- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- eI-3620-473/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- uždarajai akcinei bendrovei „Brigvesta“
- Advokatai
- Vilius Leškis
- Kategorijos
- 29.1.1Paraiškų priėmimas, vertinimas ir paramos išmokėjimas
- 29.9Kiti su nacionalinių, Europos Sąjungos ir užsienio institucijų finansine parama susiję klausimai
- 5.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Brigvesta“ dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA, Agentūra) kreipėsi į teismą su skundu pareiškėjai UAB „Brigvesta“, kuriame prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK, Komisija) 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 21R-258 (AG-194/07-2019). Nurodo, kad pareiškėja 2018 m. lapkričio 29 d. pateikė Agentūrai paramos paraišką Nr. 19VP-KA-18-1-05187-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (toliau – Paraiška). NMA, vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 3D-721 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų 2018 metais pateiktoms paraiškoms, patvirtinimo“ (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), 40–44 punktais ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. 3D-747 redakcija) (toliau – Administravimo taisyklės), 48–57 punktais, atliko surinktų paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (toliau – Priemonė) atrankos vertinimą ir sudarė paraiškų atrankos pirmumo eilę (toliau – eilė). Pagal Įgyvendinimo taisyklių 42 punkto lentelės 5.2 papunktį, jei pareiškėjo – juridinio asmens, pradedančio veiklą, pagrindinis akcininkas, turintis daugiau kaip 50 procentų akcijų (juridinių asmenų, kurie neturi ir negali turėti akcininkų, atveju pagrindiniam akcininkui prilyginamas vadovas), ne trumpiau negu 1 metus deklaravęs gyvenamąją vietą kaimo vietovėje, projektui suteikiama 15 atrankos balų. Atitiktis šiam kriterijui vertinama pagal pareiškėjo (fizinio asmens) gyvenamosios vietos deklaraciją arba Lietuvos Respublikos Gyventojų registro (toliau – Gyventojų registras) duomenis. Pagal Gyventojų registro duomenis, pareiškėjos pagrindinė akcininkė, turinti daugiau kaip 50 procentų akcijų Paraiškos pateikimo dieną ir ne trumpiau kaip paskutinius vienus metus iki Paraiškos pateikimo nebuvo registruota kaimo vietovėje, todėl atrankos balai už šį atrankos kriterijų pareiškėjos Paraiškai nebuvo suteikti. Atlikus pareiškėjos Paraiškos atrankos kriterijų vertinimą, nustatyta, kad ji surinko 50 atrankos balų. Pagal Administravimo taisyklių 53 punktą, paraiškoms, surinkusioms 55–45 balus, nepakanka Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir viešosios paramos maksimalių metinių lėšų, skirtų įsipareigojimams pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, veiklos sritis ir veiklas, paskirstymo sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 3D-841 „Dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir viešosios paramos maksimalių metinių lėšų, skirtų įsipareigojimams pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, veiklos sritis ir veiklas, paskirstymo sąrašo patirtinimo“ (toliau – Įsakymas), skirtos paramos sumos, todėl NMA jas atmeta – nevertinamas jų tinkamumas, jos neteikiamos svarstyti projektų atrankos komitetui, pareiškėjos Paraiška dėl lėšų trūkumo nebuvo teikiama vertinti dėl tinkamumo skirti paramą. Apie tai, kad dėl lėšų trūkumo pareiškėjos Paraiška nebus teikiama vertinti dėl tinkamumo skirti paramą, ir parama pagal Priemonę pareiškėjos Paraiškai nebus skiriama, pareiškėja buvo informuota NMA 2019 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. BRK-963 „Dėl paramos paraiškos neteikimo vertinti dėl tinkamumo skirti paramą, kai priemonei trūksta lėšų“. Pareiškėja, nesutikdama su 2019 m. vasario 22 d. sprendimu, pateikė 2019 m. kovo 14 d. skundą Komisijai, kuri tenkino pareiškėjos 2019 m. kovo 14 d. skundą iš dalies: panaikino NMA 2019 m. vasario 22 d. sprendimą ir įpareigojo NMA iš naujo vertinti pareiškėjos Paraišką dėl atitikimo Įgyvendinimo taisyklių 42 punkto lentelės 5.2 papunktyje nustatytam kriterijui. Komisija sprendime nurodė, kad NMA nagrinėjamu atveju visiškai formaliai vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 42 punkto norma, neatsižvelgdama į tai, kad seniūnijos išduotos pažymos patvirtina, kad pareiškėjos pagrindinė akcininkė B. M., nors ir nėra deklaravusi gyvenamosios vietos kaimo vietovėje, faktiškai gyvena kaimo vietovėje, t. y. nuo 2003 m. gyvena (duomenys neskelbtini), o nuo 2007 m. lapkričio mėn. — (duomenys