Šiaulių apygardos teismo nutartis

Anot E. Š., teisme apklausus liudytojais S. G. ir S., akivaizdžiai buvo matyti jau ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos S. G. parodymų nenuoseklumas. Tą, kad anonimas buvo pranešęs apie jo, t. y. E. Š., prekiavimą narkotinėmis medžiagomis, teismas nepagrįstai priėmė ir vertino kaip objektyvius įrodymus, įrodančius jo kaltę neva turėjus tikslą platinti narkotines medžiagas, t. y. teismas vertino parodymus priklausomai nuo liudytojų profesinės padėties, veiklos rūšies ir pobūdžio, todėl šia prasme neteisingai taikė visų asmenų lygybės prieš įstatymą konstitucinį principą bei BPK 6 str. deklaruotą lygybės principą. Teismas nekreipė dėmesio, kad tokie liudytojos S. G. parodymai yra nežinia iš ko išvestiniai, niekuo neparemti ir negali būti objektyviai patikrinti. Apelianto įsitikinimu, baudžiamojoje byloje nenustatytas nė vienas narkotinių medžiagų realizavimo (platinimo) konkretus faktas. Teigia, kad jis, t. y. E. Š., neturėjo jokio tikslo platinti narkotines medžiagas, t. y. perduoti jas kitų asmenų disponavimui, šias medžiagas jis įgijo savo reikmėms ir vartojo pats. Tą patvirtina jo apsvaigimo nustatymo medicinos aktas, liudytojų S. ir S. G. parodymai, kad sulaikymo metu jis buvo apsvaigęs. Rastos narkotinės medžiagos kiekis nėra didelis kiekis, paprastai teisminėje praktikoje įrodantis, jog pilietis užsiima jų prekyba. Šios faktinės aplinkybės objektyviai nepaneigia jo prisipažinimo neteisėtai disponavus narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti ir nepatvirtina prokuroro kaltinimų bei teismo išvadų turėjus tikslą jas platinti. Teisme jis teisingai nurodė galėjęs B. perduoti namuose užaugusio panašaus į kanapę augalo dalis, nes pabandžius jį rūkyti su cigaretės tabaku, jis neturėjo jokio poveikio – tą teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas B. Mano, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojo S. parodymus, kad kratų metu nebuvo pateikti nutarimai atlikti kratas, kad protokolas apie jo, t. y. E. Š., asmens kratą surašytas kompiuteriu VSAT būstinėje praėjus tik kelioms valandoms. Liudytojos N. Š. ir jo, E. Š., parodymų, kad nutarimus kratoms daryti tyrėja pateikė ir paskelbė tik apklausos dieną – apie 2010 m. kovo 17 d. – teismas nuosprendyje visiškai nenagrinėjo ir nevertino. Mano, kad tai rodo, jog nebuvo užtikrintas visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas, nebuvo pilnai įgyvendinti principai dėl asmenų lygybės sąlygų nagrinėjant bylą, dėl teismo nepriklausomumo nuo kokios nors įtakos bei dėl teismo nešališkumo ir visa tai turėjo įtakos jo veikos neteisingam kvalifikavimui.

Nuteistojo teigimu, apylinkės teismo nuosprendyje visiškai neanalizuoti jo teiginiai apie VSAT pareigūnės S. G. provokavimą parduoti jai narkotines medžiagas komunikuojant mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris yra užfiksuotas jo telefone – Nr. (duomenys neskelbtini). Ta aplinkybė, jog jį sulaikius nugabenus į VSAT patalpas, iš jo paimto mobiliojo ryšio telefono dingo visi komunikaciniai duomenys su „O.“, t. y. S. G. (išskyrus turimo kito mobiliojo ryšio telefono įrašą), apelianto manymu, įrodo pastarąją veikus neteisėtai ir provokuojančiai. Teisminio proceso metu bandant aiškintis dėl mobiliojo ryšio abonento priklausomybės, VSAT Šiaulių rinktinės operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas pateikė raštą, kad tokiu abonentiniu numeriu pareigūnai nesinaudoja. Kadangi šis asmuo nenurodė, kad minėtas abonento numeris minėtai įstaigai tiriamo įvykio laikotarpiu nepriklausė, mano, jog abejonės objektyvumu šia prasme išliko nepašalintos. Nors galimai šiandieną šių faktinių aplinkybių ir nebegalima objektyviai ištirti, tačiau tai nepadeda įrodyti jo kaltę padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.

