- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-07
- Bylos Nr.
- 2A-458-527/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00927-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Aušra Baubienė, Jolita Cirulienė (pran.)
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- A. Š., A. D.
- Trečiasis asmuo
- B. D., Kėdainių rajono 3-iojo notaro biuro
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (pirmininkė) ir Jolitos Cirulienės (pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. Š. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1211-938/2014 pagal ieškovės A. Š. patikslintą ieškinį atsakovams A. Š., A. D. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo (tretieji asmenys – B. D. ir Kėdainių rajono 3-iojo notaro biuro notarė L. P.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė patikslintame ieškinyje (t. 1, b. l. 67–72) prašė:
1) pripažinti 2013-12-19 dovanojimo sutartį Nr. LP-4849, pagal kurią atsakovas A. Š. dovanojo 10/667 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bendras plotas 33,3500 ha, adresas: Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini) kurios vertė 1 000 Lt, atsakovui A. D., pirkimo–pardavimo sutartimi;
2) perkelti ieškovei pirkėjos teises ir pareigas pagal 2013-12-19 pirkimo–pradavimo sutartį ir nustatyti, kad atsakovas A. Š. pardavė, o ieškovė A. Š. pirko 10/667 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 33,3500 ha, adresas: Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini) už 1 000 Lt bei priteisti iš ieškovės 1 000 Lt atsakovui A. D.;
3) perkelti ieškovei pirkėjos teises ir pareigas pagal 2014-03-31 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. O-1255 ir nustatyti, kad atsakovas A. Š. pardavė, o A. Š. pirko 30/667 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 33,3500 ha, adresas: Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini) už 20 500 Lt ir šią sumą priteisti iš ieškovės atsakovui A. D.;
4) priteisti iš atsakovų ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad žemės ūkio paskirties sklypą, esantį Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 33,3500 ha, ieškovė ir atsakovas A. Š. valdė bendrosios nuosavybės teise, atitinkamai po 1000/3335 ir 2335/3335 dalį. 2014-03-25 ieškovė gavo atsakovo A. Š. parengtą žemės sklypo planelį, kuriame pažymėta atsakovo A. Š. siūloma žemės sklypo naudojimo tvarka, kurioje buvo pažymėta, kad šio žemės sklypo dalimi C (plotas 0,5 ha), kuri yra prie ežero, naudosis dar vienas šio žemės sklypo savininkas A. D., tokiu būdu ieškovei tapo žinoma apie atsiradusį naują sklypo savininką. Ieškovei ėmusis aiškintis naujojo savininko atsiradimo bendrojoje nuosavybėje aplinkybes, paaiškėjo, kad Kėdainių rajono 3-iojo notaro biure 2013-12-19 buvo sudaryta dovanojimo sutartis Nr. LP-4849, pagal kurią atsakovas A. Š. dovanojo 10/667 dalį minėto žemės sklypo, kurios vertė 1 000 Lt. Sudaryti dovanojimo sutarties dovanotojas atsakovas A. Š. neturėjo jokio pagrindo, kadangi atsakovai nėra šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, taip pat jie nėra saistomi jokiais kito pobūdžio glaudžiais tarpusavio ryšiais, o atsakovo A. Š. turtinė padėtis nesuderinama su faktu, kad nuosavybės teise priklausantį turtą šis perleistų neatlygintinai. Tuo tarpu atsakovas A. D. supirkinėja žemės sklypus, esančius tame pačiame rajone, kaip ir ginčo objektu esantis žemės sklypas – jis turi net 10 sklypų (duomenys neskelbtini) k. bei 13 sklypų gretimuose kaimuose, o kai kurie sklypai buvo įsigyti panašiu metu, kaip ir ginčo objektu esantis žemės sklypas. Atsakovai faktiškai sudarė žemės sklypo 10/667 dalies pirkimo–pardavimo sandorį, tokiu būdu apeidami įstatymą, dėl ko ieškovė negalėjo pasinaudoti įstatymo numatyta jos kaip bendrasavininkės pirmenybės teise įsigyjant atsakovo žemės sklypo dalį, esančią jųdviejų bendrojoje nuosavybėje. 2014-03-31 tarp atsakovų buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. O-1255, kuria A. Š. pardavė A. D. 30/667 dalį to paties žemės sklypo už 20 500 Lt ir ši dalis sklypo Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip bendra sutuoktinių A. D. ir B. D. nuosavybė, todėl buvo teikiamas patikslintas ieškinys. Dovanojimo sutartis yra apsimestinė, kadangi neatitinka šalių tikrosios valios, dengianti tikrąjį pirkimo–pardavimo sandorį, taip pažeidžiant ieškovės, kaip bendraturtės, pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą turto dalį. Pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina atsakovų nesąžiningumą. Abi atsakovų sudarytos sutartys yra tarpusavyje susijusios, atsakovų sudaryta 2014-03-31 pirkimo–pardavimo sutartis laikytina išvestine iš 2013-12-19 sudaryto apsimestinio dovanojimo sandorio, todėl, pastarąjį teismui pripažinus pirkimo–pardavimo sutartimi, ieškovei perkėlus pirkėjos teises ir pareigas pagal šį sandorį, vadovaujantis tais pačiais motyvais, spręstinas klausimas ir dėl 2014-03-31 pirkimo–pardavimo sandorio, t. y. pirkėjos teisės ir pareigos pagal šį sandorį turi būti perkeltos ieškovei, įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovui A. D. abiejose sutartyse nurodytas pinigų sumas.
Atsakovas A. Š. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ginčijama 2013-12-19 dovanojimo sutartis žemės sklypo bendrasavininkės ieškovės turtinių teisių nepažeidė, jos sklypas nesumažėjo, vieta nepablogėjo. Atsakovas nurodė, kad atsakovo A. D. sodyba ir žemė yra šalia jo žemės sklypo. A. D. priklausantis visas ežeras ribojasi su jo žemės sklypu. Jis yra žvejys mėgėjas, o A. D. nesavanaudiškai jam leidžia ežere žvejoti, savaitgaliais šio sodyboje su šeima poilsiauja. Jis turi sveikatos problemų, susijusių su širdimi. 2013-05-04 žvejojant ant R. ežero kranto jam staiga sutriko širdies darbas, nualpo ir jis įkrito į vandenį. Kaip paaiškėjo, iš vandens jį ištraukė ir atgaivino netoliese buvęs A. D.. Norėdamas atsidėkoti už gyvybės išgelbėjimą, žinodamas, kad A. D. iš jo pinigų nepaims, 2013 m. rudenį pasisiūlė šiam padovanoti nedidelę dalį – 0,5 ha žemės sklypo, nes jis dėl silpnos sveikatos pats žemės nedirba, ją nuomoja, o A. D. sutiko tokią dovaną priimti, juolab, kad jų žemės ribojasi. Sutarties sudarymo išlaidas, atsidėkodamas už dovaną, pasisiūlė apmokėti A. D., o kad reikėtų mokėti mažesnį mokestį, nurodė simbolinę žemės sklypo kainą – 1 000 Lt. Šie faktiniai duomenys paneigia ieškinyje įvardijamus motyvus dėl neva apsimestinio sandorio sudarymo. Jo 1 ha žemės sklypo vertė šiuo metu yra apie 15 000 Lt, ką pripažįsta ir ieškovė, sutinkanti už 1,5 ha sumokėti 20 500 Lt. Jei jis būtų norėjęs sudaryti apsimestinį sandorį, t. y. šiuo sandoriu pridengti pirkimo–pardavimo sandorį, būtų nurodęs žymiai didesnę kainą, kad ieškovei nekiltų noras tą sklypo dalį „atpirkti“. Kadangi ieškovė gyvena Kaune, žemės ūkis jai nėra nei pragyvenimo šaltinis, nei verslas, parduoti žemės jo neprašė, į jo pasiūlymą atsidalinti sklypus, kur jai priklausytino sklypo dalis taip pat ribojasi su ežeru, atsakymo nedavė, priežasčių padovanoti jai žemės sklypą ar jos dalį jis neturi. Tad 2014-03-31 jis visiškai teisėtai A. D. pasiūlius už maždaug 20 000 Lt įsigyti žemės, o jam tuo metu kaip tik prireikus pinigų, nes su sutuoktine R. Š. kaip tik buvo nusprendę pirkti patalpą, kurioje galėtų prekiauti, A. D. pardavė 1,5 ha to paties žemės sklypo dalį už realią 20 500 Lt kainą ir pinigus gavo. Preliminariai sutarus dėl žemės pardavimo ir paruošus sklypo atidalinimo tarp bendrasavininkių planą, jį 2014-03-25 įteikė ieškovei, tuo dovanojimo sutartį ir faktinę padėtį dar kartą išviešino. Sužinojusi apie dovanojimo sutartį ir pasiūlymą, ieškovė skubos tvarka kreipėsi