- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-14
- Bylos Nr.
- eI-5439-437/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05020-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Blauzdžius, Liudmila Zaborovska, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- M. G.
- Atsakovas
- Narkotikų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjui M. G., atsakovo atstovei Eglei Latauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. G. su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau - ir Departamentas) 2014-10-27 sprendimą Nr. S-(4.3-3)-3593.
Paaiškina, kad skundžiamas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Teigia, kad atsakovas, nenagrinėdamas kokiame kontekste pareiškėjo skunduose nurodoma reklama (informacija) buvo paskelbta, pasiremdamas tik bendrais teisės aktų nuostatų išaiškinimais, neįgyvendino jo veiklai priskirtų funkcijų ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą.
Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas (toliau - ir AKĮ, Alkoholio kontrolės įstatymas) draudžia visų formų alkoholio reklamą, skirtą vaikams ir paaugliams iki 18 metų (29 str. 1 d. 1 p.). Paaiškina, kad šiuo metu yra neįmanoma atskirti, kuri reklama yra skirta konkrečiai vaikams ir paaugliams iki 18 metų, o kuri - vyresniems asmenims. Visos reklamos, nepriklausomai nuo jų formos ir turinio, yra prieinamos įvairaus amžiaus asmenims, įskaitant ir jaunimą. Vadinasi, nėra svarbu, kam konkrečiai reklama taikoma (t. y., kokia reklama perteikiamos informacijos tikslinė auditorija), kadangi ja pateikiama informacija yra daroma vienoda įtaka visiems ją mačiusiems asmenims. Todėl, norint tinkamai įvertinti galimą teisės aktų pažeidimą, susijusį su alkoholio reklamos draudimu, reikšminga nustatyti, kokioje aplinkoje ta reklama buvo pateikiama (pvz., prie ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigų), kokiomis aplinkybėmis (pvz., jaunimo žiūrimų filmų metu) ir pan. Vertina, kad toks nevisapusiškas pareiškėjo skunduose nurodomų pažeidimų ištyrimas lėmė neteisėto bei nepagrįsto sprendimo priėmimą.
Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad uždraudus alkoholio reklamą televizijoje nuo 6 iki 23 valandos, atsirado paslėpta alkoholio reklama dienos metu, kuria netiesiogiai skatinama įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Be to, rodoma alkoholio reklama nuo 23 iki 6 valandos yra laisvai prieinama jaunimo iki 18 metų auditorijai. 2014-10-19 apie 23.37 vai. ir 2014-10-20 apie 00.20 vai. per LRT televiziją filmo „Imperija" metu buvo rodomos alaus bei degtinės reklamos. Atsakovo teigimu, šis alkoholio reklamos transliavimas buvo leidžiamas AKĮ 29 str. 2 d. 3 p. prasme. Tačiau, nors ir nėra objektyvių duomenų, kad ši, leidžiamu laiku transliuota, alkoholio reklama būtų skirta konkrečiai tik vaikams ir paaugliams iki 18 metų, negalima teigti, kad nebuvo padarytas AKĮ nuostatų pažeidimas. Istorinis filmas „Imperija" yra žiūrimas tiek jaunimo iki 18
metų, tiek ir vyresnių asmenų. Atsakovas neįvertino santykio tarp visuotinai reikšmingo siekio mažinti alkoholio vartojimą tarp jaunų asmenų ir alkoholio gamintojų, pardavėjų, žiniasklaidos priemonių savininkų finansinio intereso. Mano, kad prioritetas turėtų būti teikiamas vaikų ir paauglių apsaugai nuo žalingo viešosios informacijos poveikio.
