Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis

teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. J. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. sausio 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR?N-13-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis T. J. 2021 m. sausio 2 d. 00.00 val. surašė administracinio nusižengimo protokolą D. J. už tai, kad jis 2021 m. sausio 1 d. apie 23.30 val. Alytaus mieste, Ūdrijos g. 1, karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas) laikotarpiu paliko gyvenamąją vietą be pagrindo, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.8.3 papunkčio reikalavimų, tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. sausio 4 d. nutarimu D. J. nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį 1 300 Eur bauda. Nutarime konstatuota, kad D. J. 2021 m. sausio 1 d. 23.30 val. Alytaus mieste, Ūdrijos g. 1, karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu paliko gyvenamąją vietą be pagrindo, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.8.3 papunkčio reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 11 dalimi ir 3 dalies 1 punktu, atsižvelgiant į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas (1 punktas) ir patvirtintas šio karantino režimas (2 punktas). Nutarimo 2.1.8.3. punkte (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2021 m. sausio 4 d.) nustatyta, kad draudžiama palikti gyvenamąją vietą, išskyrus atvejus, kai vykstama į darbą (darbo reikalais), prekybos vietą, kai vykstama į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų, į nekilnojamojo turto objektą, valdomą nuosavybės teise, laidotuves, dėl sveikatos priežiūros ir kitų būtinųjų paslaugų ar objektyviai pagrįstų priežasčių, kai vykimas neišvengiamai būtinas, kai ne daugiau kaip vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio nariai vyksta pasivaikščioti atvirose vietose, taip pat kai vykstama prižiūrėti sergančių ar negalinčių savimi pasirūpinti asmenų. Taigi, Nutarimo 2.1.8.3 punkte įtvirtintas draudimas karantino laikotarpiu palikti gyvenamąją vietą be pagrindo ir šis draudimas privalomas visiems asmenims, taigi, jo privalėjo laikytis ir pareiškėjas. Teismo posėdžio metu D. J. nurodė, kad jis paliko savo gyvenamąją vietą ne be priežasties, o todėl, kad ėjo pasivaikščioti, kadangi yra neįgalus, jo psichika sutrikusi, ir kai jam kyla nerimas, pablogėja savijauta, tada jis eina į lauką pasivaikščioti. Pareiškėjas pripažino, kad tuo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, bet pareiškėjo vertinimu, tokiu elgesiu jis jokio pažeidimo nepadarė. Teismas atkreipia dėmesį, kad tokia įvykio versija pareiškėjo iškelta tik jo skundo nagrinėjimo teisme metu. Iš administracinio nusižengimo byloje pateikto policijos pareigūno T. J. tarnybinio pranešimo (b. l. 6) matyti, jog 2021 m. sausio 1 d. apie 23.17 val. Alytaus apskrities VPK budėtojas gavo pranešimą, kad Alytuje, Ūdrijos g. 1, parduotuvės „Rimi“ parkinge guli neblaivus, apsišlapinęs vyras. Šio pranešimo pagrindu policijos pareigūnams nuvykus į įvykio vietą, buvo rastas D. J., jis buvo akivaizdžiai neblaivus, paklaustas, kodėl paliko savo gyvenamąją vietą, atsakė „šiaip sau“, vėliau teigė, kad „kur jis nori, ten ir eina“. Prie bylos pridėtas vaizdo įrašas patvirtina policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytas bendravimo su D. J. aplinkybes, taip pat vaizdo įrašu fiksuotas neblaivumo D. J. nustatymas (b. l. 7). 2021 m. sausio 2 d. D. J. surašytame pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį administracinio nusižengimo protokole (b. l. 3) nurodyta, kad jam alkotesteriu „Drager 7510“, ARJK 0094, 1395811, nustatytas 2,21 promilių neblaivumas, įrašytas jo paaiškinimas, kad su nusižengimu jis sutinka, iš namų išėjo šiaip sau. Taigi, D. J. į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams ir vėliau jam surašant administracinio nusižengimo protokolą nenurodė jokių objektyviai pagrįstų priežasčių, dėl kurių jis turėjo palikti savo gyvenamąją vietą. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, jog D. J. teisme duoti paaiškinimai, kad jis savo gyvenamąją vietą paliko, nes ėjo pasivaikščioti, yra nepagrįsti. Teismas atsižvelgia į tai, kad nusižengimas padarytas nakties metu, D. J. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tuo tarpu jis buvo pastebėtas Ūdrijos gatvėje, gulintis ten esančio prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri tikrai nėra pasivaikščiojimui skirta vieta. Taigi, įvertinus tai, kur ir kada D. J. buvo išėjęs iš savo gyvenamosios vietos, taip pat tai, kad administracinio nusižengimo padarymo metu jis buvo neblaivus (nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis), kitų asmenų buvo rastas gulintis ant žemės, pareiškėjo iškelta versija dėl pasivaikščiojimo yra visiškai nelogiška ir vien tik jo teisme duotų paaiškinimų pagrindu spręsti, jog jis savo gyvenamąją vietą paliko dėl svarbių priežasčių, negalima. Be kita ko, iš D. J. paaiškinimų matyti, kad jis dėl psichinės negalios vartojo raminamuosius vaistus, tačiau, kaip minėta, pripažįsta, kad kartu su vaistais vartojo ir alų, buvo stipriai apsvaigęs, ir, teismo nuomone, alkoholio, kuris yra viena iš pavojingiausių psichiką veikiančių medžiagų, vartojimas tik patvirtina visiškai neatsakingą pareiškėjo požiūrį į savo sveikatos būklę, o nustatytas pareiškėjui neblaivumas leidžia pagrįstai abejoti, jog jis paliko savo gyvenamąją vietą dėl svarbios priežasties – pasivaikščiojimo, būtino jo savijautai pagerinti. Teismas taip pat pažymi, kad šiuo metu COVID-19 liga kelia itin didelį pavojų visuomenės sveikatai, todėl negali būti toleruojamas asmenų neatsakingas elgesys, kuriuo pažeidžiamos nustatytos kovos su epidemija taisyklės ir sukuriamos realios galimybės tolesniam šios pavojingos užkrečiamos ligos plitimui visuomenėje. Siekiant užkirsti kelią viruso plitimui, privaloma be jokių išimčių laikytis visų karantino laikotarpiu nustatytų apribojimų, taip pat ir Nutarimo 2.1.8.3. punkte įtvirtinto draudimo palikti savo gyvenamąją vietą be pagrindo. Taigi, išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad D. J. pažeidė karantino metu galiojusį teisės aktą, nustatantį draudimą palikti savo gyvenamąją vietą be pagrindo, ir todėl teismas sprendžia, kad D. J. yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, todėl nėra pagrindo panaikinti Institucijos 2021 m. sausio 4 d. nutarimą, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltas padaręs minėtą administracinį nusižengimą. Tačiau sprendžiant administracinės nuobaudos parinkimo klausimą, teismo nuomone nebuvo pakankamai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės.

Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinės nutartys Nr. 2AT-56-689/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-8-719/2019, 2AT-25-648/2019 ir kt.). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui skirtinos baudos dydis yra nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir kitų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir kitų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Kaip minėta, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, asmenims gali būti skiriama bauda nuo 500 iki 1 500 Eur. D. J. skundžiamu nutarimu paskirta 1 300 Eur dydžio bauda, t. y. didesnė už ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudų vidurkį. Nutarime nurodyta, kad nustatytos dvi D. J. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad D. J. nusižengimą padarė būdamas neįgalus, jam yra nustatytas 40 procentų nedarbingumo lygis (b. l. 37), o pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktą tai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas, atsižvelgia ir į tai, kad nusižengimas padarytas nakties metu, kuomet asmenų judėjimas viešoje vietoje nėra intensyvus ir kontakto su kitais asmenimis rizika buvo minimali, pažeidimu nebuvo sukeltos realios neigiamos pasekmės. D. J. nedirba, jo gaunamos pajamos yra tik 214,50 Eur neįgalumo pensija (b. l. 35). Atsižvelgtina ir į D. J. psichikos sveikatos būklę, kas, teismo nuomone, galėjo turėti reikšmės jo teisei priešingam elgesiui. Taigi, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, daroma išvada, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamą nutarimą ir paskirti D. J. mažesnę baudą už ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos baudos minimumo ir maksimumo vidurkį. Teismo vertinimu, 600 Eur dydžio bauda būtų pakankamai veiksminga ir efektyvi poveikio priemonė, proporcinga D. J. padarytam administraciniam nusižengimui ir jo asmenybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. sausio 4 d. nutarimą D. J. administracinio nusižengimo byloje ir už nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, D. J. paskirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio baudą. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismą.