- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-30
- Bylos Nr.
- eA-752-552/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00468-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla nutraukta
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- K. S.
- Atsakovas
- Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas K. S. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno rajono skyriaus 2021 m. vasario 2 d. pretenziją Nr. SD(19.2)-2537 „Dėl 2020 m. liepos 10 d. Savarankiško užimtumo rėmimo keičiantiems ekonominės veiklos rūšį sutarties Nr. URS(19.3)-2537 nutraukimo ir subsidijos grąžinimo“ (toliau – ir Pretenzija).
2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai vadovavosi Tarnybos direktoriaus 2019 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-353 patvirtintų Subsidijų gavėjų, nesančių perkančiosiomis organizacijomis pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5.3 papunkčiu, kuriame nurodyta, jog prekių tiekėju fizinis asmuo gali būti tik tuo atveju, jei jis identifikuojamas kaip ūkio subjektas pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, t. y. turi verslo liudijimą arba vykdo individualią veiklą ir pirkėjui gali išrašyti pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitą faktūrą arba sąskaitą faktūrą, jei tiekėjas nėra PVM mokėtojas. Pareiškėjo teigimu, Tarnybos naudojamas fizinio asmens, kaip ūkio subjekto, sąvokos aiškinimas negalėjo būti taikomas pareiškėjo atveju, nes jis įsigaliojo tik nuo 2021 m. vasario 2 d. Pareiškėjas pažymėjo, kad Tarnyba, nepagrįstai vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymu, klaidingai teigia, kad fiziniai asmenys, parduodantys transporto priemones valstybės įmonės „Regitra“ pateiktos standartinės sutarties pagrindu, yra laikomi asmenimis, parduodančiais transporto priemones asmeniniais tikslais, kurie nedaro įtakos ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo teigimu, ūkio subjektais gali būti ir fiziniai asmenys, kurių veiksmai daro įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje, kaip tai numatyta Konkurencijos įstatyme.
3. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba, aiškindama 2020 m. liepos 10 d. Savarankiško užimtumo rėmimo keičiantiems ekonominės veiklos rūšį sutarties Nr. URS(19.3)-2537 (toliau – ir Sutartis) sąlygas, jas iškreipia, remiasi vien pažodiniu Sutarties teksto aiškinimu. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Sutarties tikslas yra remti savarankišką užimtumą, įsteigti darbo vietą, o ne pirkti darbo priemones tik iš juridinių arba individualią veiklą vykdančių asmenų. Pareiškėjo teigimu, aiškinant Sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji Sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu Sutarties teksto aiškinimu. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos tiekėjo sąvokos aiškinimas tapo esminiu pažeidimu vertinant Sutartį, kaip netinkamai įvykdytą, nors numatytas rezultatas buvo pasiektas. Pareiškėjas darė išvadą, kad buvo pažeista Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.217 straipsnio 1 dalis. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba, pasirašydama Sutartį, iš esmės tikėjosi, jog bus iš subsidijos lėšų įsigytos paraiškoje nurodytos darbo priemonės ir bus įsteigta kitų variklinių transporto priemonių pardavimo veikla pagal individualios veiklos pažymos kodą 45.19. Pareiškėjas pabrėžė, kad abi šias sąlygas įvykdė. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas skundžiama Pretenzija reikalauja grąžinti visą 6 980 Eur dydžio subsidiją, nors pareiškėjas pateikė Tarnybai išsamią darbo vietos steigimo ataskaitą su 6 377,30 Eur vertės atliktais tinkamų darbo priemonių pirkimais. Pareiškėjas darė išvadą, kad Sutarties nutraukimas ir reikalavimas grąžinti visą subsidiją pareiškėją priverstų patirti labai didelių nuostolių.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti, nurodęs, kad Sutarties 2.3 punktu pareiškėjas įsipareigojo prekių, perkamų už subsidijos lėšas, pirkimus atlikti vadovaudamasis Taisyklėmis. Atsakovas vadovavosi Taisyklių 5.3 punktu ir pažymėjo, kad prekes, perkamas už subsidijos lėšas, privaloma įsigyti iš ūkio subjektų. Atsakovas pažymėjo, kad ūkio subjektais gali būti laikomi tik tokie juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie vykdo ekonominę ūkinę veiklą ir gali išrašyti sąskaitas faktūras. Atsakovo teigimu, nepaisant to, kad Taisyklių redakcijoje, galiojusioje iki 2021 m. vasario 3 d., nebuvo apibrėžiama ūkio subjekto sąvoka, tačiau, sistemiškai vertinant savarankiško užimtumo rėmimo priemonės keičiantiems ekonominės veiklos rūšį įgyvendinimą reglamentuojančius teisės aktus, ūkio subjektais gali būti laikomi tik tie fiziniai asmenys, kurie gali išrašyti sąskaitas faktūras. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 patvirtinto Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 74.2 punktu ir pažymėjo, kad kartu su darbo vietos ataskaita turi būti pateikiamos ir perkamų prekių, įsigytų už subsidijos lėšas, sąskaitos faktūros. Sąskaitas faktūras gali išrašyti tik tie fiziniai asmenys, kurie vykdo ūkinę komercinę veiklą. Atsakovas pažymėjo, jog nuo 2021 m. vasario 3 d. įsigalioję Taisyklių pakeitimai vertintini kaip Taisyklių nuostatų patikslinimai, kurie buvo atliekami atsižvelgiant į Aprašo 74.2 papunktyje nurodytą reglamentavimą, tačiau šie Taisyklių pakeitimai pareiškėjui nebuvo taikomi.