Vertina, kad alkoholio reklamos draudimo pažeidimai daromi naudojant išorinę alkoholio reklamą. Kartkartėmis ant specialių stendų, pastatų yra pateikiama tokia informacija, kuria siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui, susijusiam su alkoholio produktų vartojimu. 2014 m. vasario mėn. apie 13-14 d. Kaune prie įėjimo į vaikų polikliniką (Nepriklausomybės a.) bei 2014 m. vasario mėn. apie 24-25 d. (skunde ir patikslintame skunde nurodant dienas yra rašymo apsirikimas, iš pareiškėjo papildyto skundo atsakovui matyti, kad pareiškėjas nurodo vasario 24 ir 25 dienas) Kaune prie „Aušros" gimnazijos ant specialių stendų buvo reklamuojamas alus. Atsakovo nuomone, tokia reklama nepažeidė AKĮ 29 str. 4 d. Pareiškėjas pažymi, kad šios reklamos buvo pateiktos prie jaunimo lankomų vietų - ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigų. Išorinė reklama prie viešųjų pastatų yra neabejotinai matoma ir daranti įtaką nepilnamečiams asmenims. Todėl pareiškėjas mano, kad tokiais veiksmais yra pažeidžiamas draudimas skleisti alkoholio reklamą vaikams ir paaugliams iki 18 metų. Atsakovo rašte Nr. S-(4.3-3)-964 „Dėl išorinės alkoholio reklamos pateikimo" Lietuvos savivaldybių administracijoms yra siūloma alkoholinių gėrimų reklamos netalpinti netoli ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigų. Vadinasi, yra sutinkama, kad tokia reklama daro neigiamą poveikį vaikams ir paaugliams iki 18 metų.
Pabrėžia, jog Viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai įstatymų nustatyta tvarka turi užtikrinti, kad nepilnamečiai būtų apsaugoti nuo neigiamą poveikį jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi darančios viešosios informacijos, ypač susijusios su žalingus įpročius skatinančios informacijos skleidimu (Visuomenės informavimo įstatymo 17 str. 1 d.). Todėl visiškai nėra svarbu, kokia pateikiamos reklamos tikslinė auditorija, nes ją pamato ir reklamos užsakovams palankų sprendimą priima žymiai didesnis ratas asmenų nei galbūt realiai buvo siekta. Pažymi, kad šiuo metu nėra jokių galimybių jaunus asmenis apsaugoti nuo alkoholio reklamos, nes ji visiškai prieinama radijo programose, televizijoje, lauko reklamose.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat teismui pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ištirti, ar: 1. Alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas (Žin., 2011-12-15, Nr. 153-7207), ta apimtimi, kiek buvo galimai pažeistos įstatymo priėmimo procedūros, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 str. 4 d., 69 str. 1 d. ir 2 d.; 2. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 2 d. redakcija, numatyta 2008-04-18 Alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatyme (Žin., 2008-04-26, Nr. 48-1771) ir turėjusi įsigalioti nuo 2012-01-01, ta apimtimi, kuria 2011-12-06 Alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu (Žin., 2011-12-15, Nr. 153-7207) nesilaikant įstatymo priėmimo procedūrų buvo pripažinta netekusi galios, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 str. 4 d., 69 str. 1 d. ir 2 d.; 3. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 4 d. redakcija, numatyta 2008-04-18 Alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatyme (Žin., 2008-04-26, Nr. 48-1771) ir turėjusi įsigalioti nuo 2012-01-01, ta apimtimi, kuria 2011-12-06 Alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu (Žin., 2011-12-15, Nr. 153-7207) nesilaikant įstatymo priėmimo procedūrų buvo pripažinta netekusi galios, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 str. 4 d., 69 str. 1 d. ir 2 d.
Teismo posėdyje pareiškėjas prasėjo skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepimu į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad Alkoholio
kontrolės įstatymo 29 str. 2 d. numato baigtinį sąrašą atvejų, kada alkoholio reklama yra draudžiama, o pareiškėjo skunduose išdėstyti atvejai į šį sąrašą nepatenka. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 2 d. 5 p. nustato, kad alkoholio reklama yra draudžiama švietimo, mokslo ir ugdymo įstaigose, o 6 p., kad alkoholio reklama yra draudžiama visose sveikatos priežiūros įstaigose. Departamentas papildomai pareiškėją informavo, kad 2014-03-12 raštu Nr. S-(4.3-3)-964 „Dėl išorinės alkoholio reklamos pateikimo" kreipėsi į Lietuvos savivaldybių administracijas su prašymu - rekomendacija, jog kompleksiškai vertinant Alkoholio kontrolės įstatyme ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme įtvirtintus teisės principus, normas ir draudimus, savivaldybių administracijų atsakingi skyriai ar valstybės tarnautojai ir darbuotojai, pagal kompetenciją, vykdydami alkoholio išorinės reklamos leidimų išdavimo ir kontrolės veiksmus pagal Išorinės reklamos įrengimo taisykles, patvirtintas Ūkio ministro 2013-07-30 įsakymu Nr. 4-670, ir nustatę, kad pareiškėjų (subjektų) pateiktose paraiškose gauti leidimą nurodytos alkoholio išorinės reklamos pateikimo vietos yra netoli ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigų, pasiūlytų pareiškėjui šiose vietose netalpinti alkoholinių gėrimų reklamos.
