Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-06-27 · Civilinė byla Nr. 2A-1275-653/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-27
Bylos Nr.
2A-1275-653/2013
Teisminio proceso Nr.
2-2-03-3-02397-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
S. M.
Atsakovas
J. F., T. K.
Kategorijos
  • 30.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1275-653/2013Proceso Nr.2- 2-03-3-02397-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 30.9, 121.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. birželio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Zeliankos ir Tatjanos Žukauskienės, sekretoriaujant Aleksui Navickui, dalyvaujant apeliantės atstovui adv. V. K., atsakovų atstovui adv. J. S., žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. M. apeliacinį skundą dėl 2012-04-12 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovams J. F., T. K. dėl savininko teisių gynimo, kurioje trečiuoju asmeniu įtraukta Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė nustatyti naudojimosi namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: priteisti ieškovei naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-2, 1-3, 1-4 37,16 kv.m. bendrojo ploto ir atsakovams nustatant teisę naudotis patalpomis, pažymėtomis plane indeksais 1-1, 1-5, 1-6, bendro ploto 21,57 kv.m.

Nurodė, kad šalys yra namo bendraturčiai. Ieškovei S. M. priklauso 4875/10000 pastato - namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)arba 37,77 kv.m. namo ploto. Atsakovams J. F. ir T. K. priklauso po 14625/100000 arba bendrai 22,66 kv.m. namo ploto. Šiuo metu J. F. faktiškai naudojasi ir užima 1-2, 1-3, 1-4 patalpas, kurių plotas sudaro 37,16 kv.m, t.y. jis užima daugiau ploto, negu priklauso jam ir atsakovei T. K.. Patalpos indeksu 1-6, 1-5, 1-1 kurių plotas 21,57 kv. m. neužimtos, atsakovai žodžiu yra išsakę nuomonę, kad jos skirtos ieškovei, nors ieškovė niekada nesinaudojo minėtomis patalpomis. Atsakovė T. K. šiame name negyvena, tačiau bendrus turto naudojimosi klausimus sprendžia kartu su atsakovu J. F. ir savo dalimi disponuoja bendru sutarimu. Ieškovė nurodo, kad kreipėsi į atsakovus norėdama geranoriškai susitarti dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau atsakovai į siūlymus nereagavo, vengė susitarti.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė siūlo atsakovams patalpas: 11,05 kv.m. ploto (indeksas 1-1) kambarį, kuris yra šiaurinėje namo pusėje, yra drėgnas, nes neapšildomas. Namas pastatytas daugiau nei prieš 50 metų, nebuvo remontuotas. Šiaurinė namo dalis blogesnės būklės negu pietinė, siena yra papuvusi, reikalingas remontas; 6.62 kv.m. ploto (indeksas 1-5) koridorių, kuris yra be langų, be apšildymo; 3.90 kv.m. ploto (indeksas 1-6) koridorių, kuris yra be langų, be apšildymo ir kuriuo naudosis pati ieškovė. Atsakovai nurodo, kad ieškovė siūlo jiems vieną iš trijų patį blogiausią kambarį ir du tamsius koridorius, kur vienu ir ji naudosis. Ieškovė reikalauja, kad jai būtų priskirtos patalpos pietinėje pusėje, šildomas, nes jame yra krosnis. Ieškovės tikslas gauti pietinėje namo pusėje esančius du kambarius, kurie turi šildymo sistemą ir vienintelę virtuvę su išėjimu per atsakovams siūlomą koridorių. Tokiu būdu koridorius, kurio plotas 3.90 kv.m. ploto (indeksas 1-6) tampa bendro naudojimo patalpa.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių kilęs ginčas nėra susijęs su bendra daline nuosavybe valdomu žemės sklypu, prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2012-04-12 Vilniaus m. 3 apylinkės teismas sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovai yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovei S. M. priklauso 4875/10000 pastato - namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) arba 37,77 kv.m. namo ploto. Atsakovams J. F. ir T. K. priklauso po 14625/100000 arba bendrai 22,66 kv.m. namo ploto. Ginčas kyla tarp ieškovės ir atsakovų dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo.

