Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-07-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-527-628-2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-05-07Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-07-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-12
Bylos Nr.
1A-527-628-2013
Teisminio proceso Nr.
1-17-1-01163-2012-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigita Bieliauskienė (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Audronė Kartanienė
Nuteistasis
V. S., J. J., A. S.
Advokatai
Algirdas Grinevičius
Kategorijos
  • 1.1.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Sigita Bieliauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-527-628/2013

Teisėja Sonata Raupėnaitė - Lekarauskienė Teisminio proceso Nr.1-17-1-01163-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.6.; 1.1.8.5.; 1.1.8.6.; 1.1.8.7.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.; 1.1.8.11.; 1.2.14.1.1.; 1.2.14.3.; 1.2.18.2.; 1.2.29.3.; 2.4.6.; 2.4.7.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. liepos 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Audronės Kartanienės ir Jolantos Čepukėnienės, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui, nuteistiesiems V. S., J. J. ir A. S., nuteistųjų gynėjams advokatams Algirdui Grinevičiui, Stasiui Karveliui, Jonui Skruzdžiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. J., A. S. ir V. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (3 epizodai), 214 str. 1 d. (3 epizodai), 302 str. 1 d. (2 epizodai) ir 178 str. 2 d. (3 epizodai), ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl S. K. plėšimo) – 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl E. A. plėšimo) – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. (dėl neteisėto E. A. elektroninių mokėjimo priemonių įgijimo) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. (dėl neteisėto E. A. dokumentų įgijimo) - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl S. G. turto pagrobimo) – 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl R. E. Š. plėšimo) – 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. (dėl neteisėto R. E. Š. elektroninės mokėjimo priemonės įgijimo) - 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl G. B. turto pagrobimo) - 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl R. V. turto pagrobimo) - 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. (dėl neteisėto R. V. elektroninių mokėjimo priemonių įgijimo) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. (dėl neteisėto R. V. dokumentų įgijimo) - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos ir V. S. paskirta subendrinta 3 (trejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. paskirta bausme ir V. S. paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į V. S. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012-05-24 bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžius atlikta bausmė.

J. J. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str 1 d. (dėl R. E. Š. plėšimo) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. (dėl neteisėto R. E. Š. elektroninės mokėjimo priemonės įgijimo) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl G. B. turto pagrobimo) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos ir J. J. paskirta subendrinta galutinė 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012-06-27.

A. S. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d. (2 epizodai), 178 str. 2 d. (2 epizodai) bei 302 str. 1 d., ir nuteista:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl R. E. Š. plėšimo) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. (dėl neteisėto R. E. Š. elektroninės mokėjimo priemonės įgijimo) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl G. B. turto pagrobimo) - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl R. V. turto pagrobimo) - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. (dėl neteisėto R. V. elektroninių mokėjimo priemonių įgijimo) – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. (dėl neteisėto R. V. dokumentų įgijimo) - 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos ir A. S. paskirta subendrinta galutinė 1 (vienerių) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-06-11 iki 2012-06-12 (dvi dienos) ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013-02-03.

Civilinio ieškovo S. K. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš V. S. priteista 70 Lt turtinės žalos atlyginimo S. K. naudai.

Civilinio ieškovo E. A. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš V. S. priteista1060 Lt turtinės žalos atlyginimo E. A. naudai.

Civilinio ieškovo S. G. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš V. S. priteista 529 Lt turtinės žalos atlyginimo S. G. naudai.

Civilinio ieškovo Rimutės E. Š. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir solidariai iš V. S., J. J. ir A. S. priteista 2844 Lt turtinės žalos atlyginimo Rimutės E. Š. naudai.

Civilino ieškovo G. B. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir solidariai iš V. S., J. J. ir A. S. priteista 420 Lt turtinės žalos atlyginimo G. B. naudai.