Atsiliepimas
Atsakovo vertinimu, nebuvo nustatyta objektyvių duomenų, kad skunduose nurodyta išorinė alkoholio reklama savo turiniu, ar pateikimo forma būtų skirta vaikams ir paaugliams iki 18 metų.
Šalies argumentai
Pareiškėjo, kaip fizinio asmens, prašymas pripažinti teisės aktų reikalavimus, šiuo atveju Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus, atitinkančią informaciją kaip draudžiamą alkoholinių gėrimų reklamą, neturi juridinio pagrindo. Vien tik pareiškėjo subjektyvus manymas, kad ginčijamas Departamento raštas yra neteisėtas, nesudaro juridinio pagrindo jį panaikinti, taip pat pripažinti, kad aptariama informacija yra draudžiama alkoholinių gėrimų reklama ir ji yra draudžiama. Atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju pareiškėjo teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovas pabrėžia, jog kaip matyti iš pareiškėjo skundų Departamentui, teismui, įvardyti neva padaryti Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimai nėra tiesiogiai susiję su jo ar kitų konkrečių asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų pažeidimu, todėl galima teigti, kad pareiškėjas į Departamentą kreipėsi ne su skundu ar pareiškimu ir nėra administracinės procedūros dalyvis Viešojo administravimo įstatymo ir Alkoholio kontrolės įstatymo prasme, neturi šiuose įstatymuose numatytų procesinių teisių, tame tarpe - skųsti viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinę procedūrą veiksmus ir sprendimus.
Pažymi, kad Departamentas atsakė pareiškėjui 2014-10-27 raštu, tačiau pareiškėjo skundas teismui ir jame formuluojami reikalavimai yra susiję ne su šio atsakymo vertinimu, o su jo siekiu dalyvauti Viešojo administravimo įstatymo ir Alkoholio kontrolės įstatymo reglamentuojamoje administracinėje procedūroje, kurio dalyviu jis nėra.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą remdamasi atsiliepime nurodytais argumentais.
Skundas netenkinamas.
Byloje ginčas kilęs dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2014-10-27 sprendimo Nr. S-(4.3-3)-3593 pagrįstumo ir teisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas M. G. kreipėsi į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą, su 2014-09-26, 2014-10-21 ir 2014-10-22 skundais, kuriuose pateikiama informacija apie, pareiškėjo vertinimu, Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus.
Skunduose pateikiama informacija apie, pareiškėjo vertinimu, Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus transliuotose LRT televizijos programose 2014-10-19, apie 23.37 vai. ir 2014-10-20 apie 00.20 vai. (filmo „Imperija" metu) demonstruojant alkoholio reklamą. Vertina, kad LRT televizijos programos yra transliuojamos viešai ir yra prieinamos asmenims, jaunesniems nei aštuoniolika metų, todėl alkoholio reklamos demonstravimas skunduose nurodytu programų
metu pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 1 p., numatančio, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama skirta vaikams ir paaugliams iki 18 metų, reikalavimus.
Skunduose taip pat buvo pateikiami duomenys apie, pareiškėjo vertinimu, Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 1 p. pažeidimus demonstruojant išorinę alkoholio (alaus) reklamą (reklaminius stendus) 2014 m. vasario mėn. (apie 13-14 d.), Kaune, Nepriklausomybės a. prie įėjimo į vaikų polikliniką; 2014 m. vasario mėn. (apie 24-25 d.) Kaune, prie „Aušros" gimnazijos (Laisvės ai. 95, Kaunas). Pareiškėjo nuomone, išorinės alkoholio reklamos demonstravimas prie viešųjų pastatų, ypač prie tokių, kaip gimnazijos, vaikų poliklinikos pažeidžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 1 p. nuostatas.
Pareiškėjas prašė imtis priemonių, kad Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose būtų laikomasi alkoholio reklamos draudimo, būtų laikomasi išorinės alkoholio reklamos draudimo ir imtis prevencinių priemonių, kad galimų pažeidimų būtų išvengta ateityje.
Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundus 2014-10-27 raštu Nr. S-(4.3-3)-3593 informavo jį, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 2 d. 3 p. nustato, kad alkoholio reklama draudžiama Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotoj ų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos (išskyrus tiesiogiai ir ištisai transliuojamus ar retransliuojamus tarptautinius meno, kultūros ar sporto renginius). Taigi alkoholio reklamos transliavimas LRT televizijos programoje 2014-10-19, apie 23.37 vai. ir 2014-10-20 apie 00.20 vai. buvo leidžiamas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 2 d. 3 p. prasme. Departamento vertinimu, nėra objektyvių duomenų, kad ši, leidžiamu laiku transliuota, alkoholio reklama būtų skirta vaikams ir paaugliams iki 18 metų.
Atsakovas taip pat pabrėžė, jog išnagrinėjus skunduose pateiktus faktus, taip pat įvertinus pridėtas fotonuotraukas, nustatyta, kad demonstruojant skunduose nurodytą išorinę alkoholio (alaus) reklamą buvo laikomasi Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 4, 5 d. numatytų apribojimų.
Nesutikdamas su Departamento atsakymu pareiškėjas skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-02-23 nutarimu Nr. 244 patvirtintų Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuostatų (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2012-10-12). 10.19 punktą, Departamentas pagal kompetenciją nagrinėja juridinių, fizinių asmenų ir fizinių asmenų grupių pateiktus pranešimus, prašymus ir skundus.
Departamento direktoriaus 2011-05-26 įsakymu Nr. Tl-120 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamente taisyklės (toliau - ir Taisyklės) reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų prašymų nagrinėjimą ir jų aptarnavimą Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamente.
Teisėjų kolegija teismo posėdyje peržiūrėjo alkoholio reklamą, rodytą per LRT televiziją filmo „Imperija" demonstravimo metu.
IŠ pareiškėjo skundų Departamentui matyti, kad pareiškėjas į Departamentą kreipėsi su bendro pobūdžio (ne su asmeninės subjektinės teisės pažeidimu susijusiu) prašymu, todėl teismas daro išvadą, kad jis nėra administracinės procedūros dalyvis Viešojo administravimo įstatymo ir Alkoholio kontrolės įstatymo prasme, neturi šiuose įstatymuose numatytų procesinių teisių, tame tarpe - skųsti viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinę procedūrą veiksmus ir sprendimus.
Pareiškėjas nei skunduose Departamentui, nei teismui nenurodė asmeninės subjektinės teisės pažeidimo, todėl atsakymo išsamumas ar neišsamumas tiek, kiek jis susijęs su skundžiamų subjektų nubaudimu, pareiškėjo negali būti skundžiamas, nes jo subjektinių teisių nelemia.
Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo pateiktas skundas Departamentui nesusijęs su pareiškėjo teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, jis laikytinas kreipimusi, į kurį atsakoma laisvos formos raštu. Taisyklių 38.4 punktas numato, kad kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie Departamento veiklos
pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, informuojama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisvos formos raštu, o 41 punktas - kad asmuo, nesutinkantis su Departamento atsakymu į jo prašymą, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą Viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra" nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka Administracinių ginčų komisijai, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Administraciniam teismui. Dėl valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje asmuo turi teisę pateikti skundą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka.
Teismas, vertindamas skundžiamą Departamento 2014-10-27 atsakymą, daro išvadą, kad atsakovas nustatytu terminu atsakė pareiškėjui, kuriuo informavo, kad pareiškėjo nurodyti AKĮ pažeidimai nepasitvirtino. Atsakymas pareiškėjui pagal jo pateiktą skundą (kreipimąsi) buvo pateiktas nepažeidžiant Taisyklėse nustatytų procedūrų - kaip matyti, atsakovas reagavo į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kiek jos buvo susijusios su AKĮ nuostatų laikymosi priežiūra, pareiškėjui pateikė laisvos formos raštą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-05-28 nutartimi panašaus pobūdžio administracinėje byloje Nr. A261-610/2014 yra konstatavęs, kad „Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų nustatymas ir už šio įstatymo pažeidimus atitinkamų asmenų nubaudimas yra atsakovo diskrecija. Tai reiškia, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus AKĮ pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją Nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai nereiškia, kad Viešojo administravimo įstatymo, kitų šiam ginčui aktualių teisės aktų taikymo požiūriu atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos asmenys, t. y. atsakovas nėra saistomas tokių asmenų nurodytų argumentų ir prašymais taikyti kitų asmenų atžvilgiu tam tikras poveikio priemones".
Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl byloje taikytinų aktų konstitucingumo, todėl pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą atmestinas.
Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. l p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjo M. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.