Šalies argumentai

Ieškovė S. M. dar iki prasidedant teisminiam procesui kreipėsi į atsakovus su pasiūlymais dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau nei ieškovei, nei atsakovams kompromiso rasti nepavyko, šalys tiesiog nebendravo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad atsakovas J. F. gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini) ir užima patalpas plane pažymėtas indeksais 1-2, 1-3, 1-4. Atsakovas J. F. iš esmės užima daugiau ploto, negu priklauso jam ir atsakovei T. K. bendrai sudėjus. Atsakovams J. F. ir T. K. priklauso lygios turto dalys (bendrai 22,66 kv.m), ieškovės turto dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra didesnė (37,77 kv.m). J. F. tėvas kartu su sutuoktine (J. F. motina) iki pat mirties gyveno adresu Ramunių g. 22, Vilniuje ir užėmė bei naudojosi patalpomis, kurias po tėvų mirties perėmė/užėmė atsakovas J. F.. Ieškovė S. M. neginčijo šių aplinkybių, ir nurodė, kad ginčo name negyvena, tačiau rūpinasi jai priklausančiu turtu, siekia ateityje apsigyventi adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovo teigimu šias aplinkybes patvirtina ieškovės kreipimasis dėl informacijos suteikimo į AB „Lietuvos dujos“ bei UAB „Vilniaus vandenys“ (b.l. 114-115). Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė į minėtas bendroves kreipėsi teismo procesui jau prasidėjus (bylos iškėlimo teisme data yra 2011-06-01, o ieškovės kreipimosi datos yra 2011-11-05 ir 2011-10-19), o įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė rūpinosi turtu, siekė apsigyventi adresu (duomenys neskelbtini), nepateikė. Teismas konstatavo, kad ieškovės pateiktas gyvenamojo namo kapitalinio remonto projektinis pasiūlymas nepatvirtina fakto, kad ieškovei turėtų būti nustatyta naudojimosi tvarka patalpomis pažymėtomis indeksais 1-2, 1-3, 1-4, kadangi tarp šalių ateityje tikėtina kiltų ginčas dėl kapitaliniam remontui skirtinų piniginių lėšų bei naudojimosi koridoriumi (indeksas 1-5) tvarkos. Ieškovės atstovas nurodė, kad visi bendraturčiai, lygiomis dalimis turėtų prisidėti gerinant nekilnojamojo daikto būklę.

Teismas kritiškai vertino ieškovės nurodomą argumentą, kad jos turto dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra didesnė ir patalpos pažymėtos indeksais 1-2, 1-3, 1-4, kurių bendras plotas yra 37,16 kv.m., pilnai atitiktų jos turto dalį, o atsakovai turėtų naudotis šiuo metu neužimtomis patalpomis, kurios plane pažymėtos indeksais 1-1, 1-5, 1-6, kurių bendras plotas 21,57 kv.m. (CPK 178 str.). Teismas pažymėjo, kad patenkinus ieškovės reikalavimą, jai būtų nustatyta šiek tiek mažesnė naudojimosi nekilnojamuoju daiktu dalis, kadangi sudarytų 37,16 kv.m., taip pat ir atsakovams būtų nustatyta mažesnė negu priklauso turto dalis ir sudarytų 21,57 kv.m., nors priklausytų 22,66.