į teismą, o atsakymų dėl sklypų atidalinimų oficialiai nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014-10-24 sprendimu (t. 2, b. l. 29–38) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovams po 1 400 Lt jų patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir valstybei 97,53 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad iki 2013-12-19 žemės ūkio paskirties sklypą, esantį Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 33,3500 ha, ieškovė ir atsakovas A. Š. valdė bendrosios dalinės nuosavybės teise, atitinkamai ieškovė pagal 2010-01-21 dovanojimo sutartį Nr. 164 1000/3335 dalį, o atsakovas A. Š. pagal 2009-06-05 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. RI-3109 bei 2009-06-05 paveldėto turto pasidalinimo sutartį Nr. IR-3111 2335/3335 dalį, turto dalys iš bendrosios dalinės nuosavybės nebuvo atidalintos, nebuvo nustatyta ir naudojimosi tvarka (t. 1, b. l. 10–12). Ieškovė yra atsakovo brolio G. Š. dukra. Kėdainių rajono 3-iojo notaro biure 2013-12-19 buvo sudaryta dovanojimo sutartis Nr. LP-4849, pagal kurią atsakovas A. Š. dovanojo 10/667 dalį šio žemės sklypo, sutartyje nurodydamas dovanojamos dalies vertę – 1 000 Lt; Nekilnojamojo turto registre įrašas galioja nuo 2013-12-23 (t. 1, b. l. 10–12, 16–21). 2014-03-25 ieškovei atsakovas A. Š. pateikė žemės sklypo planą su jo siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka: žemės sklypo dalimi A (plotas 22,85 ha) naudosis A. Š., žemės sklypo dalimi B (plotas 10,00 ha) naudosis A. Š., žemės sklypo dalimi C (plotas 0,5 ha) naudosis A. D. (t. 1, b. l. 9). Ieškovės paaiškinimu nustatyta, kad tik tuomet jai tapo žinoma apie tarp bendrasavininkio atsakovo A. Š. ir atsakovo A. D. sudarytą dovanojimo sandorį. A. Š. teismui patvirtino, kad apie ketinamą sudaryti ir apie sudarytą dovanojimo sandorį jis ieškovės neinformavo, o A. D. nurodė, kad apie bendrasavininkę ieškovę sužinojo tik po dovanojimo sandorio sudarymo, kuomet tapo žemės sklypo bendrasavininku. 2014-03-31 atsakovai sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. O-1255, kuria A. Š. pardavė A. D. 30/667 dalį to paties žemės sklypo už 20 500 Lt, ši dalis sklypo Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip bendra sutuoktinių A. D. ir B. D. nuosavybė (t. 1, b. l. 50–51, 77–81). Atsakovai nėra giminaičiai. Nors ieškovė nurodė, jog atsakovai nėra saistomi jokiais glaudžiais tarpusavio ryšiais, tačiau atsakovai nuosekliai tiek atsiliepimuose į ieškinį (t. 1, b. l. 89–91, 99–101), tiek teismo posėdžių metu nurodė, kad jie bendrauja nuo Nepriklausomybės atkūrimo, nes jie yra paveldėję savo tėvų šalia esančias žemes, jie bendrauja šeimomis, t. y. A. Š. vienas, o kartais ir su sutuoktine atvažiuoja pas ūkininkaujantį A. D., kurio ežere žvejoja, A. D. jiems užaugina ekologiškų daržovių, parduoda sveikai užaugintos mėsos. Kad šeimos bendrauja, patvirtino ir atsakovų sutuoktinės – liudytoja R. Š. ir trečiasis asmuo B. D.. Atsakovas A. Š. nurodė, kad su ieškove po mamos mirties jau penkerius metus nebendrauja, tai patvirtino ir liudytoja R. Š., nurodydama, kad jie su Š. nebendrauja. Atsakovas A. D. tiek atsiliepime į ieškinį, tiek duodamas paaiškinimą teismui nurodė, jog jis ūkininkauja nuo 2004-01-19, deklaruoja 103,48 ha nuosavos ir nuomojamos žemės, jam nuosavybės teise priklauso Kėdainių r., R. k. esantis ežeras, prie kurio jis turėjo priėjimą dar iki dovanojimo sandorio sudarymo, jo žemės sklypas ribojasi su A. Š. žemės sklypu (t. 1, b. l. 9, 103–110). Atsakovai iki dovanojimo sutarties sudarymo jokių turtinių santykių neturėjo, juos siejo tik draugystė. Abu atsakovai nurodė, kad A. Š. nusprendė padovanoti A. D. nedidelę dalį (0,5 ha) iš jam priklausančio daugiau kaip 23 ha žemės sklypo kaip padėką už išgelbėtą gyvybę, t. y. kuomet 2013-05-03 jam žvejojant R. ežere pasidarė blogai su sveikata, jis nualpo ir įkrito į vandenį, iš kur jį ištraukė netoliese laukuose dirbęs A. D. bei darbininkas R. Š.. Šią aplinkybę teismui patvirtino trečiasis asmuo B. D., liudytojai R. Š., R. Š., tuo metu ežere žvejojęs ir įvykį matęs liudytojas V. B. bei atsakovo sūnus liudytojas A. Š.. Kad atsakovas serga širdies ligomis ir 2013-05-04 12.10 val. buvo atvežtas į LSMUL Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių dėl širdies sutrikimų, iš kur buvo nukreiptas į Kauno klinikinę ligoninę, patvirtina rašytiniai duomenys, pateikti atsakovo iš VšĮ Kauno klinikinės ligoninės, bei ieškovės atstovo iniciatyva išreikalauti duomenys iš LSMUL Kauno klinikų (t. 1, b. l. 94–95, 152–155). Ieškovės atstovas skendimo fakto nebuvimą įrodinėjo tuo, kad A. Š. atsiliepime į ieškinį bei vieno posėdžio metu nurodė, jog jis žvejojo R. ežere 2013-05-04 apie pietus ir į ligoninę vyko tą pačią dieną, tokį faktą tvirtino ir jo sutuoktinė R. Š., dėl ko neatitinka atsakovo atvežimo į LSMUL Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių laikas, tačiau, A. Š. dar nežinant ieškovo pateiktų duomenų iš gydymo įstaigos turinio (ieškovui šiuos duomenis posėdžio pradžioje pateikus, tačiau atsakovui juos užvertus ir paprašius patikslinti ankstesniame posėdyje nurodytas aplinkybes), jis patikslino, kad įvykis R. ežere buvo 2013-05-03, o į ligoninę jis buvo nuvežtas kitą dieną, kai jam vėl pablogėjo sveikata, ką teismui patikslino ir jo sutuoktinė liudytoja R. Š., nurodydama, kad ji dėl anksčiau nurodytos vyro buvimo R. ežere datos galėjo suklysti, nes jai atsiminti visus įvykius yra sunku, nurodė, kad A. Š. tankiai tenka kviesti gydytoją, tad jai įsiminė 4 d., kuomet jam teko kviesti greitąją pagalbą, o tą dieną, kuomet jis grįžo iš žvejybos, ji pati davė jam vaistų, todėl teismas, atsižvelgdamas į A. Š. sveikatos būklę, liudytojos R. Š. sveikatą bei susirgimus (t. 2, b. l. 12–13), į tai, kad įvykis buvo prieš daugiau nei metus laiko, padarė išvadą, kad atsakovas ir liudytoja, duodami paaiškinimus dėl nurodytų įvykio detalių, galėjo sąžiningai suklysti, kas iš esmės nepaneigia tokį įvykį buvus, juolab, kad šį faktą patvirtino ne tik A. D., trečiasis asmuo B. D., liudytojai – atsakovo A. Š. sūnus, bet ir visiškai svetimas toje vietoje žvejojęs ir matęs įvykį asmuo V. B.. Be to, visi betarpiškai šio įvykio vietoje buvę asmenys teismo posėdžio metu planelyje nurodė tą pačią vietą, kurioje atsakovas A. Š. žvejojo. Ta aplinkybė, kad ieškovei, su kuria atsakovas A. Š. nebendrauja, apie šį įvykį nepasakojo ir ieškovei apie tai nebuvo žinoma, nepaneigia tokį faktą buvus. Atsakovų, trečiojo asmens B. D. ir liudytojos R. Š. paaiškinimais, po minėto įvykio šeimos dar labiau susidraugavo, o A. Š., jausdamas dėkingumą A. D. už išgelbėtą gyvybę, pasitaręs su sutuoktine R. Š., nusprendė A. D. atsidėkoti padovanodamas nedidelę dalį iš turimos žemės dalies, nes pinigų neturėjo, be to, žinojo, kad A. D. pinigų iš jų neims, o tokia dovana ūkininkaujančiam A. D. yra naudinga, juolab, kad ribojasi su šio žemės sklypu, A. D. tokią dovaną sutiko priimti, nurodydamas, kad ši jam vertinga ir naudinga, todėl 2013-12-19 Kėdainių rajono 3-iajame notaro biure atsakovai ir sudarė žemės sklypo dalies (0,5 ha) dovanojimo sutartį, nurodydami simbolinę dovanos vertę 1 000 Lt (t. 1, b. l. 16–21), nes 2014-04-31 pirkimo–pardavimo sutartimi A. Š. 1,5 ha dalį to paties žemės sklypo A. D. pardavė jau už 20 500 Lt rinkos kainą (t. 1, b. l. 77–78). Šios aplinkybės teismui leido pagrįstai manyti, kad 2013-12-19 sutarties sudarymo metu buvus atsakovo valią neatlygintinai A. D. perleisti nuosavybės teisę į 10/667 dalį iš jam priklausančio sklypo dalies, t. y. jo valią sudaryti dovanojimo sutartį, kurios sudarymui turėjo motyvą. Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, kad atsakovas 2013 m. gruodžio mėnesį jai skambino telefonu ir sakė, kad nori parduoti paežerę, ji nesutiko, tačiau minėtos aplinkybės be ieškovės paaiškinimo jokie įrodymai nepatvirtino. A. D. nuo pat proceso pradžios tvirtino, kad jis yra ūkininkas, žemės ūkis, žemės dirbimas bei jos įsigijimas yra jo verslas, todėl žemė jam yra naudinga, jam tokia A. Š. dovana buvo priimtina, todėl šios aplinkybės, teismo įsitikinimu, savaime nepaneigia atsakovų valios 2013-12-19 sudaryti žemės sklypo dalies dovanojimo sandorį. Byloje nenustatyta, kad ieškovė iki atsakovų sudaryto sandorio ar vėliau būtų išreiškusi ketinimą pirkti bendraturčio dalį žemės. Ieškovės argumentas dėl A. D. suinteresuotumo įsigyti ginčijama sutartimi perleistą žemės sklypo dalį dėl šio vietos paežerėje prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nes iki dovanojimo sutarties sudarymo šis bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei ir A. Š. priklausantis žemės sklypas jo bendrasavininkų nebuvo atidalintas, nebuvo nustatyta ir naudojimosi tvarka bendru turtu, kas nepadaryta iki šiol. Atsakovams nurodžius dovanojimo sutarties motyvą, jį pagrindus įrodymais, nenustačius, kad šis sandoris buvo atlygintinas, teismas padarė išvadą, kad tarp atsakovų 2013-12-19 sudarytas sandoris yra realus, atitinkantis jo sudarymo metu buvusią tikrąją šalių valią, toks sandoris neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia ieškovės teisių. Be to, sandorį patvirtino notarė, kuri aiškinosi šalių tikrąją valią, atsakovai, sudarę šį dovanojimo sandorį, nedelsdami jį išviešino įregistruodami Nekilnojamojo turto registre. Teismo nuomone, A. Š. kaip savininkas turėjo teisę savo turtą dovanoti ir parduoti. Dovanojus žemės sklypo dalį, kitą dalį žemės sklypo jis galėjo parduoti, ką po trijų mėnesių ir padarė, nurodydamas ir šio sandorio sudarymo motyvus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 42–45) prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-10-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šio ginčo įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo tikslas yra nustatyti, ar toks įvykis, t. y., kad A. Š. jo nurodytą dieną žvejojo R. ežere, apalpo, įkrito, skendo ir buvo išgelbėtas, apskritai buvo. Nesant tokio įvykio, atsakovas neturėjo motyvo dovanoti A. D. dalies žemės sklypo, o atsakovai, siekdami išvengti A. Š. tenkančios pareigos perleidžiamo žemės sklypo dalį pirmenybės teise pasiūlyti įsigyti kitam bendraturčiui, dovanojimo sandoriu pridengė faktiškai sudarytą pirkimo–pardavimo sandorį. 2014-05-14 A. Š. atsiliepime nurodė, kad padovanojo 10/667 dalį žemės sklypo A. D., išgelbėjusiam jam gyvybę. A. Š. savo atsiliepime tiksliai nurodė, kad 2013-05-04 (šeštadienį) atvyko pas A. D. pažvejoti A. D. priklausančiame R. ežere, esančiame Kėdainių rajone. Bežvejojant jam sutriko širdies darbas, jis nualpo ir įkrito į ežerą; jį iš vandens ištraukė ir tokiu būdu jam gyvybę išgelbėjo A. D.. Atsakovas A. D. savo atsiliepime nurodė identiškas aplinkybes. A. Š. 2014-08-22 teismo posėdžio metu teismui pakartotinai paaiškino, kad 2013-05-04 (šeštadienį) apie 12 valandą (apie pietus) atvyko pas A. D. į sodybą, apie 13 valandą pradėjo žvejoti ir apalpęs įkrito į vandenį, A. D. jį ištraukė iš vandens; apie 15 val. grįžo namo, kada sutuoktinė N. Š. jam iškvietė greitąją, kuri nuvežė jį į Kauno klinikas (2014-08-22 teismo posėdžio garso įrašas 36–48 minutės). A. Š. sutuoktinė 2014-08-22 teismo posėdyje paliudijo, kad 2013-05-04 apie vidurdienį jai paskambino sūnus A. Š. ir nurodė, kad A. Š. nutiko bėda, t. y., kad jis, žvejodamas R. ežere, Kėdainių rajone, nualpo ir įkrito į ežerą, tačiau buvo išgelbėtas. Liudytojos R. Š. teigimu, A. Š. su sūnumi A. 2013-05-04 į popietę grįžo namo, kur 16–17 val. A. Š. buvo iškviesta greitoji pagalba (2014-08-22 teismo posėdžio garso įrašas 149–156 minutės). A. D. 2014-08-22 teismo posėdžio metu teismui paaiškino, kad apie vidurdienį (12–12.30 valandą, konkrečios datos nenurodė) su A. Š. susitiko prie R. ežero, esančio Kėdainių rajone. Atsakovams bekalbant, A. Š. susmuko, todėl A. D. jį kartu su savo darbuotoju ištraukė į krantą (2014-08-22 teismo posėdžio garso įrašas 65 minutė). Aplinkybę, kad A. Š. apie vidurdienį (apie 12 valandą) buvo prie R. ežero, Kėdainių rajonas, ten žvejojo, nualpo, skendo ir buvo išgelbėtas, patvirtino trečiasis asmuo B. D., liudytojai V. B., R. Š., A. Š. (2014-08-22 teismo posėdžio garso įrašas 125-129 minutės, 167 minutė). 2014-08-22 teismo posėdyje atsakovams, trečiajam asmeniui davus paaiškinimus, apklausus visus atsakovų iniciatyva kviestus liudytojus, siekiant patikrinti atsakovų, trečiojo asmens B. D., liudytojų nurodytų aplinkybių pagrįstumą (siekiant įsitikinti, ar nurodytas įvykis, kuris buvo pagrindu dovanojimo sandoriui, iš tikrųjų įvyko), apeliantės atstovas advokatas teismui pateikė prašymą iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – Kauno klinikos) išreikalauti informaciją apie 2013-05-04 aplinkybes, susijusias su A. Š. pristatymu į gydymo įstaigą arba išduoti liudijimą gauti šią informaciją. Kauno klinikoms 2014-08-28 buvo pateiktas prašymas dėl informacijos apie 2013-05-04 aplinkybes, susijusias su A. Š. pristatymu į gydymo įstaigą. Kauno klinikos, atsakydamos į pateiktą prašymą, nurodė, kad A. Š. 2013-05-04 (šeštadienį) į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių atvyko VŠĮ Kauno miesto GMP automobiliu 12 val. ir 10 min., greitoji medicinos pagalba iškviesta 11 val. 17 min., A. Š. transportuotas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas. Kauno klinikų nurodyta informacija ir su pranešimu pateikti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad atsakovų nurodytos aplinkybės dėl 2013-05-04 įvykių, t. y., kad A. Š. atvyko žvejoti į R. ežerą, žvejodamas nualpo, įkrito į vandenį ir buvo išgelbėta jo gyvybė, yra išgalvota, siekiant pateisinti sudarytą žemės sklypo dalies dovanojimo sandorį. Kauno klinikų nurodyta informacija ir pateikti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad atsakovai iš anksto susitarė ir sąmoningai melavo teismui. Faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad, siekdami padėti atsakovams palankaus teismo sprendimo, teismui sąmoningai melavo ir tretieji asmenys B. D., liudytojai R. Š., V. B., N. Š. ir A. Š.. Apeliantei 2014-09-17 teismo posėdyje pateikus rašytinius įrodymus apie 2013-05-04 aplinkybes, susijusias su A. Š. pristatymu į gydymo įstaigą, prašymų stadijoje atsakovai atsisakė susipažinti su pateiktais rašytiniais įrodymais, o A. Š. netikėtai pareiškė, kad nori patikslinti savo paaiškinimus. Teismui duodamas papildomus paaiškinimus jis nurodė, kad tariamai nelaimingas įvykis nutiko ne 2013-05-04, kaip buvo nurodęs atsiliepime ir teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus, o dieną anksčiau, t. y. 2013-05-03. Iš teismo sprendimo matyti, kad netikėtai pasikeitusi A. Š. pozicija teismą įtikino, teismas nesuabejojo atsakovo pozicijos nuoseklumu ir sąžiningumu. Teismas savo sprendimą atmesti ieškinį grindė aplinkybe, kad A. Š. dar nežinant apeliantės pateiktų dokumentų iš gydymo įstaigos turinio (apeliantei šiuos duomenis pateikus, tačiau A. Š. juos užvertus ir paprašius patikslinti ankstesniame posėdyje nurodytas aplinkybes), A. Š. patikslino, kad įvykis R. ežere buvo 2013-05-03, o į ligoninę jis buvo nuvežtas kitą dieną. Teismo nuomone, atsakovas, tiksliai įvardijęs įvykio aplinkybes, jos nuosekliai laikęsis ir vėliau staiga ją pakeitęs, galėjo sąžiningai suklysti. Toks teismo įrodymų vertinimas ir teismo sprendimo grindimas tokiomis aplinkybėmis vertintinas itin kritiškai.