neskelbtini), bei yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, kadangi negali deklaruoti gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nes tikrieji patalpų savininkai numirę. Dėl šių argumentų atsakovė nurodo, kad pareiškėja, pateikdama Paraišką, patvirtino, kad šioje paraiškoje ir prie jos pridėtuose dokumentuose pateikta informacija yra tiksli, išsami ir visi pateikti duomenys yra teisingi bei yra informuota ir sutinka, kad tinkamumas gauti paramą bus vertinamas pagal Pareiškėjos pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis ir viešuosiuose registruose esančius duomenis (Paraiškos X. Dalis „Pareiškėjo deklaracija“ 1 ir 8 punktai). Pažymi, kad pareiškėja Agentūrai nepateikė vienintelės akcininkės gyvenamosios vietos deklaracijos, todėl NMA informaciją apie pareiškėjos vienintelės akcininkės gyvenamąją vietą tikrino vadovaudamasi Gyventojų registro duomenimis. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pagal Administravimo taisyklių 47 punktą, „Paramos paraiškos atrankos kriterijai bei tinkamumas gauti paramą vertinami pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po Mokėjimo agentūros paklausimo (-ų). Jei šie duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis“. Šiuo atveju skyrėsi Paraiškoje nurodyti duomenys ir viešuosiuose registruose esanti informacija, todėl NMA pagrįstai vadovavosi Gyventojų registro duomenimis, kuris ir yra oficialus viešasis registras. Pagal Komisijos sprendimo išaiškinimą, turi būti vadovaujamasi ne oficialia registrų informacija, o bet kokios savivaldybės/ seniūnijos išduota pažyma, nors nei seniūnijai, nei savivaldybei nėra suteiktos Gyventojų registro atliekamos funkcijos. Atsakovės nuomone, (duomenys neskelbtini) seniūnijos (toliau – (duomenys neskelbtini) seniūnija) 2018 m. gruodžio 13 d. pažyma Nr. (2018-286-PN)-1 „Apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą“ (toliau – Pažyma Nr. 1) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2018 m. gruodžio 18 d. pažyma Nr. BD3-66 „Dėl B. M. gyvenamosios vietos“ (toliau – Pažyma Nr. 2) nėra pakankami dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjos vienintelės akcininkės gyvenamoji vieta buvo deklaruota kaimo vietovėje, nes jose yra aiškiai nurodyta, kad pareiškėjos vienintelė akcininkė nėra deklaravusi savo gyvenamosios vietos kaimo vietovėje. Be to, Pažymoje Nr. 1 nurodyta, kad pareiškėjos pagrindinė akcininkė į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą buvo įtraukta 2007 m. lapkričio 23 d. Be to, pareiškėja nenurodė kada patalpų, kuriose ji gyveno, savininkai mirė, nėra aišku ir iš seniūnijos Pažymos Nr. 2 kada jie mirę, nuo kada reiktų skaičiuoti 10 m. senaties terminą. Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau – Deklaravimo įstatymas) 3 straipsnyje yra įtvirtinta Lietuvos Respublikoje gyvenančių asmenų pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą, šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Šiuo atveju, pareiškėjos pagrindinė akcininkė nesilaikė Deklaravimo įstatyme įtvirtintos pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą. Deklaravimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad asmenys, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje gyvena, įtraukiami į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui ? pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena, kai deklaravimo įstaigai pateikia informaciją arba duomenis, pagrindžiančius jų ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus toje savivaldybėje. Taigi, Deklaravimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta nuostata, kad asmenys, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje gyvena, gali būti įtraukiami į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Šiuo atveju, Pažyma Nr. 1 patvirtina, kad pareiškėjos pagrindinė akcininkė į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą buvo įtraukta 2007 m. lapkričio 23 d., taigi nuo 2008 m. lapkričio 23 d. ji nebegalėjo būti gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitoje ir privalėjo deklaruoti gyvenamąją vietą Deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka. Atsakovė mano, ir tai, kad Pažymoje Nr. 2 nurodytos aplinkybės, nepatvirtina fakto, jog pareiškėjos vienintelė akcininkė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių negalėjo atlikti formalumo ir deklaruoti savo gyvenamosios vietos. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų ir dokumentų, patvirtinančių, kad buvo aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjos vienintelės akcininkės valios (force majeure aplinkybės), dėl kurių ji negalėjo deklaruoti savo gyvenamosios vietos kaimo vietovėje. Pažymi, kad Deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai turi būti pateiktas patalpos ar pastato savininko (bendraturčio) arba jo įgalioto asmens sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiui) priklausančioje patalpoje ar pastate, arba kitas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate. Jeigu pateiktame dokumente yra nurodyta data, iki kurios leista gyventi nurodytoje patalpoje ar pastate, arba jeigu savininkas (bendraturtis) nurodė tokią datą gyvenamosios vietos deklaracijoje, deklaravimo duomenys galioja ne ilgiau kaip iki nurodytos datos. Šiuo atveju, pareiškėja nei Agentūrai, nei Komisijai nepateikė duomenų patvirtinančių, kad pareiškėjos pagrindinės akcininkės nurodytų patalpų savininkas (bendraturtis) arba jo įgaliotas asmens nesutiko, kad B. M. apsigyventų savininkui (bendraturčiui) priklausančioje patalpose ar kitų duomenų patvirtinančių, kad pareiškėjos pagrindinė akcininkė negalėjo deklaruoti savo gyvenamosios vietos kaimo vietovėje dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Atsakovė nesutinka su Komisijos sprendime padaryta išvada, kad NMA visiškai nevertino tokios svarbios aplinkybės, kad VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro (toliau – Juridinių asmenų registras) išplėstiniame išraše nurodyta, kad pareiškėjos pagrindinė akcininkė B. M. nuo 2018 m. lapkričio 26 d. registruota adresu (duomenys neskelbtini), o apsiribojo tik Gyventojų registru. Dėl šio Komisijos argumento atsakovė nurodo, kad Juridinių asmenų registre yra registruojami juridiniai asmenys, kaupiami, saugomi ir tvarkomi su jais susiję duomenys ir dokumentai (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo straipsnio 1 dalis), o būtent Gyventojų registro paskirtis – rinkti ir kaupti duomenis apie Lietuvos Respublikos gyventojų pasiskirstymą bei sudėtį, migracijos mastus ir kryptis, darbo išteklius ir jų naudojimą bei kitą socialinę informaciją, ją nuolat atnaujinti, apdoroti ir šio įstatymo nustatyta tvarka teikti Lietuvos Respublikos valstybinės valdžios ir valdymo įstaigoms bei kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims (Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 2 straipsnis). Taigi, atsakovė mano, kad NMA teisėtai ir pagrįstai vadovavosi ne Juridinių asmenų registro, o aktualiais Gyventojų registro duomenimis. Atsakovės manymu, Komisija sprendime neteisėtai nurodė, kad teisės akte (Įgyvendinimo taisyklių 42 punkte) įtvirtintas NMA būdas tikrinti, ar pareiškėjų akcininkai registruoti kaimo vietovėje yra formalus vertinimas. Pažymi, kad taisyklės visiems taikomos vienodai, o teisės aktai (Įgyvendinimo taisyklės ir Administravimo taisyklės) nenumato išimčių, kaip galima apeiti reikalavimus (vietoje Gyventojų registro duomenų vadovautis kitokia informacija, pateikiama seniūnijų, savivaldybių ir kt.). Be to, pareiškėja planuodama pateikti NMA Paraišką, turėjo pasirūpinti, kad pareiškėjos pagrindinės akcininkės deklaruota gyvenamoji vieta atitiktų teisės aktų reikalavimus, t. y. pareiškėjos pagrindinė akcininkė privalėjo tinkamai deklaruoti gyvenamąją vietą, tačiau šiuo atveju, pareiškėja pateikė NMA Paraišką, žinodama, kad neatitiks Įgyvendinimo taisyklėse nustatyto kriterijaus dėl pagrindinės akcininkės gyvenamosios vietos deklaravimo ir prašė 15 balų už šį kriterijų. Pati pareiškėjos pagrindinė akcininkė ne tik, kad nesirūpino tinkamu gyvenamosios vietos deklaravimu, bet išvis nieko nedarė, tik NMA jau pateikus paklausimą, pareiškėja pateikė NMA seniūnijos pažymas. Nors Agentūra pateiktos Pažymos Nr. 1 teisėtumo nekvestionuoja, tačiau atsakovės manymu, pačiai seniūnijai ir pareiškėjai turėjo kilti poreikis aprašyti ir mirusių savininkų mirties datas, apie kurias Agentūrai nieko nėra žinoma iki šiol, ne tik Pažymoje Nr. 2, bet ir NMA teikiant paaiškinimus į siųstą paklausimą, ar pateikiant skundą Komisijai. Taigi, jei NMA, vadovaudamasi pateiktomis Pažymą Nr. 1 ir Pažyma Nr. 2, pripažintų, kad pareiškėjos pagrindinė akcininkė atitiko Įgyvendinimo taisyklių 42 punkto lentelės 5.2 papunktyje nustatytą kriterijų ir skirtų pareiškėjai 15 balų, būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, kitų pareiškėjų atžvilgiu, kurie neteikė paraiškų NMA, vien dėl to, kad pagrindiniai akcininkai neatitiko Įgyvendinimo taisyklių 42 punkto lentelės 5.2 papunktyje nustatyto kriterijaus.