Apelianto manymu, teismas jam neteisingą bausmę paskyrė dar ir dėl to, kad nesivadovavo Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nuostatomis, įpareigojančiomis teismą vertinti ne tik nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veikos motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kitus aspektus, bet ir kaltininko asmenybę. Asmenybės vertinimas yra susijęs su teismo išvada, ar iš to paties kaltinamojo galima ateityje tikėtis naujų nusikaltimų padarymo, ar yra galimybė ir pagrindas manyti jog ateityje nebus pažeidžiamas įstatymas ir asmuo nebenusikals. Nuteistojo įsitikinimu, savo elgesiu jis negalėjo sudaryti teismui pagrindo išvadoms, kad iš jo galima tikėtis naujų nusikalstamų veikų darymo. Šiuo atveju teismas, teigiamai vertindamas jo asmenybę, tuo pačiu paskyrė jam akivaizdžiai per griežtą galutinę bausmę rūšies ir dydžio prasmėmis, tuo psichologiškai jį gniuždydamas.

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako asmuo neteisėtai gaminęs, perdirbęs, įgijęs, laikęs, gabenęs ar siuntęs narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba šias medžiagas pardavė ar kitaip platino. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių ir tikslas minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2007, 2K-781/2007, 2K-4/2009, 2K-36/2009, 2K-75/2009). Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Nusikaltimas yra baigtas, kai asmuo padaro bent vieną iš įstatymo dispozicijoje numatytų veikų, turėdamas tikslą narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti arba kitaip platinti. Nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai glaudžiai susiję su objektyviaisiais, o kaltės turinys, veiklos tikslai, atskleidžiami ne tik kaltinamojo parodymais, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316/2010).

Nors nuteistasis E. Š. teigia neturėjęs tikslo platinti narkotines medžiagas, pastarojo kaltė disponavus narkotine medžiaga turint tikslą parduoti, yra įrodyta jo paties parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojų A. B., R. S., S. G. parodymais, kitais ištirtais ir, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatos, jų visumoje įvertintais įrodymais.

