Šiaulių apygardos teismo nutartis

2010-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-453-116-2010

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2010-12-22Šiaulių apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-01-09Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-22
Bylos Nr.
1A-453-116-2010
Teisminio proceso Nr.
1-05-1-07005-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vaclovas Iždonas (pirm.), Vidmantas Mylė, Virginija Žindulienė
Nuteistasis
E. Š.
Advokatai
Algirdas Milašauskas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-453-116/2010(Proceso Nr. 1-05-1-07005-2010-2)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.; 1.2.18.1.; 1.2.23.2.; 1.2.29.3.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.9.; 2.1.2.4.; 2.1.2.5.; 2.1.8.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

kolegijos teisėjų Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorui Dainiui Pažarauskui,gynėjui advokatui Algirdui Milašauskui,nuteistajam E. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 1 d. areštu 30 parų;

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 301 str. 1 d. areštu 30 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė E. Š. paskirta laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2010-02-04 iki 2010-02-06.

Kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeistos į suėmimą teismo salėje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta:

- 6 polietileninius paketėlius su narkotine medžiaga - kanapėmis (ir jų dalimis), kurių bendra masė yra 3,44 g, 8 polietileninius paketėlius su narkotine medžiaga – kanapėmis (ir jų dalimis), kurių bendra masė yra 23,22 g, bespalvį polietileninį maišelį su 4 polietileniniais maišeliais, dėžutę su 600 vnt. polietileninių maišelių, rūkomojo popieriaus ritinėlį – sunaikinti;

- elektronines svarstykles „Fakt“; vandens pypkę; metalinę pypkę; medinę vandens pypkę (kaljaną), prietaisą cigaretėms sukti, 380 (tris šimtus aštuoniasdešimt) litų, saugomus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos kasoje – grąžinti E. Š.;

- kompiuterio sisteminį bloką „COLORit“ palikti E. Š. neribotai nuosavybei, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) palikti A. B. neribotai nuosavybei;

- 100 Lt vertės netikrą banknotą Nr. (duomenys neskelbtini) – sunaikinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, disponavo narkotine medžiaga, o būtent tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2010-02-04 18.30 val., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, Šiaulių mieste, prie (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, nusipirkdamas už 750 litų, įsigijo tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 26,66 g narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių), kurias tuoj po įsigijimo parsigabeno į butą adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ir jame šį narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 26,66 g laikė, bei 2010-02-04 apie 18.30 val., dalį šios narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) 3,44 g gabeno nuo buto, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, į namo kiemą, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, tikslu šią narkotinę medžiagą parduoti atsitiktiniam asmeniui, kol 2010-02-04 d. 18.32 val. iš jo šios laikomos su savimi ir gabenamos narkotinės medžiagos kiekį - 3,44 g kanapių (ir jų dalių) paėmė VSAT Šiaulių rinktinės OVS pareigūnai, bei 2010-02-04 19.00 val. kratos metu bute, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, OVS pareigūnai rado ir paėmė laikomą likusią dalį narkotinės medžiagos - 23,22 g kanapių (ir jų dalių).

Be to, E. Š. nuteistas už tai, kad 2010 metais sausio mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, prie prekybinio kiosko, (duomenys neskelbtini) namo kieme, Šiauliuose, iš A. B., g. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, kaip užstatą už parduotą galimai narkotinę medžiagą kanapes (ir jų dalis) įgijo fizinio asmens dokumentą - A. B., g. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) - ir laikė ją su savimi piniginėje iki kol 2010-02-04 18.32 val. asmens kratos metu ją rado ir paėmė VSAT Šiaulių rinktinės pareigūnai.

Be to, E. Š. nuteistas už tai, kad įgijo ir laikė netikrą Lietuvos apyvartoje esantį pinigą, o būtent 2010 metų sausio mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną, apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, Šiauliuose, už parduotus galimai 3 gramus narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) iš nenustatyto asmens gavo netikrą Lietuvos apyvartoje esančių 100 litų nominalo kupiūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurią laikė bute, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, iki 2010-02-04 19.00 val., kol kratos metu ją rado ir paėmė VSAT Šiaulių rinktinės pareigūnai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Š. prašo dalyje pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-10-12 apkaltinamąjį nuosprendį priimant naują sprendimą: jo padarytą veiką dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo platinti perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 260 str. l d. į BK 259 str. 1 d. ir skirti adekvačią bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, ją atitinkamai subendrinant su kitomis paskirtomis bausmėmis, įskaitant į atliktą bausmę laikinojo sulaikymo laiką, o taip pat priimant sprendimą sugrąžinti jam paimtus kratos metu 600 vnt. polietileninių maišelių bei rūkomąjį popierių. Kitoje dalyje Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį palikti galioti.

Apeliantas skunde nurodo neginčijantis kaltės bei skirtų bausmių už neteisėtą be teisėto pagrindo svetimo fizinio asmens dokumento įgijimą ir laikymą bei netikrų pinigų 100 litų kupiūros laikymo. Tačiau mano, kad teismo sprendimas pripažinti jį kaltu pagal BK 260 str. 1 d. skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę, yra akivaizdžiai nepagrįstas, neteisingas ir nepalankus, o skirta reali laisvės atėmimo bausmė yra akivaizdžiai per griežta. Nurodo su teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio dalimi, kuria jis nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme, nesutinkantis todėl, kad teismas neobjektyviai, šališkai, su išankstine nuostata išnagrinėjo baudžiamą bylą jo atžvilgiu ir dalyje priėmė neteisingą, nepagrįstą sprendimą, taip pat nepagrįstai pakeitė jam kardomąją priemonę, suėmė jį teismo salėje ir pasiuntė į įkalinimo įstaigą. Pažymi taipogi nesutinkantis su teismo sprendimu sunaikinti daiktus, neturinčius jokio ryšio su nusikalstama veika.

Žemesnės instancijos teismas

Nuteistojo teigimu, teismas nuo pat pradžių demonstravo šališką, neigiamą nuostatą jo atžvilgiu – bandė jį moralizuoti, nepageidavo jo smulkaus faktinių aplinkybių aiškinimo, tik skubindamas siekė pilno ir besąlygiško jo prisipažinimo dėl visų kaltinimuose ir kaltinamajame akte aprašytų aplinkybių ir taip beskubėdamas teismas nuosprendyje neteisingai nurodė baudžiamojo kodekso straipsnius. Teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo apklausti teisme liudytoją O. G., kad šis padėtų patvirtinti liudytojos S. G. (iki proceso jo žinotos vardu „O.“ moters) bei liudytojo S. ne visai teisingus parodymus apie jo provokavimą išnešti iš namų į gatvę narkotines medžiagas, t. y. apie jų bendravimą dar gerokai anksčiau iki jo sulaikymo dienos. Iš to teigia supratęs, kad teismui buvo labai svarbu, jog jis kartodamas savo parodymus, kaip kad darė ikiteisminio tyrimo metu save apkalbėdamas, sudarytų sąlygas teismui kuo greičiau užbaigti bylos nagrinėjimą. Jo detalūs ir išsamūs parodymai teismo posėdžio metu tam sutrukdė. Mano, kad tokios bylos nagrinėjimo aplinkybės jo atžvilgiu buvo įvertintos nepalankiai ir turėjo įtakos jo veikos teisiniam kvalifikavimui, bausmės skyrimui, kardomosios priemonės pakeitimui teismo salėje.

