- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-07
- Bylos Nr.
- II-27-1033/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03090-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. N.
- Nukentėjusysis
- A. Š.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2020 m. spalio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 12-ANR_N-2583-2020 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėja V. R. 2020 m. spalio 13 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 12-ANR_P-1737-2020 (toliau – Protokolas) D. N. dėl to, kad ji 2020 m. birželio 26 d., apie 15.50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tyčia išjudino ką tik ką įbetonuotus kaimynų Alos ir S. Š. tvoros stulpus, kuriuos reikėjo iš naujo įbetonuoti, tuo padarė A. Š. 53,20 Eur turtinę žalą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalyje (b. l. 7-8).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja L. M., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, nenustačiusi atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, 2020 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 12-ANR_N-2583-2020 (toliau – Nutarimas) už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskyrė D. N. 100 eurų baudą bei priteisė 53,20 eurų turtinės žalos atlyginimą A. Š. (b. l. 5-6).
Šalies argumentai
Nesutikdama su Institucijos priimtu Nutarimu D. N. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą. Nurodo, kad Nutarimas nepagrįstas ir priimtas tinkami neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, atmestinai įvertinus tariamai A. ir S. Š. patirtą žalą. A. ir S. Š. nurodyti tvoros stulpai yra įrengti ne ant sklypų ribos, o D. N. priklausančio sklypo teritorijoje. Tvoros stulpai įrengti negavus kaimyninio sklypo savininkės - pareiškėjos (D. N.) rašytinio sutikimo, t. y. įrengti neteisėtai. Tvoros stulpai buvo tikslingai įrengiami paslapčiomis, D. N. išvykus, nes A. ir S. Š. žinojo, kad ji su tvoros įrengimu nesutinka ir sutikimo tvoros įrengimui, ypač jos sklype, niekada nedavė. Kadangi tvoros stulpai įbetonuoti D. N. priklausančiame sklype ir be jos sutikimo, ji turi teisę juos pašalinti tiek pati, tiek su trečiųjų asmenų pagalba. A. ir S. Š. sąmoningai klaidina, nurodydami, kad stulpus reikėjo betonuoti iš naujo dėl ko patyrė žalą, nes niekas iki šios dienos naujai stulpų nebetonavo, jie stovi, kaip stovėję. Žalą patvirtinanti sąmata vertintina labai kritiškai, nes sąmata sudaryta liepos mėnesį, prieš įrengiant stulpus, nėra pateikta jokių įrodymų, kad sąmatoje nurodytos išlaidos iš tikrųjų buvo patirtos (nėra čekių, sąskaitų apmokėjimo dokumentų), t. y. kad tiek pinigų buvo išleista. Jokia teorinė žala negali ir neturi būti atlyginama, ypač pagrįsta tik išgalvotu ir S. Š. draugo/pažįstamo ranka surašytu paskaičiavimu, nesiremiant jokiais objektyviais duomenimis ir kainomis, atitinkamų prekių įsigijimą patvirtinančiais dokumentais. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad A. ir S. Š. jokios žalos iš tiesų nepatyrė, todėl jiems nepriklauso joks žalos atlyginimas. Kaip jau nurodė savo paaiškinimuose, (duomenys neskelbtini) namas šiuo metu negyvenamas, pasak namo savininkės, jame daugiau kaip 10 metų vykdomi statybos ir įrengimo darbai, todėl neaišku, ar sąmatoje nurodytas betonas buvo naudojamas būtent tvorai. Nėra jokių įrodymų, kad betonas iš viso buvo nupirktas, nei kam jis buvo panaudotas. Nutarimas buvo priimtas skubotai, neįsigilinus į situaciją, nenustačius visų reikšmingų aplinkybių, netinkamai įvertinus patirtą žalą ir nepagrįstai nurodžius ją atlyginti, todėl turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą nurodo, kad nesutinka su D. N. skundu, nes jame nurodytos aplinkybės buvo visapusiškai ištirtos ir Nutarimas priimtas laikantis įstatymų reikalavimų. Tyrimo metu buvo susipažinta su abiejų šalių paaiškinimais, peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos įvykio aplinkybės. Nustatyta, kad konfliktas tarp D. N. ir kaimynystėje gyvenančios A. Š. kyla ne pirmą kartą dėl žemės sklypo ribų. Prašo nagrinėti skundą nedalyvaujant Institucijos atstovui (b. l. 61).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja D. N. paaiškino, kad kaimynės sklypas, išskyrus jų tarpą, aptvertas 2,5 m aukščio skarda. Kaimynų pageidavimas buvo atsitverti nuo jų (D. N.) tokia skarda iš pietų pusės, atstumas iki namo 3 metrai. Jie nesutiko, nes būtų šešėlis, pasisėjo žolę savo žemėje. Birželio mėnesį ji išvažiavo daržų ravėti, o grįžusi pamatė, kad pastatyti septyni 2,5 metrų aukščio stulpai, įeita į teritoriją, žolė ištrypta, todėl paskambino sūnui, nutarė iškviesti policiją. Išėjo S. Š., kuris tą darbą darė. Būdama šoko būsenoje ji stulpus išjudino, to neneigia, o ir kaimynų vaizdo kameros užfiksavo, kurių turi prisistatę, nors deklaruoja, kad ten negyvena, tik įsirenginėja, bet pagal kaimynus ir aplinką ten gyvena. Kaimynai be sutikimo, be pasikalbėjimo iš pietų pusės stato tvorą 3 metrai iki namo sienos, bus šešėlis iš pietų pusės. Pirmininkas pasakė „ištraukite stulpus ir susitarkite“. Jai (D. N.) tvorų nereikia, ypač tokios aklinos tvoros ir tokio elgesio. Stulpai stovi, niekas jų nesugadino, dokumentų nepateikė. Jei buvo pirkta remontui, tai tegul ir remontuoja, bet nevyksta jokie darbai, medžiagų nematyti. Tvoros stulpai tegul stovi, tačiau su aklina tvora niekada nesutiks. Namą ji įsigijo prieš 3 metus, susitvarkė sklypą, pasodino gėlynus. Kaimynai Š. jau gyveno ir dabar gyvena, atvažiuoja, nakvoja, nors deklaruoja, kad negyvena, kad namas nepriduotas. Tvora yra kaip nuotraukose – tinklo tvora. Nauji stulpai buvo riboženkliai. Kai pirko žemę, kur buvo jų tvora, riboženkliai buvo, tačiau kaimynai juos panaikino, iš galų vietoj jų pasistatė stulpus, dėl to parašė jiems pretenziją. Kai pasėjo žolę, ryte rado metalinius aštrius strypus sustatytus ant ribos. Prašė kaimynų, kad strypus ištrauktų, nes atvažiavę anūkai gali susižeisti. Ji ribos neginčija, žemės jai nereikia, sutiktų su segmentine kaimynų tvora. Kaimynai vietoje riboženklių pastatė stulpus, tvoros stulpai 2,5 metrų aukščio, pati matavo. Jai išvažiavus, pastatė dar papildomai 7 vnt., todėl pateikė pretenziją. Jeigu kaimynų tvora yra pastatyta, yra betonuotas pagrindas, tai kodėl jų pusėje kaimynai stato antrą tvorą? Jai nereikia tokios tvoros, per kurią nematys saulės. Matininko ji nekvietė, nes tai kainuoja, tačiau matė, kaip kaimynė buvo pasikvietusi matininką ir matavo, pažymėjo raudonai tuos stulpus. Ji matavime nedalyvavo. Su riba sutinka, bet jai nereikia aklinos tvoros, o stulpai