Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs O. P. (toliau – Apeliantė) atstovo advokato Aleksanderio Višnevskio (Aleksander Višnevski) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutarties (toliau – Skundas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. 2024 m. vasario 7 d., Vilniuje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (vyriausiasis specialistas Janas Mincevičius (Jan Mincevič) surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD – 13 – ANR P – 11095 – 2024 (ROIK Nr. 24231076670) už tai, kad Apeliantė, 2024 m. vasario 2 d., Vilniuje, Šeškinės g. 20, 08 val. 20 min vairuodama transporto priemonę sustojo ir stovėjo arčiau kaip 5 m atstumu prieš pėsčiųjų perėją, tuo pažeidė kelių eismo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 150 punkto 4 papunkčio reikalavimus. Apeliantei buvo taikytos, be kita ko, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalies nuostatos ir iki 2024 m. kovo 9 d. administraciniu nurodymu pasiūlyta sumokėti puse baudos – 15 eurų piniginę baudą.

2. 2024 m. vasario 8 d., Kaune, policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos viešosios tvarkos biuro pajėgų valdymo valdybos 3 (trečiojo) skyriaus vyresnysis tyrėjas Evaldas Maskeliūnas, surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 02 – ANR P – 826 – 2024 (ROIK Nr. 24231186917) už tai, kad Apeliantė, 2024 m. vasario 2 d., 08 val. 22 min., Vilniuje, Šeškinės g. 22, koordinatės 07156 X: 6065004.0, Y: 580543.0, vairavo ir pastatė automobilį arčiau kaip 5 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos, tuo pažeidė KET 150 punkto 4 papunkčio reikalavimus. Apeliantei buvo taikytos ANK 417 straipsnio 2 dalies nuostatos ir iki 2024 m. kovo 9 d. administraciniu nurodymu pasiūlyta sumokėti puse baudos – 15 eurų piniginę baudą.

3. 2024 m. gegužės mėn. 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausioji tyrėja Skaistė Karinauskaitė, administracinio nusižengimo byloje priėmė nutarimą Nr. 10 – ANR – N – 12283 – 2024 (ROIK Nr. 24231186917) (toliau – Nutarimas), už tai, kad Apeliantė 2024 m. vasario 2 d. 08 val. 22 min. Vilniuje, Šeškinės g. 22, 07156, vairavo automobilį, neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių ir pastatė automobilį arčiau kaip 5 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos. Nutarime nurodyta, kad buvo pažeistas KET 150 punktas 4 papunktis, Kelių eismo taisyklių 14 punktas. Apeliantei taikytos ANK 38 straipsnio, ANK 417 straipsnio 2 dalies, ANK 424 straipsnio 3 dalies nuostatos, paskirta galutinė 350 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams.

4. Apeliante su institucijos priimtu Nutarimu nesutinka.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi (toliau – Skundžiama nutartis) atsisakė atnaujinti terminą skundui dėl nutarimo paduoti ir atsisakė priimti apeliantės skundą dėl Nutarimo ir protokolo Nr. 02 – ANR P – 826 – 2024 (ROIK Nr. 24231186917) su administraciniu nurodymu panaikinimo.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

6. Apeliantė Vilniaus apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą ir prašo: 1) panaikinti skundžiamą nutartį; 2) atnaujinti terminą skundui dėl Nutarimo pateikti; 3) panaikinti Institucijos Nutarimą; 4) priimti naują nutarimą nusižengimo byloje ROIK Nr. 24231186917, administracinio nusižengimo bylą nutraukti ir grąžinti apeliantei 350 Eur baudą.

7. Skunde iš esmės kartojami 2025 m. rugpjūčio 11 d. skundo, pateikto žemesniajam teismui argumentai, remiamasi, iš esmės tais pačiais, kartu su 2025 m. rugpjūčio 11 d. skundu žemesniajam teismui pateiktais įrodymais. Nurodoma, kad Apeliantei Nutarimas išsiųstas 2024 m. gegužės 3 d., todėl nutarimo apskundimo terminas suėjo 2024 m. gegužės 23 d. Apeliantė bandė pasinaudoti procesine teise apskųsti Institucijos Nutarimą pasinaudodama internete esančiu vertėju. 2024 m. rugpjūčio 5 d. Apeliantė kreipėsi policiją el. laišku su prašymu peržiūrėti Nutarimą ir priimti naują, tačiau jai (Apeliantei), kaip užsienietei, tinkamai įgyvendinti šios procesinės teisės nepavyko, nes Apeliantė nesuvokė iki galo ko iš jos reikalaujama. Apeliantės teigimu, Institucijos Nutarimas buvo surašytas lietuvių kalba, vartojant teisinę terminiją, kuri Apeliantei (past. Apeliantė nurodo, kad yra (duomenys neskelbtini)), nėra iki galo suprantama, Apeliantė iki galo nesuprato ir iš policijos gauto atsakymo į savo el. laišką.