Civilinio ieškovo R. V. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir solidariai iš V. S. ir A. S. priteista 430 Lt turtinės žalos atlyginimo R. V. naudai.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į V. S. turtą - 31 litą 50 centų panaikintas ir nukreiptas civiliniam ieškiniui užtikrinti.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į V. S. turtą - 100 litų panaikintas ir nukreiptas civiliniam ieškiniui užtikrinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad jis 2012-05-04, apie 14.00 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie Justiniškių g. 107 namo, Vilniuje, pribėgęs prie S. K. užlaužė pastarajam rankas už nugaros, taip atimdamas nukentėjusiam asmeniui galimybę priešintis, ir iš pastarojo kelnių kišenės ištraukė 60 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, po ko iš įvykio vietos pasišalino.

Be to, V. S. nuteistas už tai, kad jis 2012-05-05, apie 22.30 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie Justiniškių g. 103 namo, Vilniuje, sudavė E. A. į galvą, o pastarajam nukritus ir praradus sąmonę, nuo kaklo nuplėšė 700 Lt vertės sidabrinę grandinėlę, iš kelnių kišenės ištraukė 70 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 180 Lt grynaisiais, E. A. vardu išduotos banko „SEB“ mokėjimo kortelės „Visa“ ir „Laisvalaikis MasterCard“ bei E. A. vardu išduoti asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas ir darbo pažymėjimas, po ko iš įvykio vietos pasišalino, tuo padarydamas nukentėjusiajam 950 Lt turtinę žalą.

Taip pat V. S. nuteistas už tai, kad jis 2012-05-13, apie 23.47 val., prie Taikos g. 39 namo, Vilniuje, paprašė nepilnamečio S. G. pasinaudoti mobiliojo ryšio telefonu „Samsung S5230“, pastarajam padavus minėtą telefoną, jis iš įvykio vietos su pagrobtu telefonu pasišalino, tuo padarydamas nukentėjusiajam 300 Lt turtinę žalą.

Taip pat nuteistieji V. S., J. J. ir A. S., iš anksto susitarę ir veikdami kartu, 2012-05-21 apie 12 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, prie „Vilniaus SEB“ bankomato, esančio Justiniškių g. 91, Vilniuje, J. J. stebint bankomato klientus ir telefonu pranešus apie Rimutės E. Š. atliktą pinigų išgryninimą, V. S. kartu su A. S. sekė paskui nukentėjusiąją iki Taikos g. 229 namo, Vilniuje, kur tuo metu kai A. S. stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikaltimo, V. S. pribėgęs nukentėjusiajai iš nugaros sugriebė už kuprinės, o pastarajai šios nepaleidus, sugriebė R. E. Š. už kairės rankos, ir jėga nuplėšė minėtą 30 Lt vertės kuprinę, kurioje buvo 40 Lt vertės piniginė su 1040 Lt grynaisiais ir banko „SEB“ mokėjimo kortelė bei maišelis su bananais, nukentėjusiosios įvertintas 4 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajai R. E. Š. 1114 Lt turtinę žalą, po ko iš įvykio vietos pasišalino.

Be to, nuteistieji V. S., J. J. ir A. S., iš anksto susitarę ir veikdami kartu, 2012-05-22, apie 23.30 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, Laisvės pr. prie Pašilaičių troleibusų žiedo, tuo metu kai A. S. stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikaltimo, V. S. paėmė iš nukentėjusiojo G. B. rankų 400 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Mini“ su sim kortele 20 Lt vertės, kurį perdavė J. J., o pats laikė nukentėjusįjį už pečių, taip atimdamas galimybę priešintis, kol J. J. su pavogtu telefonu iš įvykio vietos pasišalino, tuo padarydami nukentėjusiajam 420 Lt turtinę žalą.

