsdamas moralinės žalos atlyginimo klausimą daugiau atsižvelgė į šią aplinkybę. Teismas laiko kad šioje byloje atsakomybė pasireiškia kaltinamųjų tyčiniais veiksmais, nes jie sugadindami ir pagrobdami svetimą turtą jį pažemino, nusikaltimo išdavoje sutriko jo sveikatą, sukėlė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus.
Tenkindamas nukentėjusio prašymą ir nustatydamas 3000 Lt. ieškinio dydį teismas atsižvelgė ir į kaltininkų finansinę ir turtinę padėti, nes šie kriterijai turi įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Teismas ištyręs kaltinamųjų finansinius šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas nustatė, kad jie nedirbantys, dalis likviduotino turo neturi, kad nukentėjęs patyrė ir turtinę žalą. Be to, teismas atsižvelgė ir į šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, vidutines gyventojų pajamų ir kitus ekonominio pobūdžio faktorius.
Todėl teismas atsižvelgdamas į vagystės pasekmes ir dėl to patirtus dvasinius išgyvenimus, bei aukščiau išvardintas aplinkybes priteisė posėdžio metu aptartą neturtinės žalos dydį ( LR (duomenys neskelbtini) str. ).
Remiantis išdėstytu teismas nusprendė civilinius ieškinius tenkinti sekančiai.
Priteisti iš J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai nukentėjusio R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 40 Lt turtinės žalos atlyginimo ( tepalo vagystės epizodas).
Priteisti iš J. J., a.k. (duomenys neskelbtini), J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai nukentėjusio R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 196 Lt turtinės žalos atlyginimo ( kuro vagystės epizodas).
Priteisti iš J. J., a.k. (duomenys neskelbtini), J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai nukentėjusio R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ( LR BPK 115 str. ).
Daiktinius įrodymus grąžintus nukentėjusiajam bei saugomus policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti bei grąžinti nukentėjusiajam R. M..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str. str., 307 – 313 str. str. teismas
nusprendė:
J. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. ir nuteisti jį:
Pagal LR BK 178 str. 2 d. 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo ( tepalo vagystė epizodas su J. S.).
Pagal LR BK 178 str. 2 d. 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės apribojimo ( kuro vagystė epizodas su J. S. ir E. G.)
Pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. 7 (septyniems) mėnesiams laisvės apribojimo ( sėdynės vagystė epizodas su J. S. ir E. G.).
Taikyti LR BK 63 str. 1, 4 d. d. ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 metus ir 4 keturis mėnesius laisvės apribojimo. Per visos paskirtos bausmės atlikimo laiką nustatyti sekančius draudimus, apribojimus ir įpareigojimus: 1 metus ir 4 mėn. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bei per 1 metų ir 4 mėn. paskirtą laisvės apribojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (LR BK 48 str.).
Bausmės pradžia nuosprendžio paskelbimo diena. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-06-28 iki 2011-06-29 imtinai.
Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.
J. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. ir nuteisti jį:
Pagal LR BK 178 str. 2 d. 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo ( tepalo vagystė epizodas su J. J.).
Pagal LR BK 178 str. 2 d. 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės apribojimo ( kuro vagystė epizodas su J. J. ir E. G.)
Pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. 7 (septyniems) mėnesiams laisvės apribojimo ( sėdynės vagystė epizodas su J. J. ir E. G.).
Taikyti LR BK 63 str. 1, 4 d. d. ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 metus ir keturis mėnesius laisvės apribojimo. Per visos paskirtos bausmės atlikimo laiką nustatyti sekančius draudimus, apribojimus ir įpareigojimus: 1 metus ir 4 mėn. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bei per 1 metų ir 4 mėn. paskirtą laisvės apribojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (LR BK 48 str.).
Bausmės pradžia nuosprendžio paskelbimo diena. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-06-28 iki 2011-06-29 imtinai.
Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.
E. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. ir nuteisti jį:
Pagal LR BK 178 str. 2 d. terminuotu laisvės atėmimu 1 metams laiko.
Pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 8 mėn. laiko.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1,4 d. ir subendrinus bausmes dalinio sudėjimo būdu nustatyti galutinę subendrintą bausmę 1 metus ir 4 keturis mėnesius terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.
Bausmės pradžia E. G. sulaikymo diena. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-06-28 iki 2011-06-29 imtinai.
Civilinį ieškinį tenkinti sekančiai.
Priteisti iš J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai nukentėjusio R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 40 Lt turtinės turtinės žalos atlyginimo ( tepalo vagystės epizodas).
Priteisti iš J. J., a.k. (duomenys neskelbtini), J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai nukentėjusio R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 196 Lt turtinės žalos atlyginimo ( kuro vagystės epizodas).
Priteisti iš J. J., a.k. (duomenys neskelbtini), J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai nukentėjusio R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ( kuro vagystės epizodas LR BPK 115 str. ).
Daiktinius įrodymus grąžintus nukentėjusiajam bei saugomus policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti bei grąžinti nukentėjusiajam R. M..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistųjų– nuo jo nuorašo įteikimo jiems dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.