8. Papildomai atskirajame skunde teigiama, jog nėra pagrindo žemesniojo teismo išvadai, kad Apeliantė neva nebuvo aktyvi ir rūpestinga, elgėsi abejingai, nedėjo pakankamai pastangų įgyvendindama savo procesinę teisę apskųsti Institucijos Nutarimą, nes Apeliantė elgėsi atsakingai ir dėjo visas maksimalias pastangas, proporcingai jos turimoms lietuvių kalbos bei teisinėms žinioms ir finansinei situacijai, kad jos veiksmai atitiktų teisės aktų reikalavimus. Nurodoma, kad žemesniojo teismo įvardijama aplinkybė, kiek metų Apeliantė yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kadangi Apeliantė, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, administracinio nusižengimo teisenoje turi teisę kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią moka, bei teisę į vertėjo paslaugų užtikrinimą (ANK 568 straipsnis, 577 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio 2 dalis), o kaip greitai ir gerai asmuo gali išmokti naują kalbą – ir ne tik šnekamąją, bet ir teisinę – priklauso nuo įvairių aplinkybių, asmens sugebėjimų, finansinių galimybių, dienotvarkės intensyvumo, sveikatos ypatumų ir kita. Atskirajame skunde tvirtinama, kad reikšmės neturi žemesniojo teismo spekuliacija, kokią kalbą neva moka ar nemoka Apeliantės tėvas, ši aplinkybė niekaip nėra susijusi su nagrinėjama byla.

9. Skunde minima, kad Apeliantė yra paprasta Lietuvos Respublikos gyventoja, neturinti teisinio išsilavinimo ir pakankamai finansinių išteklių susimokėti už teisinę pagalbą, kuri yra brangi. Pasak Apeliantės kai ji tapo finansiškai pajėgi, Apeliantė iš karto kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos, sudarė teisinių paslaugų sutartį ir tik tada galėjo tinkamai iš esmės susipažinti su jos atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo byla, jos esme, jai buvo paaiškinti priimti sprendimai. Aplinkybės dėl kurių nagrinėjamu atveju buvo praleistas terminas skundui paduoti, nepriklausė nuo Apeliantės valios ir objektyviai trukdė Apeliantei laiku įgyvendinti savo procesines teises ir realizuoti teisę pareikšti skundą dėl Institucijos priimto Nutarimo, todėl teismas Apeliantės prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Nutarimo pateikti atsisakė tenkinti nepagrįstai. Skunde pabrėžiama, kad Nutarimas priimtas išnagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nedalyvaujant nei Apeliantei, nei vertėjui, kad Apeliantė 2024 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į policiją el. laišku su prašymu peržiūrėti Nutarimą ir priimti naują. Nurodoma, kad Apeliantė per nustatytą terminą administracinį nurodymą įvykdė ir baudą sumokėjo.

10. Atskirajame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Apeliantė niekada neteigė laiku negavusi Institucijos Nutarimo, Apeliantė laiku nepateikė skundo, be kita ko, dėl lietuvių kalbos žinių stokos. Apeliantė mano, kad už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą jau buvo nubausta, todėl neatnaujinus termino skundui dėl nutarimo panaikinimo pateikti, susiklostytų situacija, kai Apeliantė pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį būtų nubausta už tą patį pažeidimą du kartus (pakartotinai), t. y. būtų pažeistas dvigubo baudimo draudimo principas, o pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį – nubausta nepagrįstai. Apeliante laiko, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos administracinį nurodymą, kuriuo už padarytą nusižengimą Apeliantei buvo siūloma iki 2024 m. kovo 9 d. sumokėti 15 eurų baudą įvykdė, todėl administracinių nusižengimų teisena dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo pareiškėjos atžvilgiu turėjo būti nutraukta. Apeliantė įsitikinusi, kad priešingai, nei nurodyta policijos nutarime, apeliantė turi teisę vairuoti transporto priemones, o būtent – B kategorijos transporto priemones, ką patvirtina Apeliantės ukrainietiškas vairuotojo pažymėjimas. Apeliantė tvirtina, kad Institucija, priimdama Nutarimą, aplaidžiai vykdė savo pareigą išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, nes nesiaiškino ar Apeliantė turi galiojančią teisę vairuoti ar neturi, neįsitikino ar Apeliantė gali pateikti vairuotojo pažymėjimą, nesiūlė Apeliantei to padaryti, negavo Apeliantės paaiškinimo, neatsižvelgė į AB „Regitra“ interneto svetainėje viešai prieinamą informaciją, jog Lietuvoje yra leidžiama vairuoti su ukrainietišku vairuotojo pažymėjimu, o jam baigus galioti, jo galiojimo terminas pratęsiamas visam karo padėties laikotarpiui ir dar vienerius metus nuo jos nutraukimo ar atšaukimo dienos, kaip tai nurodo Ukrainos vidaus reikalų ministerija.

11. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Marius Lisauskas 2025 m. spalio 9 d. atsiliepime prašo palikti 2025 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-1286-1217/2025, teisminio proceso Nr. 4-68-3-01310-2025-5, palikti nepakeistą ir apeliantės skundą atmesti kaip nepagrįstą.

III. Teismo argumentai ir išvados

12. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl atskirojo skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis (ANK 656 straipsnio 2 dalis).

Dėl praleisto termino

13. Byloje kilo klausimas dėl žymiai (daugiau nei 1 kalendorinius metus) praleisto termino atnaujinimo skundui paduoti. Žemesnysis teismas nustatė, kad 2024 m. rugpjūčio 6 d. Apeliantei buvo pateikta informacija, kaip tinkamai pateikti skundą ir kas skunde turi būti nurodyta. Teismas kritiškai vertino Apeliantės argumentus dėl valstybinės kalbos nemokėjimo todėl, kad Apeliantė ilgą laiką gyvena Lietuvos Respublikoje, turi tėvą ((duomenys neskelbtini)), tikėtina, puikiai suprantantį kalbą. Teismo vertinimu tai, kad Apeliantė yra gimusi (duomenys neskelbtini), pilietybę, tačiau nuo 2016 m. nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, negalima vertinti, kad asmuo yra užsienietis, turintis sunkumų dėl kalbos barjero. Net ir nesuprasdamas valstybinės kalbos, tačiau naudodamasis vertėjo paslaugomis, asmuo (šiuo atveju Apeliantė) skundą dėl priimto Nutarimo tikrai galėjo pateikti laiku. Kadangi skunde nurodyti argumentai neparodė termino praleidimo priežasčių svarbumo bei nepateisino termino praleidimo, žemesnysis teismas, Apeliantės nurodytas termino praleidimo priežastis nepripažino svarbiomis ar objektyviomis priežastimis, vadovaujantis kuriomis būtų galima atnaujinti terminą dėl sprendimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo, todėl atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti Apeliantės skundą (ANK 623 straipsnis, 626 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

14. Aukštesnysis teismas visų pirma pažymi tai, kad Apeliantė pripažino jog Nutarimą, kuris jai buvo išsiųstas 2024 m. gegužės 3 d., Apeliantė gavo. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad Nutarimo apskundimo terminas suėjo 2024 m. gegužės 23 d. Nesutiktina su skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju buvo aplinkybės, dėl kurių praleistas terminas skundui paduoti, nepriklausė nuo Apeliantės valios ir objektyviai trukdė Apeliantei laiku įgyvendinti savo procesines teises ir realizuoti teisę pareikšti skundą dėl Institucijos priimto Nutarimo. Pastebėtina, kad atskirajame skunde pati apeliantė pripažįsta, kad bandė pasinaudoti procesine teise apskųsti Institucijos priimtą Nutarimą, tai yra, pasinaudodama internete esančiu vertėju Apeliantė sugeneravo tekstą, 2024 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į policiją el. laišku su prašymu peržiūrėti Nutarimą ir priimti naują.