Taip pat nuteistieji V. S. ir A. S., iš anksto susitarę ir veikdami kartu, 2012-05-23 apie 01.30 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, prie PC „Norfa“, Justiniškių g. 91, Vilniuje, tuo metu kai A. S. stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikaltimo, V. S. atvirai iš nukentėjusiojo R. V. kelnių kišenės ištraukė 180 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną Samsung C330, 50 Lt vertės piniginę, kurioje buvo asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 50 Lt vertės darbo kortelė, „SEB“, „SWED“, „DNB“ banko kortelės, darbo pažymėjimas, pinigai - 60 Lt, kurią perdavė A. S. liepdamas paslėpti, po ko iš įvykio vietos pasišalino, tuo padarydami nukentėjusiajam 340 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu J. J. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nuosprendį ir paskirti jma švelnesnę bausmę.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo veiksmus nukentėjusiosios R. E. Š. atžvilgiu kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. kaip plėšimą, o ne pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. kaip vagystę, kadangi jeigu nagrinėjamu atveju ir buvo panaudotas smurtas, jis buvo naudojamas ne tam, kad pašalintų, ar neutralizuotų asmenį, kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą, bet tam, kad R. E. Š. turtą pavyktų atskirti nuo nukentėjusiosios. Be to, pačios nukentėjusiosios parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nenuoseklūs, prieštaringi.

Pažymi, kad jis nesikėsino į R. E. Š. priklausančios elektroninę mokėjimo kortelę, jis negalėjo numatyti, kas galėjo būti pagrobtoje kuprinėje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nuosprendį ir paskirti jai švelnesnę bausmę, kadangi ji visiškai pripažįsta padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi.

Apeliaciniu skundu V. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, gailisi dėl jų padarymo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismui pateikė dokumentus, įrodančius, jog serga nepagydomomis ligomis – hepatitu C ir ŽIV, laukia sąnario operacijos. Be to, laisvėje jo laukia žmona ir du nepilnamečiai sūnūs.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu neteistieji ir jų gynėjai prašė tenkinti apeliacinius skundus, prokuroras prašė juos atmesti.

Apeliaciniai skundai netenkinami.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (3 epizodai), 214 str. 1 d. (3 epizodai), 302 str. 1 d. (2 epizodai) ir 178 str. 2 d. (3 epizodai), J. J. nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., padarymą, o A. S. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d. (2 epizodai), 178 str. 2 d. (2 epizodai) bei 302 str. 1 d.

Apeliaciniais skundais V. S. bei A. S. prašo sušvelninti jiems paskirtas bausmes. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliaciniuose skunduose išdėstytus bausmių sušvelninimo motyvus bei pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais remiantis nuteistiesiems buvo paskirtos bausmės, konstatuoja, kad tiek V. S., tiek A. S. paskirtos bausmės yra teisingos, jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos BK įtvirtintoms bausmių skyrimo nuostatoms.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, t. y. ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatytą bausmės paskirtį ir turi būti skiriama pagal Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies nuostatų. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. sankciją, asmeniui padariusiam plėšimą gresia areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Analogiškos bausmės numatytos ir už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 302 str. 1 d. bei 178 str. 2 d., padarymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d. nuostatomis, šie nusikaltimai priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad V. S. pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu padarius vienuolika apysunkių nusikaltimų (BK 180 str. 1 d. – 3 epizodai, BK 214 str. 1 d. – 3 epizodai, 302 str. 1 d. – 2 epizodai, 178 str. 2 d. – 3 epizodai), tuo tarpu A. S. nuteista už šešių apysunkių nusikalstimų padarymą (BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d. – 2 epizodai, 178 str. 2 d. – 2 epizodai ir 302 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. S., atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį, sunkumo bei pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais, visos nusikalstamos veikos baigtos. Be to, V. S. teistas, tame tarpe ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, baustas administracine tvarka, niekur nedirba.

Žemesnės instancijos teismas

V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs 2012-05-21, 2012-05-22, 2012-05-23 nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). V. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Šalies argumentai

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog aplinkybės, dėl kurių apeliaciniame skunde prašoma švelninti apeliantui paskirtą bausmę, jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teisme. Nuteistajam skirta bausmė Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. sankcijų ribose, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK nuostatose įtvirtintų bausmių skyrimo taisyklių. Švelninti V. S. paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo. Nuteistasis V. S. iki jo nuteisimo skundžiamu nuosprendžiu jau buvo teistas, tačiau, jokių teigiamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, išėjęs į laisvę toliau nusikalsta, nesilaiko įstatymų reikalavimų.