Šalies argumentai
Vertinant įrodymus dėl tariamo įvykio datos, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokiomis aplinkybėmis A. Š. nurodė, kad tariamas įvykis įvyko 2013-05-04 ir kokiomis aplinkybėmis staiga pakeitė savo poziciją. Apeliantei pateikus ieškinį dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, A. Š. turėjo bent 14 dienų terminą pateikti savo atsiliepimą. Jis, turėdamas profesionalų patarėją – advokatą, niekieno neįtakojamas, nespaudžiamas, turėdamas pakankamai laiko prisiminti visas tariamo įvykio aplinkybes, atsiliepime nurodė konkrečią tariamo įvykio datą, t. y. 2013-05-04. 2014-08-22 teismo posėdyje A. Š. teismui duodamas paaiškinimus dar kartą nurodė, kad tariamas įvykis nutiko 2013-05-04 (šeštadienį). Tokios pačios pozicijos atsakovas laikėsi nuo 2014-05-14, kada teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, iki 2014-09-17 teismo posėdžio, kuriame apeliantė teismui pateikė atsakovui nepalankius rašytinius įrodymus, paneigiančius išgalvotą tariamą įvykį. Teismas nurodo, A. Š. teismui papildomus paaiškinimus davė nesusipažinęs su Kauno klinikų pateikta informacija (A. Š. užvertė gautus lapus), tačiau po to, kai 2014-08-22 teismas apeliantei išdavė liudijimą gauti šią informaciją, akivaizdu, kad atsakovas iki 2014-09-17 su tokia informacija susipažino, kas jį ir paskatino staiga pakeisti savo poziciją. Todėl labiau tikėtina, kad A. Š. ne sąžiningai suklydo nurodydamas tariamo įvykio datą, o sąmoningai melavo, siekdamas sau palankaus teismo sprendimo.
Aplinkybę, kad atsakovai, padedami advokato, išgalvojo tariamą įvykį, patvirtina ir visa eilė kitų vienas kitą papildančių įrodymų. Atsakovai nurodo, kad tariamas nelaimingas įvykis įvyko 2013 metų gegužės pradžioje, tuo tarpu žemės sklypo dovanojimo sandoris buvo sudarytas tik po pusmečio, t. y. 2013-12-19. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad atsakovas turėjo kliūčių anksčiau sudaryti dovanojimo sandorį, tuo tarpu logiška ir labiau tikėtina, kad ištikus tokiai nelaimei, tačiau nesant papildomų kliūčių, dovanojimo sandoris būtų sudarytas iš karto po įvykio ar praėjus neilgam terminui, o ne pusmečiui, kaip nagrinėjamuoju atveju. 2013-12-19 žemės sklypo dalies dovanojimo sandoris tampriai susijęs su tuo, kad A. D. yra ūkininkas ir kad turi interesą aplinkui įsigyti dirbamos žemės. Byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad A. D. aplinkui superka ir telkia dirbamos žemės masyvus, turi 10 žemės sklypų J. kaime ir gretimuose kaimuose. Kai kurių žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandoriai buvo sudaryti pas tą patį notarą, kaip ir sudarytas ginčijamas dovanojimo sandoris, ir tuo pačiu metu. Liudytojų, atsakovų, trečiojo asmens duoti parodymai vertintini kritiškai. Atsakovų pozicija suderinta, kadangi abiems atsakovams palanki bylos baigtis yra naudinga.
Liudytojas R. Š. yra A. D. darbuotojas, todėl jo paaiškinimai yra subjektyvūs ir vertintini kritiškai. Liudytojas R. Š., būdamas A. D. darbuotoju, pagrįsta tikėti, neišreiškė tikrosios savo valios, nes nepalankus liudijimas objektyviai galėtų turėti įtakos A. D. ir liudytojo R. Š. santykiams. Šie asmenys objektyviai turėjo galimybę savo pozicijas suderinti iš anksto. Trečiasis asmuo B. D. yra A. D. sutuoktinė, todėl akivaizdu, kad trečiojo asmens paaiškinimai yra subjektyvūs ir vertintini kritiškai. Sutuoktinė teismui nurodė savo sutuoktiniui palankias aplinkybes, su kuriuo dėl savo tarpusavio ryšių turėjo galimybę savo pozicijas suderinti iš anksto. Liudytojai A. Š. ir R. Š. yra A. Š. šeimos nariai – sūnus ir sutuoktinė. Šių liudytojų paaiškinimai, atsižvelgiant į liudytojų ir A. Š. santykius, yra subjektyvūs ir vertintini kritiškai. Šie liudytojai su atsakovu A. Š. dėl savo tarpusavio ryšių turėjo galimybę savo pozicijas suderinti iš anksto. Liudytojas V. B. teismui duodamas paaiškinimus nurodė, kad dažnai žvejoja A. D. priklausančiame R. ežere, gerai pažįsta ežero savininkus (A. D. ir trečiąjį asmenį B. D.), turi vieni kitų telefono numerius, atvykęs žvejoti, visada apie tai praneša ežero šeimininkams. Dėl tarpusavio draugiškų santykių (bei naudos, kadangi A. D. leidžia šiam liudytojui neatlygintinai žvejoti save ežere), šie asmenys objektyviai turėjo galimybę savo pozicijas suderinti iš anksto. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad šis liudytojas yra svetimas (vadinasi nėra pagrindo juo netikėti), nepažinojo kitų procese dalyvavusių asmenų bei neturėjo motyvų bei galimybių su jais susižinoti bei suderinti pozicijas. Atsakovams naudingais atvejais teismo apklausti asmenys nurodydavo gana tikslias aplinkybes, tuo tarpu esant nepatogiems klausimams, vienas kitam replikuodavo, siekiant padėti teisingai atsakyti į užduotą klausimą, argumentuodavo, kad praėjo daug laiko, todėl tam tikrų aplinkybių negali prisiminti.
Iš liudytojo A. Š. paaiškinimų akivaizdžiai matyti, kad atsakovų motyvas sudaryti žemės sklypo dalies dovanojimo sandorį yra išgalvotas, o liudytojas realiai nebuvo įvykio vietoje, kaip pats nurodo. Liudytojas A. Š. teismui parodė, kad atsakovą A. Š. nuvežė žvejoti į R. ežerą, tačiau pats žvejoti nepanoro, todėl atsakovo A. Š. liko laukti atsakovo A. D. sodyboje; po skendimo atsakovą A. Š. į A. D. sodybą parvedė trise –A. D. ir šitie du vyrai (teismo posėdžio metu parodė į liudytojus R. Š. ir V. B.). Apklaustas liudytoju V. B. nurodė, kad atsakovo A. Š. į A. D. sodybą nelydėjo. Teismui pasitikslinus „šis“ ar „šie“, liudytojas A. Š. pakartojo, kad „šie“, tačiau išgirdęs šalia sėdėjusių trečiojo asmens B. D. ar liudytojos R. Š. repliką, pasitaisė, kad be atsakovo A. D. buvo dar vienas asmuo. Trečiojo asmens ar liudytojos R. Š. replika dėl lydėjusių asmenų skaičiaus aiškiai girdėti, teismas posėdžio metu į tai atkreipė dėmesį, tačiau sprendime nepasisakė (2014-08-22 teismo posėdžio garso įrašas 165–167 minutės).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas išvadą, kad įvykis, esantis dovanojimo motyvu, įvyko ir kad atsakovai, liudytojai R. Š. ir V. B. betarpiškai buvo įvykio vietoje, grindžia aplinkybe, kad šie asmenys teismo posėdžio metu planelyje nurodė tą pačią vietą, kurioje žvejojo atsakovas A. Š.. Su tokia išvada nėra pagrindo sutikti – liudytojai R. Š. ir V. B. nurodė tą pačią žvejybos ir nelaimės vietą, kuri iš principo nesutapo su atsakovo A. Š. nurodyta žvejybos vieta. Ši situacija tik dar kartą patvirtina, kad atsakovai, siekdami pateisinti dovanojimo sandorį, išgalvojo situaciją, suderino esminius momentus, tačiau esant išgalvotai situacijai, negali vienodai nurodyti ir pagrįsti smulkesnių situacijos aspektų.