Atsiliepimas
Pareiškėja atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 11–15). Paaiškina, kad Įgyvendinimo taisyklių 42 punkto lentelės 5.2. papunktyje numatytas reikalavimas nėra savitikslis. Pagal atsakovės pozicija, gyvenamosios vietos deklaravimas kaimo vietovėje pats savaime yra paramos tikslas, t. y. siekiama paremti ne kaimo vietovėje faktiškai gyvenančių asmenų, bet ten gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų verslą. Toks aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams, kurių pagrindu vykdomos kaimo plėtros programos, įskaitant Įgyvendinimo taisyklėse numatytą programą. Įgyvendinimo taisyklių 6 punkte numatyta, kad programos priemonės veiklos srities prioritetas – skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse. Pagal minėtų teisės aktų nuostatas, 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ parama yra skirta paremti būtent kaimo vietovėse veikiančius asmenis, o šiuo atveju – būtent moteris. Atitinkamai, atsakovė, spręsdama dėl atrankos balų skyrimo pagal Įgyvendinimo taisyklių 42 punkto lentelės 5.2. punktą, turėjo vadovautis būtent priemonės tikslais, o ne formaliai taikyti minėtą Įgyvendinimo taisyklių nuostatą. Pareiškėja sutinka su Komisijos pozicija, kad NMA formaliai vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 42 punkto norma. Aplinkybę, kad pareiškėjos vienintelė akcininkė B. M. daugiau kaip 15 metų gyvena kaimo vietovėje, patvirtina Pažyma Nr. 2, kuri buvo pateikta Agentūrai prieš jai priimant sprendimą. Jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad B. M. gyvenamoji vieta yra kitur, ne kaimo vietovėje, byloje nėra. Tokių duomenų nepateikia ir atsakovė. Todėl, esant oficialiam vietos savivaldos institucijos išduotam dokumentui, patvirtinančiam pareiškėjos vienintelės akcininkės faktinį gyvenimą kaimo vietovėje, atsakovė visiškai nepagrįstai pareiškėjos paraiškai nesuteikė 15 balų už atitiktį Įgyvendinimo taisyklių 42 punkto lentelės 5.2. punkte numatytam kriterijui. seniūnijos 2018 m. gruodžio 16 d. pažyma Nr. BD3-66 yra galiojanti, jos teisėtumas nenuginčytas. Dar daugiau, pats Atsakovas skunde nurodo, kad pažymos teisėtumo neginčija Todėl pažymoje nurodyti duomenys laikytini teisingais ir atitinkančiais tikrovę. Atsakovė, sutikdama su pažymoje pateiktais duomenimis, kartu pripažįsta, jog pareiškėjos vienintelė akcininkė nuo 2003 metų faktiškai gyvena kaimo vietovėje. Tačiau tuo pačiu visiškai nepagrįstai laikosi pozicijos, jog vien dėl to, kad pareiškėjos vienintelės akcininkės gyvenamoji vieta nėra deklaruota, pareiškėjai sprendimu neskyrė 15 balų. Be to, atsakovė, priimdama sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) įtvirtintus viešojo administravimo principus. VAĮ 3 straipsnyje yra nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Atsakovė, formaliai taikydama Įgyvendinimo taisykles, nepasiekė paramos teikimo tikslo, atėmė iš pareiškėjos teisę gauti paramą vien tuo pagrindu, kad pareiškėjos vienintelės akcininkės gyvenamoji vieta nėra deklaruota kaimo vietovėje, nepaisant to, kad ji faktiškai daugiau kaip 15 metų gyvena būtent kaimo vietovėje, o gyvenamosios vietos ten negali deklaruoti dėl objektyvių kliūčių – ji neturi nuosavybės teisės į gyvenamąsias patalpas, ankstesni patalpų savininkai yra mirę. Be to, atsakovės pasirinktas Įgyvendinimo taisyklių aiškinimas, kai lemiama reikšmė suteikiama formaliam gyvenamosios vietos deklaravimui, bet ne faktinei gyvenamajai vietai, pažeidžia turinio viršenybės prieš formą principą. Atsakovė taip pat nurodo, kad pareiškėja nenurodė, kada patalpų, kuriose ji gyveno, savininkai mirė, nėra aišku ir iš seniūnijos Pažymos Nr. 2, kada jie mirę, nuo kada reiktų skaičiuoti 10 m. senaties terminą. Pareiškėja pažymi, kad šios atsakovės nurodomos aplinkybės neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl to, ar pareiškėjos vienintelės akcininkės gyvenamoji vieta yra kaimo vietovėje. (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2019 m. birželio 12 d. pažymoje nurodyta, kad ankstesni patalpų savininkai yra mirę, o B. M. gyvenamosiose patalpose gyvena seniūnijos leidimu. Nepagrįsti ir nelogiški atsakovės teiginiai, jog pareiškėjos vienintelė akcininkė turėjo deklaruoti gyvenamąją vietą, nepaisant to, kad to ji objektyviai to negali padaryti. Skunde atsakovė nurodo, kad nuo 2008 m. lapkričio 23 d. ji nebegalėjo būti gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitoje ir privalėjo deklaruoti gyvenamąją vietą Deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka. Pareiškėja pažymi, kad akivaizdu, jog pareiškėjos vienintelė akcininkė B. M., nebūdama jos gyvenamosios vietos savininke ir patalpų savininkams mirus, kaip tai nurodyta seniūnijos pažymose, objektyviai negalėjo ir negali joje deklaruoti gyvenamosios vietos. Tuo atveju, jeigu ji deklaruotų gyvenamąją vietą kitur, toks deklaravimas neatitiktų faktinės