Anot E. Š., teisme apklausus liudytojais S. G. ir S., akivaizdžiai buvo matyti jau ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos S. G. parodymų nenuoseklumas. Tą, kad anonimas buvo pranešęs apie jo, t. y. E. Š., prekiavimą narkotinėmis medžiagomis, teismas nepagrįstai priėmė ir vertino kaip objektyvius įrodymus, įrodančius jo kaltę neva turėjus tikslą platinti narkotines medžiagas, t. y. teismas vertino parodymus priklausomai nuo liudytojų profesinės padėties, veiklos rūšies ir pobūdžio, todėl šia prasme neteisingai taikė visų asmenų lygybės prieš įstatymą konstitucinį principą bei BPK 6 str. deklaruotą lygybės principą. Teismas nekreipė dėmesio, kad tokie liudytojos S. G. parodymai yra nežinia iš ko išvestiniai, niekuo neparemti ir negali būti objektyviai patikrinti. Apelianto įsitikinimu, baudžiamojoje byloje nenustatytas nė vienas narkotinių medžiagų realizavimo (platinimo) konkretus faktas. Teigia, kad jis, t. y. E. Š., neturėjo jokio tikslo platinti narkotines medžiagas, t. y. perduoti jas kitų asmenų disponavimui, šias medžiagas jis įgijo savo reikmėms ir vartojo pats. Tą patvirtina jo apsvaigimo nustatymo medicinos aktas, liudytojų S. ir S. G. parodymai, kad sulaikymo metu jis buvo apsvaigęs. Rastos narkotinės medžiagos kiekis nėra didelis kiekis, paprastai teisminėje praktikoje įrodantis, jog pilietis užsiima jų prekyba. Šios faktinės aplinkybės objektyviai nepaneigia jo prisipažinimo neteisėtai disponavus narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti ir nepatvirtina prokuroro kaltinimų bei teismo išvadų turėjus tikslą jas platinti. Teisme jis teisingai nurodė galėjęs B. perduoti namuose užaugusio panašaus į kanapę augalo dalis, nes pabandžius jį rūkyti su cigaretės tabaku, jis neturėjo jokio poveikio – tą teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas B. Mano, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojo S. parodymus, kad kratų metu nebuvo pateikti nutarimai atlikti kratas, kad protokolas apie jo, t. y. E. Š., asmens kratą surašytas kompiuteriu VSAT būstinėje praėjus tik kelioms valandoms. Liudytojos N. Š. ir jo, E. Š., parodymų, kad nutarimus kratoms daryti tyrėja pateikė ir paskelbė tik apklausos dieną – apie 2010 m. kovo 17 d. – teismas nuosprendyje visiškai nenagrinėjo ir nevertino. Mano, kad tai rodo, jog nebuvo užtikrintas visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas, nebuvo pilnai įgyvendinti principai dėl asmenų lygybės sąlygų nagrinėjant bylą, dėl teismo nepriklausomumo nuo kokios nors įtakos bei dėl teismo nešališkumo ir visa tai turėjo įtakos jo veikos neteisingam kvalifikavimui.

Nuteistojo teigimu, apylinkės teismo nuosprendyje visiškai neanalizuoti jo teiginiai apie VSAT pareigūnės S. G. provokavimą parduoti jai narkotines medžiagas komunikuojant mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris yra užfiksuotas jo telefone – Nr. (duomenys neskelbtini). Ta aplinkybė, jog jį sulaikius nugabenus į VSAT patalpas, iš jo paimto mobiliojo ryšio telefono dingo visi komunikaciniai duomenys su „O.“, t. y. S. G. (išskyrus turimo kito mobiliojo ryšio telefono įrašą), apelianto manymu, įrodo pastarąją veikus neteisėtai ir provokuojančiai. Teisminio proceso metu bandant aiškintis dėl mobiliojo ryšio abonento priklausomybės, VSAT Šiaulių rinktinės operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas pateikė raštą, kad tokiu abonentiniu numeriu pareigūnai nesinaudoja. Kadangi šis asmuo nenurodė, kad minėtas abonento numeris minėtai įstaigai tiriamo įvykio laikotarpiu nepriklausė, mano, jog abejonės objektyvumu šia prasme išliko nepašalintos. Nors galimai šiandieną šių faktinių aplinkybių ir nebegalima objektyviai ištirti, tačiau tai nepadeda įrodyti jo kaltę padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.

Šalies argumentai

E. Š. prašo atsižvelgti ir į tai, kad pareigūnai S. G. ir S. nebuvo pareigūnai, kurie galėjo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jie teisme patys nurodė esantys operatyviniai darbuotojai. Ikiteisminio tyrimo veiksmus atliko tyrėja R. M., kuri pradėjo tyrimo veiksmus vėliau nei jie iš tikrųjų buvo pradėti – tik 2010 m. vasario 5 d. jos viršininkė J. K. savo tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto apylinkės prokuratūrai nurodė 2010 m. vasario 5 d. pradedanti ikiteisminį tyrimą. Teismas šias datas vertino kaip rašybos klaidą, nors tai nėra rašybos klaida – tai yra faktinė ir teisinga aplinkybė. Operatyvinės veiklos pareigūnai neatlieka ikiteisminio tyrimo veiksmų, juos atlieka kiti įgalioti tokius tyrimus atlikti pareigūnai. Atkreipia dėmesį į prokuratūros 2010 m. balandžio 7 d. raštą VSAT Šiaulių rinktinei dėl LR Generalinio prokuroro rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir įregistravimo tvarkos pažeidimų. Teigia, jog teismo išvada apie padarytą neva klaidą raštuose yra nepagrįsta ir neteisinga, dėl ko išlieka abejonių dėl atliktų proceso veiksmų teisėtumo ir teismo sprendimo tokių veiksmų rezultatus pripažinti tinkamais ir leistinais įrodymais baudžiamojoje byloje grindžiant jo kaltę dėl nusikaltimo, kurio jis nepripažįsta – dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis platinimo tikslu.

Žemesnės instancijos teismas

Nuteistojo teigimu, kai jis VSAT pareigūnų buvo sulaikytas ir uždarytas areštinėje, pirmos apklausos pertraukos metu pareigūnas S. jam patarė nekalbėti apie S. G. veiksmus, sakydamas, jog tokiu atveju jis turės mažiau nemalonumų ir nebus suimtas, t. y. bus paleistas, dėl ko taip ir nutarė elgtis bei apkalbėjo save, neva jis nešėsi narkotines medžiagas tikslu kam nors parduoti. Vėliau, bijodamas pareigūnų piktumo, šių parodymų nutarė nekeisti tikėdamasis, kad byla bus nutraukta. Teismo proceso metu jis pasakė visą tiesą kaip viskas vyko. Tačiau tą padaręs įsitikino, jog tai labai nepatiko nei teismui, nei iškviestiems apklausai liudytojams S. bei S. G.. Užklausus dėl mobiliojo ryšio abonento numerio priklausomybės, pastarieji teisme sakė, kad iki jo, t. y. E. Š., sulaikymo jie žinojo, kad jis pardavinėja narkotines medžiagas, taip pat nurodė, kad jo mama žinojusi apie jo elgesį su narkotinėmis medžiagomis, o jo tėvas kratos metu neva reiškė nepagrįstas žodines pretenzijas, kas yra visiška netiesa, nes jis savo veiksmus nuo savo mamos slėpė, o tėvas kratos metu namuose tiktai paklausė, ar pareigūnai turi orderį kratai daryti, į ką pastarieji aiškino viską turintys, tačiau nepateikė jokio dokumento, jis buvo pateiktas pasirašyti tik maždaug po dviejų savaičių. Apelianto įsitikinimu, tokie parodymai padėjo teismui nuteisti jį už nusikaltimą, kurio jis nepadarė – už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis tikslu jas platinti.