Iš nuteistojo E. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (šie parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme), matyti, kad jis savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai. Apklausiamas 2010 m. vasario 5 d., t. y. kitą dieną po įvykio, E. Š. paaiškino, kad jis 2 ar 3 metus vartoja narkotines medžiagas – kanapes. Nurodė šios narkotinės medžiagos įsigydavęs iš nepažįstamo asmens prie (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kanapes jis parsinešdavo į namus ir laikydavo savo kambaryje tarp rašomojo stalo ir sienos. Kanapių jis pats kasdien surūkydavo apie 1 g, taip pat jų parduodavo savo draugams. Kad jis turi kanapių, jo draugai sužinodavo vieni per kitus ir prašydavo parduoti, jis pats kanapių niekam primygtinai nesiūlydavo. Iš nusipirktų 30 g kanapių, savo draugams per dvi savaites jis parduodavo maždaug 15 g. Parduodavo po 30-35 Lt už gramą. Žino tik draugų vardus: N., M., R., I., šeši vaikinai M. vardu ir kt. Daugelio vaikinų vardai įrašyti iš jo paimtame telefone. 2010 m. vasario 4 d. apie 18 val. jis pasiėmė apie 5 g kanapių, kuriuos sudėjo į 6 polietileninius maišelius po 1 ir po 0,5 g ir išėjo į kiemą, galvodamas, kad jeigu sutiks draugų, kurie norės iš jo pirkti kanapių, jas parduos. Jam nuėjus prie geltono kioskelio, esančio prie (duomenys neskelbtini) namo, prie jo priėjo du žmonės – vyras ir moteris, kurie prisistatė esantys policijos pareigūnai ir atlikę jo asmens apžiūrą rado minėtus polietileninius maišelius su kanapėmis. Kratos metu pareigūnai rado daugiau kanapių (t. 1, b. l. 35-36). 2010 m. kovo 29 d. apklausos metu E. Š. papildomai paaiškino, kad 100 Lt nominalo netikrą kupiūrą, kuri pas jį buvo rasta kratos metu, jis gavo kaip užmokestį už parduotus 3 g kanapių. Taip pat nurodė, kad jo mobiliajame telefone yra išlikusios jo draugų M., E., L., I., A. B., K., A., A. M., Š. žinutės, t. y. išlikusios žinutės draugų, kurie iš jo po vieną ar po keletą kartų yra iš jo pirkę kanapių (t. 1, b. l. 39-40). Apklausiamas įtariamuoju 2010 m. gegužės 10 d. E. Š. dar kartą visiškai prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas, dėl kurių jam pareikštas įtarimas ir nurodė, kad A. B. tapatybės kortelę jis galėjo paimti kaip užstatą už paskolintus pinigus arba už parduotas kanapes, jei pastarasis neturėjo pinigų už jas susimokėti. Kanapes A. B. jis galėjo parduoti tris kartus (t. 1, b. l. 119). Savo kaltę E. Š. visiškai pripažino ir visus anksčiau duotus parodymus E. Š. patvirtino apklausos, atliktos 2010 m. gegužės 15 d., metu (t. 1, b. l. 156). Taigi, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas net keturis kartus, E. Š. visų apklausų metu visiškai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus ir nuosekliai nurodė esmines jų padarymo aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu A. B., apklausiamas kaip liudytojas apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, paaiškino, kad iš savo draugo V. sužinojęs, kad pastarasis pažįsta E., kuris pardavinėja „žolę“, ir gavęs pastarojo telefono numerį, parašė jam žinutę, kurioje nurodė, kad yra V. draugas ir jam reikia pusės gramo „žolės“. Tai buvo rudenį. E. jam atrašė, kad jis ateitų prie geltono kioskelio, esančio prie (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos. Jam ten nuėjus, prie kioskelio atėjo „reperiškai“ apsirengęs vaikinas, kuris padavė į mažą polietileninį maišelį sudėtą „žolę“. Už ją jis E. sumokėjo 20 Lt. Apie Naujuosius metus jis E. vėl parašė žinutę, kurioje nurodė, kad jam reikia 1 g žolės, taip pat parašė, kad šiuo metu jis pinigų neturi, tačiau gali užstatyti savo asmens tapatybės kortelę. E. su tuo sutikus, jie vėl susitiko prie to paties kioskelio ir E. jam padavė į polietileninį maišelį supakuotą „žolę“, o jis, t. y. A. B., padavė pastarajam savo asmens tapatybės kortelę. 2010 m. pradžioje jis vėl susitiko su E. ir iš jo už 20 Lt nusipirko 0,5 g „žolės“ (t. 1, b. l. 108-109). Abejoti minėto liudytojo parodymų teisingumu kolegija neturi pagrindo, nes iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes jis nurodė ir kitų apklausų metu. Antrą kartą apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu A. B. nurodė analogiškas aplinkybes, t. y. dar kartą patvirtino tris kartus pirkęs iš E. „žolės“, o tuomet kai neturėjo pinigų, užstatęs už „žolę“ savo asmens tapatybės kortelę (t. 1, b. l. 150-151). Tokias pat narkotinių medžiagų įgijimo iš E. Š. aplinkybes liudytojas A. B. nurodė ir teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 12-13).