Teismas laikė, jog ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka nėra protinga, racionali, nepažeidžianti nei vienos iš šalių interesų. Teismo nuomone, atsakovai procese buvo nepakankamai aktyvūs, aiškios nuomonės dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nepareiškė, tuo tarpu ieškovė savo pažeistų teisių neįrodė, kadangi atsakovų teigimu, jie netrukdo ieškovei naudotis jai priklausančia turto dalimi, neprieštarauja, kad bendri turto naudojimosi klausimai būtų sprendžiami kartu su kitais bendraturčiais. Tačiau pagrindinis atsakovų argumentas, kad patalpos, kuriomis siekia naudotis ieškovė yra geresnės būklės, negu patalpos, kuriomis, ieškovės teigimu turėtų naudotis atsakovai. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006 ir pažymėjo bendraturčių iniciatyva nebuvo spręstini kompensacijos už naudojimąsi svetimu turtu klausimai.

Teismas nustatė, kad nei vienas bendraturtis nepasiūlė kompromisinio naudojimosi bendru daiktu varianto, kiekvienas iš jų siekia tik savo interesų patenkinimo, tačiau teismas tokių veiksmų teismas nevertino kaip piktnaudžiavimo savo teise (atsakovų atžvilgiu), kadangi šiuo konkrečiu atveju teismas atsižvelgė į faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Apeliantė nurodė, kad jos teisės buvo pažeistos tuo, kad ji negali tinkamai naudotis savo nuosavybe. Atsakovai ignoruoja ieškovės pasiūlymus, vengia bendravimo, nesiūlo ginčo sprendimo variantų. Ieškovė teikė į bylą sąmatą, pagal kurią buvo numatyta įrengti du įėjimus per patalpas 1-4 ir 1-6. Per patalpą 1-6 įėjimas jau padarytas, buvo paskaičiuota galimybė atskirti patalpas 1-4, 1-2, 1-3 nuo patalpų 1-6, 1-1, 1-5 ir uždaryti praėjimą tarp patalpų. Atsakovai užima didesnį plotą, nei jiems priklauso. Teismas turėjo padaryti išvadą, kad atsakovai bando spręsti ginčą ieškovės teisėtų interesų sąskaita ir piktnaudžiauja savo teisėmis. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad pateikti įrodymai nepakakami teigti, jog ieškovė rūpinasi savo turtu. Apeliantas nurodė, kad teismo motyvas, kuriuo kritiškai vertinamas ieškovės pasiūlymas, dėl to, kad ieškovei ir atsakovams atiteks mažesnis plotas. Atsakovai naudojasi praktiškai visu namu ir, apeliantės nuomone, teismas gina tik atsakovų teises. Teismas neatskleidė kuo bus pažeistos ieškovės interesai, jeigu jai naudotis bus suteikta 0,61 kv.m. mažesnis plotas. Teismas nenurodė kuo pasireiškė ieškovės pasiūlymo neracionalumas, neprotingumas ir kitų asmenų teisių pažeidimas. Teismas nesiaiškino ar atsakovų interesai nukentės, jei jiems bus suteikta 1,09 kv.m. mažesnis plotas. Neįvertino, kad J. F. kartu su T. K. priklauso 22,66 kv.m. ploto. Tačiau T. K. negyvena šiame name ir J. F. vienas naudojasi savo ir T. K. plotu. Apeliantė nurodė, kad objektyviai patalpų 1-1, 1-5, 1-6 ir patalpų 1-2, 1-3, 1-4 išdėstymas analogiškas, yra pereinamas kambarys, skiriasi tik plotas. Atsakovų nesutikimo motyvai, kad baldai, pianinas viename kambaryje, prisirišimas prie aplinkos, tariamas gimimas šiuose ar kituose patalpose, kur daugiau būna saulė ir pan. yra nepagrįsti ir neįrodyti. Iš dokumentų darytina išvada, kad namo įėjimo dalis (1-4, 1-6) yra daigiau pietinėje pusėje ir saulė patenka į visas patalpas tik skirtingu dienos metu. Ieškovė ir atsakovai valdo nekilnojamąjį turtą neilgai- po palikimo priėmimo 2007-2010 m., todėl nėra pagrindo teigti, kad yra nusistovėję faktiniai naudojimosi santykiai. Jokio susitarimo dėl naudojimo tvarkos tarp šalių nebuvo, atsakovai savavališkai suteikė sau teisę pasirinkti naudojimosi patalpomis tvarką.