rodo, kokia bus tokia tvora. Žemė jai neaktuali, tik kad santykiai būtų normalūs. Ankstesni šeimininkai nesutiko dėl tokios tvoros. Kaimynai negalėjo statyti tvoros, nes jos (D. N.) sklypas buvo duobėje, o kaimynai sklypą išsikėlė, išsibetonavo trinkelėmis. Dabar kai jie (D. N.) išsikėlė sklypą, tada atsirado noras atsitverti. Statant tvorą šviesos pralaidumas turi būti 30 ar 50 proc., turi būti abipusis sutikimas dėl tvoros, tačiau sutikimo nebus, nes ji užstos saulę iš pietų pusės. Neprieštarautų, jeigu kaimynai statytų segmentinę tvorą. Turi būti abipusis rašytinis sutikimas, jei statoma ant ribos, tačiau tokio sutikimo nėra. Riboženklius padarė ant stulpų, dėl riboženklių ji rašė pretenziją. Iš šoko ji pajudino stulpus ar tvirtai laikosi, ar gerai įbetonuoti, to neneigia. Tie stulpai ir dabar stovi, stulpų ji neišvertė. Kaimynų pastatyti stulpai yra tokie patys, kaip ir aklinos tvoros, kuri jau pastatyta, ant kurios dedama 2,5 m skarda, kas rodo, kad statoma aklina tvora. Tokie stulpai segmentinei tvorai netinka. Jeigu pastatys tokią tvorą, ji duos į teismą, kad nuverstų. Jai nesant buvo pastatyti stulpai, kas rodo, kad kaimynai statys akliną tvorą, su kuria ji nesutinka, jai privatumo nereikia, nėra nudistai, yra tvarkinga šeima, jiems reikia tik saulės. Dėl kaimynų negali ramiai gyventi, iki šiol geria raminamuosius vaistus, vyras po insulto irgi geria vaistus. Kadangi dokumentų lokalinei sąmatai nėra, skaičiuojami nuostoliai, kurių nėra, jos raštiško sutikimo tvoros statybai irgi nėra, mano, kad Nutarimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas.
Nukentėjusioji A. Š. teismo posėdyje pateikė 2020-09-07 sąmatą kurią draudimas paskaičiavo dėl stulpų (b. l. 64). Paaiškino, kad tvora, statiniai apdrausti Lietuvos draudime, įvykis pripažintas draudiminiu. Iš pradžių siuntė nuotraukas draudimui, vėliau iš draudimo buvo atvykę pasižiūrėti. Draudimo išmokos negali išmokėti, kol policijoje negavo pažymos. Netiesa, kad žala paskaičiuota iš „lubų“, nes kreipėsi į specialistus, kurie užsiima tokiais darbais. Vienas paskaičiavimas yra preliminarus, kurį siuntė policijai, o paskui iš draudimo gavo paskaičiavimus. Ji žino visus reikalavimus tvorai, kad šviesos pralaidumas turi būti 50 proc. Anksčiau buvo pastatę laikiną tvorą, kol kaimynai statėsi namą, nes buvo daug dulkių. Buvo trinkelės, reikėjo daryti atramą, paliko specialiai, kad galėtų sodinti gėles. Kai kaimynai baigė statyti namą, su D. N. kalbėjo dėl tvoros du kartus. Pradėjus kloti trinkeles ant jų (Š.) žemės, tada ji pasakė, kad čia jų sklypas ir darbuotojas sustabdė darbus. Išsikvietė matininką, kad matytų kur jų žemė. Kai atvažiavo, pamatė, kad stulpai buvo išjudinti, išbalansuoti. Jeigu pastatyta tvora nukris, bus žala. Nenorėjo statyti tvoros, kuriai reikia leidimo, tik pagal reikalavimus, kad būtų 50 proc. šviesos pralaidumas. Kaimynė D. N. iškvietė policiją, aiškintis nuėjo vyras. D. N. aiškino, kad bus tokia tvora, bet policininkas pasakė, kad tvoros dar nėra, o su jais (Š.) D. N. kalbėtis nenorėjo. Leidimo dėl aukščio nereikia, svarbu, kad būtų šviesos pralaidumas 50 proc. Jie nori privatumo, pagal reikalavimus stato tvorą. Ilgesnis stulpas paskui atpjaunamas, kai pastato. Stulpai ne ant D. N. žemės pastatyti. Ji skambino