Nors apeliaciniame skunde V. S. nurodo, jog serga nepagydomomis ligomis, jo laukia sąnario operacijos, jis turi žmoną ir du nepilnamečius vaikus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios aplinkybės negali būti pagrindu skirti nuteistajam švelnesnę bausmę. Įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdis, jų kiekis rodo, kad nei sveikatos būklė, nei šeimyninės aplinkybės nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimų darymo. Kadangi iki jo nuteisimo apeliantas niekur nedirbo, darytina išvada, jog savanaudiškų nusikaltimų darymas buvo V. S. pragyvenimo šaltiniu. Kaip minėta, ji buvo teistas ir anksčiau, taigi žinojo, kokia bausmė už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas gresia, tačiau, nepaisydamas to, įvykdė vienuolika naujų apysunkių nusikaltimų.

Sprendžiant nuteistosios A. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės švelninimo klausimą, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. S., atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį, sunkumo bei pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais, visos nusikalstamos veikos baigtos. Be to, nuteistoji teista, tame tarpe ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, bausta administracine tvarka, niekur nedirba, įrašyta į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą, nustačius opioidų vartojimo priklausomybės sindromą.

Žemesnės instancijos teismas

A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). A. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nuteistoji nusikalstamas veikas padarė veikdama bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvai – prisipažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, gailisi dėl jų padarymo, kurių pagrindu prašoma švelninti A. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo. Ši aplinkybė buvo pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir A. S. už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 178 str. 2 d. bei 302 str. 1 d. padarymą paskirta mažesnė, nei šių straipsnių sankcijose numatytas bausmės vidurkis, bausmė. Dar labiau švelninti ir taip švelnią bausmę, nėra teisinio pagrindo.

Sprendžiant nuteistajai paskirtos bausmės švelninimo klausimą, būtina pabrėžti ir tai, kad ji jau buvo teista, tame tarpe ir už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, tačiau, išėjusi į laisvę toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos įstatymus, nepaiso visuomenėje priimtų teisės normų.

J. J. apeliaciniame skunde keliamas nusikalstamos veikos R. E. Š. atžvilgiu kvalifikavimo klausimas. Nors skundžiamu nuosprendžiu J. J. veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., kaip plėšimas, tačiau, apeliaciniu skundu su tokiu veiksmų kvalifikavimu nuteistasis nesutinka, nurodant, kad jokio fizinio smurto R. E. Š. atžvilgiu jis nenaudojo, todėl prašo jo veiksmus perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., kaip atvirąją vagystę.

Žemesnės instancijos teismas

Išanalizavus apeliacinio skundo motyvus ir bylos faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, teisingai nustatė faktines aplinkybes, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, išanalizavo ir įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai nustatė Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius J. J. veikoje.

Remiantis vieningai suformuota teismų praktika, tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip plėšimas. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o priemonė pagrobti svetimą turtą. Veiksmai, kurių metu panaudojamas bet koks fizinis, psichinis smurtas ar atimama galimybė priešintis, siekiant pagrobti svetimą turtą, turi būti vertinami kaip plėšimas Lietuvos Respublikos BK 180 str. prasme.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios R. E. Š. pirmosios instancijos teismo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2012 m. gegužės 21 d. ji atėjo prie parduotuvės „Norfa“, Justiniškių g., bankomato. Tuo metu šalia nebuvo nei vieno žmogaus. Ji (R. E. Š.) nuėmė nuo kortelės 1000 Lt, prie parduotuvės „Norfa“ įėjimo durų matė stovintį jaunuolį ir kalbantį telefonu. Nusiėmusi pinigus, ji užėjo į parduotuvę, apsipirko, išeidama matė nuteistuosius stovinčius prie durų. Apsipirkusi R. E. Š. ėjo link savo namų per kiemus. Paskui ją ėjo V. S. ir A. S.. Netoli namų, V. S. pribėgo prie R. E. Š. iš nugaros, sugriebė už kuprinės, o pastarajai šios nepaleidus, sugriebė R. E. Š. už kairės rankos ir jėga nuplėšė kuprinę.