Teismo vertinimu, atsakovas A. Š. ir jo sutuoktinė liudytoja R. Š. sąžiningai suklydo ir toks suklydimas nepaneigia buvus įvykiui, kuris buvo pagrindas ir motyvas tarp atsakovų sudaryti dovanojimo sandorį. Atsakovas A. Š. savo nuosekliai dėstomoje pozicijoje nurodė, kad žvejojo, apalpo, skendo, buvo išgelbėtas ir nuvežtas į Kauno klinikas 2013-05-04. Tokias pačias aplinkybes savo pirmame paaiškinime nurodė ir atsakovo A. Š. sutuoktinė liudytoja R. Š.. Pasikeitus situacijai, atsakovas A. Š. papildomai paaiškino, kad žvejojo, apalpo, skendo ir buvo išgelbėtas 2013-05-03, o į Kauno klinikas pristatytas sekančią dieną, t. y. 2013-05-04. Tokias pačias aplinkybes savo pirmame paaiškinime nurodė ir atsakovo A. Š. sutuoktinė liudytoja R. Š.. Papildomi (pakeisti) atsakovo A. Š. ir liudytojos R. Š. paaiškinimai vertintini kritiškai. Remiantis tikėtinumo taisykle, mažai tikėtina, kad du asmenys suklydo ne tik dėl konkrečios įvykio datos, bet ir dėl tą ar sekančią dieną įvykusių įvykių (t.y. a) ar tą dieną žvejojo, skendo ir buvo išgelbėtas ir pristatytas į Kauno klinikas ar b) žvejojo, skendo ir buvo išgelbėtas vieną dieną, o į Kauno klinikas buvo pristatytas kitą dieną). Tai, kad atsakovų nurodytos aplinkybės dėl tariamos nelaimės yra išgalvotos, netiesiogiai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai bei nustatytos aplinkybės: a) nors atsakovas A. Š. turi sveikatos problemų ir, kaip nurodo, skendo, tačiau į įvykio vietą ar atsakovo A. D. sodybą nebuvo kviesta greitoji medicinos pagalba, atsakovas A. Š. nebuvo iš karto po įvykio nuvežtas į įvykio rajone esančią bet kokią gydymo įstaigą – tokios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių tariamo nelaimingo įvykio realumu, b) 2013-05-04 atsakovą A. Š. pristačius į Kauno klinikas, pastarasis nenurodė, kad skendo, medicininiuose dokumentuose nėra jokių įrašų, kad atsakovas A. Š. būtų skendęs, nebuvo atlikti kokie tyrimai, susiję su skendimo aplinkybe ir jų poveikiu atsakovo A. Š. sveikatai – tokios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių tariamo nelaimingo įvykio realumu, c) atsakovai ir liudytojas R. Š. teismui nurodė, kad atsakovą A. Š. gelbėjo dviese – atsakovas A. D. ir liudytojas R. Š.. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, tai patvirtino ir įvykio dalyviai, kad apdovanotas buvo tik atsakovas A. D., tuo tarpu atsakovą A. Š. gelbėjęs liudytojas R. Š. nebuvo apdovanotas nei žemės sklypu, nei kitokia dovana, dovanų pastarajam niekas nesiūlė, jis neprašė. Tokios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad „gyvybės gelbėjimo istorija“ buvo sugalvota po dovanojimo sandorio sudarymo, atsakovams gavus apeliantės ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovų nurodytų aplinkybių dėl atsakovų bendravimo nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo nėra galimybių patikrinti. Jos paremtos tik asmenų, turinčių bendrą interesą – siekti sau palankaus teismo sprendimo, paaiškinimais. Šios aplinkybės sprendžiant šį ginčą neturi esminės reikšmės, kadangi atsakovai dovanojimo sandorio sudarymo motyvu nurodo aplinkybę, kad atsakovas A. D. išgelbėjo atsakovui A. Š. gyvybę. Nesant atsakovų išgalvotos situacijos, nelieka pagrindo (motyvo) atsakovui A. Š. dovanoti žemės sklypo dalį atsakovui A. D.. Esant minėtoms aplinkybėms, nelieka abejonių, kad atsakovai sudarė žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sandorį, tačiau, siekdami išvengti atsakovui A. Š. tenkančios pareigos įgyvendinti pirmenybės teisę, jį pridengė dovanojimo sandoriu. Teismas netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumą, t. y. visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo visų aplinkybių, neteisingai taikė tikėtinumo taisyklę ir tokiu būdu pažeidė CPK 185 str.
Atsakovai A. D. ir A. Š. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 48–51) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti 1 000 Lt atstovavimo išlaidų.
Atsakovų nuomone, skundas grindžiamas ne įrodymais, bet prielaidomis ir abejonėmis, yra nepagrįstas nei faktine, nei procesine, nei teisine prasme, todėl atmestinas. Sudarydami ginčijamą 2013-12-19 dovanojimo sutartį atsakovai elgėsi viešai, sąžiningai ir teisėtai, žemės sklypo bendrasavininkės ieškovės A. Š. turtinių teisių nepažeidė. Jos sklypas nesumažėjo, vieta nepablogėjo. Ieškovė, sužinojusi, kad dovanoto turto vertė sutartyje nurodyta tik 1 000 Lt, nutarė pasipelnyti, t. y. 0,5 ha žemės sklypą įsigyti nerealia, žymiai mažesne kaina. Teismo posėdyje aplinkybę, kad atsakovas A. Š. apie vidurdienį buvo prie R. ežero, Kėdainių rajone, ten kampiniame ežero krante, kurį praktiškai galima vadinti liūnu, žvejojo, nualpo, ir nesant pagalbos, galimai būtų visiškai nugrimzdęs ir nuskendęs, kad atsakovą išgelbėjo netoliese buvęs A. D., padedamas R. Š., patvirtino trečiasis asmuo B. D., liudytojai V. B., R. Š., A. Š.. Ieškovė nė vieno liudytojo apklausti neprašė, šie parodymai nepaneigti, todėl teismas juos privalėjo vertinti, t. y. priimti arba atmesti. Teismas ginčijamame sprendime padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad atsakovui A. Š. dar nežinant ieškovės atstovo pateiktų dokumentų iš gydymo įstaigos turinio, atsakovas patikslino, jog įvykis R. ežere buvo 2013-05-03, o į ligoninę atsakovas buvo pristatytas kitą (sekančią) dieną, tai yra, kad tiek atsakovas, tiek jo sutuoktinė, galėjo sąžiningai suklysti. Iš tikrųjų nuo įvykio buvo praėję daugiau nei metai, atsakovo ir jo žmonos sveikatos būklė (tuo pačiu ir atmintis) bloga (duomenys byloje yra, teismo posėdyje tiek atsakovui, tiek liudytojai, jo sutuoktinei R. Š. teismas leido parodymus duoti sėdint), todėl įvykio, kuris buvo daugiau kaip prieš metus laiko, nereikšmingas aplinkybes prisiminė netiksliai. Tai logiška. Ir priešingai, jeigu būtų nurodę šias aplinkybes preciziškai tiksliai, apeliantei tai būtų sukėlę dar didesnes abejones. Apeliantė 2013-05-03 įvykį iš esmės ginčija šalutinėmis aplinkybėmis, įvykusiomis po atsakovo A. Š. pristatymo į gydymo įstaigą laiku. Iš to seka, kad jeigu įvykis būtų 2013-05-04, ji argumentų skundui praktiškai neturėtų. Apeliantė 2014-09-17 teismo posėdyje įvykusį faktą, kad jos atstovui pateikus rašytinius duomenis iš gydymo įstaigos, prašymų stadijoje atsakovai atsisakė susipažinti su jais, o atsakovas A. Š. parodymus patikslino, nežinodamas pateikiamų dokumentų esmės, laiko ir procesiniu pažeidimu (prieštaravo) ir atsakovo netiesos sakymu. Juk niekas nevertė atsakovo atsiliepime nurodyti tikslią įvykio datą. Atsakovas, bendraudamas su advokatu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, nurodė, kad tai įvyko gegužės pradžioje, kad galėjo būti 4 diena, tačiau jokiu būdu nenurodė savaitės dienos, kuri nuolat akcentuojama apeliaciniame skunde. Atsakovo atstovas, pasidarydamas atsakovo žodžių santrauką atsiliepimui, užsirašė būtent gegužės 4 dieną. Iki teismo posėdžio visi turėjo abiejų šalių procesinius dokumentus, atsakovas tarp jų ir savo, kuriame įvykio diena buvo nurodyta gegužės 4-oji. Todėl atsakovas, norėdamas laikytis atsiliepime nurodyto tikslumo, teisme nurodė jame įrašytą datą. Ruošdamasis bylai, įvykio datos atsakovas nesureikšmino iš viso, pateikė tik duomenis apie sveikatos būklę. Juk atsakovui, ruošiantis bylai, niekas netrukdė gauti iš medicinos įstaigų duomenų apie savo sveikatos būklę ir duomenis apie atsakovo pristatymo LSMUL Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių GPM automobiliu datą. Tuo nesidomėjo, nes nemanė, kad gali turėti didelės reikšmės. Atsakovas turėjo visas galimybes įvykio dieną susieti su atsakovo pristatymu į sveikatos priežiūros įstaigą. Paaiškėjus, kad sąžiningai suklydo, datą teisme, dar net nežinodamas ieškovės turimos informacijos, patikslino. Tuo paneigiamas apeliantės teiginys apie nesąžiningumą, kokį tai dirbtinį įrodymų pateikimą, susitarimą, liudytojų parodymų sąmoningą neteisingumą.