5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, pateikdamas darbo vietos steigimo ataskaitą, kartu su ja nepateikė automobilio ir priekabos įsigijimą pagrindžiančių dokumentų – sąskaitų faktūrų, todėl negalima tvirtinti, kad pareiškėjas sąžiningai ir tinkamai įvykdė Sutarties nuostatas, nes minėtas prekes įsigijo iš fizinių asmenų, kurie negali būti pripažįstami ūkio subjektais. Atsakovas pažymėjo, kad Taisyklių reikalavimai, jog prekes reikia įsigyti iš ūkio subjektų, kurie gali išrašyti sąskaitas faktūras, pareiškėjui buvo žinomi, nes pareiškėjas kitų prekių (keltuvo, įrankių rinkinio, darbinio kombinezono, smūginio suktuvo) įsigijimą pagrindžiančius dokumentus – sąskaitas faktūras – pateikė. Atsakovo teigimu, pareiškėjas turėtų prisiimti atsakomybę dėl netinkamų pirkimų atlikimo ir Sutarties 2.3 papunkčio nuostatų pažeidimo. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nors skunde pareiškėjas nurodė, jog jo pateiktuose pirkimo dokumentuose nurodyti fiziniai asmenys gali būti pripažįstami ūkio subjektais, darančiais įtaką Lietuvos Respublikos ūkinei veiklai, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų Tarnybai nepateikė. Atsakovo teigimu, pareiškėjo nuomonė negali būti pripažįstama įrodymu ir neturi jokios įrodomosios galios.
6. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 3 punktu, Sutarties 6.3 punktu ir pažymėjo, kad įspėjimai apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą pareiškėjui buvo išsiųsti net du kartus, tačiau pareiškėjas raštuose suteikta galimybe ištaisyti Sutarties 2.3 papunktyje numatytų įsipareigojimų vykdymo trūkumus nepasinaudojo, todėl Tarnyba pateikė pareiškėjui 2021 m. vasario 2 d. Pretenziją dėl subsidijos grąžinimo ir Sutarties nutraukimo. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas didesnę subsidijos lėšų dalį, t. y. net 5 550 Eur iš 6 980 Eur pervestų lėšų panaudojo ne pagal Taisyklių nuostatas.
II.
7. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Sutarties 2.1 punktu įsipareigojo įsteigti darbo vietą iki 2020 m. gruodžio 30 d. Šis terminas buvo pratęstas iki 2021 m. sausio 10 d. Pagal Sutarties 2.3 punktą pareiškėjas įsipareigojo prekių, perkamų už subsidijos lėšas, pirkimus atlikti vadovaudamasis Taisyklėmis. Pareiškėjas 2021 m. sausio 7 d. pateikė Tarnybai darbo vietos steigimo dokumentus. Tarnyba nustatė, kad buvo nesilaikoma Sutarties 2.3 punkto, nes pareiškėjas transporto priemones (automobilį ir priekabą) įsigijo iš fizinių asmenų, kurie nėra laikomi ūkio subjektais. Pareiškėjui 2021 m. sausio 8 d. buvo pateiktas raštas Nr. SD(19.2)-136, kuriame nurodyta pateikti darbo vietos steigimo dokumentus, laikantis Sutarties 2.3 punkte nurodytų pirkimo taisyklių tvarkos. Pareiškėjui 2021 m. sausio 18 d. ir 20 d. buvo pateikti įspėjimai apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir nurodytas terminas iki 2021 m. sausio 22 d. pateikti dokumentus apie tinkamai atliktus pirkimus. Pareiškėjas Tarnybos prašomų dokumentų iki nurodyto termino nepateikė, todėl Tarnyba vertino, jog pareiškėjas neįsteigė darbo vietos Sutartyje numatyta tvarka. Tokio vertinimo faktiniu pagrindu buvo pareiškėjo veiksmai, susiję su transporto priemonių įsigijimu iš fizinių asmenų, kurie nėra laikomi ūkio subjektais, kaip to reikalauja Taisyklių 5.3 punktas. Tarnyba konstatavo, jog pareiškėjas atsisakė vykdyti Sutarties 2.1 ir 2.3 punktų įsipareigojimus.
9. Teismas nustatė, kad iš 2020 m. rugpjūčio 11 d. ir 2020 m. gruodžio 28 d. transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarčių matyti, kad pareiškėjas transporto priemones – automobilį ir priekabą, įsigijo iš fizinių asmenų. Sutarties 2.3 papunkčiu pareiškėjas įsipareigojo prekių, perkamų už subsidijos lėšas, pirkimus atlikti vadovaudamasis Taisyklėmis. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 5.3 punktas apibrėžia, jog prekės už subsidijos lėšas gali būti perkamos tik iš ūkio subjektų.
10. Teismas vadovavosi Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 21, 22 dalimis ir darė išvadą, kad ūkio subjektais gali būti laikomi tik tie juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie, visų pirma, vykdo teisės aktais reglamentuojamą ūkinę veiklą, kurią sudaro prekių tiekimas ar paslaugų teikimas atitinkamoje rinkoje, nesusijęs su vienkartiniu asmeninių poreikių tenkinimu. Todėl pagrindinis kriterijus, leidžiantis juridinį ar fizinį asmenį priskirti ūkio subjektui, yra teisės aktais reglamentuojamos ekonominės veikos vykdymas. Antra, prekių ir paslaugų tiekimas tam tikroje rinkoje turi būti ne vienkartinis veiksmas, o tęstinė veikla, daranti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Tokia išvada taip pat grindžiama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi. Trečia, teismo vertinimu, ūkinė veikla turi būti apskaitoma finansinės apskaitos dokumentais, iš kurių galima būtų spręsti apie įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje.
11. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta jokių duomenų, jog asmenys, pardavę pareiškėjui transporto priemones – automobilį ir priekabą, būtų įregistravę kokią nors ekonominės veiklos rūšį pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių ar būtų pateikę pareiškėjui kokius nors ūkinės veiklos finansinės apskaitos dokumentus. Teismo vertinimu, pareiškėjo 2021 m. sausio 6 d. darbo vietos steigimo ataskaitą pagrindžiančios transporto priemonių (automobilio ir priekabos) pirkimo–pardavimo sutartys iš esmės patvirtina tik nuosavybės teisių perdavimo faktą, ir todėl transporto priemonių (automobilio ir priekabos) pirkimo–pardavimo sutartys nelaikytinos ūkinės veiklos finansinės apskaitos dokumentais.
12. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta jokių kitų pagrįstų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog fiziniai asmenys, iš kurių pareiškėjas įsigijo transporto priemones – automobilį ir priekabą, yra ūkio subjektai, vykdantys kokią nors teisės aktų reglamentuojamą ūkinę veiklą, ir tai, kad parduodami minėtas transporto priemones veikė ne tenkindami vienkartinius asmeninius interesus, o vykdydami ūkinę veiklą. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, įsigydamas iš fizinių asmenų, kurie nelaikytini ūkio subjektais, transporto priemones, nesilaikė Taisyklių 5.3 punkto reikalavimų bei nevykdė Sutarties 2.1 ir 2.3 punktuose numatytų įsipareigojimų.
13. Teismas vadovavosi Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 2, 3 punktais, Sutarties 6.2, 6.3 punktais ir darė išvadą, kad Tarnyba pagrįstai, vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktais, Sutarties 6.2 ir 6.3 punktais, įspėjusi pareiškėją apie Sutarties 2.1 ir 2.3 punktuose numatytų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, pateikė pareiškėjui skundžiamą Pretenziją, pagal kurią pareiškėjas privalo grąžinti visą pervestą subsidiją.
III.
14. Pareiškėjas K. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
15. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atkreipia dėmesį, kad teismas neteisingai vertino jo argumentus. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai sutiko su atsakovo teiginiais, kad Konkurencijos tarybos specialistai išaiškino, jog fiziniai asmenys gali būti pripažįstami darančiais įtaką Lietuvos Respublikos ūkinei veiklai tik tuo atveju, jei jie vykdo ūkinę komercinę veiklą. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo suteiktas 3 ir 4 dienų laikotarpis pirkimams įvykdyti, net nepaisant finansinių keblumų, yra neadekvatus. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai teigė, jog transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartys nelaikytinos finansinės apskaitos dokumentais (buhalterinės apskaitos dokumentas painiojamas su buhalterine sąskaita (sąskaita faktūra)).
16. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas nusižengė Europos sutarčių teisei, reikalaudamas nutraukti sutartį dėl Sutarties sąlygų, kurios buvo nuslėptos (Europos sutarčių teisės 2:104 str.). Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra pateikta duomenų apie jo konsultavimą, metodinės medžiagos pateikimą prieš pasirašant sutartį, nes to nebuvo. Pareiškėjo teigimu, atsakovo pretenzija dėl jo sąvokų „tiekėjas“ ir „ūkio subjektas“, kurių iš viso nėra pačioje Sutartyje, interpretavimo vykdant pirkimus yra nepagrįsta, kadangi pareiškėjas nežinojo atsakovo vidinės sąvokų interpretacijos ir su ja nebuvo supažindintas iki pasirašant Sutartį, o iš esmės sutartinius įsipareigojimus įgyvendino sąžiningai ir tinkamai.
Atsiliepimas
17. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
18. Atsakovas, nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad asmenys, iš kurių jis už subsidijos lėšas įsigijo automobilį ir priekabą, gali būti laikomi ūkio subjektais pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 22 dalį. Atsakovo teigimu, fiziniai asmenys, parduodantys transporto priemones valstybės įmonės „Regitra“ pateiktos standartinės sutarties pagrindu, yra laikomi asmenimis, parduodančiais transporto priemones asmeniniais tikslais, kurie nedaro įtakos ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Atsakovas pažymi, kad, sistemiškai vertinant savarankiško užimtumo rėmimo priemonės keičiantiems ekonominės veiklos rūšį įgyvendinimą reglamentuojančius teisės aktus, ūkio subjektais gali būti laikomi tik tokie fiziniai asmenys, kurie gali išrašyti sąskaitas–faktūras (Aprašo 74.2 p.).
19. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad jis nebuvo supažindintas su Taisyklių nuostatomis, ir pažymi, kad per Elektroninius valdžios vartus teikiant paraišką savarankiško užimtumo rėmimo keičiantiems ekonominės veiklos rūšį subsidijai gauti, paraiškų teikėjams buvo sudaryta galimybė susipažinti su Taisyklių tekstu dar iki paraiškos pateikimo momento. Taisyklių nuostatos yra viešai prieinamos, paskelbtos Teisės aktų registre. Reikalavimas prekių, perkamų už subsidijos lėšas, pirkimus atlikti laikantis Taisyklių nuostatų buvo skelbiamas viešai ir Tarnybos interneto svetainėje. Kadangi pareiškėjas buvo supažindintas bei turėjo visas galimybes susipažinti su Taisyklių nuostatų reikalavimais, su pareiga pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus (sąskaitas–faktūras), atsakovo teigimu, negalima tvirtinti, kad Sutarties 2.3 papunktyje nurodyta sąlyga atlikti už subsidijų lėšas perkamų prekių pirkimus pagal Taisyklių nuostatas nuo pareiškėjo buvo nuslėpta. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Taisyklių reikalavimai, kad prekes reikia įsigyti iš ūkio subjektų, kurie gali išrašyti sąskaitas–faktūras, pareiškėjui buvo žinomi, nes dėl kitų prekių pirkimo (keltuvo, įrankių rinkinio, darbinio kombinezono, smūginio veržliasukio) pareiškėjas pateikė jų įsigijimą pagrindžiančius dokumentus, t. y. sąskaitas–faktūras.
20. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas trūkumų šalinimo galimybe nesidomėjo, tik tvirtino, kad pirkimus atliko laikydamasis Taisyklių nuostatų. Atsakovo teigimu, jeigu pareiškėjas būtų kreipęsis į Tarnybą su prašymu pratęsti trūkumų šalinimo terminą, toks terminas jam būtų pratęstas. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Tarnyba pareiškėjo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, ir nurodo, kad Tarnyba, vykdydama Sutartį, nepažeidė CK 6.200 straipsnio 2 dalyje nurodyto bendradarbiavimo principo, suteikė pareiškėjui galimybę tinkamai įvykdyti Sutarties 2.3 punkte numatytus įsipareigojimus, nustatė terminą Sutarties vykdymo trūkumams pašalinti, vėliau šį terminą pratęsė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Byloje kilęs ginčas dėl Užimtumo tarnybos teritorinio padalinio pretenzijos, kuria informuojama, jog nutraukiama su pareiškėju sudaryta savarankiško užimtumo rėmimo sutartis ir pareikalauta grąžinti gautą subsidiją, teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Pareiškėjas, nesutikdamas su pretenzija ir manydamas, kad atsakovas netinkamai aiškino ir taikė Taisykles bei nepagrįstai turtą, įsigytą iš fizinių asmenų, kurie nėra ūkio subjektai, priskyrė netinkamoms išlaidoms, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą.
Žemesnės instancijos teismas
23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs, jog atsakovas veikė teisėtai ir pagrįstai, o pareiškėjas, įsigydamas iš fizinių asmenų, kurie nelaikytini ūkio subjektais, transporto priemones, nesilaikė Taisyklių 5.3 punkto reikalavimų bei nevykdė Sutarties 2.1 ir 2.3 punktuose numatytų įsipareigojimų.
24. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja pradinio skundo argumentus, susijusius su požiūriu į fizinių asmenų dalyvavimą ūkinėje veikloje bei kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo ir teisės aktų taikymo aspektais.
25. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
26. Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės, dėl kurių tarp šalių nėra ginčo: pareiškėjas ir atsakovas 2020 m. liepos 10 d. sudarė savarankiško užimtumo rėmimo keičiantiems ekonominės veiklos rūšį sutartį Nr. URS(19.2)-2537, pagal kurią pareiškėjas iki 2020 m. gruodžio 30 d.( vėliau terminas buvo pratęstas iki 2021 m. sausio 10 d.) įsipareigojo įsteigti darbo vietą. Pareiškėjas 2021 m. sausio 7 d. pateikė Tarnybai darbo vietos steigimo dokumentus. Tarnyba manė, kad buvo nesilaikyta Sutarties 2.3 punkto, nes pareiškėjas transporto priemones (automobilį ir priekabą) įsigijo iš fizinių asmenų, kurie nėra laikomi ūkio subjektais, todėl 2021 m. sausio 8 d. raštu Nr. SD(19.2)-136 nurodė pateikti papildomus dokumentus, 2021 m. sausio 18 d. ir 20 d. pateikė įspėjimus apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Pareiškėjui papildomų dokumentų nepateikus, Tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno rajono skyrius išsiuntė jam 2021 m. vasario 2 d. pretenziją Nr. SD(19.2)-2537, kurioje informavo pareiškėją, kad jis nesilaikė Sutarties, todėl Sutartis bus nutraukta po 10 dienų ir pasiūlė pareiškėjui per 15 darbo dienų grąžinti subsidiją arba kreiptis dėl subsidijos grąžinimo grafiko sudarymo.
27. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles. Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administraciniams teismams skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015). Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-540/2008, 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-756-868/2011, 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016).
28. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ,2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015ir kt.).
29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Pretenziją, kurioje, kaip jau minėta šios nutarties 26 punkte, atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį, todėl vadovaudamasis Sutarties 6.2 papunkčiu paprašė pareiškėjo ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Pretenzijos pateikimo dienos grąžinti visą jam pervestą subsidiją, o nesant galimybės tai padaryti – atvykti į Užimtumo tarnybą sudaryti subsidijos grąžinimo grafiką, išdėstant subsidijos grąžinimą dalimis. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad negrąžinus subsidijos Pretenzijoje nurodytu terminu arba nesudarius jos grąžinimo grafiko, ji bus išieškoma įstatymų nustatyta tvarka. Be to, Pretenzijoje nurodyta, kad vadovaujantis Sutarties 19 punktu Sutartis Užimtumo tarnybos iniciatyva bus laikoma nutraukta nuo Pretenzijos pateikimo dienos praėjus 10 dienų terminui.
30. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas panašius atvejus, 2021 m. spalio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.AS-620-261/2021 bei 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-580-662/2021 tokį pretenzijos turinį vertino kaip aktą, kuriuo pasiūlyta pareiškėjui gera valia grąžinti visą subsidiją į Užimtumo tarnybos sąskaitą, nesant galimybės nurodytu terminu iš karto grąžinti visą subsidiją, pasiūlyta informuoti dėl susitarimo subsidiją grąžinti dalimis. Teismas šiose bylose pažymėjo, kad tokia pretenzija nėra pareiškėjui suformuluojami privalomi vykdytini nurodymai, todėl tokia pretenzija negali būti administracinės bylos ginčo objektas.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir nagrinėjamu atveju, ir administracinėse bylose Nr. eAS-580-662/2021 bei Nr. AS-620-261/2021 nagrinėtais atvejais Tarnybos pretenzijose suformuotos iš esmės analogiškos nuostatos dėl subsidijos grąžinimo ir sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nukrypti nuo aptartos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos analogiško pobūdžio bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.), kuri atitinka ir LVAT 2021 m. birželio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-373-575/2021 pateiktą Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 11 dalies aiškinimą, pagal kurį, visų pirma, Užimtumo tarnyba esant šio straipsnio 6 dalyje nustatytiems pagrindams dėl subsidijos grąžinimo turi teikti subsidijos gavėjui pretenziją dėl pervestos subsidijos ar jos dalies grąžinimo. Jei subsidija ar jos dalis pagal pateiktą pretenziją negrąžinama, Užimtumo tarnyba turi priimti sprendimą dėl subsidijos ar jos dalies grąžinimo, kuris gali būti skundžiamas teismui
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi pareiškėjo siekiamą nuginčyti Pretenziją bei byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog ši Pretenzija laikytina tarpiniu dokumentu, kuris pareiškėjui jokių tiesioginių teisinių pasekmių nesukelia. Joje išdėstytas prašymas pareiškėjui gera valia grąžinti subsidiją arba kreiptis dėl jos grąžinimo dalimis, taip pat pateikiama pretenzija dėl Sutarties nutraukimo, kuri nelaikytina galutiniu aiškiai išreikštu atsakovo sprendimu dėl Sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, kad jokie privalomai vykdytini nurodymai pareiškėjui Pretenzijoje nesuformuluoti, ginčijama Pretenzija negali būti administracinės bylos ginčo objektas. Pareiškėjas nesutikimo su Pretenzijoje nurodytomis aplinkybėmis argumentus iš esmės galės išdėstyti tuo atveju, jeigu bus kreiptasi į teismą dėl Užimtumo tarnybos priimto sprendimo dėl subsidijos grąžinimo panaikinimo ar jo nevykdymo.
33. Nors atsakovas ginčijamame akte nurodė, kad jis gali būti apskųstas Regionų apygardos administraciniam teismui, tačiau apskundimo tvarkos nurodymas skundžiamame akte pats savaime nepatvirtina, jog jis laikytinas pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu, galinčiu būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-83-575/2016; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-429-520/2017; kt.)
34. Taigi teisės aktams šiuo atveju nenumatant galimybės ginčyti minėtą Pretenziją, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą. administracinė byla dėl šio akto teisėtumo ir pagrįstumo negalėjo būti pradėta, o esant pradėtai teisenai, byla turėtų būti nutraukiama (ABTĮ 101 str. 1 p.). ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 5 punktas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir bylą nutraukti, jei paaiškėja ABTĮ 101 straipsnyje nurodytos aplinkybės.
35. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o administracinė byla nutraukiama, kaip nenagrinėtina administracinių teismų. Toks procesinis sprendimas nelaikytinas apelianto padėties pabloginimu, nes jam išlieka teisė ginti savo interesus atsakovui priėmus Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 11 dalyje nurodytą sprendimą arba atsakovui kreipiantis į teismą dėl subsidijos išieškojimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo K. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 5 d. sprendimą panaikinti.
Administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo nutraukti.
Nutartis neskundžiama.