Atsiliepimas

Atsakovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovai nurodė, kad su ieškovės velionė motina buvo susitrata, kad ji pagal atsakovų velionio tėvo pasirašytą testamentą turto nepriims. Ji dėl palikto turto pretenzijų nereiškė ir į jį nepretendavo, name neapsigyveno, taip pat name negyveno ir ieškovė. Atsakovai nurodė, kad jie name užaugo, gyveno ir gyvena tuose kambariuose, kuriais naudojasi nuo vaikystės ir iki šiol, todėl mano, kad jų tėvas būtų galėjęs palikti tik tą turtą, kuriuo jis naudojosi, juolab, kad ir ieškovė neginčijo, jog atsakovų tėvas gyveno kambaryje 1-1. Ieškovei niekas netrukdė ateiti į namą ir juo naudotis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, siekiama nustatyti konkretaus bendraturčio naudojamą daikto dalį, o bendraturčiui paskiriamos naudojimui dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokio pobūdžio ginčuose teismo pareiga yra priimti abiem šalims priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į jų turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007). Svarbiausia tokiu atveju yra išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą ir lygiateisiškumą bei nustatyti tokią naudojimosi bendrosios nuosavybės objektais tvarką, kuri leistų maksimaliai sumažinti šalių konfliktų ateityje. Teismo pareiga yra priimti abiem šalims priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į jų turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Z. P. v. D. S. L., bylos Nr. 3K-3-353/2009).

Iš ieškovės pateikto naudojimosi patalpomis projekto matyti, kad dalis patalpų, kurias ieškovė priskiria atsakovams, t.y. patalpos 1-5, 1-6, kadastro byloje pažymėtos kaip koridoriai. Iš pateikto patalpų plano matyti, kad 1-6 patalpa yra bendro naudojimo, nes į visus namo kambarius galima pateikti tik per minėtą patalpą, o 1-5 patalpa yra koridorius be langų, skirtas tik praėjimui į kambarį. Taigi, ieškovė siūlo atsakovams naudotis 11,05 kv.m. kambariu, tuo tarpu kitą atsakovams priskirtiną plotą sudarytų bendro naudojimo (1-6 patalpa) bei iš esmės negyvenamosios paskirties patalpos. Tuo tarpu sau ieškovė priskiria atskirtas bei funkciškai pritaikytas gyvenimui patalpas – du kambarius, kurių plotas 15,20 kv.m. ir 11,66 kv.m., - bei virtuvę (indeksas 1-4, kurios plotas 4,30 kv.m.). Tokia naudojimosi turtu tvarka, kuomet ieškovei nepagrįstai suteikiamas prioritetas, bei ieškovei nesiūlant atsakovams už tai kompensuoti, būtų neteisėta, nes pažeistų atsakovų interesų pusiausvyros principą. Tai, jog ieškovės iniciatyva buvo sudaryta sąmata, planuojant įrengti atskirą įėjimą per patalpą 1-4, neįrodo jokių bylai reikšmingų aplinkybių, nes byloje nėra duomenų, kad tokiems statybos darbams atlikti buvo parengti visi privalomi statybos dokumentai, gauti reikalingi leidimai, be to, atsižvelgus į byloje pareikštus reikalavimus, ieškovei nenumačius jokių ginčo namo pakeitimų, įvertinus šalių konfliktinius santykius, nėra pagrindo teigti, kad šie statybos darbai bus realiai atlikti. Be to, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, dėl minėtų statybos darbų tikėtina kiltų bendraturčių ginčas dėl išlaidų apmokėjimo.

