Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. (L.) ieškinį atsakovui R. U. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. 2015-06-16 nutartimi paskelbta atsakovo paieška, kuri nutraukta nedavus rezultatų. Atsakovui procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad šeima į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą neįrašyta. Atsižvelgiant į vaiko amžių, M. U. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, iš atsakovo priteistinas išlaikymas. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų, ieškovės bei jos paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 8).

Ieškovė kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Byloje nustatyta, kad nepilnametė M. U. gyvena su motina R. B., tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnametės M. U. gyvenamoji vieta nustatytina su motina R. B.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovė nurodė, jog dukters poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro 240 Eur. Nors ieškovė jokių duomenų, pagrindžiančių dukters poreikiams tenkinti reikalingas sumas, nepateikė, tačiau atsakovas ieškovės nurodytų vaiko poreikių dydžio taip pat neginčijo, savo pozicijos dėl ieškovės reikalavimų nepateikė. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (2 metai ir 4 mėnesiai), į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, tačiau mažamečiui vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, teismas sprendžia, kad 240 Eur suma per mėnesį šiuo metu yra pakankama šalių nepilnametės dukros poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka vienai ieškovei. Ieškovė šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose (b. l. 160), nekilnojamojo turto neturi (b. l. 179), antstolių kontorose jos atžvilgiu vykdomi išieškojimai (b. l. 183). Atsakovas yra nedirbantis (b. l. 139), nekilnojamojo turto neturi (b. l. 178), antstolių kontorose jo atžvilgiu vykdomi išieškojimai (b. l. 180-182), tačiau yra darbingas (kitokių duomenų byloje nėra), ateityje galės įsidarbinti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, iš atsakovo nepilnametei dukrai M. U. priteistinas mažesnis nei pusės minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-05-25) iki jos pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė R. B..

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Ieškinyje prašoma už 9,5 mėnesių laikotarpį iki ieškinio pareiškimo dienos priteisti iš atsakovo 1425 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 150 Eur kas mėnesį.

Remiantis CK 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikia vaikui išlaikymo. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2014-07-30 iki 2015-05-15 būtų netekęs pareigos teikti išlaikymą. Nustačius, kad atsakovas savo vaikui būtino išlaikymo neteikė, reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 1425 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2014-07-30 iki 2015-05-15, skaičiuojant po 150 Eur kas mėnesį (CK 3.200 str.).

Dėl bendravimo tvarkos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 str.), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Atkreiptinas dėmesys, kad nustačius konkrečią bendravimo tvarką tiek ieškovė, tiek atsakovas privalo jos laikytis, t. y. Lietuvos Respublikos civilini kodekso 18 straipsnio pagrindu įsigaliojęs teismo sprendimas yra privalomai vykdytinas. Dėl šios priežasties, nustatytina bendravimo tvarka suteikia ne teisę matytis su nepilnamete dukra, tačiau pareigą įgyvendinti tėvo pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku tam tikru grafiku. Atsakovas savo pozicijos dėl bendravimo su nepilnamete dukra neišreiškė, ieškovės prašomai nustatyti bendravimo tvarkai neprieštaravo, todėl nustatytina ieškovės prašoma atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. teismas nurodo, kad bendravimas priklauso išimtinai tik vaiko tėvams, todėl jokių prievolių kitiems asmenims, negali būti nustatyta. Dėl šios aplinkybėms reikalavimas, kad bendravime su nepilnamečiu vaiku bendrautų ir ieškovės motina nepagrįstas, t. y. bendravimas nepilnamečio vaiko su tėvu nustatomas dalyvaujant tik vaiko motinai.

CPK 96 str. 1 d. numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Ieškovei Kauno valstybinės garantuojamos pagalbos teisinės pagalbos sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-T-1585-1836 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (b. l. 6-7). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, valstybei iš atsakovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos teikiant antrinę valstybinę pagalbą – 113,20 Eur, ir 179 Eur žyminis mokestis (97 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo priteisimo, 82 Eur už reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnametės M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina R. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. U., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-05-25) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir 1425 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų dvidešimt penkių eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-07-30 iki 2015-05-15, skaičiuojant po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) už mėnesį.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo R. U., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su dukra M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), tvarką:

R. U. bendrauja su dukra M. U. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį nuo 15.00 val. iki 17.00 val. M. U. gyvenamojoje vietoje, susitikimo metu dalyvaujant ieškovei R. B..

Priteisti iš R. U., a. k. (duomenys neskelbtini), 113,206 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo R. U., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 179 Eur žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.