Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-492-544/2020

teisėjas Alfredas Juknevičius Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03849-2019-8

2020 m. rugsėjo 28 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. G. ir P. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1073-647/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pajūrio turto valdymas“ ieškinį atsakovams V. G. ir P. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinis skundas atmetamas.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės UAB „Pajūrio turto valdymas“ ieškinys dėl skolos ir palūkanų už ieškovės suteiktas administravimo paslaugas ir kitų subjektų suteiktas paslaugas atsakovams priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog ieškovė su atsakovais ir kitais namo bendraturčiais bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo bendrojo naudojimo patalpas, pagrindines gyvenamojo namo konstrukcijas, į namą atvestas bendrojo naudojimo inžinierines komunikacijas, mechaninę, sanitarinę – techninę ir kitokią įrangą. Ieškovė nuo 2017 m. sausio 1 d. perėmė namo administravimo paslaugos teikimą, todėl savo vardu pasirašė paslaugų teikimo sutartis, apskaičiavo mokesčius už kitas paslaugas, paskirstė išlaidas ir rinko jas iš namo bendraturčių. Tačiau atsakovai nepagrįstai nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 4 d. neapmokėjo nei vienos sąskaitos, kas sudarė pagrindą ieškinį tenkinti ir ieškovei priteisti 1 876,66 Eur skolą. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas pažeidė civilinį procesą nepranešdamas atsakovams apie nagrinėjamą bylą, taip pat netinkamai vertino įrodymus, kurie lėmė ir neteisingą materialinės teisės taikymą.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys atsakovams tenkintas visiškai, yra teisėtas ir pagrįstas, nes teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, tinkamai nustatė faktinį ginčo pagrindą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, jo padarytos teisinę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turinčios išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo jų pripažinti neteisėtomis. Pirmosios instancijos teismas, priešingai apeliantų argumentams, tinkamai motyvavo ir pagrindė savo išvadas, su kuriomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka, todėl jų visų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų (pagal apeliacinio skundo ribas). Vien tai, kad apeliantai turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visuma įvertinta ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad aktualios materialinės teisės normos aiškintos ir pritaikytos netinkamai, kad sprendimas yra be motyvų ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas.

21. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą skundo argumentą dėl apeliantų tinkamo neinformavimo apie šį teismo procesą. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (CPK 179 straipsnio 3 dalis) bei bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 6 d. teismui buvo pateiktas ieškinys, kuris 2019 m. gruodžio 9 d. su priedais ir teismo pranešimu dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo buvo išsiųstas atsakovams ieškinyje nurodytu atsakovų faktinės gyvenamosios ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, jog apeliaciniame skunde atsakovai nurodo tą patį gyvenamosios vietos adresą ir patvirtina, kad ieškinyje pateikti adresai yra tikri ir per juos galima buvo informuoti atsakovus apie nagrinėjamą bylą teisme. 2019 m. gruodžio 23 d. ir 2019 m. gruodžio 27 d. procesiniai dokumentai grįžo neįteikti atsakovams su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. 2019 m. gruodžio 30 d. teismas kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą per teismų informacinę sistemą Liteko dėl atsakovų darbovietės, iš kur gauta informacija, kad nuo 2019 m. gegužės 14 d. atsakovai niekur nedirba. 2019 m. gruodžio 31 d. teismas priėmė nutartį, kuria nustatė ieškovei terminą iki 2020 m. sausio 13 d. pašalinti ieškinio trūkumus patikslinti atsakovų V. G. ir P. G. adresus. 2020 m. sausio 7 d. pranešimu dėl trūkumų pašalinimo ieškovė informavo teismą, kad jai nėra žinomas kitas atsakovų adresas, kad procesinių dokumentų įteikimas per antstolius nėra tikslingas neįteikus jų registruoto pašto siunta byloje nurodytais adresais, kuratoriaus paskirti ieškovė neturi galimybės, nes pakenktų proceso ekonomiškumui ir ieškovės interesams, kadangi teismas nurodė, kad Sodra duomenų apie atsakovų darbovietes neturi, atsakovai galimai yra nemokūs, todėl ieškovė neturės jokių garantijų dėl padidėjusių teismo išlaidų paskyrus kuratorių atlyginimo. Kadangi byloje buvo išnaudotos visos protingos ir teismui prieinamos galimybės procesinius dokumentus atsakovams įteikti CPK 123 straipsnio numatyta tvarka, teismas, vadovaudamasis CPK 130 straipsniu, priėmė 2020 m. sausio 8 d. nutartį, nurodydamas procesinius dokumentus bei pranešimą apie teismo posėdžio laiką ir vietą įteikti atsakovams viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje. Atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, tačiau apie vyksiantį teismo procesą sužinojo ir įstatymo nustatytu terminu pateikė apeliacinį skundą.