Šalies argumentai

Apelianto manymu, teismas nuosprendyje be pagrindo nurodė, kad jis kaltę pripažino iš dalies – jis pilnai pripažino kaltę tik dėl veikos neteisėtai įgijus fizinio asmens dokumentą bei laikius netikrą 100 litų kupiūrą. Tačiau neigia, jog šie daiktai pas jį atsirado dėl narkotinių medžiagų platinimo-realizavimo. Pažymi pilnai pripažįstantis kaltę, jog neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, kurios buvo paimtos kratos metu, tačiau šių medžiagų teigia neįgijęs tikslu platinti ir jų neplatino. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai jam sakė, kad išsiaiškinus bylą jam nebus jokios bausmės, nes jis viską pastariesiems papasakojo, kaip jiems tiko, t. y. negalvodamas apie pasekmes save apkalbėjo kaltindamas tokių medžiagų ankstesniu platinimu įvairiais būdais. Būdamas naivus jis manė, kad tyrėjai yra draugiški asmenys, nesiekiantys taikyti jam atsakomybę, nes jis patenkino pastarųjų norą - parodymuose sutiko nerašyti apie S. G. veiksmus. Kadangi pareigūnai jį paleido iš sulaikymo, visą laiką buvo geranoriški, todėl jis vėliau nebekreipė dėmesio į savo parodymų esmę, nereiškė pretenzijų dėl mobiliojo ryšio telefono aparate ištrintų susižinojimo su S. G. duomenų. Nesuvokdamas realių teisinių pasekmių, jis nesinaudojo teisinėmis konsultacijomis, kol tyrėja nenurodė jam susirasti advokatą ir atvykti susipažinti su bylos medžiaga, kuomet buvo užbaigtas ikiteisminis tyrimas. Nurodo nesutinkantis su teismo padarytu jo veiksmų teisiniu įvertinimu, mano kad jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir jam turėjo būti paskirta bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu.

Žemesnės instancijos teismas

Anot E. Š., teismas savo šališką nusistatymą jo atžvilgiu parodė ir nuosprendžio surašymo bei paskelbimo metu: ne tik pritaikė jam griežtesnį baudžiamojo kodekso straipsnį ir skyrė griežtą laisvės atėmimo bausmę, bet ir pakeitė jam kardomąją priemonę, jis buvo suimtas teismo salėje. Teismas, nustatydamas, kad jis nėra teistas, dirba ir mokosi, neįrašytas į jokias policijos įskaitas, sulaikymo metu pareigūnams prisipažino turįs narkotinių medžiagų, pats išėmęs iš kišenių atidavė turimas narkotines medžiagas bei bute kratos metu pats geranoriškai pateikė laikytas narkotines medžiagas ir kitus daiktus, kas įrodo jo teigiamą elgesį ir psichologinį santykį su neteisėtu elgesiu, pats sau prieštaraudamas padarė neteisingą išvadą, kad jis, E. Š., neva laukdamas paskelbto nuosprendžio įsiteisėjimo, darys naujus nusikaltimus. Mano, kad teismas tokį sprendimą priėmė dėl to, kad jis nesutiko ir toliau save apkalbėti.

Pasak nuteistojo, apylinkės teismo išvada, kad jis nebuvo nuoširdus, taipogi nepagrįsta. Teismas, turėdamas teigiamai jį, t. y. E. Š., charakterizuojančius duomenis, svarstė tik dėl griežto jo nubaudimo, neatsižvelgdamas į visus jo teigiamus socialinius pasiekimus – darbą, mokslą. Mano, kad teismas be pagrindo jo atžvilgiu netaikė Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatų ir neskyrė jam bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu. Apelianto įsitikinimu, teismui buvo pagrindas pripažinti jį kaltu tik pagal BK 259 str. 1 d. – dėl to, kad jis gabeno (nešėsi) neteisėtai įgytas narkotines medžiagas, o dalį jų laikė namuose. Jokių objektyvių ir nenuginčijamų duomenų apie šių medžiagų platinimą nėra, jis niekam jų nepardavė ir nesiūlė įsigyti. Be to, tai, kad jo daryta veika buvo nutraukta atitinkamu momentu, reiškia, kad neteisėtos veikos jis toliau nebedarė, kas taip pat teisine prasme yra pagrindas teismui neskirti jam griežtos realios laisvės atėmimo bausmės. Teismas, neatsižvelgęs į minėtas aplinkybes, ne tik nepagrįstai kvalifikavo jo veiksmus pagal griežtesnį baudžiamąjį įstatymą, bet ir paskyrė jam aiškiai per griežtą bausmę, tuo pademonstruodamas savo šališkumą jo atžvilgiu.

Be to, teismas, neteisingai kvalifikavęs jo veiką, priėmė dar vieną neteisingą sprendimą – sunaikinti jo būste buvusius daiktus – kartotinę dėžutę su 600 vnt. polietileninių naujų nenaudotų paketėlių ir rūkomąjį popierių. Kadangi iš kratos protokolo akivaizdžiai matyti, jog šie dalykai buvo rasti atskirai nuo laikytų narkotinių medžiagų, tyrimo metu nenustatyta, kad juose buvo laikomos narkotinės medžiagos, mano, kad šie daiktai be pagrindo teismo sprendimu yra pripažinti daiktais, susijusiais su nusikalstama veika ir teismo sprendimas juos sunaikinti yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.

Apelianto manymu, teismas jam neteisingą bausmę paskyrė dar ir dėl to, kad nesivadovavo Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nuostatomis, įpareigojančiomis teismą vertinti ne tik nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veikos motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kitus aspektus, bet ir kaltininko asmenybę. Asmenybės vertinimas yra susijęs su teismo išvada, ar iš to paties kaltinamojo galima ateityje tikėtis naujų nusikaltimų padarymo, ar yra galimybė ir pagrindas manyti jog ateityje nebus pažeidžiamas įstatymas ir asmuo nebenusikals. Nuteistojo įsitikinimu, savo elgesiu jis negalėjo sudaryti teismui pagrindo išvadoms, kad iš jo galima tikėtis naujų nusikalstamų veikų darymo. Šiuo atveju teismas, teigiamai vertindamas jo asmenybę, tuo pačiu paskyrė jam akivaizdžiai per griežtą galutinę bausmę rūšies ir dydžio prasmėmis, tuo psichologiškai jį gniuždydamas.

Atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimas dėl jo veikos kvalifikavimo neteisėtai disponavus narkotine medžiaga platinimo tikslu, nuosprendyje nėra tinkamai argumentuotas ir motyvuotas, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas ir teismų praktika. Teigia, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, jo atžvilgiu priimdamas sprendimą, surašydamas nuosprendį, pažeidė Lietuvos Respublikos BK 1 str. 1 d., 2 str. 3 d., BPK 1 str. l d., 6 str. ir 7 str., 20 str., 44 str. 5 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d., 307 str. nuostatas dėl būtinumo saugoti ir ginti piliečių teises ir interesus, dėl būtinybės bausti pagal konkretų baudžiamą įstatymą tiktai nusikaltimą padariusį asmenį, dėl tinkamo įstatymų pritaikymo baudžiamo proceso metu, dėl visų piliečių prieš įstatymą lygybės principo ir rungimosi principo įgyvendinimo, dėl įrodymų tinkamo ir leistino rinkimo, pripažinimo pagrįstumo, jų teisingo pagal įstatymo taisykles vertinimo, dėl nešališko ir nepriklausomo teismo teisingo bylos išnagrinėjimo, dėl būtinumo priimti nuosprendį remiantis tiktai esamais objektyviais išnagrinėtais įrodymais, dėl tinkamo nuosprendžio surašymo priimant sprendimus dėl veikos kvalifikavimo, dėl kaltės įrodymų, dėl įkalčių likimo ir kitų klausimų išsprendimo, kas įtakojo netinkamą ir nepagrįstą baudžiamojo įstatymo – Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. – taikymą ir šio ginčijamo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą bei akivaizdžiai per griežtos realios laisvės atėmimo bausmės skyrimą, taip pat neteisingą kitų klausimų išsprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus ir jam teisingai paskyrė bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl nuteistojo E. Š. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 d.

Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas jo nusikalstamą veiką turėjo kvalifikuoti ne pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., o pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., nes narkotinių medžiagų jis įsigijo savo reikmėms ir vartojo pats, neturėdamas tikslo šias medžiagas platinti.

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako asmuo neteisėtai gaminęs, perdirbęs, įgijęs, laikęs, gabenęs ar siuntęs narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba šias medžiagas pardavė ar kitaip platino. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių ir tikslas minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2007, 2K-781/2007, 2K-4/2009, 2K-36/2009, 2K-75/2009). Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Nusikaltimas yra baigtas, kai asmuo padaro bent vieną iš įstatymo dispozicijoje numatytų veikų, turėdamas tikslą narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti arba kitaip platinti. Nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai glaudžiai susiję su objektyviaisiais, o kaltės turinys, veiklos tikslai, atskleidžiami ne tik kaltinamojo parodymais, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316/2010).

