Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. Š. skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 301 straipsnio 1 dalį ir nuteistas subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija teikimu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą siūlydama E. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalies 2 punktu, lygtinai paleisti prieš terminą neatlikus 1 metų 1 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmės.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos teikimo dėl E. Š. lygtinio paleidimo prieš terminą iš laisvės atėmimo vietos netenkino.

Skundu nuteistasis E. Š. prašo panaikinti 2011 m. gruodžio 21 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį ir dėl jo skundo priimti naują sprendimą – taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atlikus ne mažiau pusę skirtos laisvės atėmimo bausmės pagal BVK 157 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas. Teigia, kad teismas nepagrįstai netaikė jam lygtinio paleidimo atlikus ne mažiau pusės paskirtos laisvės atėmimo bausmės nurodydamas BK 77 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, kuris numato „ne mažiau kaip du trečdalius paskirtos bausmės už sunkų nusikaltimą, arba“ ir taip neteisingai aiškindamas ir taikydamas bendrąją teisės normą jo atžvilgiu nenaudinga linkme ir prasme. Pateiktas teismui teikimas buvo pagal BVK 157 straipsnio nuostatas, o ne pagal BK 77 straipsnio nuostatas (nuteistojo lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą – kaip skatinamoji priemonė). Šiuo konkrečiu atveju teismas privalėjo taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas – lygtinį nuteistojo paleidimą iš pataisos įstaigos, t. y. specialias nuostatas šio klausimo sprendimui, tačiau nepagrįstai to nepadarė. Tai nėra taikymas jo asmens atžvilgiu skatinamosios priemonės, nes pagal BVK 164 straipsnio nuostatas – tardymo izoliatoriaus administracijos teikimo pateikimas dėl lygtinio paleidimo su nurodytais jame argumentais ir pagrindais paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos yra įstaigos pareiga. Nurodo, kad teismas nutartyje išvardydamas jog jis (nuteistasis) nuteistas už vieną tyčinį sunkų nusikaltimą bei už vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimą, lyg iš antro karto vertino padarytas neteisėtas veikas, tačiau nenurodė, jog taip atskirai vertinant – jis pilnai atliko bausmes už tuos du nusikaltimus. Mano, kad toks vertinimas, nagrinėjant teikimą, yra teisės normomis nenumatyta teismo procedūra. Taip pat nurodo, kad nors teismas jam skyrė laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose, jis ją atlieka kardomojo kalinimo paskirties įstaigoje (BVK 62 straipsnio 3 dalis). BVK 68 straipsnio 1 dalis nustato, jog kardomojo kalinimo įstaigoje asmenys paliekami atlikti bausmę dirbant ūkio darbus, todėl ši aplinkybė, – kad bausmė atliekama Šiaulių tardymo izoliatoriuje – negali būti vertinama kaip prieštaraujanti nuosprendžiui, BK, BPK, BVK.