Nuteistojo E. Š. kaltė neteisėtai disponavus narkotine medžiaga turint tikslą ją parduoti įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Liudytoju apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas A. V. parodė, kad E., kurio pavardę – Š. – sužinojo tik iš nutarimo apklausti jį specialiuoju liudytoju, jis pažįsta 5-6 metus, žino, kad pastarasis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje ties geltonos spalvos kiosku. 2009 metų kovo – birželio mėnesiais jis yra pirkęs iš E. Š. „žolės“, t. y. kanapių. Tuo laikotarpiu „žolę“ jis pirko 5-8 kartus, visada su E. Š. susitikdavo prie geltono kiosko (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tai, kad E. Š. pardavinėja „žolę“, jis galėjo sužinoti iš savo ir pastarojo bendrų draugų. Kanapes jis visada pirkdavo po 1 g, E. Š. jas jau būdavo supakavęs į polietileninį užspaudžiamą pakelį. Mokėdavo 30 Lt už 1 gramą (t. 1, b. l. 131). Analogiškas narkotinių medžiagų įsigijimo, t. y. pirkimo, iš E. Š. aplinkybes liudytojas A. V. nurodė ir antrosios apklausos metu bei savo atvirame prisipažinime (t. 1, b. l. 111, 148-149).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinės Šiaulių užkardos operatyvinės veiklos poskyrio vyresnioji specialistė S. G., ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja (parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme) paaiškino, kad 2010 m. sausio mėnesio pabaigoje buvo gautas anoniminis telefoninis pranešimas, kad prie geltonos spalvos kioskelio, esančio (duomenys neskelbtini) namo kieme, Šiauliuose, jaunuolis, apsirengęs repo stiliaus rūbais ir „dredais“ suveltais plaukais, prekiauja „žole“, t. y. narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis. 2010 m. vasario 4 d. apie 18 val., ji kartu su R. S., nuvyko prie minėto kiosko, o kiti pareigūnai – S. B., D. G. ir L. M. buvo netoli šio kiosko tikslu užkirsti kelią galimam asmens, prekiaujančio kanapėmis, pabėgimui iš sulaikymo vietos bei kitiems netikėtiems veiksmams. Jiems prie kiosko atvykus apie 18 val., po kurio laiko prie šio kiosko priėjo maždaug 20 metų amžiaus vaikinas, panašus į apibūdintą asmenį. Jiems, t. y. R. S. ir jai, priėjus prie minėto vaikino ir prisistačius pasienio pareigūnais, jaunuolis elgėsi ramiai, tuomet kiti pareigūnai taip pat priėjo arčiau ir buvo atlikta vaikino asmens krata. Asmens kratos matu pas E. Š. buvo rasta ir paimta 6 polietileniniai paketėliai su augalinės kilmės medžiaga, panašia į kanapes ir jų dalis. Vizualiai matėsi, kad narkotinės medžiagos buvo apie 5 gramus. Pas vaikiną taip pat buvo rasti pinigai – 380 Lt bei kito asmens – A. B. – asmens tapatybės kortelė. Tuojau po to nuvykus pas E. Š. į jo namus adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, buvo rasti ir paimti polietilenai maišeliai, kuriuose vizualiai buvo tokia pat augalinė medžiaga, maišelių galėjo būti 7. Taip pat buvo rastos elektroninės svarstyklės, medinė rūkymo kolba, kiti įrenginiai, skirti rūkymui ar cigarečių sukimui, tušti polietileniniai maišeliai, kompiuterio blokas. Visi daiktai, susiję su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kratos metu buvo paimti, o E. Š. buvo pristatytas į VSAT Šiaulių rinktinės patalpas apklausai. Dar kartą, maždaug po 4 dienų, E. Š. namuose atlikus kratą, nieko nebuvo rasta (t. 1, 138-139). Į teisiamąjį posėdį E. Š. gynėjo prašymu iškviesta ir liudytoja apklausta S. G. nurodė analogiškas E. Š. sulaikymo aplinkybes, dar kartą patvirtino, kad tai, jog E. Š. prekiauja narkotinėmis medžiagomis, telefonu pranešė anonimas. Užtikrino su E. Š. iki pastarojo sulaikymo telefonu nebendravusi, su juo anksčiau nesusitikinėjusi, 2010 m. sausio mėnesio pabaigoje automobiliu „VW Golf“ susitikti su E. Š. nevažiavusi. Taip pat paaiškino, kad telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) jai nėra žinomas (t. 2, b. l. 30-31). Kadangi liudytojos S. G. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, nuteistojo E. Š. skundo argumentai, kad liudytojos S. G. parodymai jau ikiteisminio tyrimo metu buvo nenuoseklūs, teismas juos vertino priklausomai nuo liudytojos profesinės padėties, atmetami kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino jų visumoje ir liudytojos S. G. parodymais vadovavosi tiek, kiek jie juos patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai.

