- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-15
- Bylos Nr.
- 1A-479-175-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00332-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Jurgis Kiškis, Egidijus Jonas Grigaravičius
- Nuteistasis
- E. G., J. J., J. S., ir J
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Advokatai
- Valerijus Karpovas
Pranešėjas Algerdas Urbšys (Proceso Nr. 1-56-1-00332-2011-5)
2012 m. spalio 15 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Valerijui Karpovui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Taip pat priteista iš E. G. ir kitų dviejų nuteistųjų J. J. bei J. S. solidariai atlyginti nukentėjusiajam R. M. 196 Lt turtinę žalą ir 3000 Lt neturtinę žalą (dėl kuro vagystės).
Skundžiamu nuosprendžiu nuteisti ir J. J. bei J. S., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. G. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibraunant į saugyklą, bei pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: 2011 m. birželio mėnesį tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, veikdamas kartu su J. S. ir J. J. pasikėsino pagrobti 2000 Lt vertės sėdynę GRAMMER, kuri buvo įrengta neužrakintame R. M. priklausančiame traktoriuje MTZ 1523.4, stovėjusiame neaptvertoje teritorijoje prie tvora aptvertos R. M. sodybos, esančios S. kaime, G. seniūnija, Vilkaviškio rajono savivaldybė, tačiau savo nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d., nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes traktoriaus nerado nusikaltimo vietoje. Pagal bendrą sumanymą toliau tęsdami nusikalstamą veiką toje pačioje vietoje įsibrovė į saugyklą t.y. į 200 litrų talpos kuro cisterną, kuri stovėjo aptvertos R. M. priklausančios sodybos kieme ir nulupdami nuo kitos cisternos guminę žarną iš cisternos pagrobė 85 litrus žymėto dyzelinio kuro, kurio vertė 2,80 Lt/l, viso 238 Lt ir tuo bendrai pagrobė nukentėjusiajam R. M. priklausančio turto už 238 Lt.
Be to, jis nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. už tai, kad 2011 m. birželio mėnesio iš 27 į 28 naktį, veikdamas kartu su bendravykdytojais J. S. ir J. J., pasikėsino pagrobti 2000 Lt vertės sėdynę GRAMMER, kuri buvo įrengta neužrakintame R. M. priklausančiame traktoriuje MTZ 1523.4, stovėjusiame neaptvertoje teritorijoje prie tvora aptvertos R. M. sodybos, esančios S. kaime, G. seniūnija, Vilkaviškio rajono savivaldybė, tačiau savo nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. G. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti dalyje dėl kvalifikacijos ir bausmės. Skunde jis nurodo, kad jo padaryta veika pagal BK 178 str. 2 d. turi būti perkvalifikuota į BK 178 str. 4 d. (dėl 85 l - 238 Lt vertės žymėto dyzelinio kuro pagrobimo), nes pagal BK 190 str. 1 d. tai sudaro nedidelės vertės turtą (neviršija 3 MGL - 390 Lt). Skunde teigiama, kad kaltininkų versija, jog teritorija neaptverta, o talpa neapsaugota, nepatikrinta, kaip nesurinkti įrodymai pagrindžiantys ir nukentėjusiųjų versiją, kad visa sodybos teritorija aptverta, o talpa buvo apsaugota. Apeliantas pažymi, kad nurodyta aplinkybė yra esminė, nuo jos priklauso teisingas veikos kvalifikavimas, tačiau ji nebuvo išaiškinta ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme. Nukentėjusysis pateikė fotonuotraukas, kuriose akivaizdžiai matyti, kad visa teritorija tikrai nėra aptverta, o kuro talpa nėra apsaugota, ją užsandarinant, visos prielaidos ir abejonės turėjo būti vertinamos teisiamųjų naudai arba turėjo būti atliekamas papildomas nurodytų aplinkybių tyrimas, ko taip pat prašoma atlikti apeliaciniu skundu. Skundo autorius teigia, kad ši byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu aukščiau nurodytas bylos aplinkybes, dėl teritorijos ir kuro talpos, reiktų patikrinti vietoje. Apeliantas nurodo, kad teismui vien pagal pateiktas fotonuotraukas padarius išvadą, kad ne visa didžiulė ūkio teritorija, buvo aptverta ir nebuvo galimybės pastebėti, kad ji aptverta, o kuro talpa nebuvo apsaugota, vadovaujantis BPK 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ar tai neturėjo neigiamos įtakos veikos kvalifikavimui ir kitų nuteistųjų atžvilgiu, nors dėl jų apeliacinių skundų ir negauta. Jis teigia, kad apylinkės teismas nevertino, jog nuo paskutinio teistumo 2007-06-14 E. G. nenusikalto, o į šį nusikaltimą buvo įtrauktas J. J., nuteistojo vaidmuo buvo antraeilis, nusikaltimo užsakovas ir pagrindinis vykdytojas nusikalstamai veikai padaryti pasitelkė galimai nepakaltinama asmenį, ši aplinkybė plačiau tiriama nebuvo. Tai rodo, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje neišsamus, o pasitelkus specialistus turi būti nustatyta ar E. G. buvo veiksnus nusikaltimų padarymo metu; kokią įtaką jo psichikai turėjo išgertas alkoholis; ar jis serga ligomis dėl kurių negali atlikti laisvės atėmimo bausmės; ar nukentėjusiojo sodybos teritorija yra aptverta; ar talpa iš kurios buvo piltas kuras apsaugota.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. G. apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl E. G. veikos kvalifikavimo pagal BK 178 str. 2 d.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad vienas iš aspektų, kurį ginčija apeliantas, yra tai, jog nesurinkti įrodymai pagrindžiantys nukentėjusiųjų versiją, kad visa sodybos teritorija aptverta, o talpa buvo apsaugota, ją užsandarinant, nors ši aplinkybė buvo esminė, nes įtakojo veikos kvalifikavimą, todėl ši byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tačiau sutikti su tokiais apeliacinio skundo motyvais sutikti negalima.