Skunde nuteistasis nurodo, kad konkrečiai klausimai dėl bausmės vykdymo, atleidimo nuo jos, yra reguliuojami BVK normomis. BVK 157 straipsnio l dalyje nurodyta, jog „laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų“. Teigia, kad sprendimus, ar asmuo gali būti laikomas neizoliuotas nuo visuomenės, priima įkalinimo įstaigos administracija kartu su specialistais, pateikiančiais administracijai išvadas, kuri teikia teismui teikimą dėl tokio asmens paleidimo. Tam, kad asmuo būtų paleidžiamas lygtinai, turi būti pateikti įrodymai apie asmens elgesį atliekant bausmę, jo būsimo elgesio ketinimus ateityje ir kt. klausimais. Yra įsitikinęs, kad tardymo izoliatoriaus administracija pateikė įtikinamus argumentus tokiam sprendimui pagrįsti. Be to, BVK 157 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, jog gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų „asmenys, laikomi pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis, taip pat asmenys, nuteisti laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę atvirose kolonijose, – kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teigia, kad jo atžvilgiu ši įstatymo norma turėjo būti taikoma, nes BVK 158 straipsnyje nurodyti pagrindai, kada netaikomas lygtinis paleidimas, jam netaikomi. Pastebi, kad joks norminis aktas nenustato termino, kiek laiko dienomis, mėnesiais ar metais turi būti nuteistas asmuo laikomas lengvosios grupės sąlygomis, yra svarbu, kad teikimo pateikimo metu nuteistasis asmuo turi būti laikomas būtent tokiomis sąlygomis ir būtų atlikęs ne mažiau pusę bausmės termino. Todėl mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi laikymo lengvosios grupės sąlygomis termino trukme. Be to, nenustatyta, kad nuteistas asmuo būtų visą bausmės atlikimo laiką laikomas lengvosios grupės sąlygomis ir, kad asmuo taip būdamas atliktų pusę bausmės termino. Dėl to teigia, kad teismas nepagrįstai ir neteisingai aiškino ir taikė šią įstatymo nuostatą. Nurodo, kad atvykęs atlikti bausmę, nustatyta įstatymo tvarka, jis buvo paskirtas į paprastosios grupės lygį (BVK 72 straipsnis) ir, atlikus ne mažiau pusės bausmės termino, vadovaujantis BVK 74 straipsnio nuostatomis, buvo pervestas į lengvosios grupės sąlygas, be to, neturėjo galiojančių nuobaudų, aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos bei užimtumo programose, dirbo. Be to, BVK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad atlikusiems ne mažiau kaip vienerius metus, o nepilnamečiams, atlikusiems ne mažiau kaip šešis mėnesius paskirtos bausmės, gali būti skiriama paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. Ši nuostata taikoma kaip skatinamoji priemonė nuteistajam asmeniui. Daro išvadą, kad ši įstatymo norma konkrečiai numato, jog pervedimas į lengvąją grupę galimas tiktai po vienerių metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo nežiūrint už kokio nusikaltimo padarymą asmuo yra nuteistas ir tai nėra kaip skatinamoji priemonė už gerą elgesį, stropų darbą ir t.t. Nurodo, kad tai yra vienas lygtinio paleidimo formalusis teisinis pagrindas. Kitas pagrindas – tai išvada apie galimybę nuteistąjį asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą kitų institucijų, jeigu nuteistasis įsipareigoja ir toliau doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad galutinai pasitaisys. Teigia, kad ši įstatymo norma ir jo elgesys bei įkalinimo įstaigos administracijos pateiktos išvados duoda pagrindą teigti, kad teismo nutartis nepagrįsta ir mano, kad šiais aspektais teismas turėjo priimti nutartį tenkinant jo prašymą ir teikimą. Konstatuoja, kad tokią teismo klaidą turi ištaisyti apygardos teismas.

Taip pat skunde nurodo, kad BVK 157 straipsnio 2 dalis nustato, jog „nutartį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos priima vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą, jeigu nuteistasis yra įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys“. Tiek BPK, tiek BVK normos, numatančios lygtinį paleidimą, nenustato teismui pareigos iš naujo svarstyti nusikalstamos veikos aspektus ir taip vertinti iš naujo nuteistąjį asmenį, o svarstyti tik duomenis pateiktus įkalinimo įstaigos administracijos dėl asmens esamo atliekant bausmę ir būsimo elgesio ir galimybės priimti išvadą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės bet prižiūrint kitai institucijai, t. y. teismas visapusiškai nagrinėja ir vertina asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, bausmės atlikimo administracijos nuomonę ir psichologinės tarnybos išvadas ir, ar savo nutartimi patvirtinti įkalinimo įstaigoje nustatytus ir pateiktuose teismui dokumentuose užfiksuotus faktinius duomenis nuteisto asmens atžvilgiu. Teismas nesprendžia klausimo – reikalavimo būti nuteistam asmeniui visiškai jau pasitaisiusiam. Tvirtina, kad šiuo aspektu yra pateiktas jo rašytinis pasižadėjimas – įsipareigojimas ateityje dorai elgtis, stropiai dirbti ir visiems įrodyti, kad pilnai pasitaisys. Teigia, kad jam yra žinomos visos teisinės pasekmės, jeigu tokio įsipareigojimo jis nevykdys. Yra įsitikinęs, jog šiuo konkrečiu atveju teismas formaliai ir su išankstine šališka nuostata nagrinėjo lygtinio paleidimo klausimus, todėl nutartyje suformuluotas sprendimas yra nepagrįstas bei neteisėtas ir naikintinas aukštesniojo teismo sprendimu.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas bei pataisos įstaigos atstovė prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Nuteistojo skundas tenkintinas. Pagal BVK 157 straipsnį lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos galima, jeigu jis yra įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys, ir, kad toks nuteistasis atitinka vieną iš BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų. Sprendžiant klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismai visapusiškai įvertina nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą ir t. t. Pažymėtina, kad įstatymas nereikalauja, jog nuteistasis jau būtų pasitaisęs. Šiuo atveju teismui turi būti pateiktas tik raštiškas nuteistojo įsipareigojimas doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad jis pasitaisys.