Lietuvos Aukščiausio Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“ 14 punkte išaiškinta, kad pardavimas – tai vienas iš psichotropinių ar narkotinių medžiagų, taip pat pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) platinimo būdų. Tai medžiagų perdavimas kitam asmeniui už tam tikrą pinigų sumą. Kitokiu platinimu laikomas psichotropinių ar narkotinių medžiagų ir pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, duodant paskolą ir pan.

Nors nuteistasis E. Š. teigia neturėjęs tikslo platinti narkotines medžiagas, pastarojo kaltė disponavus narkotine medžiaga turint tikslą parduoti, yra įrodyta jo paties parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojų A. B., R. S., S. G. parodymais, kitais ištirtais ir, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatos, jų visumoje įvertintais įrodymais.

Iš nuteistojo E. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (šie parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme), matyti, kad jis savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai. Apklausiamas 2010 m. vasario 5 d., t. y. kitą dieną po įvykio, E. Š. paaiškino, kad jis 2 ar 3 metus vartoja narkotines medžiagas – kanapes. Nurodė šios narkotinės medžiagos įsigydavęs iš nepažįstamo asmens prie (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kanapes jis parsinešdavo į namus ir laikydavo savo kambaryje tarp rašomojo stalo ir sienos. Kanapių jis pats kasdien surūkydavo apie 1 g, taip pat jų parduodavo savo draugams. Kad jis turi kanapių, jo draugai sužinodavo vieni per kitus ir prašydavo parduoti, jis pats kanapių niekam primygtinai nesiūlydavo. Iš nusipirktų 30 g kanapių, savo draugams per dvi savaites jis parduodavo maždaug 15 g. Parduodavo po 30-35 Lt už gramą. Žino tik draugų vardus: N., M., R., I., šeši vaikinai M. vardu ir kt. Daugelio vaikinų vardai įrašyti iš jo paimtame telefone. 2010 m. vasario 4 d. apie 18 val. jis pasiėmė apie 5 g kanapių, kuriuos sudėjo į 6 polietileninius maišelius po 1 ir po 0,5 g ir išėjo į kiemą, galvodamas, kad jeigu sutiks draugų, kurie norės iš jo pirkti kanapių, jas parduos. Jam nuėjus prie geltono kioskelio, esančio prie (duomenys neskelbtini) namo, prie jo priėjo du žmonės – vyras ir moteris, kurie prisistatė esantys policijos pareigūnai ir atlikę jo asmens apžiūrą rado minėtus polietileninius maišelius su kanapėmis. Kratos metu pareigūnai rado daugiau kanapių (t. 1, b. l. 35-36). 2010 m. kovo 29 d. apklausos metu E. Š. papildomai paaiškino, kad 100 Lt nominalo netikrą kupiūrą, kuri pas jį buvo rasta kratos metu, jis gavo kaip užmokestį už parduotus 3 g kanapių. Taip pat nurodė, kad jo mobiliajame telefone yra išlikusios jo draugų M., E., L., I., A. B., K., A., A. M., Š. žinutės, t. y. išlikusios žinutės draugų, kurie iš jo po vieną ar po keletą kartų yra iš jo pirkę kanapių (t. 1, b. l. 39-40). Apklausiamas įtariamuoju 2010 m. gegužės 10 d. E. Š. dar kartą visiškai prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas, dėl kurių jam pareikštas įtarimas ir nurodė, kad A. B. tapatybės kortelę jis galėjo paimti kaip užstatą už paskolintus pinigus arba už parduotas kanapes, jei pastarasis neturėjo pinigų už jas susimokėti. Kanapes A. B. jis galėjo parduoti tris kartus (t. 1, b. l. 119). Savo kaltę E. Š. visiškai pripažino ir visus anksčiau duotus parodymus E. Š. patvirtino apklausos, atliktos 2010 m. gegužės 15 d., metu (t. 1, b. l. 156). Taigi, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas net keturis kartus, E. Š. visų apklausų metu visiškai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus ir nuosekliai nurodė esmines jų padarymo aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu A. B., apklausiamas kaip liudytojas apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, paaiškino, kad iš savo draugo V. sužinojęs, kad pastarasis pažįsta E., kuris pardavinėja „žolę“, ir gavęs pastarojo telefono numerį, parašė jam žinutę, kurioje nurodė, kad yra V. draugas ir jam reikia pusės gramo „žolės“. Tai buvo rudenį. E. jam atrašė, kad jis ateitų prie geltono kioskelio, esančio prie (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos. Jam ten nuėjus, prie kioskelio atėjo „reperiškai“ apsirengęs vaikinas, kuris padavė į mažą polietileninį maišelį sudėtą „žolę“. Už ją jis E. sumokėjo 20 Lt. Apie Naujuosius metus jis E. vėl parašė žinutę, kurioje nurodė, kad jam reikia 1 g žolės, taip pat parašė, kad šiuo metu jis pinigų neturi, tačiau gali užstatyti savo asmens tapatybės kortelę. E. su tuo sutikus, jie vėl susitiko prie to paties kioskelio ir E. jam padavė į polietileninį maišelį supakuotą „žolę“, o jis, t. y. A. B., padavė pastarajam savo asmens tapatybės kortelę. 2010 m. pradžioje jis vėl susitiko su E. ir iš jo už 20 Lt nusipirko 0,5 g „žolės“ (t. 1, b. l. 108-109). Abejoti minėto liudytojo parodymų teisingumu kolegija neturi pagrindo, nes iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes jis nurodė ir kitų apklausų metu. Antrą kartą apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu A. B. nurodė analogiškas aplinkybes, t. y. dar kartą patvirtino tris kartus pirkęs iš E. „žolės“, o tuomet kai neturėjo pinigų, užstatęs už „žolę“ savo asmens tapatybės kortelę (t. 1, b. l. 150-151). Tokias pat narkotinių medžiagų įgijimo iš E. Š. aplinkybes liudytojas A. B. nurodė ir teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 12-13).

