Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Y. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

5. Iš pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja išaugino sutuoktiniai R. Š. ir T. Š.. Iš Gyventojų registro centro pažymos nustatyta, kad R. Š., gim. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), duomenų apie vaikus nėra. Iš teismui pateiktos 2017 m. sausio 18 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties nustatyta, kad T. Š. dovanojo visas savo paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po savo sutuoktinio R. Š. (duomenys neskelbtini) mirties pareiškėjai (paveldėjimo teisių gavėjai) Y. V.. Iš šios sutarties taip pat matyti, kad T. Š., palikimą likusį po sutuoktinio R. Š. mirties, priėmė 2017 m. sausio 18 d. paduodama pareiškimą Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarui (sutarties 2 punktas). Iš 2017 m. lapkričio 8 d. medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė T. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Po T. Š. mirties pareiškėja priėmė R. Š. palikimą pagal įstatymą. Šią aplinkybę patvirtiną į bylą pateiktas 2018 m. sausio 15 d. Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro noratės A. A. išduotas liudijimas. Byloje taip pat yra duomenys, kad pareiškėja Y. V. kaip testamentinė įpėdinė kartu su R. Š. paveldėjo po ½ dalį nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir 247/960 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurį paliko R. Š. motina T. Š., mirusi (duomenys neskelbtini). testamentu. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad T. Š. vardu yra registruotas turtas: patalpa – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) pagal 2004 m. sausio 22 d. garažų statybos bendrijos pažymą. Testamentų registro duomenimis nėra įregistruotų T. Š. testamentų ar palikimo priėmimo faktų.

6. Pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja po T. Š. (duomenys neskelbtini) mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Tačiau pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti po T. Š. mirties likusį visą turtą, t. y. turtą valdė kaip savo, jį prižiūrėjo, mokėjo visus su turtu susijusius mokesčius. Tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: 2020 m. liepos 17 d. Vilniaus 210-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pažyma, iš kurios matyti, kad skolų už elektrą ir žemės nuomą dėl garažo Nr. (duomenys neskelbtini), nėra; mokėjimo kvitai už atitinkamus mokesčius (elektą ir kt.). Taigi iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti po T. Š. mirties likusį turtą. Byloje suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškėjos pareiškimo patenkinimui.

7. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

8. Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

9. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

10. Pagal CK 5.11 straipsnį įpėdiniai pagal įstatymą yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; 3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; 4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; 5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); 6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės). Pažymėtina, kad CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpėdinių eilių sąrašas yra baigtinis ir negali būti plečiamas, t. y. įstatymų leidėjo nustatytas giminystės ryšys ir laipsnis negali būti aiškinamas išplečiant įstatyminių įpėdinių asmenų sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2009). Jeigu nėra testamento ir įstatyminių įpėdinių arba jie negali paveldėti, atsisakė ar nepriėmė palikimo, paveldi Lietuvos valstybė (CK 5.62 straipsnis).

11. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja neatitinka nė vienos įstatyme nurodytos įpėdinių eilės ir (ar) asmenų, turinčių teisę paveldėti mirusio asmens T. Š. palikimą (CK 5.11 straipsnis). Pareiškėja taip pat nėra testamentinė įpėdinė. Tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjos teisės pavedėti po T. Š. mirties likusį turtą, atsižvelgia į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, taip pat įvertina į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad pareiškėja užaugo T. ir R. Š. šeimoje, pareiškėja kaip testamentinė įpėdinė yra priėmusi turtą po R. Š. motinos T. Š. mirties, pareiškėja kaip įstatyminė įpėdinė yra priėmusi turtą po R. Š. mirties, T. Š. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi padovanojo pareiškėjai teises į turtą ir turtines teises, likusias po R. Š. mirties, duomenų apie kitus įstatyminius T. Š. įpėdinius byloje nėra, suintaresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas neprieštarauja pareiškėjos pareiškimo patenkinimui. Remiantis tuo, teismas daro išvada, kad pareiškėja turi teisę priimti mirusios T. Š. palikimą.

12. Nagrinėjamu atveju visuma byloje ištirtų įrodymų patvirtina, kad mirus T. Š. pareiškėja rūpinosi likusiu turtu. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat pareiškėjos išdėstytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja aktyviais veiksmais, t. y. turtą prižūrėjo, mokėjo mokesčius ir kt., siekė priimti po T. Š. mirties likusį palikimą. Pareiškėjos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės, o ji, kaip įpėdinė, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja po T. Š. mirties likusį turtą (garažą) priėmė faktinio valdymo būdu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Esant šioms aplinkybėms, teismas pareiškėjos pareiškimą tenkina.

13. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjos Y. V. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą po T. Š. mirties.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja Y. V., asmems kodas (duomenys neskelbtini) po T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jį valstybės įmonei Registrų centras.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.