15. Taip pat, nesutiktina su argumentu, kad Apeliantei nebuvo iki galo suprantamas Institucijos Nutarimas surašytas lietuvių kalba, todėl Apeliantė tariamai nesuprato ir iš policijos gauto atsakymo į savo el. laišką. Iš byloje esančių duomenų, matyti, kad Apeliantė supranta lietuvių kalbą ir moka naudotis vertėjo paslaugomis. 2024 m. rugpjūčio 5 d. skunde Apeliantė padavė skundą policijai elektroninio pašto adresu info@policija.lt ir rišlia lietuvių kalba skundėsi, kad 2024 m. vasario 7 d. gavo pranešimą, protokolą apie parkavimosi taisyklių pažeidimą (ROIK 24231076670). Iš Apeliantės skundo turinio matyti, kad Apeliantė aiškiai suvokė pažeidimo, kurį padarė įvykio 2024 vasario 2 d., Šeškinės g. 22, 8:22 val. metu, esmę. Taigi, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, Apeliantė suprato, kad 2024 m. balandžio 5 d. gavo pranešimą, ROIK 24231186917 su 50 eurų ir 350 eurų baudomis už parkavimąsi su pažeidimu, taip pat už vairavimą be teisių (neturint teisės vairuoti). Apeliantė skunde prašė policijos peržiūrėti bei priimti atitinkamą sprendimą.

16. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos policijos informacijos teikimo ir asmenų aptarnavimo skyriaus tarnautoja Gintarė Bogucevičienė, valstybine lietuvių kalba paaiškino Apeliantei, kad nutarimus administracinių nusižengimų bylose, išnagrinėtose ne teismo tvarka, per šį nutarimą priėmusią instituciją galima apskųsti apylinkės teismui per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, pagal institucijos, priėmusios nutarimą, buvimo vietą. Tarnautoja Gintarė Bogucevičienė papildomai Apeliantei išaiškino Nutarimo apskundimo tvarką, nurodydama Apeliantei į konkrečius ANK 621 – 626 straipsnius. Be to, minėta tarnautoja atkreipė Apeliantės dėmesį į tai, kad praleidus apskundimo terminą, skundą galima pateikti, tačiau būtina kartu pridėti pagrįstą prašymą dėl apskundimo termino atnaujinimo.

17. Neprieštaraujama, kad tuo atveju, jeigu Lietuvos policijos tarnautojos Gintarės Bogucevičienės atsakymo turinys Apeliantei buvo nesuprantamas, Apeliantė, lygiai tokiu pat būdu (analogiškai) tai yra taip, kaip pateikė skundą Lietuvos policijai, galėjo pasinaudoti vertėjo paslaugomis internete, pateikdama skundą pagal tarnautojos Gintarės Bogucevičienės išaiškintą tvarką arba kreiptis teisinės pagalbos. Aukštesnysis teismas, atmesdamas atskirojo skundo argumentus, kad Apeliantė laiku nepateikė skundo, dėl lietuvių kalbos žinių stokos, kad Apeliantė iki galo nesuprato iš policijos gauto atsakymo į savo el. laišką ir, kad Apeliantė tariamai nesuvokė iki galo ko iš jos reikalaujama, konstatuoja, jog Apeliantė nuo 2024 m. rugpjūčio 6 d. turėjo pakankamai protingą laikotarpį apskųsti Institucijos Nutarimą, nes Apeliantei ne vieną kartą buvo išaiškintos ANK 577 straipsnyje, ANK 621 – 626 straipsniuose nustatytos teises ir pareigos, tiek 2024 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos policijos tarnautojos Gintarės Bogucevičienės atsakyme, tiek Nutarime, tiek pareigūno Evaldo Maskeliūno surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. 02 – ANR P – 826 – 2024 (ROIK Nr. 24231186917), tiek 2024 m. vasario 7 d., specialisto Jano Mincevičiaus surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. SAVAD – 13 – ANR P – 11095 – 2024 (ROIK Nr. 24231076670).

18. Šiame kontekste svarbu tai, kad bendrąją informaciją dėl administracinio nusižengimo teisenos užsienio kalbomis Apeliantė galėjo rasti Vilniaus miesto savivaldybės interneto tinklalapyje https://vilnius.lt/lt/administrative-proceedings/. Minėtas išaiškinimas yra suformuluotas Apeliantės elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiųstame 2024 m. vasario 7 d. rašte Nr. A51-20463/24 (1.1.50E-VŠT) „Dėl administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu surašymo“.