Nuteistojo E. Š. kaltė neteisėtai disponavus narkotine medžiaga turint tikslą ją parduoti įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Liudytoju apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas A. V. parodė, kad E., kurio pavardę – Š. – sužinojo tik iš nutarimo apklausti jį specialiuoju liudytoju, jis pažįsta 5-6 metus, žino, kad pastarasis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje ties geltonos spalvos kiosku. 2009 metų kovo – birželio mėnesiais jis yra pirkęs iš E. Š. „žolės“, t. y. kanapių. Tuo laikotarpiu „žolę“ jis pirko 5-8 kartus, visada su E. Š. susitikdavo prie geltono kiosko (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tai, kad E. Š. pardavinėja „žolę“, jis galėjo sužinoti iš savo ir pastarojo bendrų draugų. Kanapes jis visada pirkdavo po 1 g, E. Š. jas jau būdavo supakavęs į polietileninį užspaudžiamą pakelį. Mokėdavo 30 Lt už 1 gramą (t. 1, b. l. 131). Analogiškas narkotinių medžiagų įsigijimo, t. y. pirkimo, iš E. Š. aplinkybes liudytojas A. V. nurodė ir antrosios apklausos metu bei savo atvirame prisipažinime (t. 1, b. l. 111, 148-149).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinės Šiaulių užkardos operatyvinės veiklos poskyrio vyresnioji specialistė S. G., ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja (parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme) paaiškino, kad 2010 m. sausio mėnesio pabaigoje buvo gautas anoniminis telefoninis pranešimas, kad prie geltonos spalvos kioskelio, esančio (duomenys neskelbtini) namo kieme, Šiauliuose, jaunuolis, apsirengęs repo stiliaus rūbais ir „dredais“ suveltais plaukais, prekiauja „žole“, t. y. narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis. 2010 m. vasario 4 d. apie 18 val., ji kartu su R. S., nuvyko prie minėto kiosko, o kiti pareigūnai – S. B., D. G. ir L. M. buvo netoli šio kiosko tikslu užkirsti kelią galimam asmens, prekiaujančio kanapėmis, pabėgimui iš sulaikymo vietos bei kitiems netikėtiems veiksmams. Jiems prie kiosko atvykus apie 18 val., po kurio laiko prie šio kiosko priėjo maždaug 20 metų amžiaus vaikinas, panašus į apibūdintą asmenį. Jiems, t. y. R. S. ir jai, priėjus prie minėto vaikino ir prisistačius pasienio pareigūnais, jaunuolis elgėsi ramiai, tuomet kiti pareigūnai taip pat priėjo arčiau ir buvo atlikta vaikino asmens krata. Asmens kratos matu pas E. Š. buvo rasta ir paimta 6 polietileniniai paketėliai su augalinės kilmės medžiaga, panašia į kanapes ir jų dalis. Vizualiai matėsi, kad narkotinės medžiagos buvo apie 5 gramus. Pas vaikiną taip pat buvo rasti pinigai – 380 Lt bei kito asmens – A. B. – asmens tapatybės kortelė. Tuojau po to nuvykus pas E. Š. į jo namus adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, buvo rasti ir paimti polietilenai maišeliai, kuriuose vizualiai buvo tokia pat augalinė medžiaga, maišelių galėjo būti 7. Taip pat buvo rastos elektroninės svarstyklės, medinė rūkymo kolba, kiti įrenginiai, skirti rūkymui ar cigarečių sukimui, tušti polietileniniai maišeliai, kompiuterio blokas. Visi daiktai, susiję su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kratos metu buvo paimti, o E. Š. buvo pristatytas į VSAT Šiaulių rinktinės patalpas apklausai. Dar kartą, maždaug po 4 dienų, E. Š. namuose atlikus kratą, nieko nebuvo rasta (t. 1, 138-139). Į teisiamąjį posėdį E. Š. gynėjo prašymu iškviesta ir liudytoja apklausta S. G. nurodė analogiškas E. Š. sulaikymo aplinkybes, dar kartą patvirtino, kad tai, jog E. Š. prekiauja narkotinėmis medžiagomis, telefonu pranešė anonimas. Užtikrino su E. Š. iki pastarojo sulaikymo telefonu nebendravusi, su juo anksčiau nesusitikinėjusi, 2010 m. sausio mėnesio pabaigoje automobiliu „VW Golf“ susitikti su E. Š. nevažiavusi. Taip pat paaiškino, kad telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) jai nėra žinomas (t. 2, b. l. 30-31). Kadangi liudytojos S. G. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, nuteistojo E. Š. skundo argumentai, kad liudytojos S. G. parodymai jau ikiteisminio tyrimo metu buvo nenuoseklūs, teismas juos vertino priklausomai nuo liudytojos profesinės padėties, atmetami kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino jų visumoje ir liudytojos S. G. parodymais vadovavosi tiek, kiek jie juos patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai.

Atsakant į nuteistojo skundo argumentą, kad liudytojos S. G. parodymai yra nežinia iš ko išvestiniai, pažymima, kad teisės doktrinoje išvestiniais laikomi įrodymai, gauti iš kito šaltinio – tai parodymai apie dalykus, girdėtus iš kitų asmenų, dokumentų nuorašai ir kt. Šiuo atveju liudytojos S. G. parodymai negali būti laikomi išvestiniais, nes byloje surinkti duomenys liudija, jog S. G., turėdama informacijos, kad E. Š. prekiauja narkotinėmis medžiagomis ir gavusi vadovo nurodymą šią informaciją patikrinti, pati dalyvavo sulaikant E. Š. bei atliekant jo asmens kratą ir kratą pastarojo gyvenamojoje vietoje.

Provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinosi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti (Operatyvinės veiklos įstatymo 6 str. 5 d.). Nors E. Š. nurodo, kad su S. G., kuri buvo jam prisistačiusi „O.“ vardu, jis bendravo dar iki jo sulaikymo dienos ir pastaroji mobiliojo ryšio telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) provokavo jį parduoti jai narkotines medžiagas, šiuos apelianto teiginius patvirtinančių įrodymų nėra. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, jog S. G. nuteistojo nurodytų veiksmų neatliko.

Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas pareigūnas R. S. paaiškino, kad S. G. turėjo informacijos apie tai, jog E. Š. prekiauja narkotinėmis medžiagomis, jie žinojo, kad vyksta prekyba, žinojo konkretų asmenį ir tikrino informaciją. Patvirtino, kad E. Š. buvo sulaikytas 2010 m. vasario 4 d. prie kiosko, esančio prie (duomenys neskelbtini) namo, ir jis, t. y. R. S., kartu su S. G. bei kitais operatyvinio skyriaus darbuotojais, atliko pastarojo asmens kratą. Asmens kratos protokolas galėjo būti surašytas grįžus po kratos į būstinę. Atlikus kratą E. Š. bute, kratos protokolą jis surašė pastarojo namuose. Kodėl įrašyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2010 m. vasario 5 d., nurodė negalintis paaiškinti, mano, kad tai galėjo būti techninė klaida. Taip pat parodė apie E. Š. apklausą 2010 m. vasario 5 d. nieko nežinantis, šioje apklausoje pas tyrėją R. M. nedalyvavęs. Patvirtino, jog apklausos metu į kabinetą jis nebuvo užėjęs, jokios įtakos niekam nedarė, nieko nesakė. Iki sulaikymo jis su E. Š. nebendravo, su S. G. automobiliu „VW Golf“, kad pastaroji susitiktų su E. Š., nevažiavo. Kam priklauso telefono abonentas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), nežino, tai ne jų tarnybos telefono numeris (t. 2, b. l. 29-30).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti VSAT Šiaulių rinktinės Šiaulių užkardos operatyvinės veiklos poskyrio vyriausieji specialistai L. M. ir S. B. taip pat parodė (šie parodymai ištirti teisme), kad 2010 m. vasario 4 d. apie 18 val., pagal vyresniosios specialistės S. G. turimą informaciją jie kartu su kitais operatyvinės veiklos poskyrio specialistais, t. y. D. G., R. S. bei pačia S. G. stebėjo aplinką netoli kiosko, esančio (duomenys neskelbtini) namo kieme, Šiauliuose, dėl asmens, kuris prie minėto kiosko prekiauja narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis – patikrinimo ir sulaikymo. Apie 18.30 val. prie kiosko priėjus apie 20 metų amžiaus vaikinui, S. G. su juo pradėjo pokalbį, tuomet priėjo ir jie, t. y. L. M. ir S. B. bei D. G. ir R. S.. Vaikino asmens kratos metu buvo rasti ir paimti 6 polietileniniai paketėliai su augalinės kilmės medžiaga, panašia į kanapes ir jų dalis, taip pat buvo rasti pinigai ir kito asmens tapatybės kortelė. Po to jie nuvyko pas E. Š. į namus adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kur atliko kratą. Kratos metu bute buvo rasti ir paimti polietileniniai maišeliai su augaline medžiaga, panašia į rastą asmens kratos metu, taip pat buvo rastos elektroninės svarstyklės, medinė rūkymo kolba, kiti rūkymui ir cigarečių sukimui skirti įrenginiai, tušti polietileniniai maišeliai bei 100 Lt kupiūra, kuri atrodė esanti netikra (t. 1, b. l. 140-141, 142-143).