situacijos ir būtų klaidingas. Be to, atsakovė akivaizdžiai klaidingai gyvenamosios vietos Deklaravimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą, kad asmenys, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje gyvena, gali būti įtraukiami į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, sieja su force majeure aplinkybių egzistavimu. Minėta teisės norma aiškiai nurodo, kad asmenys būti įtraukiami į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, kai dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos. Atitinkamai, šios normos taikymui turi būti nustatyta, kad asmuo dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos, šios priežastys jokiu būdu nereiškia force majeure aplinkybių. Priešingas aiškinimas reikštų, iš esmės jokie asmenys negali būti įtraukiami į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, kas yra akivaizdžiai neteisinga. Atsakovė, be kita ko, nurodė, kad pareiškėja nei Agentūrai, nei Komisijai nepateikė duomenų patvirtinančių, kad pareiškėjos pagrindinės akcininkės nurodytų patalpų savininkas (bendraturtis) arba jo įgaliotas asmens nesutiko, kad B. M. apsigyventų savininkui (bendraturčiui) priklausančioje patalpose ar kitų duomenų patvirtinančių, kad pareiškėjos pagrindinė akcininkė negalėjo deklaruoti savo gyvenamosios vietos kaimo vietovėje dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Kaip minėta, (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymose, gyvenamųjų patalpų, kuriose gyvena B. M., ankstesni savininkai yra mirę, B. M. neturi nuosavybės teisės į šias patalpas. Todėl ji objektyviai negali gauti patalpų savininkų sutikimo ir negali deklaruoti jose savo gyvenamosios vietos. Atsakovė taip pat visiškai nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjos pagrindinė akcininkė ne tik, kad nesirūpino tinkamu gyvenamosios vietos deklaravimu, bet išvis nieko nedarė, tik NMA jau pateikus paklausimą, pareiškėja pateikė NMA seniūnijos pažymas, ir nors NMA pateiktos Pažymos Nr. 1 teisėtumo nekvestionuoja, tačiau NMA manymu, pačiai seniūnijai ir pareiškėjai turėjo kilti poreikis aprašyti ir mirusių savininkų mirties datas, apie kurias NMA nieko nėra žinoma iki šiol, ne tik Pažymoje Nr. 2, bet ir NMA teikiant paaiškinimus į siųstą paklausimą, ar pateikiant skundą Komisijai. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių atsakovei nagrinėjant šį ginčą nėra reikšmingos aplinkybės, kodėl pareiškėjos vienintelė akcininkė negalėjo deklaruoti gyvenamosios vietos kaimo vietovėje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Šioje byloje ginčas iš esmės kilo dėl NMA 2019 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. BRK-963 „Dėl paramos paraiškos neteikimo vertinti dėl tinkamumo skirti paramą, kai priemonei trūksta lėšų“ teisėtumo ir pagrįstumo ir NMA pareigos pakartotinai atlikti UAB „Brigvesta“ pateiktos Paraiškos vertinimą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. lapkričio 29 d. Agentūrai pateikė Paraišką prašydama 40 000 Eur paramos įgyvendinant projektą „Paslaugų teikimo bazės įkūrimas kaimo vietovėje“ planuojamai vykdyti žemės ūkiui būdingų paslaugų ir derliaus apdorojimo veiklai. Paraiškoje pareiškėja nurodė, jog pareiškėjos pagrindinis akcininkas, turintis ne mažiau kaip 50 proc. akcijų (juridinių asmenų, kurie neturi ir negali turėti akcininkų, pagrindiniam akcininkui prilyginamas vadovas), ne trumpiau kaip 1 metus yra deklaravęs gyvenamąją vietą kaimo vietovėje (Komisijos bylos Nr. AG-194/07-2019, b. 1. 24–40). Prie Paraiškos pridėjo verslo planą, kuriame nurodyta, kad įmonė planuoja užsiimti žemės ūkio paslaugomis žemės ūkio subjektams, o klientai yra smulkūs ūkiai Lazdijų, Varėnos, Kalvarijos, Marijampolės ir kituose rajonuose (Komisijos bylos Nr. AG-194/07-2019, b. 1. 41–51)
Pareiškėja Agentūrai 2018 m. gruodžio 18 d. papildomai pateikė (duomenys neskelbtini) seniūnijos išduotą 2018 m. gruodžio 13 d. pažymą Nr. (2018-286-PN)-l apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, kurioje nurodyta, jog B. M. 2007 m. lapkričio 23 d. įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini)savivaldybėje ir iki dabar gyvena (duomenys neskelbtini) (Komisijos bylos Nr. AG-194/07-2019, b. l. 71). Pareiškėja agentūrai taip pat pateikė tos pačios seniūnijos išduotą 2018 m. gruodžio 18 d. pažymą Nr. BD3-66 „Dėl B. M. gyvenamosios vietos“, kurioje nurodyta, jog B. M. nuo 2003 m. gyvena (duomenys neskelbtini), o nuo 2007 m. lapkričio mėn. – (duomenys neskelbtini). Tikrieji patalpų savininkai numirę, kitų paveldėtojų neatsirado, o susitvarkyti namų dokumentus įmanoma tik įsigaliojus senaties terminui (Komisijos bylos Nr. AG-194/07-2019, b. l. 72). Pastarojoje pažymoje, be kita ko, nurodyta, kad neturint namų dokumentų, priregistruoti neįmanoma, dėl to B. M. neturėjo galimybės juose deklaruoti gyvenamosios vietos; niekur kitur gyvenamosios vietos B. M. nėra ir nebuvo deklaravusi.