Šalies argumentai
Apeliantės teiginys, kad „nelaimingas įvykis buvo 2013 metų gegužės pradžioje, tuo tarpu žemės sklypo dovanojimo sandoris buvo sudarytas tik po pusmečio, t. y. 2013-12-19“, t. y. kad nelaimingas atsitikimas neįvyko aplamai, nepagrįstas. Atsakovas A. Š. dovanoti nedidelę žemės sklypo dalį apsisprendė tik pagerėjus sveikatai (gydėsi tiek stacionare, tiek ambulatoriškai) 2013 m. vasarą, o atsakovas A. D. vėlgi kurį laiką tarėsi su žmona. Be to, pavasario–vasaros–rudens sezonų metu atsakovas labai užimtas (žemės ūkio darbai), skubėti vasaros metu, po sėjos, nebuvo nei reikalo, nei būtinumo. Tais pačiais motyvais atsakovai paneigia ir apeliantės teiginį, kad „Kai kurių žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandoriai buvo sudaryti pas tą patį notarą kaip ir sudarytas ginčijamas dovanojimo sandoris ir tuo pačiu metu“. Atsakovas A. D. daugelį sandorių yra sudaręs pas notarę L. P., nes jos biure yra žymiai mažesnės eilės, patogus privažiavimas. Be to, taip daro daugelis: sudaręs vieną sandorį pas notarą, pas tą patį notarą sudarinėja ir kitus.
Apeliantė kritiškai vertina atsakovų, liudytojų bei trečiojo asmens duotus parodymus. Teigia: „Atsakovų pozicija suderinta, kadangi abiem atsakovams palanki bylos baigtis yra naudinga“. Naudingumo faktą atsakovai pripažįsta 100 procentų (ar galima kitokia protinga išvada?). O suderinamumas paaiškinamas būtent tuo, kad tiek atsakovai, tiek liudytojai matė ir žino būtent tas pačias aplinkybes, kurios įvyko. Teismo posėdis vyko be pertraukos (ir per įprastai daromą pietų pertrauką), visi liudytojai apklausti tą pačią dieną, susižinoti negalėjo, po apklausos iš salės nebuvo išleidžiami, apie tai atvirai visiems proceso dalyviams pareiškė ir bylą nagrinėjusi teisėja („kad nebūtų galimybės liudytojams susižinoti, o po to kaltinti teismą“), todėl išvardintų asmenų parodymus teismas, laikydamasis įstatymo, norima apeliantei linkme įvertinti ir negalėjo. Nepagrįsti argumentai, kad „nepalankus liudijimas objektyviai galėtų turėti įtakos atsakovo A. D. ir liudytojo R. Š. santykiams. Šie asmenys objektyviai turėjo galimybę savo pozicijas suderinti iš anksto“. R. Š. yra suaugęs pilietis, teismo buvo prisaikdintas, sezonu dirba atsakovo A. D. ūkyje, ir nors algą jam moka atsakovas, tačiau nėra Lietuvoje vienintelis galimas R. Š. darbdavys.
Apeliantei neįtiko B. D. parodymai, tačiau ji paties įvykio nematė ir netvirtino, kad matė, o paaiškino tai, ką pati matė, arba iš ko sužinojo, nurodė ir savo žinių šaltinį, lygiai kaip ir liudytojai A. Š. bei R. Š.. B. D. 2014-09-17 teismo posėdyje parodė (po A. Š. apklausos): „Jis tą dieną lyg ir nesikreipė į gydytojus“. Taigi, B. D., būdama suinteresuotu asmeniu, jokiu būdu negalėtų sau ar atsakovui A. D. kenkti ir abejoti atsakovo A. Š. parodymais. Jos pasakyti žodžiai akivaizdžiai patvirtina, kad apie įvykį su Š. D. ne kartą kalbėjosi ir būtent B. D. teismui nurodė, kad į Klinikas A. Š. buvo išvežtas ne tą pačią dieną. Kaip nors kitaip B. D. parodymų įvertinti teismas negalėjo.
Liudytojas A. Š. parodė, kad vežant tėvą namo jis jautėsi jau gana neblogai, šis liudytojas taip pat netvirtino, kad tėvas į ligoninę buvo išvežtas tą pačią dieną. Liudytoja R. Š., duodama parodymus, taip pat parodė: „Vyrą gal pirmiausia vežė, gal į klinikas. Pabuvom parą, po paros, atrodo, vėl iškviečiau greitąją“. Dėl liudytojo V. B. „dažno žvejojimo, galimos draugystės“. Šie argumentai nepagrįsti niekuo. Sekant apeliantės logika, taip galima atrasti būdų bandyti abejoti bet kokio liudytojo (V. B., R. Š. ir bet kurio kito) parodymais. Atsakovai neatvedė kokio tai liudytojo iš kažkur, nežinančio bylos aplinkybių. Šia prasme suprantama apeliantės nuoskauda, kad ji liudytojų (pavyzdžiui savo tėvo) apklausti neprašė, tai yra jų neturi. Visi šie asmenys buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, prisiekė. Šis faktas apeliantei nereiškia nieko. Peršasi išvada, kad būtent ji elgiasi panašiai (nesąžiningai). Vienu atveju apeliantė piktinasi, kad liudytojų parodymai tikslūs ir aiškūs, kitu – A. Š. atveju: „šis“ ar „šie“, yra patenkinta. Ne visi asmenys gali tiksliai įsiminti jiems nesvarbias aplinkybes, juo labiau, praėjus daugiau kaip metams nuo buvusių aplinkybių. Liudytojas A. Š. parodė, kad jam ta vieta, kur žvejoja atsakovas A. Š., nepatinka dėl nepatogumo ir pavojingumo, tačiau apeliantė jai nenaudingų parodymų dalį, suprantama, skunde tai nutylėjo. Apeliantės nuoroda į tai, kad atsakovas A. Š. (atskirai imant) ir liudytojai R. Š. bei V. B. jos atstovo pateiktame plane nurodė ne tą pačią žvejybos ir nelaimės vietą, yra neteisinga bei nepagrįsta. Tačiau toje vietoje yra du ežerai, apeliantės atstovas atsakovo A. Š. prašė nurodyti nelaimės vietą, pateikęs būtent kito ežero planelį, nei buvo įvykis. Atsakovas, būdamas ne vietinis, tai suprato ne iš karto. Niekuo nepagrįsta prielaida, kad A. Š. iki 2014-09-17 turėjo visas galimybes susipažinti su savo medicinine kortele. Apeliantei (jos atstovui) yra išduotas leidimas gauti informaciją iš minėtos gydymo įstaigos. Jeigu atsakovas tai būtų daręs, o tai gydymo įstaigoje fiksuojama, apeliacinės instancijos teismui apeliantės atstovas, be abejo būtų pateikęs atitinkamus įrodymus. Jų nėra, nes atsakovas A. Š. į gydymo įstaigą dėl minėtos informacijos gavimo nesikreipė. Su ja susipažinti turėjo galimybę tiek iki atsiliepimo į ieškinį pateikimo, tiek iki bylos nagrinėjimo pradžios.
