- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- A6.-3296-576/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Pažeidėjas
- M. P.
- Kategorijos
nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. P., institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo M. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nedirbančiam, gyv. (duomenys neskelbtini), pagal LR ANK 120 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 303320777, buveinė Perkūnkiemio g. 13-91, Vilnius (toliau – Bendrovė), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį ir didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d. nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir tokiu savo neveikimu pažeidė kreditoriaus VMI interesus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. P. teismo šaukimu buvo informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė. Jam buvo skirtas atvesdinimas, gautas tarnybinis pranešimas, kad nėra galimybės jo atvesdinti, nes jis nerastas jo gyvenamosios vietos adresu. Esant tokioms aplinkybėms, byla vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pažeidėjo kaltė dėl nurodyto nusižengimo padarymo įrodyta administracinio nusižengimo medžiaga: Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. spalio d. pareiškimu Nr. (23.28-08-1 E) RNA, VMI sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto nuorašu, VMI integruota kliento informacija apie bendrovės balansą, VĮ Registrų centro, VĮ Regitra duomenimis apie Bendrovės turtą.
VMI 2018 m. spalio mėn. pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad Bendrovė yra VMI skolininkė. Bendrovės vadovas nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. iki 2018 m. sausio 15 d. buvo M. P.. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017 m. lapkričio 22 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 5270,41 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)" mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė už 2014 m. lapkričio mėn.; pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė už 2014 m. spalio mėn., 2015 m. sausio - kovo mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)" mokesčių administratoriui teikė šių mokesčių deklaracijas, tačiau jose apskaičiuotų mokesčių sumų nesumokėjo. Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką VMI prie FM viršininkas 2015-04-07 priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)-320A-8919. Pagal minėtą sprendimą mokestinė nepriemoka neišieškota. VMI prie FM duomenimis, Bendrovės vardu nėra įregistruota nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Bendrovė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė, nors tokia pareiga yra įtvirtinta ne tik įstatyminiame reglamentavime, bet ir teismų praktikoje. Įvertinus tai, kad iš viešuose registruose prieinamos informacijos matyti, jog jokio registruotino turto, iš kurio būtų galima vykdyti realų išieškojimą Bendrovė neturi, mokesčių administratoriui nuo 2015 metų nepavyksta išieškoti UAB „(duomenys neskelbtini)" mokestinės nepriemokos ir ji tik didėja, galima daryti pagrįstą išvadą, kad Bendrovė buvo nemoki, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje. Kaip matoma iš pateikiamų mokesčių mokėtojo prievolių išrašų, Bendrovės nepriemoka pastoviai didėjo. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Bendrovė jau ilgą laiką (daugiau nei metus, skaičiuojant nuo mokestinės nepriemokos susidarymo) buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI prie FM, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI prie FM interesų pažeidimui, UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Minėtą vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindžia žemiau išdėstytos aplinkybės.
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi iškėlė Bendrovei bankroto bylą pagal VMI pareiškimą, todėl įrodinėti Bendrovės nemokumo fakto nėra pagrindo. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 8 d. Bendrovės vadovas M. P., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. M. P. neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Kaip jau minėta, priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės sąskaitų ir turto vykdomas jau nuo 2015 metų, kad leidžia daryti išvadą, jog Bendrovė jau tada turėjo finansinių sunkumų. Jei Bendrovės vadovas (vadovu dirbo nuo 2014-08-21 iki 2018-01-15) būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų ženkliai mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. VMI prie FM manymu, Bendrovė buvo nemoki nuo 2015 metų. Taigi akivaizdu, jog Bendrovės vadovas M. P. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.(b. l. 3-4).
VMI pareiškime nurodytas aplinkybes dėl Bendrovės mokestinių nepriemokų VMI patvirtina kartu su pareiškimu pateiktas VMI 2015 m. balandžio 7 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 320A-8919 nurašyti mokestinę nepriemoką (2540,15 eurų) iš turto (b.l. 8-9), duomenys dėl Bendrovės turto – išrašai iš VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“ (b. l. 9-10); mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai (b. l. 5-6), VMI Integruota kliento informacija (b.l. 7-8).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumas yra konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi, kuria Bendrovei iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 8 d. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutartyje nurodyta, jog įmonė finansinės atskaitomybės dokumentų juridinių asmenų registro tvarkytojui neteikia, todėl nėra galimybės nustatyti konkretaus bendrovės turto ir įsipareigojimų. 2017 m. lapkričio 22 d. duomenimis Bendrovė skolinga VMI 5270,41 eurų, VSDFV -48,14 eurų, nustatyta, jog bendrovė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, viešųjų registrų duomenis, teismas konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdo bei yra nemoki. 2018 m. birželio 1 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu įmonė likviduota, sprendime taip pat konstatuota, jog turto, iš kurio galėtų būti tenkinami BUAB “(duomenys neskelbtini)” kreditorių reikalavimai, nėra nustatyta.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).
Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams yra aktualios ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kur nustatyta kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda tik tada, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar kitą atsakingą asmenį už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: 1) tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-332/2018).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas M. P. buvo Bendrovės direktorius nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. iki 2018 m. sausio 15 d. (b.l. 25).
Byloje esantys įrodymai: VMI pareiškimas, VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai apie įmonės balansą patvirtina, kad Bendrovė nuo 2015 m. vasario 25 d. turėjo 2540,15 eurų mokestinę nepriemoką, kuri iki 2017 m. lapkričio 21 d. padidėjo iki 5270,41 eurų. Bendrovės vadovui apie Bendrovės įsiskolinimą VMI turėjo būti žinoma, nes jis tuo laikotarpiu buvo vienintelis Bendrovės vadovas, taip pat ir vienas iš akcininkų. Kaip vadovas jis turėjo pareigą teikti bendrovės metinių finansinių atskaitomybių duomenis registrų tvarkytojui, taigi, nuolat kontroliuoti įmonės finansinę būklę, tačiau to nedarė. Minėti įrodymai, taip pat kiti byloje esantys įrodymai: išrašai iš VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“, įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria Bendrovei iškelta bankroto byla, patvirtina tai, kad Bendrovė negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriumi – VMI, nes neturėjo jokio turto ir lėšų, todėl buvo nemoki. Nors bendrovės vadovas registrų tvarkytojui neteikė balansų, tačiau bankroto bylą nagrinėjančio teismo buvo nustatytas faktas, kad bendrovė turto neturi, VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centro“ išrašai šią aplinkybę patvirtina.
Šiuo atveju įvertinęs aukščiau išvardintus įrodymus, teismas daro išvadą, kad 2017 m. lapkričio 21 d., kai Bendrovės skola VMI buvo 5270,41 eurų, Bendrovė negalėjo atsiskaityti su VMI, nes neturėjo turto ir lėšų, todėl buvo nemoki. Minėta teismo nutartis dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo taip pat patvirtina tai, kad pareiškimą teismui dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo pateikė ne Bendrovės vadovas, o VMI, t. y. Bendrovės kreditorė. Tačiau VMI minėtą pareiškimą pateikė teismui jau po to, kai Bendrovės vadovas nebuvo įvykdęs ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos per nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, kai Bendrovė negalėjo ir ateityje nebūtų galėjusi atsiskaityti su kreditoriumi VMI ir ši dar nebuvo pateikusi teismui pareiškimo dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Byloje nėra duomenų, kad kiti Bendrovės kreditoriai būtų pateikę teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei nuo tada, kai Bendrovė negalėjo atsiskaityti bent su vienu savo kreditoriumi ir tapo nemoki iki tada, kai suėjo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 dienų terminas po to, kai Bendrovė tapo nemoki, per kurį Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Byloje taip pat negauta duomenų apie tai, kad Bendrovės dalyviai per nustatytus terminus būtų ėmęsi priemonių Bendrovės mokumui atkurti.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Bendrovės vadovas M. P. žinodamas, jog jo vadovaujama Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką VMI ir dėl Bendrovės nemokumo negalėjo su VMI atsiskaityti, Bendrovės dalyviams nesiėmus priemonių Bendrovės mokumui atkurti, nei per ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytą ne vėlesnį kaip 5 dienų terminą nuo Bendrovės nemokumo atsiradimo dienos, nei vėliau nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, kai per minėtą terminą nė vienas Bendrovės kreditorius taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, pažeidė kreditoriaus – VMI interesus. Jo veika atitinka administracinio nusižengimo – kreditoriaus teisių pažeidimo sudėtį, nes jis nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, todėl jo veika kvalifikuotina pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, - tai, kad jis yra baustas administracine tvarka, teistas, nedirba. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kad M. P. pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusižengimą, M. P. skirtina nuobauda - minimali sankcijoje numatyta bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 25 str., 32 str., 34 str., , 646 str., 664 str., 667 str., 675 str., 676 str., teismas
nutarė:
M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadelė“ banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB Luminor banko Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 banko kodas 21400; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, įmokos kodas 1001 (mokėjimo pavedime, laukelyje unikalus mokėjimo kodas nurodant bylos numerį A6.-3296-576/2018).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.