2018 m. lapkričio 20 d. steigimo akte nurodyta, jog pareiškėjos steigėjas yra B. M., gyv. (duomenys neskelbtini), o vadove skiriama – M. M., kuri atstovaus pareiškėją (Komisijos bylos Nr. AG-194/07-2019, b. 1. 74–75). Steigimo aktu išleidžiama 100 vienetų paprastųjų nematerialinių vardinių akcijų (bendra emisijos kaina – 2 500 Eur), kurias įgyja ir pasirašo pareiškėjos steigėjas.
VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše su istorija nurodyta, jog pareiškėja 2018 m. lapkričio 26 d. įregistruota juridinių asmenų registre ir nuo 2018 m. lapkričio 26 d. B. M. yra pareiškėjos akcininke, kuri nuo 2018 m. lapkričio 26 d. yra registruota (duomenys neskelbtini) (Komisijos bylos Nr. AG-194/07-2019, b. 1. 80).
2018 m. gruodžio 12 d. VĮ „Registrų centras“ duomenų apie juridinio asmens dalyvius išraše nurodyta, jog 2018 m. lapkričio 26 d. pareiškėjos įstatinis kapitalas yra 2 500 Eur ir pareiškėjos akcininke B. M. turi 100 vnt. pareiškėjos vardinių paprastųjų akcijų (Komisijos bylos Nr. AG-194/07-2019, b. 1. 76).
Pagal Agentūros sistemoje integruotus Gyventojų registro duomenis, pagrindinė įmonės akcininke B. M. nėra deklaravusi gyvenamosios vietos (Komisijos bylos Nr. AG-194/07-2019, b. 1. 77).
Agentūra 2019 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą Nr. BRK-963 „Dėl paramos paraiškos neteikimo vertinti dėl tinkamumo skirti paramą, kai priemonei trūksta lėšų“, kuriame nusprendė, kad pareiškėjos Paraiška dėl lėšų trūkumo neteikiama vertinti dėl tinkamumo skirti paramą, kadangi, atlikus surinktų pagal Priemonę paraiškų atrankos vertinimą, Paraiškos atitiktis atrankos kriterijams buvo įvertinta 50 balų (Komisijos bylos Nr. AG-194/07-2019, b. l. 3–9, 20–23). Sprendime nurodyta, kad Parama pagal Paraišką šiuo metu pareiškėjai nebus skiriama, nes pagal Gyventojų registro duomenis pareiškėjos pagrindinė akcininkė, turinti daugiau kaip 50 procentų akcijų Paraiškos pateikimo dieną ir ne trumpiau kaip paskutinius vienus metus iki Paraiškos pateikimo nebuvo registruota kaimo vietovėje, todėl už šį atrankos kriterijų nebuvo suteikiami atrankos balai. Atlikus pareiškėjos Paraiškos atrankos kriterijų vertinimą, ji surinko 50 atrankos balų. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 53 punktu, paraiškoms, surinkusioms 55-45 balus, nepakanka žemės ūkio ministro įsakymu skirtos paramos sumos, todėl NMA jas atmeta – nevertinamas jų tinkamumas, jos neteikiamos svarstyti projektų atrankos komitetui.
Pareiškėja, nesutikdama su Agentūros 2019 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. BRK-963, pateikė skundą Komisijai (Komisijos bylos Nr. AG-194/07-2019, b. 1. 1–2), kuri 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 21R-258 (AG-194/07-2019) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, panaikino NMA 2019 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. BRK-963 ir įpareigojo Agentūrą iš naujo vertinti pareiškėjos Paraišką dėl atitikimo Įgyvendinimo taisyklių 42 punkto lentelės 5.2. papunktyje nustatytam kriterijui (Komisijos bylos Nr. AG-194/07-2019, b. 1. 88–92).
Agentūra skundu teismui prašo panaikinti Komisijos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 21R-258 (AG-194/07-2019), kuriuo buvo panaikintas NMA 2019 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. BRK-963.
Administravo taisyklių 11.6 papunktyje nustatyta, kad Agentūra atlieka pateiktų paramos paraiškų vertinimą, tikrina, ar pareiškėjas atitinka nustatytus tinkamumo gauti paramą sąlygas bei reikalavimus, išlaidų tinkamumą, atlieka paramos paraiškų atrankos vertinimą, tikrina pateiktos informacijos teisingumą. Įgyvendinimo taisyklių 40 punkte nustatyta, kad projektų atranka atliekama Administravimo taisyklių nustatyta tvarka. Pagal Administravimo taisyklių 40 punktą paramos paraiškų vertinimą sudaro atrankos vertinimas (kai taikoma) ir tinkamumo skirti paramą vertinimas. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 41 punktą už atitiktį Įgyvendinimo taisyklėse nustatytiems projektų atrankos kriterijams skiriami balai. Didžiausias galimas balų skaičius yra 100.