Teismo išvada, kad atsakovas A. Š. ir jo sutuoktinė, liudytoja R. Š. sąžiningai suklydo, ir toks suklydimas nepaneigia buvus įvykiui, kuris buvo pagrindas ir motyvas tarp atsakovų sudaryti dovanojimo sandorį, yra įstatymo nustatyta tvarka išanalizuotas, aptartas bei įvertintas. Su šiais teismo motyvais atsakovai sutinka ir jų ekonomiškumo sumetimais, nekomentuoja ir įrodymų (medicininių dokumentų išrašų), atsakovų, liudytojų parodymų, dar kartą neaptaria. A. Š. pažymi tik tai, kad ieškovės atstovui bandant iškvosti visus proceso dalyvius valandų ir minučių tikslumu apie įvykius, pradėjo abejoti savo duotų parodymų tikslumu. Byloje padarius pertrauką, su sutuoktine viską iš naujo permastė, „sudėliojo“ ir prisiminė, kad su GPM buvo išvežtas ne tą pačią, bet kitą dieną – grįžus namo žmona, telefonu pasikonsultavusi su gydytoja, davė atsakovui vaistų ir atsakovo sveikata laikinai stabilizavosi. Jeigu po apalpimo ežero liūne nebūtų atsigavęs (po kurio laiko nebūtų pasijutęs geriau), būtų nuvežtas į artimiausią gydymo įstaigą (Kėdainių); arba sunūs atsakovą būtų vežęs ne namo, o tiesiai į Kauno medicinos įstaigą. Tai ir logiška, ir nepaneigta. Be to, minėti ieškovės atstovo klausimas nedviprasmiškai patvirtina aplinkybę, jog su medžiaga, kurią jie prašė leisti išreikalauti, jau buvo susipažinę. Prašydamas išduoti leidimą, ieškovės atstovas pareiškė: „Tuomet bylą baigsime per 5 minutes“.
Nepagrįstas argumentas, kad atsakovas „skendo“ ir kad apie tai nėra įrašų. Atsakovas ne skendo, o trumpam apalpo, dėl ko, netekęs pusiausvyros, susmuko į liūną ir pradėjo grimzti gilyn. Jei ne A. D. ir po to prisidėjęs R. Š., šios bylos nebūtų. Tuo metu neturėjo jokio pagrindo manyti, kad atsakovo nusiskundimai gydytojui ateityje gali turėti kam nors reikšmės.
Apeliantės atstovo manymu, atsakovas turėjo apdovanoti ir liudytoją R. Š.. Atsakovas šią aplinkybę dabar svarsto, tačiau iki bylos pradžios taip nemanė. Teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, tai yra visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas aplinkybes, teisingai pritaikė tikėtinumo taisyklę ir nei procesinės, nei materialinės teisės nuostatų nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Be to, pažymėtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Dėl apeliantės argumento, kad teismas nepasisakė dėl visų jos nurodytų aplinkybių, pasakytina tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK 176 str.) (pvz., LAT 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.).
Ieškovė dovanojimo sutartį prašo pripažinti apsimestiniu sandoriu, šią sutartį pripažinti pirkimo–pardavimo sutartimi ir perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį. Reikalavimas pirkėjo teises perkelti ir pagal 2014-03-31 žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį, kolegijos nuomone, yra išvestinis, kadangi, pačios ieškovės vertinimu, pripažinus dovanojimo sandorį pirkimo–pardavimo sutartimi, konstatuotinas ieškovės, kaip ginčo turto bendraturtės, pirmenybės teisės pirkti bendro turto dalį pažeidimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje esminę reikšmę turi būtent dovanojimo sutarties teisėtumo įvertinimas, kadangi reikalavimas pirkėjo teises perkelti pagal 2014-03-31 žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį yra tiesiogiai priklausomas nuo dovanojimo sutarties teisinio įvertinimo rezultato.
Apsimestinio sandorio negaliojimo sąlygos, tokio sandorio teisinės pasekmės apibrėžtos CK 1.87 straipsnyje. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinę valią. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (žr. LAT 2006-05-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2006; kt.). Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 str. 1 d.), t. y. galioja tas sandoris, kurio padarinių siekė jo šalys.
Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 str. 1 d.). CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles. Taigi sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui. Nustačius, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės. Minėta, kad sudarytai sutarčiai kvalifikuoti kaip dovanojimo sutarčiai būtina nustatyti, jog tikroji šalių valia buvo perduoti ir atitinkamai priimti turtą ar turtinę teisę neatlygintinai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas dovanojimo sutarties sąvoką, nurodė, kad šiuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovaną kitai šaliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą. Kita vertus, vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio (LAT 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė, gyvenanti Kaune ir neužsiimanti jokia žemės ūkio veikla, 33,35 ha žemės sklypo, esančio Kėdainių raj. sav. (duomenys neskelbtini) 1 000/3335 dalių savininke tapo pagrindu 2010-01-21 dovanojimo sutarties, kuria jos tėvas G. Š. padovanojo jai žemės sklypą, paveldėtą po savo motinos S. Š. mirties 2009-06-05 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Šioje byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog ieškovė būtų pageidavusi ar siekusi pirkti ginčo turtą atsakovams (ieškovė bylos nagrinėjimo metu to net neteigė), o svarbiausia, kad atsakovui A. Š., kuris 2285/3335 dalių to paties žemės sklypo savininku tapo po savo motinos S. Š. mirties 2009-06-05 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu) apie tokį ieškovės siekį ir pageidavimą galėjo būti žinoma; atsakovo A. Š. teigimu, kurio ieškovė net neneigė, į jį dėl jam priklausančios žemės sklypo ar jo dalies pirkimo ieškovė nesikreipė, todėl, kolegijos nuomone, nėra nustatytas joks tyčinis atsakovo A. Š. veikimas, nukreiptas į ieškovės teisės pirmenybės teise įsigyti atsakovo parduodamą bendrojo turto dalį pažeidimą, tik kas galėtų būti pagrindu įtarti, jog atsakovas A. Š., žinodamas, jog ieškovė nori įsigyti atsakovo žemės dalį ir bijodamas, kad ji gali sutrukdyti jo planams dalį žemės sklypo parduoti būtent A. D., tokiu būdu būtų sugalvojęs sudaryti apsimestinį dovanojimo sandorį.
Kaip nurodyta atsakovo A. Š. A. D. atsiliepimuose į ieškinį, jų tėvai buvo kaimynai, abi šeimos, turėję žemės, kurią paveldėjo atsakovai, artimai bendravo; po Nepriklausomybės atkūrimo atsakovas A. Š. susipažino ir susidraugavo su atsakovu A. D., kurio sodyba ir žemė yra šalia A. Š. 17,17 ha žemės sklypo, besiribojančio su A. D. nuosavybės teise priklausančiu R. ežeru, kuriame A. D. nesavanaudiškai leidžia A. Š. žvejoti, o savo sodyboje – su šeima savaitgaliais poilsiauti, aprūpina nakvyne, užaugina ekologiškų daržovių, parduoda sveikai užaugintų gyvulių mėsos. Atsiliepimuose taip pat nurodyta, jog atsakovų šeimų santykiai tapo dar artimesni po to, kai 2013-05-04 A. Š. bežvejojant ant R. ežero kranto staiga sutriko širdies darbas ir jis nualpęs įkrito į vandenį, iš kurio jį ištraukė ir atgaivino netoliese buvęs atsakovas A. D., išgelbėjęs jam gyvybę.