pirmininkui, kad jis pakalbėtų su D. N., tačiau jis pasakė, kad nesupranta kas dedasi. Tie stulpai dabar stovi. Policijos komisariatas nurodė 53,20 Eur žalą, ji nežino kaip paskaičiavo. Jie tiesiog pridavė sąmatą policijai. Dėl sąmatos vėliau kreipėsi, nes pradžioje galvojo, kad atstatys, bet dabar kaimynai kažką bando daryti, skundus ant jų rašo. Kaimynai stato namą ir jie (Š.) taip pat stato, turi visi savo planus, ginčo negali būti dėl tvoros. Jie tvorą stato savo teritorijoje, jiems reikalingas privatumas. Kaimynai pastatė šildymą oras-vėjas, kuris pučia ir girdisi garsas, todėl ji negali lango atidaryti dėl triukšmo. Šiuo metu tvoros dar nėra, statys pagal reikalavimus, bus 50 proc. šviesos pralaidumas. Ji laukia išmokos iš draudimo, nes turtas apdraustas, o draudimas laukia pažymos iš policijos ir tada sumokės, tokia yra tvarka. Kai yra neteisėtais veiksmais padaryta žala, tada laukiama policijos pažymos. Buvo atvažiavę specialistai, kurie viską paskaičiavo, jie žino kiek kainuoja stulpai ir darbai. Pirko betoną, dokumentų nepasiliko, būtų žinoję, kad taip atsitiks - būtų pasilikę. Dabar viską darys per įmonę, kuri išrašys sąskaitas. Statoma tvora neprieštarauja reglamentui, kaimynų suderinimo nereikia. Sutikimo reikėtų, jeigu statytų ne pagal reglamentą. Jeigu ne vaizdo įrašas, tai kaimynai sakytų, kad nieko nedarė. D. N. taip sakė policijai, kol jie įrašo neparodė. Niekada su kaimynais anksčiau nebuvo konflikto, jie nebendravo, konfliktas kilo dėl stulpų ir kvietė policiją.
Institucijos atstovas apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Byloje pateiktame 2020 m. spalio 13 d. paaiškinime D. N. nurodė, kad kaimynai stato tvorą jos sklype, nes pas kaimynus ant sklypų ribos jau stovi tvora. Tvora turi būti statoma su jos (D. N.) raštišku sutikimu, kurio kaimynė A. Š. nei iš jos, nei iš ankščiau šiame sklype gyvenusių asmenų neturėjo. Kaip nurodo pati A. Š., namas yra negyvenamas, todėl neaišku ar tikrai skunde nurodytos medžiagos ir darbai buvo panaudoti tvoros statybai. Žemėtvarka ginčą dėl sklypo ribų atsisakė nagrinėti, nes tai ne žemėtvarkos, o civilinių ginčų kompetencija. Nesutinka, kad padarė administracinį nusižengimą, jokios žalos nepadarė, todėl niekam nieko neturi atlyginti. Mano, kad turi teisę ištraukti savo sklype be sutikimo ir leidimo įkastus stulpus (b. l. 12).
Šalies argumentai
2020 m. birželio 26 d. A. Š. rašytiniame pareiškime nurodė, kad 2020 m. birželio 26 d. vyras užbetonavo kuoliukus tvorai statyti, o vakare, sugrįžęs iš darbo, pastebėjo, kad visi kuoliukai išjudinti iš vietos ir reikia viską perdaryti. Žala kol kas nenustatyta. Peržiūrėję vaizdo kameras, pamatė, kad kaimynė rankomis ir kojomis laužia ir judina kuoliukus, gadina svetimą turtą (b. l. 13).
Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad 2020 m. birželio 26 d. 22.10 val. A. Š. pranešė, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), konfliktuoja su kaimyne dėl tvoros, nes kaimynė apgadino tvoros stulpus. Kol pranešėjos nebuvo namuose, kaimynė bandė juos išrauti, turi filmuotą medžiagą. Papildomoje informacijoje apie įvykį nurodyta, kad priimtas pareiškimas dėl stulpelių, šiuo metu nežino kokia padaryta žala. Kaimynė, kuri gadino stulpus yra D. N.. Su ja nepavyko pabendrauti (b. l. 14).