Atsakant į nuteistojo skundo argumentą, kad liudytojos S. G. parodymai yra nežinia iš ko išvestiniai, pažymima, kad teisės doktrinoje išvestiniais laikomi įrodymai, gauti iš kito šaltinio – tai parodymai apie dalykus, girdėtus iš kitų asmenų, dokumentų nuorašai ir kt. Šiuo atveju liudytojos S. G. parodymai negali būti laikomi išvestiniais, nes byloje surinkti duomenys liudija, jog S. G., turėdama informacijos, kad E. Š. prekiauja narkotinėmis medžiagomis ir gavusi vadovo nurodymą šią informaciją patikrinti, pati dalyvavo sulaikant E. Š. bei atliekant jo asmens kratą ir kratą pastarojo gyvenamojoje vietoje.

Provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinosi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti (Operatyvinės veiklos įstatymo 6 str. 5 d.). Nors E. Š. nurodo, kad su S. G., kuri buvo jam prisistačiusi „O.“ vardu, jis bendravo dar iki jo sulaikymo dienos ir pastaroji mobiliojo ryšio telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) provokavo jį parduoti jai narkotines medžiagas, šiuos apelianto teiginius patvirtinančių įrodymų nėra. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, jog S. G. nuteistojo nurodytų veiksmų neatliko.

Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas pareigūnas R. S. paaiškino, kad S. G. turėjo informacijos apie tai, jog E. Š. prekiauja narkotinėmis medžiagomis, jie žinojo, kad vyksta prekyba, žinojo konkretų asmenį ir tikrino informaciją. Patvirtino, kad E. Š. buvo sulaikytas 2010 m. vasario 4 d. prie kiosko, esančio prie (duomenys neskelbtini) namo, ir jis, t. y. R. S., kartu su S. G. bei kitais operatyvinio skyriaus darbuotojais, atliko pastarojo asmens kratą. Asmens kratos protokolas galėjo būti surašytas grįžus po kratos į būstinę. Atlikus kratą E. Š. bute, kratos protokolą jis surašė pastarojo namuose. Kodėl įrašyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2010 m. vasario 5 d., nurodė negalintis paaiškinti, mano, kad tai galėjo būti techninė klaida. Taip pat parodė apie E. Š. apklausą 2010 m. vasario 5 d. nieko nežinantis, šioje apklausoje pas tyrėją R. M. nedalyvavęs. Patvirtino, jog apklausos metu į kabinetą jis nebuvo užėjęs, jokios įtakos niekam nedarė, nieko nesakė. Iki sulaikymo jis su E. Š. nebendravo, su S. G. automobiliu „VW Golf“, kad pastaroji susitiktų su E. Š., nevažiavo. Kam priklauso telefono abonentas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), nežino, tai ne jų tarnybos telefono numeris (t. 2, b. l. 29-30).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti VSAT Šiaulių rinktinės Šiaulių užkardos operatyvinės veiklos poskyrio vyriausieji specialistai L. M. ir S. B. taip pat parodė (šie parodymai ištirti teisme), kad 2010 m. vasario 4 d. apie 18 val., pagal vyresniosios specialistės S. G. turimą informaciją jie kartu su kitais operatyvinės veiklos poskyrio specialistais, t. y. D. G., R. S. bei pačia S. G. stebėjo aplinką netoli kiosko, esančio (duomenys neskelbtini) namo kieme, Šiauliuose, dėl asmens, kuris prie minėto kiosko prekiauja narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis – patikrinimo ir sulaikymo. Apie 18.30 val. prie kiosko priėjus apie 20 metų amžiaus vaikinui, S. G. su juo pradėjo pokalbį, tuomet priėjo ir jie, t. y. L. M. ir S. B. bei D. G. ir R. S.. Vaikino asmens kratos metu buvo rasti ir paimti 6 polietileniniai paketėliai su augalinės kilmės medžiaga, panašia į kanapes ir jų dalis, taip pat buvo rasti pinigai ir kito asmens tapatybės kortelė. Po to jie nuvyko pas E. Š. į namus adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kur atliko kratą. Kratos metu bute buvo rasti ir paimti polietileniniai maišeliai su augaline medžiaga, panašia į rastą asmens kratos metu, taip pat buvo rastos elektroninės svarstyklės, medinė rūkymo kolba, kiti rūkymui ir cigarečių sukimui skirti įrenginiai, tušti polietileniniai maišeliai bei 100 Lt kupiūra, kuri atrodė esanti netikra (t. 1, b. l. 140-141, 142-143).