22. Kaip deklaratyvus vertintinas apeliantų teigimas, kad jie neturėjo pagrindo manyti, jog prieš juos yra pradėta byla dėl skolos priteisimo. Neabejotina, kad atsakovams buvo žinoma apie susidariusį įsiskolinimą, nes jie, gyvendami adresu (duomenys neskelbtini), nesant jokio pagrįsto pagrindo manyti, kad paslaugos teikiamos nemokamai, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos neapmokėjo nei vienos sąskaitos už elektrą, šaltą vandenį ir nuotekų tvarkymą, už bendro naudojimo interneto paslaugos teikimą bei administravimo paslaugą. Kaip matyti, ieškovė ne kartą ragino atsakovus sumokėti skolą gera valia, tačiau atsakovai į raginimus nereagavo, skolos neapmokėjo. Ieškovė 2019 m. balandžio 25 d. su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą (civilinė byla Nr. eL2-5294-647/2019) dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš solidarių skolininkų atsakovų, kuris 2019 m. balandžio 26 d. priėmė teismo įsakymą skolą išieškoti. CPK 437 straipsnyje nustatyta tvarka teismas siuntė teismo įsakymą bei kitus procesinius dokumentus atsakovams tuo pačiu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau atsakovei V. G. adresuoti dokumentai grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“, o atsakovas P. G. procesinius dokumentus gavo asmeniškai. Neįteikus procesinių dokumentų abiem atsakovams, 2019 m. gegužės 22 d. teismo įsakymas buvo panaikintas ir ieškovės pareiškimas paliktas nenagrinėtas (CPK 431 straipsnio 3 dalis). 2019 m. gegužės 24 d., t. y. kai jau buvo panaikintas teismo įsakymas, teismas gavo prieštaravimus, kur abu atsakovai nurodė, jog su skola nesutinka. Taigi, ši aplinkybė akivaizdžiai rodo, kad apeliantai apie ieškovės prieš juos pradėtą procesą dėl skolos už minėtas paslaugas priteisimo neabejotinai žinojo.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei vertina apeliantai, elgėsi rūpestingai, dėjo pastangas ir ėmėsi visų protingai prieinamų priemonių informuoti tinkamai informuoti atsakovus apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Nors atsakovai ir nedalyvavo bylos nagrinėjime, tačiau sprendimą, kurį apskundė apeliacine tvarka, gavo registruota pašto siunta būtent tuo pačiu faktinės gyvenamosios ir registruotos vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovų apeliacinio skundo argumentas, jog jų nedalyvavimas bylos procese pažeidė jų teisę į gynybą, kas lėmė neteisingą bylos išnagrinėjimą, laikytinas nepagrįstu ir todėl atmetamas.

24. Pažymėtina, kad pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Nors apeliantai nurodo, kad ieškovė buvo nurodžiusi jų elektroninio pašto adresą, kuriuo su jais buvo galima susisiekti, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad patys atsakovai būtų pageidavę (sutikę) procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir patys nurodę reikalingus kontaktinius duomenis korespondencijai gauti.

25. Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad realus ir efektyvus šių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečią civilinę bylą (CPK 7 straipsnio 1 dalis), tiek bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Ši proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Šių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).

26. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad, kaip jau minėta, atsakovams apie procesą buvo žinoma, tačiau patys atsakovai tyčia ar dėl neatsargumo per pašto nustatytus terminus neatsiimdavo jiems siunčiamos korespondencijos su informacija apie teisinio proceso eigą, nebendradarbiavo su teismu (CPK 8 straipsnis), savo pasyvumu trukdė teismui siekti proceso koncentracijos ir operatyvumo (CPK 7 straipsnis), ir taip patys atsisakė domėtis procesu. Toks procesinis elgesys sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui išnagrinėti civilinę bylą remiantis ieškovės ieškinyje išdėstyta pozicija ir pateiktais įrodymais, o teisėjų kolegijai sudaro pagrindą nepritarti apeliacinio skundo apeliantams, kad apeliantams nepagrįstai nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti byloje sprendžiamu klausimu ir šiuo pagrindu panaikinti skundžiamą sprendimą CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

27. Civilinis procesas grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes, o atsakovas – savo atsikirtimus pagrindžiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).

28. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantai skunde nepagrįstai nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovai nenurodė konkrečių teismo padarytų CPK 176-185 straipsniuose nurodytų pažeidimų. Skunde išdėstyti argumentai dėl įrodymų vertinimo yra deklaratyvaus pobūdžio, apsiribojant teiginiu dėl teismo sprendimo nemotyvavimo. Apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, nepateikiant išsamios argumentacijos teisinės ir (ar) faktinės argumentacijos laikyti apelianto nuomone dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Tačiau ginčo byloje pirmosios instancijos teismas ieškovės atsiskaitymo su tiekėjais pagrindą ir būdą grindė byloje pateiktomis sutartimis, taip pat tiekėjų išrašytomis sąskaitomis, pažymomis apie ieškovės įsiskolinimo nebuvimą ir panašiai, t. y. savo sprendimą tenkinti ieškinį grindė byloje esančių įrodymų visumą, kuriuos sprendime detaliai aptarė ir dėl jų padarė pagrįstai išvadas, o ne tik perrašė ieškovės argumentus, kaip kad nepagrįstai teigia apeliantai.

30. Iš vienos puses, apeliantai skunde teigia, kad teismas netikrino jų prievolės atsiskaityti su ieškove pagrįstumo bei teisėtumo, ieškovei suteiktų įgaliojimų apimties ir galimo įgaliojimų viršijimo, tačiau, iš kitos pusės, jie nurodo, kad pagal ieškinį dalį sąskaitų, kurios susiję su bendru naudojimu, sutinka apmokėti. Tai patvirtina, kad apeliantai iš esmės pripažįsta, jog elektros energijos, vandens, nuotekų tvarkymo, administravimo paslaugos į jų valdomą butą tiekiamos pagal ieškovės namo bendraturčių pavedimu sudarytas sutartis ir kad jie nėra apmokėję ir tos dalies skolos, kurios teisėtumo ir pagrįstumo neginčija.

31. Apeliantai neginčija ieškovės nurodytų aplinkybių, kad daugumą kitų statinio bendraturčių yra sudarę sutartis su ieškove, jas vykdo, pateiktas sąskaitas apmoka. Byloje pateikti duomenys rodo, kad name yra įrengta 1 vnt. pagrindinis vandens skaitiklis, kuris skirtas apskaičiuoti namo vandens kiekio suvartojimą visiems bendraturčiams bendrai ir atsiskaityti su AB „Vilniaus vandenys“, 10 vnt. šalto ir 10 vnt. karšto vandens kontrolinių skaitliukų, skirtų apskaičiuoti vandens kiekio suvartojimą kiekvienam bendraturčiui atskirai, 1 vnt. elektros energijos skaitiklis, skirtas namo bendro naudojimo patalpų apšvietimo ir elektros energijos už šildymą apskaitai, namo bendraturčių asmeninio naudojimo elektros energijos suvartojimo už šilumą apskaitai bei atsiskaitymui su AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir nepriklausomu elektros tiekėju, 1 vnt. elektros energijos skaitiklis, skirtas namo bendraturčių asmeninio naudojimo elektros energijos apskaitai, be šildymo ir atsiskaitymui su AB „Energijos skirstymo operatorius“ bei nepriklausomu elektros tiekėju, 10 vnt. kontrolinių elektros energijos apskaitos skaitiklių, kurie skirti kiekvienam bendraturčiui atskirai apskaičiuoti asmeninio elektros energijos suvartojimo kiekį dieniniu bei naktiniu tarifais. Bylos duomenys rodo, kad ieškinio kaina yra apskaičiuota pagal minėtų prietaisų rodmenis, įvertinus bendraturčių turimas turines teises ir pagal ieškovės byloje aprašytą metodiką. Apeliantai tik nurodo, kad ieškinio kaina nustatyta galimai neteisingai, tačiau nenurodo nei vieno argumento ir nepateikia nei vieno įrodymo šiam teiginiui pagrįsti, todėl vertinama, kad šis apeliacinio skundo argumentas neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

32. Nustatyta, kad ieškovė su atsakovais ir kitais bendraturčiais bendrosios nuosavybės teise valdo aukščiau nutartyje nurodytas bendrojo naudojimo patalpas, pagrindines gyvenamojo namo konstrukcijas, į namą atvestas bendrojo naudojimo inžinierines komunikacijas, mechaninę, sanitarinę – techninę ir kitokią įrangą. Remiantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, 4.83 straipsnio 3 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, taip pat proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Esant virš nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir aptartam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, atsakovams esant bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiais, jiems yra pareiga šią nuosavybę išlaikyti. Kadangi paslaugų teikimu ir apmokėjimu už jas į apeliantams, kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, tenkančią turto dalį rūpinasi administravimo paslaugas teikianti ieškovė, atsakovams kyla pareiga atsiskaityti su ieškove už jiems tenkančią paslaugų, tiekiamų į bendro naudojimo objektus, dalį.

33. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantai šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.