Pagal Įgyvendinimo taisyklių 42 punkte pateiktoje projektų atrankos kriterijų lentelės 5.2 papunktį, jei pareiškėjas yra kaimo vietovėje veikiantis subjektas, kurio (juridinio asmens, pradedančio veiklą) pagrindinis akcininkas, turintis daugiau kaip 50 proc. akcijų (juridinių asmenų, kurie neturi ir negali turėti akcininkų, atveju pagrindiniam akcininkui prilyginamas vadovas), iki paraiškos pateikimo dienos ne trumpiau negu 1 metus yra deklaravęs gyvenamąją vietą kaimo vietovėje už tai skiriamas didžiausias (pagal atskiras kriterijaus reikšmes) 15 balų skaičius. Atitiktis šiam kriterijui vertinama pagal pareiškėjo (juridinio asmens akcininko ar jam prilyginto asmens) gyvenamosios vietos deklaraciją arba Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis. Balai suteikiami, jeigu pareiškėjo (juridinio asmens) akcininkas ar jam prilygintas asmuo paraiškos pateikimo dieną ir ne trumpiau kaip paskutinius 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo nepertraukiamai deklaravo gyvenamąją vietą kaimo vietovėje.
Tiek iš šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, tiek iš jų paaiškinimų, tiek ir iš bylos rašytinės medžiagos akivaizdu, kad ginčas byloje kilęs iš esmės dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 3D-721 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų 2018 metais pateiktoms paraiškoms, patvirtinimo“ 42 punkto lentelės 5.2 punkte nustatyto atrankos kriterijaus vertinimo ir taikymo nagrinėjamų faktinių aplinkybių kontekste.
Kaip nustatyta, NMA 2019 m. vasario 22 d. sprendimu atmetė Paraišką, nevertindama jos tinkamumo ir neteikdama jos svarstyti projektų atrankos komitetui, kadangi pareiškėja Agentūrai nepateikė pagrindinės savo akcininkės B. M. gyvenamosios vietos deklaracijos ir Gyventojų registro duomenimis ji nėra deklaravusi savo gyvenamosios vietos jokiu adresu. Agentūra nesuteikė 15 balų už atitiktį atrankos kriterijui, pagal kurį pareiškėjo (juridinio asmens) pagrindinis akcininkas ar jam prilygintas asmuo paraiškos pateikimo dieną ir ne trumpiau kaip paskutinius 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo nepertraukiamai deklaravo gyvenamąją vietą kaimo vietovėje.
Deklaravimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktą į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, jeigu jie nėra deklaravę gyvenamosios vietos, įtraukiami asmenys, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje gyvena, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui – pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena, kai deklaravimo įstaigai pateikia informaciją arba duomenis, pagrindžiančius jų ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus toje savivaldybėje. Taigi, (duomenys neskelbtini) seniūnija, įtraukusi B. M. į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą pripažino, kad ji dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje gyvena. Deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad deklaravimo duomenys ir gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenys yra sudedamoji informacijos apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius asmenis dalis. Agentūra neginčija (duomenys neskelbtini) seniūnijos išduotų Pažymų Nr. 1 ir Nr. 2 teisėtumo ir pripažįsta, kad B. M. faktiškai gyvena kaimo vietovėje.
Pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamento (ES) Nr. 1305/2013 „Dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005“ preambulės 17 ir 18 punktus, naujos ekonominės veiklos, t. y. naujų ūkių, kūrimas ir plėtojimas, veiklos įvairinimas, imantis ne žemės ūkio veiklos, įskaitant paslaugų žemės ūkio ir miškininkystės sektoriams teikimą, su sveikatos apsauga, socialine integracija ir turizmu susijusi veikla yra itin svarbi kaimo vietovių plėtrai. Ūkių ir įmonių plėtros priemonė turėtų padėti palengvinti pradinį jaunųjų ūkininkų įsisteigimą ir struktūrinį jų žemės ūkio valdų pritaikymą po pradinio įsisteigimo. Be to, turėtų būti skatinamas ūkininkų veiklos įvairinimas, jiems imantis ne žemės ūkio veiklos, ir ne žemės ūkio mažųjų ir vidutinių įmonių steigimas ir plėtra kaimo vietovėse. Ūkių ir ne žemės ūkio verslo plėtra turėtų būti siekiama skatinti užimtumą ir kurti kokybiškas darbo vietas kaimo vietovėse, išlaikyti esamas darbo vietas, mažinti sezoninį užimtumo svyravimą, plėtoti ne žemės ūkio sektorius už žemės ūkio, taip pat žemės ūkio ir maisto produktų perdirbimo srities ribų.
Kaip matyti, nei minėtas reglamentas, nei kiti Įgyvendinimo taisyklių įžanginėje dalyje nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai nenurodo formalios taisyklės dėl siekiančios gauti paramą įmonės pagrindinio akcininko gyvenamosios vietos deklaravimo būtinumo kaimo vietovėje, ši nuostata yra įtvirtinta tik nacionaliniame poįstatyminiame teisės akte – Įgyvendinimo taisyklėse.