Ieškovei bylos nagrinėjimo metu nenuginčijus atsakovų A. Š. ir A. D. atsiliepimuose ir teismo posėdžių metu nuosekliai dėstytų aplinkybių, patvirtintų ir atsakovų sutuoktinės liudytojos R. Š. bei trečiojo asmens B. D. paaiškinimais bei žemės sklypo planu ir VĮ Registrų centro pažymėjimu (iš kurių matyti, jog atsakovui A. D. priklauso 17,17 ha žemės sklypas, į kurį patenka 2,21 ha vandenų su R. ežeru (1 t., b. l. 105–106)), apie tai, jog atsakovai, būdami paveldėję savo tėvų šalia esančias žemes, bendrauja šeimomis nuo Nepriklausomybės atkūrimo, t. y. A. Š., mėgstantis žvejoti, maždaug kartą per mėnesį vienas, o kartais ir su sutuoktine atvažiuoja pas ūkininkaujantį A. D., kuris jam leidžia savo ežere žvejoti, užaugina ekologiškų daržovių, parduoda sveikai užaugintos mėsos, aprūpina nakvyne, kolegijos nuomone, ieškovei ir apeliaciniame skunde neginčijant šių pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių, egzistuoja pakankamas pagrindas nesutikti su apeliantės teiginiu, jog ,,šio ginčo įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo tikslas yra nustatyti, ar toks įvykis, t. y., kad A. Š. jo nurodytą dieną žvejojo R. ežere, apalpo, įkrito, skendo ir buvo išgelbėtas, apskritai buvo“ ir jog, ,,Nesant tokio įvykio, atsakovas neturėjo motyvo dovanoti A. D. dalies žemės sklypo (...)“. Kolegijos nuomone, mažos dalies (0,5 ha) iš turimo apytiksliai 23 ha žemės sklypo prie užpelkėjusio R. ežero, kurio kitoje pusėje tebestovi fermų pastatai, dovanojimo sutarčiai sudaryti kaip pakankamas motyvas vertintina vien tik tai, kad atsakovui A. Š., mėgstančiam žvejoti, maždaug kartą per mėnesį vienam, o kartais ir su sutuoktine savaitgaliais atvažiuojant pas ūkininkaujantį A. D., atsakovas A. D. jam priklausančiame ežere A. Š. nesavanaudiškai leidžia žvejoti, tai, jog A. D. jį aprūpina nakvyne, užaugina ekologiškų daržovių, parduoda sveikai užaugintos mėsos. Todėl, kolegijos nuomone, šioje byloje kilusio ginčo įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo pagrindinis tikslas yra ne tai, buvo ar nebuvo ir kada tiksliai minėtas 2013-05-04 įvykis, kaip mėgina interpretuoti apeliantė, o nustatymas, ar ginčijama dovanojimo sutartis buvo atlygintinis sandoris, ar neatlygintinis. Ieškovei nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei su apeliaciniu skundu nepateikus jokių įrodymų apie tai, jog už ginčijama dovanojimo sutartimi A. D. perleistą 0,5 ha žemės sklypą atsakovui A. Š. buvo sumokėta bent kokia pinigų suma (apie ką apeliaciniame skunde visiškai nutylima), kolegijos nuomone, netgi kilus tam tikroms abejonėms dėl to, kada tiksliai įvyko atsakovų nurodytas faktas, susijęs su A. Š. nualpimu ir įkritimu į vandenį, iš kurio jį ištraukė netoliese buvęs atsakovas A. D., kolegijos nuomone, tai nevertintina kaip pakankamas pagrindas suabejoti dovanojimo sutartį sudariusių atsakovų, kurie nėra visiškai atsitiktinai ir tik dėl ginčijamų sandorių sudarymo susitikę asmenys, tikrosios valios turiniu. Tai, jog dovanojamas turtas, sutartyje įvertintas tik 1 000 Lt, iš tiesų buvo didesnės vertės (ką pripažino abi šalys), tai, jog praėjus trumpam laiko tarpui nuo dovanojimo sutarties sudarymo atsakovai sudarė kitos bendro sklypo dalies (1,5 ha) pirkimo–pardavimo sutartį, kolegijos nuomone, taip pat nėra tos aplinkybės, kurios galėtų patvirtinti dovanojimo sandorio apsimestinumą ir pirkimo–pardavimo santykių buvimą. Kolegijos nuomone, jeigu atsakovai iš tiesų būtų sudarę apsimestinį sandorį (pridengdami pirkimo–pardavimo sutartį), tai, siekdami apsidrausti nuo ieškovės noro tą dalį ateityje atpirkti (kas šiuo atveju ir atsitiko), būtų nurodę ne mažesnę, o žymiai didesnę kainą.
Apeliantės teiginys, kad „nelaimingas įvykis buvo 2013 metų gegužės pradžioje, tuo tarpu žemės sklypo dovanojimo sandoris buvo sudarytas tik po pusmečio, t. y. 2013-12-19“, t. y., kad nelaimingas atsitikimas neįvyko, nepagrįstas. Atsakovas A. Š. paaiškino, jog dovanoti nedidelę žemės sklypo dalį apsisprendė tik pagerėjus sveikatai (gydėsi tiek stacionare, tiek ambulatoriškai) 2013 m. vasarą, o atsakovas A. D. kurį laiką tarėsi su žmona, be to, pavasario–vasaros–rudens sezonų metu atsakovas A. D. buvo užimtas žemės ūkio darbais, skubėti vasaros metu, po sėjos nebuvo nei reikalo, nei būtinumo. Tais pačiais motyvais paneigtinas ir apeliantės teiginys, kad „Kai kurių žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandoriai buvo sudaryti pas tą patį notarą kaip ir sudarytas ginčijamas dovanojimo sandoris ir tuo pačiu metu“. Kaip nurodė atsakovas A. D., jis daugelį sandorių yra sudaręs pas notarę L. P., nes jos biure yra žymiai mažesnės eilės, patogus privažiavimas, todėl nurodytas faktas, kolegijos nuomone, niekaip nepatvirtina ieškinio pagrįstumo, tuo labiau, kad daugelis asmenų pas tą patį notarą sudarinėja visus sandorius.
Vadovaujantis CK 4.79 straipsnio 1 dalimi, bendraturtis turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančia parduodamą dalį ta pačia kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių; pardavėjas turi teisę parduoti bendrosios nuosavybės dalį tretiesiems asmenims tik raštu pranešęs apie ketinimą parduoti bendraturčiams ir šiems nepasinaudojus pirmenybės teise; jeigu bendrosios nuosavybės dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjų teisės ir pareigos. Pirmenybės teisė į parduodamą privatų žemės sklypą nustatyta specialiuosiuose žemės santykius reglamentuojančiuose įstatymuose, inter alia Žemės įstatyme, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010-12-31) 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte įstatyme įtvirtinta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, turi žemės sklypo bendraturčiai, –CK 4.79 straipsnio nustatyta tvarka.
Ieškovei neįrodžius, jog ginčo dovanojimo sutartis yra pirkimo–pardavimo sutartis, kuria atsakovas A. Š. ginčo 0,5 ha žemės sklypą pardavė atsakovui A. D. būtent už 1 000 Lt, neįrodžius, kad atsakovui A. Š. buvo už šį žemės sklypą sumokėta būtent 1 000 Lt (ar bet kokia kita suma), kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netenkino ieškinio dėl dovanojimo sandorio pripažinimo pirkimo–pardavimo sutartimi ir dėl pirkėjo teisių perkėlimo tiek pagal 2013-12-19 sandorį, tiek pagal 2014-03-31 pirkimo–pardavimo sutartį.
Kolegija visiškai pritaria atsakovų atsiliepimo argumentams, jog ieškovės apeliacinis skundas, grindžiamas ne įrodymais, bet prielaidomis ir abejonėmis, yra nepagrįstas nei faktine, nei procesine, nei teisine prasme, todėl atmestinas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovai, sudarydami ginčijamą 2013-12-19 dovanojimo sutartį, elgėsi viešai, sąžiningai ir teisėtai, nepažeisdami ieškovės, kaip žemės sklypo bendrasavininkės, pirmenybės teisės įsigyti ginčo žemės sklypus. Kolegijos nuomone, visiškai įtikinami yra atsakovų argumentai, jog ieškovė, sužinojusi, kad ginčijamoje dovanojimo sutartyje dovanoto turto vertė sutartyje nurodyta tik 1 000 Lt, šitoje byloje 2014-04-03 pareikštu ieškiniu išreiškė norą 0,5 ha žemės sklypą įsigyti nerealia, žymiai mažesne nei rinkos kaina, nors šioje situacijoje daugiau negu akivaizdu, jog 0,5 ha žemės sklypą netoli ežero už tokią kainą atsakovas jai niekada nebūtų pardavęs.
Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą atmeta kaip visiškai nepagrįstą, smulkiau nepasisakydama dėl apeliantės nurodytų aplinkybių, susijusių su 2013-05-04 įvykio aplinkybių netinkamu vertinimu, kaip teisiškai nereikšmingų šios apeliacijos teisiniam rezultatui.
Ieškovė prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovai nurodė turėję 1 000 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Įvertinusi tai, jog pagal pinigų priėmimo kvitą (2 t., b. l. 54) advokatui sumokėjo atsakovas A. D., atsižvelgdama į tai, jog šios išlaidos susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, bei į aplinkybę, jog nurodytą procesinį dokumentą parengė advokatas, atstovavęs atsakovus ir pirmosios instancijos teisme, kolegija, vadovaudamasi Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, sprendžia, jog prašoma priteisti 289,62 Eur suma nėra per didelė ir priteistina atsakovui A. D. iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 289,62 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.