2005-06-23 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 15 punkte be kita ko nurodyta, kad saugykla – tai tam tikras įrenginys, saugoma teritorija – tai apibrėžtas žemės ar vandens plotas. Ir saugykla, ir saugoma teritorija – tai objektai, specialiai įrengti ar skirti nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.), saugomi fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (saugykla – seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kt.). Pažymėtina, kad saugykla laikomas tik tam tikras stacionarus ar transportuojamas įrenginys. Iš bylos duomenų matyti, kad 200 litrų kuro talpykla buvo pastatyta aptvertos R. M. sodybos teritorijoje. Šią aplinkybę nurodė tiek patys nuteistieji E. G., J. J., J. S., tiek nukentėjusysis R. M.. Kadangi šioje 200 l talpykloje buvo laikomas kuras, todėl akivaizdu, kad ji turėjo būti gerai užsandarinta, nes priešingu atveju kuras, pro talpyklos užpylimo – išpylimo angą ar kitas galimas ertmes išsilietų, garuotų į aplinką ar kitaip pasišalintų iš talpyklos. Tokiu būdu pati kuro talpykla laikoma kaip saugykla, nes joje kuras yra saugomas nuo išsiliejimo, garavimo ar kitokio pasišalinimo iš talpyklos. Tam, jog nuteistieji galėtų išpilti kurą iš talpyklos, jie turėjo pašalinti jos uždarymo - atidarymo mechanizmą, kas šiuo atveju yra traktuojama kaip įsibrovimas į saugyklą. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad E. G., veikdamas bendrininkų grupėje, įsibrovė į apvertoje nukentėjusiojo sodybos teritorijoje esančią saugyklą – 200 l talpos kuro talpyklą ir iš jos pagrobė 85 l žymėto dyzelinio kuro, kurio bendra vertė 238 Lt (85 l po 2,8 Lt). Tuo pagrindu daroma išvada, kad nuteistojo E. G. bei kitų dviejų nuteistųjų J. J. ir J. S. (nes apeliantas ginčydamas šią veiką kvalifikuojančią aplinkybę skunde nurodo ir kitus du nuteistuosius, kuriems tai taip pat įtakoja jų teisinę padėtį) veiką pagal BK 178 str. 2 d. kvalifikuojantis požymis yra svetimo turto pagrobimas įsibraunant į saugyklą. Minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 6 punkte be kita ko nurodyta, kad BK 178 str. 2 d. numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL (130 Lt) bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 str. 2 d. (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas). Todėl konstatuojama, kad nuteistojo E. G. (tame tarpe ir kitų dviejų nuteistųjų J. J. ir J. S.) veika, kuomet jis bendrininkų grupėje nustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis įsibrovė į saugyklą (200 litrų kuro talpyklą), yra teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d. Įvertinus tai, nuteistojo skundo motyvai, kad ši jo veika turi būti perkvalifikuota į BK 178 str. 4 d., nes bylos duomenys nepagrindžia (tame tarpe ir nukentėjusiojo pateiktos fotonuotraukos), kad teritorija buvo aptverta, o talpa apsaugota, kas iš esmės įtakojo veikos kvalifikavimą tiek jo, tiek kitų dviejų nuteistųjų atžvilgiu (BPK 320 str. 3 d.), nors nei ikiteisminio tyrimo metu (kuris buvo neišsamus), nei teisme tai nesiaiškinta, todėl byla turi būti grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, yra atmetami kaip paneigti bylos medžiaga.
Dėl E. G. paskirtos bausmės
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami prie apysunkių ir nesunkių, o šiuos nusikaltimus jis įvykdė būdamas anksčiau du kartus teistas, teistumui neišnykus. Todėl jam, kaip recidyvistui, už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų parinktos teisingos bausmės rūšys – laisvės atėmimas. Be to, teismas nenustatė nei E. G. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl įvertinus tai, nuteistajam, už kiekvieną iš padarytų veikų, paskirtos pakankamai švelnios bausmės, kurios yra gerokai mažesnės nei sankcijose numatytas tokių laisvės atėmimo bausmių vidurkis. Taip pat teismas paskyrė nuteistajam pakankamai švelnią subendrintą bausmę. Todėl apeliacinio skundo motyvas, kad apylinkės teismas nevertino, jog nuo paskutinio teistumo 2007-06-14 E. G. nenusikalto, o į šį nusikaltimą buvo įtrauktas J. J., yra nepakankamas išvadai, kad jam paskirta per griežta bausmė. Skundo motyvas, jog nuteistojo vaidmuo buvo antraeilis, vertinamas kaip nuteistojo bandymas švelninti savo atsakomybę, nes tokį faktą patvirtinančių duomenų byloje nėra. Nors nuteistasis savo apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl jo pakaltinamumo, tačiau šis klausimas byloje jau išspręstas – iš 2011-10-11 specialisto išvados matyti, kad E. G. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga. Todėl skundo motyvai, kad nuteistasis yra galimai nepakaltinamas, todėl su specialistų pagalba turi būti nustatyta ar E. G. buvo veiksnus nusikaltimų padarymo metu, kokią įtaką jo psichikai turėjo išgertas alkoholis, ar jis serga ligomis dėl kurių negali atlikti laisvės atėmimo bausmės, yra atmetami kaip nepagrįsti.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl E. G. veikos kvalifikavimo pagal BK 178 str. 2 d. ir jam paskirtos bausmės, yra teisinga, todėl keisti šią nuosprendžio dalį, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo E. G. apeliacinį skundą atmesti.