Iš nuteistojo E. Š. asmens bylos matyti, kad jis jam paskirtą bausmę šiuo metu atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nors nuteistasis E. Š. tik nuo 2011-11-17 bausmę atlieka lengvojoje grupėje, tačiau, kaip skunde nuteistasis nurodo, įstatymas nenustato termino, kiek laiko – visą ar pusę bausmės atlikimo laiką nuteistasis turi būti laikomas lengvosios grupės sąlygomis. Taigi, konstatuojama, kad BVK 157 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad lygtinai gali būti paleisti asmuo, kuris pataisos įstaigoje teikimo pateikimo metu laikomas pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis. Dėl to nepagrįstai apylinkės teismas teikimo netenkino nurodęs, kad nuteistasis E. Š. lengvosios grupės sąlygomis yra laikomas tik trumpą laiką.

Be to, kitas būtinas formalaus pagrindo požymis yra atliktos bausmės dalis. Iš E. Š. asmens bylos matyti, kad jis šiuo metu yra atlikęs faktiškai yra atlikęs pusę jam skirtos laisvės atėmimo bausmės.

Kadangi E. Š. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra atlikęs ne mažiau kaip pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, daroma išvada, kad yra nustatytas formalusis pagrindas E. Š. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Nustatant materialųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, įvertinama nuteistojo asmenybė, jo elgesys bausmės atlikimo metu, pataisos įstaigos administracijos nuomonė, psichologinės tarnybos išvada bei kita, bei ar yra pateiktas raštiškas nuteistojo įsipareigojimas doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad jis pasitaisys.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad E. Š. yra pateikęs raštišką įsipareigojimą, jog jis doru elgesiu ir stropiu darbu įrodys, kad jis pasitaisys. Taip pat E. Š. asmens bylos medžiaga bei teikime nurodyti faktiniai duomenys apie E. Š. asmenybę ir jo elgesį bausmės atlikimo metu, liudija, kad jis atvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių, adaptavosi normaliai, 2010-12-14 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 5/01-85, pačiam prašant, buvo paskirtas į ūkio aptarnavimo būrį pagalbiniu darbininku, šiuo metu dirba sandėlininko padėjėju, darbą atlieka atsakingai, stropiai bei kvalifikuotai, į pareikštas pastabas reaguoja teigiamai, šalina trūkumus. E. Š. apibūdina kaip mandagų, darbštų, ramaus būdo, draugišką, turintį savo nuomonę, vidaus taisyklių nepažeidinėjantį, vykdantį visus teisėtus pareigūnų reikalavimus. E. Š. santykiai su kitais nuteistaisiais geri, jis nuobaudų neturi, buvo skatintas tris kartus: 2011-03-25 už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skirtas papildomas trumpalaikis pasimatymas, 2011-09-29 už nepriekaištingą elgesį ir stropų darbą skirtas papildomas trumpalaikis pasimatymas ir 2011-11-17 už nepriekaištingą elgesį ir stropų darbą perkeltas į lengvąją nuteistųjų grupę. Taip pat nuteistojo charakteristikoje nurodyta, kad jis savanoriškai dalyvauja socialinės reabilitacijos bei užimtumo programose, laisvalaikiu sportuoja, dalyvauja kultūriniuose renginiuose, žiūri TV, domisi periodine spauda, palaiko ryšį su giminėmis, artimaisiais, jais bendrauja laiškais, telefonu, susitinka pasimatymų metu. E. Š. gailisi padaręs nusikaltimą. Nuteistasis pristatė pranešimą, jog paleistas iš laisvės atėmimo vietos bus priimtas dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku (asmens bylos 59 lapas).