Nors, E. Š. nurodė, kad S. G. provokavo jį parduoti narkotines medžiagas skambindama mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), šį nuteistojo teiginį patvirtinančių duomenų byloje nėra. Siekiant išsiaiškinti šią aplinkybę, į teisiamąjį posėdį buvo iškviesti ir liudytojais apklausti VSAT Šiaulių rinktinės Šiaulių užkardos operatyvinės veiklos poskyrio vyriausieji specialistai S. G. bei R. S., taip pat minėtos įstaigos vadovo buvo užklausta, ar šios įstaigos darbuotojai naudojasi mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip jau buvo minėta aukščiau, teisiamajame posėdyje S. G. ir R. S. paaiškino, kad su E. Š. iki pastarojo sulaikymo telefonu nebendravo, telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) jai nėra žinomas (t. 2, b. l. 30-31). Tą, kad iki E. Š. sulaikymo su juo nebendravo, kam priklauso telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), nežino, nurodė ir pareigūnas R. S.. Pastarasis taip pat patvirtino, kad minėtas telefono numeris nėra jų tarnybos numeris (t. 2, b. l. 29-30). VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Šiaulių rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus viršininko pažymoje nurodyta, kad VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Šiaulių rinktinės darbuotojai mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), nesinaudoja. Taigi, esant tokioms aplinkybėms teigti, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu liko nepašalintos abejonės, susijusios su E. Š. nurodomu bendravimu su S. G. mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), nėra jokio pagrindo. Apelianto teiginys, kad jį sulaikius ir nugabenus į VSAT patalpas, iš jo paimto mobiliojo ryšio telefono dingo visi komunikaciniai duomenys su „O.“, t. y. S. G., yra deklaratyvus, todėl atmetamas kaip nepagrįstas.

Nepagrįstu laikytinas ir apelianto skundo argumentas, kad jis ikiteisminio tyrimo metu save apkalbėjo bijodamas pareigūnų piktumo bei dėl to, kad pirmosios apklausos metu R. S. jam patarė nekalbėti apie S. G. veiksmus, sakydamas, jog tokiu atveju jis nebus suimtas. Kaip jau buvo pastebėta, įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu E. Š. buvo apklausiamas net keturis kartus, visų apklausų meti jis dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų kaltu prisipažino, nurodė jų padarymo aplinkybes ir savo parodymus patvirtino parašu bei žodžiais „perskaičiau, surašyta teisingai“ (t. 1, b. l. 35-36, 39-41, 119, 156), jokių pastabų dėl apklausos protokolų nepareiškė, pareigūnų veiksmų neskundė. Be to, liudytoju teisiamajame posėdyje apklaustas pareigūnas R. S. patvirtino, jog apklausos metu į kabinetą jis nebuvo užėjęs, jokios įtakos niekam nedarė, nieko nesakė (t. 2, b. l. 29-30).

Kolegijos nuomone, apeliantas be pagrindo savo skunde pažymėjo, kad pareigūnai S. G. ir R. S. nebuvo pareigūnai, kurie galėjo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 18 str. 1 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, kuris šios įstaigos ar jos padalinio vadovo ar jų įgaliotų asmenų pavedimu atlieka Baudžiamojo proceso kodekso numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 165 str. 1 d., ikiteisminio tyrimo įstaiga taip pat yra ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Esant tokioms aplinkybėms, t. y. atsižvelgiant į tai, jog S. G. yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinės Šiaulių užkardos operatyvinės veiklos poskyrio vyresnioji specialistė, o R. S. – šio poskyrio vyriausiasis specialistas, t. y. abu minėti asmenys yra ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantys pareigūnai šios įstaigos ar jos padalinio vadovo ar jų įgaliotų asmenų pavedimu privalantys atlikti ir atliekantys Baudžiamojo proceso kodekso numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus, apelianto skundo argumentas, kad S. G. bei R. S. nebuvo pareigūnai, galėję atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, atmetamas kaip nepagrįstas. Kadangi ikiteisminio tyrimo pareigūnės S. G. tarnybinis pranešimas liudija, kad tyrimas E. Š. baudžiamojoje byloje buvo pradėtas 2010 m. vasario 4 d., ką patvirtina ir ant tarnybinio pranešimo esanti tos pačios dienos Šiaulių rinktinės vado pavaduotojo G. Š. rezoliucija S. G., R. S. ir R. M. pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą pagal BK 260 str. 1 d., bei 2010 m. vasario 4 d. spaudas su informacijos apie nusikalstamą veiką, kitus teisės pažeidimus ir įvykius, registravimą, daroma išvada, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas būtent 2010 m. vasario 4 d., o ne 2010 m. vasario 5 d., kaip teigiama apeliaciniame skunde. Todėl pranešime prokuratūrai apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodytą datą – 2010 m. vasario 5 d. apylinkės teismas pagrįstai vertino kaip šį dokumentą ruošusio pareigūno klaidą.