19. Atsižvelgiant į šios bylos faktines aplinkybes, įvertinus Apeliantės elgesį aktyvumo, rūpestingumo, atidumo ir atsakingumo prasme, skunduose nurodomos priežastys, kad Apeliantė yra Lietuvos Respublikos gyventoja, neturinti teisinio išsilavinimo ir pakankamai finansinių išteklių susimokėti už teisinę pagalbą, kuri yra brangi ir, kad kai Apeliantė tapo finansiškai pajėgi, Apeliantė iš karto kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos, sudarė teisinių paslaugų sutartį ir tada galėjo tinkamai susipažinti su jos atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo byla, nesudaro pagrindo pripažinti tokias priežastis svarbiomis. Apeliantė nesilaikė įstatyme nustatytų terminų dėl skundo padavimo, skundą teismui padavė nepagrįstai uždelsus ir nepateisinamai praleidus ANK nustatytą terminą skundui paduoti. Aukštesnysis teismas sutinka su žemesniuoju teismu ir pritaria, kad teismo diskrecijai paliekama spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. ANK nėra išvardintas sąrašas priežasčių, kurios laikomos svarbiomis – kiekvienu konkrečiu atveju šį klausimą sprendžia teismas, įvertinęs pateiktų aplinkybių visetą. Praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, t. y. objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti skundą.

20. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Apeliantės skundo padavimo terminas praleistas be pateisinamos priežasties. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, šiuo atveju, negali būti pripažįstamos, kaip pakankamai svarbios atnaujinti žymiai (daugiau nei 1 (vieneri) kalendoriniai metai) praleistą terminą skundui paduoti. Žemesnysis teismas, tinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir nustatęs, kad asmuo pats turi būti aktyvus ir rūpestingas ir dėti pakankamas pastangas gauti dėl jo priimtą nutarimą, o jį gavęs – apskųsti jį laikantis įstatyme numatytų terminų, skundžiamoje nutartyje klaidos nepadarė.

Dėl non bis in idem principo

21. Apeliante laiko, kad per nustatytą terminą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos administracinį nurodymą, kuriuo už padarytą nusižengimą Apeliantei buvo siūloma iki 2024 m. kovo 9 d. sumokėti 15 eurų baudą įvykdė, todėl administracinių nusižengimų teisena dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo Apeliantės atžvilgiu turėjo būti nutraukta. Apeliantė mano, kad už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą jau buvo nubausta, todėl neatnaujinus termino skundui dėl nutarimo panaikinimo pateikti, susiklostytų situacija, kai Apeliantė pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį būtų nubausta už tą patį pažeidimą du kartus (pakartotinai), t. y. būtų pažeistas dvigubo baudimo draudimo principas.

22. Baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimais apsiribojančiai non bis in idem (lietuviškai, negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo taikymo sričiai priskiriamos ne tik nusikalstamos veikos, bet ir administraciniai nusižengimai. ANK 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką. ANK nurodyta ir tai, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas (ANK 565¹ straipsnio 8 punktas) (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-18-648/2024). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo baudžiamas, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma pirmiausia buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusį asmenį; 2) ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos, tapatumas); 3) ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas) (kasacinės nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-14-511/2023, Nr. 2AT-32-976/2023).

23. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra sprendžiamas Apeliantės patraukimo pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį klausimas dėl kurio Apeliantės teigimu ji būtų nubausta už tą patį pažeidimą du kartus (pakartotinai). Apeliantės atskirojo skundo esmė yra skundžiamos žemesniojo teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, kuria nuspręsta neatnaujinti Apeliantės praleistą terminą skundui paduoti. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, įvertinus atskirojo skundo pagrindą ir objektą, aukštesnysis teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų dėl tariamo non bis in idem principo pažeidimo.

Dėl ANK 424 straipsnio 3 dalies

24. Apeliantė teigia, kad priešingai, nei nurodyta policijos nutarime, Apeliantė turi teisę vairuoti transporto priemones, o būtent – B kategorijos transporto priemones, ką patvirtina Apeliantės ukrainietiškas vairuotojo pažymėjimas. Apeliantė tvirtina, kad Institucija, priimdama Nutarimą, aplaidžiai vykdė savo pareigą išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, nes nesiaiškino ar Apeliantė turi galiojančią teisę vairuoti ar neturi, neįsitikino ar Apeliantė gali pateikti vairuotojo pažymėjimą, nesiūlė Apeliantei to padaryti, negavo Apeliantės paaiškinimo, neatsižvelgė į AB „Regitra“ interneto svetainėje viešai prieinamą informaciją, jog Lietuvoje yra leidžiama vairuoti su ukrainietišku vairuotojo pažymėjimu, o jam baigus galioti, jo galiojimo terminas pratęsiamas visam karo padėties laikotarpiui ir dar vienerius metus nuo jos nutraukimo ar atšaukimo dienos, kaip tai nurodo Ukrainos vidaus reikalų ministerija.

25. Atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį kyla tuomet, kai asmuo vairuoja transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti, taip pat kai ši teisė yra pasibaigusi ar sustabdyta. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, trečiųjų šalių (ne Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybių) išduoti vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja tik tol, kol asmuo netampa nuolatiniu Lietuvos gyventoju, o įgijus tokį statusą – ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 13 straipsnio 9 dalies ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 40 punkto nuostatos.

26. Vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 40 punkte nustatyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne Europos Sąjungai (toliau – ES) ar Europos ekonominei erdvei (toliau – EEE) priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose nurodytais atvejais. Trečiojoje šalyje išduotas nacionalinis vairuotojo pažymėjimas keičiamas, jei yra atiduodamas VĮ „Regitra“ nepasibaigus jo galiojimo terminui. Jei galiojimo terminas pasibaigė vairuotojo pažymėjimo savininkui gyvenant Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas gali būti keičiamas, jei yra atiduodamas VĮ „Regitra“ per vienerius metus nuo pareiškėjo atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką dienos.

27. SEAKĮ, reglamentuojančio, be kita ko, eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, pagrindines eismo dalyvių, transporto priemonių savininkų ir valdytojų teises ir pareigas, 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas vairuoti motorinę transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Toks pats draudimas nustatytas ir Kelių eismo taisyklių 14 punkte. Asmens teisę vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) patvirtina teisės aktų nustatyta tvarka išduotas vairuotojo pažymėjimas (SEAKĮ 2 straipsnio 93 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – Vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės) 3 punktą, vairuotojo pažymėjimai išduodami Lietuvos Respublikoje gyvenantiems ne jaunesniems, nei nustatyta SEAKĮ 23 straipsnyje, pareiškėjams, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, mokantiems Kelių eismo taisykles, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti ir nustatyta tvarka išlaikiusiems vairavimo egzaminą.

28. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Apeliantė turi Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, Apeliantės leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) nuolat gyventi Lietuvoje išduotas (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad nuolatinės Lietuvos gyventojos statusą Apeliantė įgijo ir turi ilgiau kaip šešis mėnesius. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalies nuostata Apeliantei kyla atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

29. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju tapęs asmuo, praėjus šešiems mėnesiams nuo tokio statuso įgijimo, netenka laikinos trečiosios šalies išduoto vairuotojo pažymėjimo (kartu ir tarptautinio vairuotojo pažymėjimo) pagrindu turėtos teisės vairuoti transporto priemonę Lietuvos Respublikoje ir, norėdamas toliau šioje valstybėje teisėtai vairuoti transporto priemonę, turi pareigą, išlaikydamas vairavimo egzaminą, tokią teisę įgyti ir gauti šią teisę patvirtinantį Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Akcentuotina, šioje administracinio nusižengimo byloje nėra sprendžiamas Apeliantės nubaudimo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį pagrįstumo klausimas, taip pat nėra sprendžiamas klausimas ar Apeliantė apskirtai turi teisę vairuoti transporto priemones ir ar Nutarimas pagal kurį Apeliantei, vadovaujantis ANK 424 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskirta galutinė 350 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams yra teisėtas. Šio atskirojo skundo objektas yra skundžiamos žemesniojo teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, kuria nuspręsta neatnaujinti Apeliantės praleistą terminą skundui paduoti.

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, darytina išvada, kad Apeliantė skundo padavimo terminą praleido be pateisinamos priežasties, nesilaikydama įstatyme nustatytų terminų dėl skundo padavimo. Skundą teismui Apeliantė padavė nepagrįstai uždelsus ir nepateisinamai praleidus ANK nustatytą terminą skundui paduoti. Žemesnysis teismas išsamiai išnagrinėjo O. P. atstovo advokato Aleksanderio Višnevskio skundą ir tinkamai išsprendė skundo priėmimo klausimą. Apylinkės teismas, nenustatydamas, kad terminas paduoti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą. Teismo nutartis, kuria atsisakoma priimti Apeliantės skundą teisėta (ANK 623 straipsnis, 626 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Žemesnysis teismas, teisės taikymo ir faktinių aplinkybių vertinimo klaidų nepadarė, todėl atskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. P. atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.