Nors, E. Š. nurodė, kad S. G. provokavo jį parduoti narkotines medžiagas skambindama mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), šį nuteistojo teiginį patvirtinančių duomenų byloje nėra. Siekiant išsiaiškinti šią aplinkybę, į teisiamąjį posėdį buvo iškviesti ir liudytojais apklausti VSAT Šiaulių rinktinės Šiaulių užkardos operatyvinės veiklos poskyrio vyriausieji specialistai S. G. bei R. S., taip pat minėtos įstaigos vadovo buvo užklausta, ar šios įstaigos darbuotojai naudojasi mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip jau buvo minėta aukščiau, teisiamajame posėdyje S. G. ir R. S. paaiškino, kad su E. Š. iki pastarojo sulaikymo telefonu nebendravo, telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) jai nėra žinomas (t. 2, b. l. 30-31). Tą, kad iki E. Š. sulaikymo su juo nebendravo, kam priklauso telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), nežino, nurodė ir pareigūnas R. S.. Pastarasis taip pat patvirtino, kad minėtas telefono numeris nėra jų tarnybos numeris (t. 2, b. l. 29-30). VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Šiaulių rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus viršininko pažymoje nurodyta, kad VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Šiaulių rinktinės darbuotojai mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), nesinaudoja. Taigi, esant tokioms aplinkybėms teigti, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu liko nepašalintos abejonės, susijusios su E. Š. nurodomu bendravimu su S. G. mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), nėra jokio pagrindo. Apelianto teiginys, kad jį sulaikius ir nugabenus į VSAT patalpas, iš jo paimto mobiliojo ryšio telefono dingo visi komunikaciniai duomenys su „O.“, t. y. S. G., yra deklaratyvus, todėl atmetamas kaip nepagrįstas.

Nepagrįstu laikytinas ir apelianto skundo argumentas, kad jis ikiteisminio tyrimo metu save apkalbėjo bijodamas pareigūnų piktumo bei dėl to, kad pirmosios apklausos metu R. S. jam patarė nekalbėti apie S. G. veiksmus, sakydamas, jog tokiu atveju jis nebus suimtas. Kaip jau buvo pastebėta, įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu E. Š. buvo apklausiamas net keturis kartus, visų apklausų meti jis dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų kaltu prisipažino, nurodė jų padarymo aplinkybes ir savo parodymus patvirtino parašu bei žodžiais „perskaičiau, surašyta teisingai“ (t. 1, b. l. 35-36, 39-41, 119, 156), jokių pastabų dėl apklausos protokolų nepareiškė, pareigūnų veiksmų neskundė. Be to, liudytoju teisiamajame posėdyje apklaustas pareigūnas R. S. patvirtino, jog apklausos metu į kabinetą jis nebuvo užėjęs, jokios įtakos niekam nedarė, nieko nesakė (t. 2, b. l. 29-30).

Kolegijos nuomone, apeliantas be pagrindo savo skunde pažymėjo, kad pareigūnai S. G. ir R. S. nebuvo pareigūnai, kurie galėjo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 18 str. 1 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, kuris šios įstaigos ar jos padalinio vadovo ar jų įgaliotų asmenų pavedimu atlieka Baudžiamojo proceso kodekso numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 165 str. 1 d., ikiteisminio tyrimo įstaiga taip pat yra ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Esant tokioms aplinkybėms, t. y. atsižvelgiant į tai, jog S. G. yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinės Šiaulių užkardos operatyvinės veiklos poskyrio vyresnioji specialistė, o R. S. – šio poskyrio vyriausiasis specialistas, t. y. abu minėti asmenys yra ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantys pareigūnai šios įstaigos ar jos padalinio vadovo ar jų įgaliotų asmenų pavedimu privalantys atlikti ir atliekantys Baudžiamojo proceso kodekso numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus, apelianto skundo argumentas, kad S. G. bei R. S. nebuvo pareigūnai, galėję atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, atmetamas kaip nepagrįstas. Kadangi ikiteisminio tyrimo pareigūnės S. G. tarnybinis pranešimas liudija, kad tyrimas E. Š. baudžiamojoje byloje buvo pradėtas 2010 m. vasario 4 d., ką patvirtina ir ant tarnybinio pranešimo esanti tos pačios dienos Šiaulių rinktinės vado pavaduotojo G. Š. rezoliucija S. G., R. S. ir R. M. pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą pagal BK 260 str. 1 d., bei 2010 m. vasario 4 d. spaudas su informacijos apie nusikalstamą veiką, kitus teisės pažeidimus ir įvykius, registravimą, daroma išvada, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas būtent 2010 m. vasario 4 d., o ne 2010 m. vasario 5 d., kaip teigiama apeliaciniame skunde. Todėl pranešime prokuratūrai apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodytą datą – 2010 m. vasario 5 d. apylinkės teismas pagrįstai vertino kaip šį dokumentą ruošusio pareigūno klaidą.

Bylos duomenys liudija, kad E. Š. jo teisė nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją buvo išaiškinta iš karto jį sulaikius Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka (t. 1, b. l. 24), ši teisė, taip pat tai, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, turi teisę nemokamai gauti teisinę pagalbą, jam buvo išaiškinama prieš kiekvieną apklausą (t. 1, b. l. 33, 37, 117, 154). Kadangi byloje esantys protokolai dėl gynėjo atsisakymo patvirtina, kad E. Š. savo iniciatyva raštu atsisakė gynėjo pagalbos, teigti, kad pastarasis save apkalbėjo, nes neturėjo gynėjo, nesinaudojo teisinėmis konsultacijomis ir nesuvokė teisinių pasekmių, taip pat nėra pagrindo.

E. Š. kaltė neteisėtai disponavus narkotine medžiaga turint tikslą ją parduoti, įrodyta ir kitais byloje surinktais, ištirtais ir įvertintais įrodymais.

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra prie metalinio geltonos spalvos prekybos kiosko, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namo kieme, šio kiosko rytinėje pusėje stovėjęs asmuo prisistatė E. Š. (t. 1, b. l. 14-18).

Asmens kratos protokolas patvirtina, kad E. Š. striukės kišenėse rasti ir paimti 6 polietileniniai paketėliai su augalinės kilmės medžiaga, iš kelnių galinės kišenės paimta piniginė, kurioje rasta A. B. vardu išduota asmens tapatybės kortelė (t. 1, b. l. 19).

2010 m. vasario 4 d. kratos protokolas liudija, kad pas E. Š. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, buvo rasta ir paimta: 8 polietileniniai paketėliai su augalinės kilmės, medžiaga, maišelis su 4 vnt. polietileninių paketėlių, svarstyklės „Fakt“, medinė rūkymo kolba, 100 Lt nominalo kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini), metalinė blizgi pypkė, medžio imitacijos pypkė, įrenginys sukti cigaretėms, cigarečių sukimo popierius, mobiliojo ryšio telefonas „Ericsson W200i“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM „labas“ kortele, kartoninė dėžutė su 6 pakuotėmis polietileninių paketėlių, kompiuterio sisteminis blokas „COLORit“ ( t. 1, b.1. 22-23).

Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto skundo argumentai, kad kratos buvo atliktos pažeidžiant įstatymo reikalavimus: kratų metu nebuvo pateikti nutarimai atlikti kratas, protokolas apie jo, t. y. E. Š., asmens kratą surašytas kompiuteriu VSAT būstinėje praėjus tik kelioms valandoms, pareigūnai, atlikdami jo bute kratą, nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio, kad jie turi orderį kratai, nutarimai dėl kratos jam buvo pateikti tik po dviejų savaičių, yra nepagrįsti. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, E. Š. asmens krata buvo atlikta įvykio vietoje 2010 m. vasario 4 d., 18. 32 val., šį protokolą pasirašė ir pats E. Š., dėl minėto procesinio veiksmo jis pastabų nepareiškė, pareigūnų veiksmų neskundė (t. 1, b. l. 19). Nors krata turi būti daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, tačiau neatidėliotinais atvejais krata gali būti daroma ir ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu, tik šiuo atveju per tris dienas nuo kratos atlikimo turi būti gaunamas ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas dėl kratos darymo teisėtumo (BPK 145 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos BPK 149 str. 9 d. nustatyta, jog dėl kratos ar poėmio surašomas protokolas. Kadangi bylos medžiaga liudija, jog krata E. Š. gyvenamosiose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, 2010 m. vasario 4 d. nuo 19 val. iki 19.28 val. buvo atliekama paskelbus E. Š. 2010 m. vasario 4 d. nutarimą, o 2010 m. vasario 6 d. krata buvo daroma paskelbus pastarajam 21010 m. vasario 6 d. nutarimą daryti kratą, ką patvirtina minėtuose nutarimuose bei kratos protokoluose esantys E. Š. parašai ( t. 1, b. l. 21, 22-23, 48, 49-50), be to, nutarimai daryti kratą nepažeidžiant Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų 2010 m. vasario 8 d. rezoliucijomis buvo patvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjo, kolegija daro išvadą, jog laikyti šiuos procesinius veiksmus neteisėtais nėra pagrindo. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tuo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno R. S. nutarimu atlikus kratą 2010 m. vasario 4 d. vakare ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas dėl kratos darymo teisėtumo buvo gautas 2010 m. vasario 8 d., baudžiamojo proceso teisės normos, tarp jų – BPK 100 str. 4 d. pažeistos nebuvo, kadangi įstatymo numatytas trijų dienų apskundimo terminas baigėsi 2010 m. vasario 7 d., o ši diena buvo sekmadienis, t. y. nedarbo diena.