Iš rangovo A. K., veikiančio pagal Individualios veiklos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 1 d. surašyto pasiūlymo užsakovui S. Š. matyti darbų kainos: įrankių nuoma – 120; stulpų su betonu ištraukimas (7 vnt.) – 175; betono nuo stulpų nudaužymas (7 vnt.) – 70; pažeistų vietų ant stulpų padengimas – 35; betono išvežimas ir pridavimas – 70; sausas betonas (14 vnt.) – 53,20; duobių valymas – 40; stulpų betonavimas (7 vnt.) – 70; kuras – 50; iš viso 683,20 eurų (b. l. 16).
Iš vaizdo įrašo matyti, kad 2020 m. birželio 26 d., apie 15.50 val., tarp sklypų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, D. N. įbetonuotus stulpelius judino rankomis ir bandė išrauti, taip pat spardė stulpelius su koja (b. l. 33).
Iš į bylą pateiktų UAB „Geotera“ sudarytų (duomenys neskelbtini) m² ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), koordinačių žiniaraščio, sklypo plano ir nužymėjimo vietovėje akto matyti A. Š. žemės sklypo konfigūracija, išsidėstymas pasaulio šalių atžvilgiu, gretimybės - šiaurės vakaruose ribojasi su D. N. žemės sklypu (riba 9-1), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pagal žemės sklypo planą sklypai yra Sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-20, 35-36).
A. Š. pateikė fotonuotraukas, kuriose matosi įbetonuoti tvoros stulpai, kai kurie jų pasvirę nuo vertikalios ašies (b. l. 24-30, 37, 40).
Šalies argumentai
A. Š. el. laiške nurodė, kad 2020 m. spalio 1 d. pakartotinai buvo iškviestas matininkas, kuris pažymėjo sklypo ribą, padažė du stulpus – sklypo pradžioje ir gale. Pridėtos fotonuotraukos (b. l. 38-40).
Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. M. rašto Nacionalinei žemės tarnybai Vilniaus miesto skyriui Nr. 10-S-37517 (1.46E-10) matyti, kad šioje administracinio nusižengimo byloje buvo prašoma skirti specialistą, kuris kartu su pareigūnais, nustatytų, ar A. Š. įbetonuoti stulpai yra A. Š. priklausančioje žemėje (b. l. 41).
Šalies argumentai
D. N. 2020 m. birželio 26 d. pareiškime Vilniaus miesto 1 policijos komisariato viršininkui nurodė, kad jai išvykus iš namų pusei dienos, grįžusi pastebėjo, kad jos teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), įbetonuoti septyni 2 metrų aukščio stulpeliai, išmindžiota jų prižiūrima veja, be jų sutikimo įsibrauta į teritoriją jiems nesant namuose. Prašo nustatyti kas buvo įėję į teritoriją kaimynų fiksuojama vaizdo kamera ir ją informuoti apie tyrimo eigą (b. l. 42).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos G. T. 2020 m. liepos 2 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 168 straipsniu, buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal D. N. pareiškimą, nustačius, kad kaimynas S. Š. galimai buvo patekęs ne į gyvenamąją patalpą, o į D. N. sklypo teritoriją. Atvykusiems policijos pareigūnams jis paaiškino, kad tai jis statė stulpus savo žemėje, jo sklype yra atlikti kadastriniai matavimai, kurie jo manymu atitinka įbetonuotų stulpelių padėtį. Nutarime nurodyta, kad dėl sklypo ribų nustatymo ir iš to išplaukiančių nesutarimų su kaimynu, pareiškėja gali apginti savo teises civiline tvarka (b. l. 44-46).