Bylos duomenys liudija, kad E. Š. jo teisė nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją buvo išaiškinta iš karto jį sulaikius Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka (t. 1, b. l. 24), ši teisė, taip pat tai, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, turi teisę nemokamai gauti teisinę pagalbą, jam buvo išaiškinama prieš kiekvieną apklausą (t. 1, b. l. 33, 37, 117, 154). Kadangi byloje esantys protokolai dėl gynėjo atsisakymo patvirtina, kad E. Š. savo iniciatyva raštu atsisakė gynėjo pagalbos, teigti, kad pastarasis save apkalbėjo, nes neturėjo gynėjo, nesinaudojo teisinėmis konsultacijomis ir nesuvokė teisinių pasekmių, taip pat nėra pagrindo.

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra prie metalinio geltonos spalvos prekybos kiosko, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namo kieme, šio kiosko rytinėje pusėje stovėjęs asmuo prisistatė E. Š. (t. 1, b. l. 14-18).

Asmens kratos protokolas patvirtina, kad E. Š. striukės kišenėse rasti ir paimti 6 polietileniniai paketėliai su augalinės kilmės medžiaga, iš kelnių galinės kišenės paimta piniginė, kurioje rasta A. B. vardu išduota asmens tapatybės kortelė (t. 1, b. l. 19).

2010 m. vasario 4 d. kratos protokolas liudija, kad pas E. Š. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, buvo rasta ir paimta: 8 polietileniniai paketėliai su augalinės kilmės, medžiaga, maišelis su 4 vnt. polietileninių paketėlių, svarstyklės „Fakt“, medinė rūkymo kolba, 100 Lt nominalo kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini), metalinė blizgi pypkė, medžio imitacijos pypkė, įrenginys sukti cigaretėms, cigarečių sukimo popierius, mobiliojo ryšio telefonas „Ericsson W200i“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM „labas“ kortele, kartoninė dėžutė su 6 pakuotėmis polietileninių paketėlių, kompiuterio sisteminis blokas „COLORit“ ( t. 1, b.1. 22-23).

Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto skundo argumentai, kad kratos buvo atliktos pažeidžiant įstatymo reikalavimus: kratų metu nebuvo pateikti nutarimai atlikti kratas, protokolas apie jo, t. y. E. Š., asmens kratą surašytas kompiuteriu VSAT būstinėje praėjus tik kelioms valandoms, pareigūnai, atlikdami jo bute kratą, nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio, kad jie turi orderį kratai, nutarimai dėl kratos jam buvo pateikti tik po dviejų savaičių, yra nepagrįsti. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, E. Š. asmens krata buvo atlikta įvykio vietoje 2010 m. vasario 4 d., 18. 32 val., šį protokolą pasirašė ir pats E. Š., dėl minėto procesinio veiksmo jis pastabų nepareiškė, pareigūnų veiksmų neskundė (t. 1, b. l. 19). Nors krata turi būti daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, tačiau neatidėliotinais atvejais krata gali būti daroma ir ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu, tik šiuo atveju per tris dienas nuo kratos atlikimo turi būti gaunamas ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas dėl kratos darymo teisėtumo (BPK 145 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos BPK 149 str. 9 d. nustatyta, jog dėl kratos ar poėmio surašomas protokolas. Kadangi bylos medžiaga liudija, jog krata E. Š. gyvenamosiose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, 2010 m. vasario 4 d. nuo 19 val. iki 19.28 val. buvo atliekama paskelbus E. Š. 2010 m. vasario 4 d. nutarimą, o 2010 m. vasario 6 d. krata buvo daroma paskelbus pastarajam 21010 m. vasario 6 d. nutarimą daryti kratą, ką patvirtina minėtuose nutarimuose bei kratos protokoluose esantys E. Š. parašai ( t. 1, b. l. 21, 22-23, 48, 49-50), be to, nutarimai daryti kratą nepažeidžiant Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų 2010 m. vasario 8 d. rezoliucijomis buvo patvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjo, kolegija daro išvadą, jog laikyti šiuos procesinius veiksmus neteisėtais nėra pagrindo. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tuo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno R. S. nutarimu atlikus kratą 2010 m. vasario 4 d. vakare ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas dėl kratos darymo teisėtumo buvo gautas 2010 m. vasario 8 d., baudžiamojo proceso teisės normos, tarp jų – BPK 100 str. 4 d. pažeistos nebuvo, kadangi įstatymo numatytas trijų dienų apskundimo terminas baigėsi 2010 m. vasario 7 d., o ši diena buvo sekmadienis, t. y. nedarbo diena.