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus psichologinės išvados matyti, kad nuteistasis prisiima atsakomybę už teisės pažeidimą, nemažina savo vaidmens, nesiteisina, gailisi ir mokosi iš savo klaidų. Asmenybė ramaus būdo, nepasižymi impulsyvumu ar agresyvumu, mandagus, taktiškas. Puikūs savianalizės įgūdžiai. Nuteistasis kuria konkrečius ateities planus, ryžtingai nusiteikęs pozityviems pokyčiams, prisiima atsakomybę už rizikos valdymą ir keliamų reikalavimų vykdymą. Palaiko ryšį su tėvais ir draugais. Santykiai su artimaisiais labai geri, glaudūs, su jais bendrauja laiškais, telefonu, susitinka pasimatymų metu. Po lygtinio paleidimo grįžtų gyventi pas tėvus. Nuteistasis ateities planus sieja su darbine veikla. Motyvacija darbui aukšta. Ketina stoti į universitetą studijuoti architektūrą arba inžineriją (asmens bylos 63 lapas).

Šios aplinkybės patvirtina, kad E. Š. charakterizuojamas tik teigiamai, dirba bei palaiko ryšius su artimaisiais. Atsižvelgiant į anksčiau E. Š. bei jo elgesį pataisos namuose teigiamai apibūdinančias aplinkybes, toks rašytinis nuteistojo įsipareigojimas nevertinamas vien kaip formalus, kadangi nuteistasis savo elgesiu nuo pat bausmės atlikimo pradžios rodo norą taisytis.

Apylinkės teismas, atmesdamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos teikimą dėl E. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nurodė, kad nuteistasis nuteistas už vieną sunkų, vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus. Pažymėtina, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nuosprendžiu skiriant E. Š. bausmę ir jos dydį buvo atsižvelgta į nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumą bei pavojingumą. Remiantis Lietuvos Respublikos BVK, tos aplinkybės nedraudžia taikyti lygtinio paleidimo instituto. Atsižvelgiant į E. Š. elgesį bausmės atlikimo metu, apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės – nusikaltimų sunkumas, trumpas bausmės atlikimas lengvosios grupės sąlygomis negali būti pripažintos pakankamomis netaikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, nagrinėjamu atveju jau yra pasiekti. Pastebėtina, kad iš teikimo turinio bei pataisos įstaigos atstovės pasisakymo teismo posėdyje matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nuteistąjį ir jo elgesį bausmės atlikimo metu vertina teigiamai. Pataisos įstaigos pozicija nėra privaloma teismui, nagrinėjančiam nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, juo labiau, jog ši pozicija yra sąlygota formaliais argumentais. Taigi, skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai šiuo konkrečiu atveju nesudaro kliūčių taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad nuteistąjį E. Š. įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis yra naikinama, nuteistasis E. Š. lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos nustatant jam pareigas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą:

Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos teikimą tenkinti ir E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos neatlikus Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos galutinės bausmės dalies – 1 metų 1 mėnesio.

E. Š. įpareigoti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu:

neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti ilgiau kaip septynioms paroms už gyvenamosios vietos rajono ribų be leidimo;

Išaiškinti nuteistajam E. Š., jog per 15 dienų nuo paleidimo momento jis privalo įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir pranešti apie tai bausmės vykdymo institucijai.

Įspėti E. Š., jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos darbingas nuteistasis, kuris vengia dirbti ar sistemingai pažeidinėja ar itin piktybiškai pažeidžia darbo drausmę, taip pat pažeidinėja viešąją tvarką arba jam nustatytas pareigas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 6 dalimi, siunčiamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.