Iš 2020 m. liepos 2 d. liudytojos apklausos protokolo matyti, kad liudytoja D. N. paaiškino, jog 2020 m. birželio 25 d. apie 7.00 val. ji išvyko į sodybą. Tą pačia dieną apie 17.00 val., grįžusi į Vilnių, (duomenys neskelbtini) rado savo teritorijoje, kuri ribojasi su kaimynais iš (duomenys neskelbtini), kaimynų A. Š. ir S. Š., nuo jų pietinės tvoros pusės (sklypo riba su kaimynais atitverta segmentine tvora), atstumu 40 cm nuo segmentinės tvoros, įbetonuotus septynis metalinius 2 metrų aukščio stulpus, prie stulpų išmindžiota žolė. Labai išsigando ir paskambino pagalbos telefonu 112. Po kurio laiko jai paskambino pareigūnas ir paklausė kokia situacija. Jai papasakojus, kad jiems nesant namuose, buvo patekta į jų aptvertą sklypo teritoriją ir vykdyti kasimo-statybos darbai, pareigūnas pasakė, kad taip elgtis niekas neturi teisės ir atsiuntė policijos patrulį. Kaimynas S. Š., pamatęs policijos pareigūnus, išėjo iš savo namo ir aiškino, kad jis statė stulpus savo žemėje. Kai pareigūnas paprašė parodyti kur yra riboženkliai, jis riboženklių nerado. Savo sklypą savininkė A. Š. nuo jų pietinės pusės aptvėrusi tinklo tvora ant betonuotų pagrindų. Jie kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją ir Nacionalinę žemės tarnybą dėl neteisėtų kaimynų veiksmų. Atsakymo dar negavo. Jos sklype yra atlikti kadastriniai matavimai, šiuo metu dokumentų neturi, nes pateikti architektui dėl namo pridavimo. Anksčiau riboženkliai buvo, bet šiuo metu jų nėra. Ten, kur buvo riboženkliai šiuo metu įkasti stulpai. Jos sklypo teritorija pilnai aptverta tvora. Dėl šio įvykio patyrė stiprų sukrėtimą ir kreipėsi į šeimos gydytoją, kuris išrašė raminamuosius vaistus (b. l. 47-48).
D. ir M. N. 2020 m. sausio 13 d. pateikė pretenziją A. ir S. Š., kurioje nurodė, kad pareiškėjai yra savininkai žemės sklypo (duomenys neskelbtini), besiribojančio su A. ir S. Š. žemės sklypu (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos-rugsėjo mėnesiais jau kelis kartu žodžiu kartojo, kad nesutinka su A. ir S. Š. pasiūlyta tvora ir tvoros elementais ant sklypų ribos, tačiau 2019 m. rugsėjo 28 d. A. ir S. Š. ant sklypų ribos prismaigstė armatūros strypų, kuriuos surišo polietilenine „STOP“ juosta. Be to, laikotarpiu nuo spalio 5 d. iki 17 d. be jų sutikimo įbetonavo du metalinius baltai nudažytus stulpus, kurie yra ant abiejų žemės sklypų ribos. Vieno iš jų betoninis pagrindas peržengia sklypų ribą ir patenka į D. ir M. N. sklypą. A. ir S. Š. įbetonuodami stulpus sunaikino du riboženklius, kurie buvo įkasti 2019 metais. Kadangi nereaguojama į žodinius prašymus, šia rašytine pretenzija reikalauja A. ir S. Š. iki 2020 m. kovo 11 d. ištraukti ant sklypų ribos savavališkai be sutikimo prismaigstytus armatūros stulpus su „STOP“ linija ir panaikinti neteisėtai, be sutikimo įbetonuotus stulpus. Priešingu atveju bus priversti kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl neteisėtai pastatytų tvoros elementų pašalinimo ir į Nacionalinę žemės tarnybą dėl įvykdyto savavališko ir neteisėto riboženklių sunaikinimo, už ką taikoma administracinė atsakomybė (b. l. 49).
Iš vyresniosios žalų vertintojos N. Ž. 2020 m. rugsėjo 7 d. sudarytos lokalinės sąmatos (pagal 2020.04 kainas) matyti, kad objekto darbai (duomenys neskelbtini), t. y. 7 vnt. tvoros stulpų atstatymas su PVM sudaro – 682,37 eurus (b. l. 64).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas yra teisėtas, kai sprendimas priimtas laikantis ANK ir kitų teisės normų. Nutarimas yra pagrįstas, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe ir padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos bei kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
ANK 115 straipsnis nustato, kad tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (150 Eur), užtraukia baudą nuo 50 iki 750 eurų.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksą, jeigu padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo.