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta dėžutė su 6 pakuotėmis po 100 vnt. polietileninių užspaudžiamų maišelių, prietaisas cigaretėms sukti, dėžutė su rūkomojo popieriaus ritinėliu (t. 1, b. l. 75-76).

Mobiliojo ryšio telefono „Sony Ericsson W200i“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele IMSI (duomenys neskelbtini), abonento Nr. (duomenys neskelbtini), paimto kratos E. Š. bute adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, metu, apžiūros protokolas patvirtina, kad E. Š. telefonu bendravo su savo apklausų metu nurodytais asmenimis, jo telefone yra išlikusios SIM žinutės „Galiu akinius sawa užstatu palikt“, „Zdr, susitikt galesim ? Reiktu pusikes“, „Turi ?“, „Turesi ?“ ir kt. (t. 1, b. l. 77-80).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje konstatuota, kad sausa, susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš šešių plastikinių maišelių, 2010-02-04 asmens kratos metu rastų pas E. Š., yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios bendroji masė yra 3,44 g; sausa, susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš užrišto plastikinio maišelio bei septynių plastikinių maišelių, 2010-02-04 kratos metu rastų E. Š. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., yra narkotinė medžiaga - kanapės (ir jų dalys), kurios bendroji masė yra 23,22 g; ant elektroninių svarstyklių su užrašu „FAKT“, 2010-02-04 kratos metu rastų E. Š. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., paviršių rasti narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) ar kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakai; ant vandens pypkės (kaljano) su aplikacija, 2010-02-04 kratos metu rastos E. Š. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., vidinių paviršių rasti narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) ar kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakai; ant metalinės pypkės, 2010-02-04 kratos metu rastos E. Š. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., vidinių paviršių rasti narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) ar kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakai; ant medinės vandens pypkės (kaljano), 2010-02-04 kratos metu rastos E. Š. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., vidinių paviršių rasti narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) ar kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakai; ant bespalvio plastikinio uždaromo maišelio, kuriame supakuoti keturi nenaudoti bespalviai plastikiniai uždaromi maišeliai, 2010-02-04 kratos metu rasto E. Š. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., vidinių paviršių rasti narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) ar kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakai ( t. 1, b.l. 133-137).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir nuosprendyje pateikė išsamius jų vertinimo motyvus. Apelianto skundo argumentas, kad teismas siekė pilno ir besąlygiško jo prisipažinimo dėl visų kaltinimuose ir kaltinamajame akte aprašytų aplinkybių, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, liudytojų parodymus vertino nesilaikydamas visų asmenų lygybės prieš įstatymą principo, BPK 6 str. reikalavimų, yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, todėl negali būti pripažįstamas teisingu.

Kadangi bylos medžiaga liudija, kad E. Š. dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino tik iš dalies (t. 2, b. l. 11), nurodė, kad prisipažįsta narkotines medžiagas įsigijęs ir laikęs, tačiau neprisipažino jas pardavinėjęs, t. y. pripažino tik dalį savo nusikalstamų veiksmų, teismas skundžiamame nuosprendyje pateikdamas motyvus dėl pastarojo kaltės neteisėtai disponavus narkotinėmis medžiagomis, pagrįstai nurodė, kad E. Š. teisme kaltu prisipažino iš dalies (t. 2, b. l. 41).