Kita vertus, ieškovės siūloma naudojimosi tvarka, pagal kurią dviem skirtingiems turto savininkams (atsakovams) siūloma priskirti naudotis tik vienu kambariu (pažymėtinas indeksu 1-1, 11,05 kv.m.) yra neracionali, neatitinka CK 1.5 str. principų.

Be to, bylos duomenimis ieškovė ginčo name negyveno, juo nesirūpino ir nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad ji realiai ketina apsigyventi netinkamos techninės būklės name, kuriame reikalingas kapitalinis remontas. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos

teismo vertinimu, kad ieškovės raštai UAB „Vilniaus vandenys“ ir AB „Lietuvos dujos“, taip pat sudaryta sąmata nepatvirtina bylai reikšmingų aplinkybių, nes šie veiksmai buvo atlikti jau po bylos iškėlimo teisme. Šią išvadą taip pat patvirtina abiejų šalių papildomai pateikti įrodymai (nuotraukos, defektinis aktas, išrašas iš nekilnojamojo turto registro), įrodantys prastą namo būklę bei ieškovės turimas daiktines teises į kitą gyvenamosios paskirties turtą.

Be to, sprendžiant dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, būtina atsižvelgti ir į faktinę susiklosčiusią naudojimosi turtu praktiką. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje nebuvo sprendžiami reikalavimai dėl ieškovės daiktinių teisių į turtą nuginčijimo, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl atsakovų argumentų šiuo klausimu. Apeliantė neginčijo aplinkybių, kad atsakovai buvo užaugę ginčo name, kad atsakovas J. F. iki šiol po tėvo mirties – teismo vertinimu pakankami ilgai, t.y. po 2007 m. paveldėjus turtą (b.l. 14) - gyvena tame name, naudojasi patalpomis, kuriomis siekia naudotis ieškovė. Tokiu būdu, ieškovės siūloma naudojimosi turtu tvarka iš esmės keistų faktinius santykius, susiklosčiusius šalių daiktinių teisų įgijimo metu. Tuo tarpu, įrodymų, patvirtinančių, kad yra pagrįsta būtinybė keisti šią tvarką, byloje nepateikta. Be to, apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių teismo išvadas, kad patalpos, kuriomis siekia naudotis ieškovė, yra geresnės būklės, negu patalpos, kuriomis, ieškovės teigimu turėtų naudotis atsakovai. Priešingai, papildomai atsakovų pateiktas rašytinis įrodymas – defektinis aktas – patvirtina, kad patalpa 1-1 yra blogiausios techninės būklės, kad joje gyventi yra pavojinga.

Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad ieškovė ginčo turtu iki šiol nesinaudojo, darytina išvada, kad ieškovės siūloma naudojimosi turtu tvarka pažeidžia atsakovų teises, todėl, net ir pripažinus atsakovų nepakankamą aktyvumą, sprendžiant kilusį ginčą, ieškinys negalėjo būti tenkinamas.

Nuosavybės neliečiamumo principas, kuris yra ir civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principas, kaip ir kiti tiek konstituciniai, tiek civilinės teisės principai, nėra absoliutus ir ginant vieno asmens nuosavybės teises taikytinas taip, kad nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų nuosavybės teisės. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, tokiais kaip civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos (CK 1.2 straipsnis, LAT kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2007). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovai neprieštarauja, kad ieškovė apsigyventų name; šalių ginčas kilo tik dėl naudojimosi konkrečiomis patalpomis tvarkos nustatymo.

Dėl aukščiu išdėstytų motyvų ieškovės pasirinktas teisų gynimo būdas šiuo konkrečiu atveju negali būti taikomas. Atkreiptinas dėmesys, kad tai neužkerta kelio ieškovei ginti savo teises kitais būdais, tame tarpe reikšti turtinius reikalavimus dėl kompensacijos už naudojimąsi jai priklausančia turto dalimi. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl jų nekartoja. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė

2012 m. balandžio 12 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Jelena ŠiškinaTatjana ŽukauskienėVytautas Zelianka