Skundžiamu Nutarimu D. N. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje, t. y., kad 2020 m. birželio 26 d., apie 15.50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tyčia išjudino kaimynų A. ir S. Š. tvoros stulpus, kuriuos reikėjo iš naujo įbetonuoti, tuo padarydama A. Š. 53,20 eurų turtinę žalą. Už šį nusižengimą jai paskirta 100 Eur bauda ir priteistas 53,20 Eur žalos atlyginimas A. Š. naudai.
Byloje neabejotinai nustatyta, kad D. N. 2020 m. birželio 26 d., apie 15.50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išjudino ką tik įbetonuotus kaimynų Alos ir S. Š. tvoros stulpus. Šią aplinkybę patvirtina nukentėjusios A. Š. parodymai, jos pareiškimas policijai, įvykio registracijos duomenys, vaizdo įrašas, fotonuotraukos, taip pat pačios D. N. paaiškinimai, kuriais ji neneigia savo veiksmų. Tačiau, traukiant administracinėn atsakomybėn asmenį pagal ANK 115 straipsnį, svarbu nustatyti ne tik asmens neteisėtus veiksmus, kaltę, priežastinį ryšį, bet ir žalos padarymo faktą, jos dydį. N. N. surašytame administracinio nusižengimo protokole ir Nutarime nurodyta, kad A. Š. buvo padaryta 53,20 Eur žala, kuri paskaičiuota pagal rangovo A. K. 2020 m. liepos 1 d. pasiūlymą užsakovui S. Š., t. y. iš bendros 683,20 Eur sumos paimta sauso betono (14 vnt.) kaina – 53,20 Eur (b. l. 16). Nukentėjusioji A. Š. teismo posėdyje parodė, kad ji nežino, kaip buvo paskaičiuota žala, ji tiesiog pridavė sąmatą policijai. Jos turtas buvo draustas, įvykis pripažintas draudiminiu, 2020-09-07 sudaryta lokalinė sąmata tvoros remonto darbams 682,37 Eur sumai, kurią gavo elektroniniu būdu (b. l. 64), tačiau draudimo išmokos negavo, nes draudimui reikia pažymos iš policijos. Taigi tiek A. K., tiek draudimo bendrovės paskaičiuotoje tvoros remonto sąmatoje nurodytos sumos iš esmės sutampa (skirtumas 0,83 Eur), kas rodo, jog žala neatitinka ANK 115 straipsnyje numatyto maksimalaus galimo žalos dydžio – 150 Eur.
Be to, surašytame Protokole ir Nutarime nurodyta, jog D. N. išjudintus stulpus reikėjo iš naujo įbetonuoti, dėl ko nukentėjusioji A. Š. patyrė turtinę žalą, tačiau D. N. savo skunde ir teismo posėdyje paaiškino, kad niekas iki šios dienos naujai stulpų nebetonavo, jie stovi, kaip stovėję, jokie remonto darbai nevyksta, medžiagų nematyti. Šios aplinkybės nepaneigė ir nukentėjusioji A. Š., patvirtindama, kad stulpai tebestovi, jeigu pastatyta tvora nukris, bus žala. Pradžioje galvojo, kad atstatys, bet dabar kaimynai kažką bando daryti, skundus ant jų rašo. Viską dabar darys per įmonę, kuri išrašys sąskaitas. Iš to seka išvada, kad Nutarime nurodyta aplinkybė, jog D. N. išjudintus kaimynų A. ir S. Š. tvoros stulpus reikėjo iš naujo įbetonuoti ir A. Š. patyrė 53,20 Eur turtinę žalą neatitinka tikrovės. Taigi akivaizdu, kad byloje yra prieštaravimai, kokia žala buvo realiai padaryta A. Š., kuri turėtų būti atlyginta. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu žala viršija 3 MGL (150 Eur), kaip paskaičiavo A. K. ir draudimo bendrovė, remiantis ANK 5 straipsnio 2 dalimi, ANK 592 straipsnio 1 dalimi, turėtų būti svarstomas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (turto sunaikinimas ar sugadinimas), nes asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka, tik tuomet, kai padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Taip pat, nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo aplinkybės, kad A. Š. statoma tvora galimai yra ant besiribojančių sklypų ribos (ne D. N. žemės sklype, kaip ji nurodė skunde) ir