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta dėžutė su 6 pakuotėmis po 100 vnt. polietileninių užspaudžiamų maišelių, prietaisas cigaretėms sukti, dėžutė su rūkomojo popieriaus ritinėliu (t. 1, b. l. 75-76).

Mobiliojo ryšio telefono „Sony Ericsson W200i“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele IMSI (duomenys neskelbtini), abonento Nr. (duomenys neskelbtini), paimto kratos E. Š. bute adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, metu, apžiūros protokolas patvirtina, kad E. Š. telefonu bendravo su savo apklausų metu nurodytais asmenimis, jo telefone yra išlikusios SIM žinutės „Galiu akinius sawa užstatu palikt“, „Zdr, susitikt galesim ? Reiktu pusikes“, „Turi ?“, „Turesi ?“ ir kt. (t. 1, b. l. 77-80).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje konstatuota, kad sausa, susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš šešių plastikinių maišelių, 2010-02-04 asmens kratos metu rastų pas E. Š., yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios bendroji masė yra 3,44 g; sausa, susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš užrišto plastikinio maišelio bei septynių plastikinių maišelių, 2010-02-04 kratos metu rastų E. Š. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., yra narkotinė medžiaga - kanapės (ir jų dalys), kurios bendroji masė yra 23,22 g; ant elektroninių svarstyklių su užrašu „FAKT“, 2010-02-04 kratos metu rastų E. Š. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., paviršių rasti narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) ar kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakai; ant vandens pypkės (kaljano) su aplikacija, 2010-02-04 kratos metu rastos E. Š. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., vidinių paviršių rasti narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) ar kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakai; ant metalinės pypkės, 2010-02-04 kratos metu rastos E. Š. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., vidinių paviršių rasti narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) ar kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakai; ant medinės vandens pypkės (kaljano), 2010-02-04 kratos metu rastos E. Š. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., vidinių paviršių rasti narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) ar kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakai; ant bespalvio plastikinio uždaromo maišelio, kuriame supakuoti keturi nenaudoti bespalviai plastikiniai uždaromi maišeliai, 2010-02-04 kratos metu rasto E. Š. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., vidinių paviršių rasti narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) ar kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakai ( t. 1, b.l. 133-137).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir nuosprendyje pateikė išsamius jų vertinimo motyvus. Apelianto skundo argumentas, kad teismas siekė pilno ir besąlygiško jo prisipažinimo dėl visų kaltinimuose ir kaltinamajame akte aprašytų aplinkybių, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, liudytojų parodymus vertino nesilaikydamas visų asmenų lygybės prieš įstatymą principo, BPK 6 str. reikalavimų, yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, todėl negali būti pripažįstamas teisingu.

Kadangi bylos medžiaga liudija, kad E. Š. dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino tik iš dalies (t. 2, b. l. 11), nurodė, kad prisipažįsta narkotines medžiagas įsigijęs ir laikęs, tačiau neprisipažino jas pardavinėjęs, t. y. pripažino tik dalį savo nusikalstamų veiksmų, teismas skundžiamame nuosprendyje pateikdamas motyvus dėl pastarojo kaltės neteisėtai disponavus narkotinėmis medžiagomis, pagrįstai nurodė, kad E. Š. teisme kaltu prisipažino iš dalies (t. 2, b. l. 41).

Remiantis tuo, kas išdėstyta ir atsižvelgiant į tai, kad asmens kratos metu pas E. Š. buvo rasti ir paimti 6 polietileniniai paketėliai su augalinės kilmės medžiaga, kuri, kaip nustatyta specialisto išvadoje, yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios bendroji masė 3,44 g, kratos E. Š. bute metu rasti 8 polietileniniai paketėliai su augalinės kilmės medžiaga, kaip nustatyta, narkotine medžiaga - kanapėmis (ir jų dalimis), kurios bendroji masė 23,22 g, maišelis su 4 vnt. polietileninių paketėlių, elektroninės svarstyklės „Fakt“, net 600 vnt. užspaudžiamų polietileninių maišelių, o specialisto išvadoje nurodyta, kad ant užrišto plastikinio maišelio, septynių plastikinių maišelių bei svarstyklių paviršių rasti narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) ar kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakai, kas leidžia daryti išvadą, jog pas E. Š. rastos narkotinės medžiagos buvo sveriamos ir pakuojamos bei ruošiamos parduoti ar kitaip platinti, kolegijai nekyla abejonių dėl E. Š. kaltės neteisėtai disponavus narkotinėmis medžiagomis tikslu jas parduoti, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. Kvalifikuoti apelianto nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. nėra teisinio pagrindo.

Nors iš medicininės apžiūros apsvaigimui nustatyti akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. Š. 2010-02-04 20 val. buvo vartojęs 9-karboksitetrahidrokanabinolį (t. 1, b. l. 120), tai pastarojo kaltės padarius BK 260 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, nepaneigia.

Atsakant į nuteistojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo liudytoju teisme apklausti O. G., galėjusį patvirtinti jog S. G. provokavo jį išnešti į gatvę narkotines medžiagas, atkreipiamas dėmesys, kad teismas, vertindamas bei svarstydamas pateiktus prašymus, pagrįstai vadovavosi kriterijumi, ar šie prašymai turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Minėtas E. Š. prašymas buvo atmestas motyvuotai – konstatavus, kad liudytoją prašoma kviesti paaiškinti aplinkybes apie sausio 25 d., kuri E. Š. nėra inkriminuota (t. 2, b. l. 31).

Apelianto skundo argumentai, kad teismo sprendimas dėl jo veikos kvalifikavimo neteisėtai disponavus narkotine medžiaga platinimo tikslu, nuosprendyje nėra tinkamai argumentuotas ir motyvuotas, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas ir teismų praktika, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, jo atžvilgiu priimdamas sprendimą ir surašydamas nuosprendį, pažeidė Lietuvos Respublikos BK 1 str. 1 d., 2 str. 3 d., BPK 1 str. l d., 6 str. ir 7 str., 20 str., 44 str. 5 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d., 307 str. nuostatas laikytini deklaratyviais ir dėl to atmestini. Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad byloje surinkti įrodymai yra tinkamai ištirti, išanalizuoti ir įvertinti visų bylos duomenų kontekste, nuosprendis surašytas nepažeidžiant nei Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą nuostatų.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. Š. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. Š. padarė tris nusikalstamas veikas, kurių dvi priskiriamos apysunkių, o viena – sunkių nusikaltimų kategorijai, visos nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgė ir į kaltininko asmenybę, t. y. į tai, kad E. Š. anksčiau nebuvo teistas (t. 1, b. l. 91), tačiau yra baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 96), atsižvelgė ir į tai, kad pastarasis charakterizuojamas patenkinamai, į policijos įskaitą neįrašytas (t. 1, b. l. 94), yra jauno amžiaus, mokosi (t. 2, b. l. 4, 5), dirba (t. 2, b. l. 3). Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytam bausmės skyrimo motyvui, kad BK 260 str. numatytos veikos pavojingumas kelia ypatingą grėsmę visuomenei bei pažymi, jog neteisėta veikla, susijusia su psichotropinių medžiagų platinimu, sukeliami ne tik labai žalingi padariniai žmonių sveikatai, bet ir padaroma žala visuomeniniams santykiams, ekonominėms, dorovinėms ir kitoms socialinėms vertybėms.