Pažymėtina, kad Įgyvendinimo taisyklių 6 punkte nurodyta, kad programos priemonės veiklos srities prioritetas – skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse. Taigi, kaip matyti iš aukščiau aptartų teisės aktų pagrindinis programos tikslas yra skatinti mažų ir vidutinių įmonių veiklą būtent kaimo vietovėse. Kaip minėta, Agentūrai su paraiška buvo pateiktas verslo planas, kuriame nurodyta, kad įmonė planuoja užsiimti žemės ūkio paslaugomis žemės ūkio subjektams, o klientai yra smulkūs ūkiai Lazdijų, Varėnos, Kalvarijos, Marijampolės ir kituose rajonuose. Tai įrodo, kad įmonės veikla būtų vykdoma kaimo vietovėje.
Teismas pažymi, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas individualų administracinį aktą, turi užtikrinti teisės akto atitiktį bendriesiems teisės principams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje akcentuojama, kad formalus teisės reikalavimų vykdymas neatitinka teisėtumo principo (LVAT 2011 m. vasario 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-62-929/2011, 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2207). Konstitucinis proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad teisės aktuose nustatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. ir 2012 m. spalio 31 d. nutarimai). Proporcingumo principas, kaip vienas iš viešojo administravimo principų, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai, įtvirtintas VAĮ 3 straipsnyje. Jis reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus (VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (LVAT 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (LVAT 2015 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą bei atsižvelgęs į nurodytą teismų praktiką, daro išvadą, pareiškėja įrodė, jog B. M. nuo 2003 metų faktiškai gyvena kaimo vietovėje, nors ir nėra deklaravusi gyvenamosios vietos kaimo vietovėje. Todėl Komisija sprendime padarė teisingą išvadą, kad Agentūra visiškai formaliai vadovavosi Administravimo taisyklių 42 punkto norma, neatsižvelgdama į tai, kad Pažyma Nr. 1 ir Pažyma Nr. 2 patvirtina, jog pareiškėjos pagrindinė akcininkė B. M. faktiškai gyvena kaimo vietovėje, t. y. nuo 2003 m. gyvena (duomenys neskelbtini), o nuo 2007 m. lapkričio mėn. –(duomenys neskelbtini), bei yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, kadangi negali deklaruoti gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kadangi tikrieji patalpų savininkai numirę. Kaip matyti iš NMA sprendimo, Agentūra visiškai neįvertino aplinkybės, kad Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše nurodyta, kad pareiškėjos pagrindinė akcininke B. M. nuo 2018 m. lapkričio 26 d. registruota adresu (duomenys neskelbtini), o apsiribojo tik Gyventojų registru.
Teismas, remdamasis aukščiau šiame teismo sprendime išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Įgyvendinimo taisyklių 42 punkto 5.2 punkto nuostata bei VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ABTĮ) įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, daro išvadą, kad NMA 2019 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. BRK-963 yra neteisėtas ir nepagrįstas, kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams. Atitinkamai atmestinas NMA prašymas panaikinti Komisijos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 21R-258 (AG-194/07-2019), kuriuo NMA sprendimas buvo panaikintas ir NMA įpareigota iš naujo įvertinti pareiškėjos Paraišką (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis atsižvelgiant į sprendimo prigimtį ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus).
Pareiškėja taip pat pateikė prašymą iš atsakovės atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 180 Eur (b. l. 24).
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašė maksimaliai sumažinti prašomų išlaidų sumą (b. l. 29–31).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straispnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Byloje esanti 2019 m. gegužės 29 d. atstovavimo sutartis patvirtina, kad advokato padėjėjui Viliui Leškiui pavesta atstovauti UAB „Brigvesta“ administracinėje byloje Nr. eI-3620-473/2019 (b. l. 6).
Pareiškėja, pagrįsdama patirtas bylinėjimosi išlaidas, prie prašymo pridėjo 2019 m. birželio 12 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 50/19, iš kurios matyti, kad už atsiliepimo į Agentūros skundą parengimą administracinėje byloje Nr. eI-3620-473/2019 pagal 2019 m. gegužės 29 d. atstovavimo sutartį paskaičiuota 180 Eur suma (b. l. 25). Prie prašymo taip pat pridėtas Swedbank AB išrašas, kuris patvirtina, kad pagal sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 50/19 yra pervesta 180 Eur (b. l. 26).
Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi byloje esanti medžiaga patvirtina, kad adokato padėjėjas Vilius Leškys atsiliepimą rengė ir pateikė 2019 m. birželio mėnesį, aktualus 2018 m. IV ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodiklis, kuris buvo 970,3 Eur Eur.
Rekomendacijų 8.2 papunktyje nustatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimalus priteistinas dydis apskaičiuojamas taikant 2,5 koeficientą. Rekomendacijų 5 punkte nustatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Taigi, pareiškėjos prašoma 180 Eur suma už advokato padėjėjo parengtą atsiliepimą neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių.
Teismas, atsižvelgdamas į ginčo teisinių santykių pobūdį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad prašoma priteisti 180 Eur suma yra adekvati, todėl priteistina pareiškėjai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 41 straipsnio 4 dalimi, 86–87 straipsniais, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Brigvesta“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti.
Priteisi pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Brigvesta“ iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 180 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.