nėra gautas jos privalomas sutikimas dėl tvoros statybos, realiai neaišku koks yra statomos tvoros aukštis (D. N. posėdyje nurodė, kad tvoros stulpai 2,5 m aukščio, pati išmatavo), tuo galimai pažeidžiant Statybos techninių reglamentų STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 1 punkto reikalavimus ir STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelėje 3 punkte nurodytus inžinerinių statinių (tvorų) techninius parametrus, o taip pat LR Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas (pagal žemės sklypo planą sklypai yra SB (duomenys neskelbtini)). Be to, žemės sklypo riboženkliai galimai buvo pakeisti tvoros stulpais, dėl ko gali kilti atsakomybė pagal ANK 112 straipsnį (riboženklių sunaikinimas arba sugadinimas). Visos šios aplinkybės yra svarbios ir gali turėti įtakos vertinant D. N. veiksmus dėl inkriminuojamo nusižengimo.
Analizuojant bylos medžiagą nustatyta, kad Institucija, surašiusi Protokolą ir Nutarimą, raštu Nr. 10-S-37517 (1.46E-10) (dokumento data nenurodyta) kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių, prašydama skirti specialistą, kuris kartu su pareigūnais, dalyvaujant abiem konfliktuojančioms pusėms, nuvyktų į įvykio vietą ir pagal turimus dokumentus nustatytų, ar A. ir S. Š. įbetonuoti stulpai yra jiems priklausančioje žemėje (b. l. 41). Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad tokie veiksmai buvo atlikti, nėra specialisto išvados, akto, pažymos ir pan. dėl minėtų aplinkybių patikrinimo. Pažymėtina, kad nors A. Š. savo el. laiške (b. l. 38), nurodė, kad 2020 m. spalio 1 d. buvo pakartotinai atvykęs matininkas, kuris pažymėjo sklypo ribą, tačiau iš fotonuotraukų (b. l. 39-40), negalima nustatyti, kur yra riboženkliai (ar jie iš viso yra) ir koks atstumas nuo riboženklių iki A. ir S. Š. įbetonuotų tvoros stulpų.
ANK 567 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veiklos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Pagal teismų praktiką pažeidimą privalo įrodyti Protokolą surašiusi ar nuobaudą paskyrusi institucija. Nagrinėjamu atveju Institucija neatliko išsamaus ir objektyvaus tyrimo, neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, nesurinko tyrimui reikalingų duomenų, todėl tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, nenustatyti visi ANK 115 straipsnyje numatyti administracinio nusižengimo sudėties požymiai, o Nutarime padarytos išvados nepatvirtintos objektyviais įrodymais (dėl žalos padarymo). Taip pat pagal byloje esančius duomenis nebuvo atsižvelgta į statomos tvoros teisėtumą, kadangi pagal bendruosius teisės principus iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur). Be to asmuo, įgyvendindamas savo teises, turi teisę į būtinąją gintį, savigyną (ANK 13 str., CK 1.139, 6.253, 6.269 str.), o tai gali būti svarbu vertinant D. N. veiksmus ir kaltę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (pagal ANK 35 str. 1 dalies 9 punktą D. N. yra asmuo sulaukęs 65 metų). Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas Nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas ir byla grąžintina Institucijai tyrimui atlikti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
Pareiškėjos D. N. skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2020 m. spalio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 12-ANR_N-2583-2020 (ROIK: 20118227691) ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajam policijos komisariatui atlikti tyrimą iš naujo.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.