Vadovaujantis susiformavusia teismų praktika, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, galima pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tuomet, kai kaltininkas savanoriškai pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Asmuo laikomas prisipažinusiu padaręs nusikalstamą veiką tada, kai jis savo noru, laisva valia, o ne dėl surinktų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be to, Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė reikalauja ne tik prisipažinimo, bet ir nuoširdaus gailėjimosi. Kadangi E. Š. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino tik iš dalies, nurodė ne visas jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. E. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje taip pat nenustatyta. Kolegijos nuomone, esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. Š. už apysunkius nusikaltimus arešto bausmes, o už sunkų nusikaltimą – laisvės atėmimo bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos – pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. jis nuteistas areštu 30 parų (minėtos bausmės už nusikaltimą vidurkis yra 52 paros – BK 49 str. 3 d.), o už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d., E. Š. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra artima sankcijos minimaliai ribai, t. y. apeliantas nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, kai šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., nuteistajam už visus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos teisingai, galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.

Atsakant į apelianto skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam netaikė Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatų ir nepaskyrė jam bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, atkreipiamas dėmesys, jog BK 54 str. 3 d. nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13. punktu, taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas galima, kai nėra BK 62 str. nurodytų pagrindų. Pažymima, kad BK 62 str. 1 d. taikoma tuomet, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, BK 62 str. 1 ar 2 dalyse numatytų būtinų sąlygų, kurios būtų pagrindas taikyti E. Š. BK 62 str. 3 d. nuostatas ir jam skirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę, nėra. Kadangi byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios mažintų apelianto padarytų nusikaltimų ar jo asmenybės pavojingumą tiek, kad BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, taikyti E. Š. BK 54 str. 3 dalį taip pat nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, nėra aiškiai per griežta, todėl tenkinti E. Š. skundą ir dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

Dėl teisės į nešališką procesą užtikrinimo

Apeliantas nurodo, kad skundžiamą nuosprendį priėmė šališkas teismas ir šį teiginį grindžia tuo, kad teismas nepageidavo, jog jis (E. Š.) išsamiai paaiškintų faktines bylos aplinkybes, siekė jo prisipažinimo padarius visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nesilaikė asmenų lygybės prieš įstatymą principo, neteisingai kvalifikavo jo veiksmus ir paskyrė jam per griežtą bausmę.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje numatyta asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sąrašą, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą.

Nešališkumo reikalavimas turi subjektyvų aspektą, kad nei vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių. Teismas turi būti nešališkas ir objektyviai, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Tačiau objektyvus nešališkumo aspektas neturėtų būti aiškinamas ir pernelyg plačiai, pripažįstant, kad pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net ir esminiai, visada rodo šio teismo šališkumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-202/2005, Nr. 2K-230/2009, 2K-243/2009). Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-414/2010).

Kolegijos nuomone, šiuo atveju teigti, kad bylą išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nėra pagrindo. Kaip jau minėta, apelianto skundo argumentą, kad teismas siekė pilno ir besąlygiško jo prisipažinimo dėl visų kaltinimuose ir kaltinamajame akte aprašytų aplinkybių, liudytojų parodymus vertino nesilaikydamas visų asmenų lygybės prieš įstatymą principo, kolegija vertina kaip yra deklaratyvų, kadangi jo nepagrindžia jokie bylos duomenys.

Tos aplinkybės, kad bylos įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip pageidavo nuteistasis, taip pat, kad bausmė jam buvo paskirta ne tokia, kokios jis pageidavo, taipogi nepatvirtina teismo šališkumo, nes teismo nuosprendis atitinka įstatymo reikalavimus, jame išdėstyti ir tinkamai įvertinti įrodymai, kuriais vadovaujantis buvo nustatytos faktinės veikos padarymo aplinkybės, bei motyvuotai, laikantis BK 54 str. reikalavimų, E. Š. paskirta bausmė.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Apelianto manymu, teismas nepagrįstai kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pakeitė jam į griežčiausią kardomąją priemonę suėmimą ir jis buvo suimtas teismo salėje.

Pažymima, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti ir nuosprendžio įvykdymą, t. y. ir nuteistajam (BPK 119 straipsnis, 121 straipsnio 5 dalis). Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam, kol įsiteisės nuosprendis (BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą, amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės (BPK 121 straipsnio 4 dalis).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas E. Š. paskirtas švelnesnes kardomąsias priemones pakeitė suėmimu atsižvelgęs į nusikalstamų veikų sunkumą – viena iš E. Š. padarytų nusikalstamų veikų priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, taip pat į paskirtos bausmės pobūdį – E. Š. paskirtas laisvės atėmimas. Kolegija laiko, jog byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.), todėl daroma išvada, jog kardomoji priemonė – suėmimas E. Š. paskirta pagrįstai. Be to, kolegija mano, kad yra ir kitas, BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas suėmimo nuteistajam skyrimo pagrindas – kad pastarasis, siekdamas išvengti realios laisvės atėmimo bausmės, bėgs (slėpsis) ir dėl to nebus galimybės įvykdyti nuosprendį.

Priimdamas nuosprendį, teismas visais atvejais privalo išspręsti daiktinių įrodymų likimo klausimą (BPK 307 str. 6 d. 2 p.). Minėtas klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. nuostatomis. Kolegijos nuomone, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą išsprendė tinkamai. Atsižvelgiant į tai, jog bylos medžiaga patvirtina, kad apelianto skunde nurodyti daiktai – 600 vnt. nepanaudotų polietileninių užspaudžiamų maišelių ir cigarečių sukimo popierius buvo rasti 2010 m. vasario 4 d. E. Š. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu kartu su kitais daiktais – narkotinėmis medžiagomis, svarstyklėmis, pypkėmis ir kt., jie buvo apžiūrėti ir pridėti prie bylos kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti (t. 1, b. l. 22-23, 75-76), sutikti su nuteistojo skundo argumentu, kad minėti daiktai buvo rasti atskirai nuo laikytų narkotinių medžiagų, tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad juose buvo laikomos narkotinės medžiagos ir dėl to jie be pagrindo pripažinti daiktais, susijusiais su nusikalstama veika, kolegija neturi pagrindo. Priešingai nei skundu teigia E. Š., bylos duomenys – paties apelianto parodymai, liudytojų A. B., A. V. parodymai, kratų protokolai liudija, kad polietileninius maišelius E. Š. naudojo platindamas narkotines medžiagas - į juos supakuodavo atitinkamą kiekį pardavimui skirtų kanapių ir jų dalių, o rūkomasis popierius buvo naudojamas susukti į jį rūkymui skirtas minėtas narkotines medžiagas. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, kad teismas pagrįstai nusprendė polietileninius užspaudžiamus maišelius ir cigarečių sukimo popierių sunaikinti kaip nusikalstamos veikos priemones. Keisti skundžiamą nuosprendį ir, kaip skundu prašo E. Š., priimti sprendimą grąžinti jam kratos metu paimtus 600 vnt. polietileninių maišelių bei rūkomąjį popierių, nėra pagrindo.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodytas nuteistojo vardas – „E.“ vietoje E. ir neteisingai nurodyta, kad E. Š. pripažįstamas kaltu pagal BK 301 str. 1 d., o ne BK 302 str. 1 d. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje įtarimas buvo pareikštas ir kaltinamuoju buvo patrauktas bei nuteistas vienas asmuo – E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 32, 167-171, t. 2, b. l. 40-46), be to nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas pateikė išsamius E. Š. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 302 str. 1 d. motyvus ir išvadas, nuosprendis dėl minėtų rašybos netikslumų nelaikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, o šios klaidos ištaisytinos apeliacinės instancijos teismo nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

nutaria:

ištaisyti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytą nuteistojo vardą iš „E.“ į E. ir baudžiamojo kodekso, pagal kurį nuteistas E. Š., straipsnį iš BK 301 str. 1 d. į BK 302 str. 1 d., ir laikyti, kad skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 1 d., 260 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. yra E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini).

Atmesti nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkas Vaclovas IždonasTeisėjai Vidmantas MylėVirginija Žindulienė