Nukentėjusiosios parodymų analizė neleidžia abejoti tuo, jog prieš ją buvo naudojamas fizinis smurtas. Iš nukentėjusiosios parodymų nustatyta, kad jai buvo užlaužta kairė ranka, siekiant įveikti pasipriešinimą ir pagrobti jai priklausantį turtą, t.y. kuprinę su joje buvusiais daiktais.

Nuteistasis J. J., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prisipažino įvykdęs plėšimą R. E. Š. atžvilgiu ir parodė, kad 2012 m. gegužės 21 d. Justiniškėse su V. S. ėjo link parduotuvės ir susitiko A. S.. Prie įėjimo į parduotuvę, jie pamatė, kad nukentėjusioji iš bankomato nuiminėja pinigus bankomate. Jie (J. J., V. S. ir A. S.) stovėjo netoliese, bet atskirai. J. J., pamatęs, kad ji (R. E. Š.) nuėmė pinigus, paskambino V. S. telefonu ir pranešė apie tai.

Ikiteisminio tyrimo metu duoti J. J. parodymai buvo pagarsinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nuteistasis, parodė, kad 2012 m. gegužės 21 d. ryte, jis (J. J.), kartu su V. S. ėjo link parduotuvės Justiniškių mikrorajone ir V. S. sutiko savo pažįstamą – kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. S.. Visi trys nusprendė „pasidaryti pinigų“ prie parduotuvės, nes norėjo nusipirkti narkotikų, o pinigų niekas neturėjo. Vaidas ir Aušra liko ant suoliuko visuomeninio transporto sustojime, o jis (J. J.) nuėjo prie bankomato, esančio prie parduotuvės „Norfa“, Justiniškių g. Pastebėjo, kad iš „Swedbank“ bankomato pagyvenusi moteris nuėmė apie 800 Lt. V. S. paskambino J. J., o šis papasakojo apie minėtą moterį apibūdino ją, o pats nuėjo paskui ją į parduotuvę. Kai pamatė, kad moteris išeina iš parduotuvės, išėjo pastarajai iš paskos. Vaidas ir Aušra pradėjo eiti paskui moterį, o J. J. ėjo maždaug 30 metrų atstumu nuo jų, paskui Vaidas ir Aušra dingo jam (J. J.) iš akių.

Taigi, iš J. J. ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad nuteistieji kartu nusprendė apiplėšti nukentėjusiąją. J. J. telefonu informavo V. S. apie moterį, nusiėmusią didelę sumą pinigų iš bankomato, ją apibūdino, tikėdamasis, kad V. S. ir A. S. įvykdys nusikalstamą veiką pastarosios moters atžvilgiu, pagrobdami jos turėtą turtą.

Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tuomet, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. J. J., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, parodė, kad mintis prasimanyti pinigų prie parduotuvės „Norfa“, esančios Justiniškių mikrorajone, kilo visiems nuteistiesiems asmenims – pačiam J. J., V. S. bei A. S.. Taigi visus minėtus asmeninis vienijo bendras susitarimas prasimanyti pinigų. J. J., pastebėjęs prie minėtos parduotuvės R. E. Š., nuimančią nemažą pinigų sumą iš bankomato, apie tai pranešė V. S., kuris, padedamas A. S. ir įvykdė plėšimą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju bendrininkų (J. J., V. S. ir A. S.) susitarimas įvykdyti plėšimą R. E. Š. atžvilgiu įrodytas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį. Tokiu būdu, nors J. J. pats nukentėjusiosios atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, jis prisidėjo prie bendrų plėšimo veiksmų, t. y. stebėjo nukentėjusiąją prie bankomato, paskambino bendrininkams ir pranešė, kad nukentėjusioji nusiėmė pinigus.

Nuteistasis J. J. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. dėl neteisėto R. E. Š. elektroninės mokėjimo priemonės įgijimo, nurodant, kad jis negalėjo numanyti, jog nukentėjusios pagrobtoje kurpinėje bus jos banko mokėjimo kortelė. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus vertina kritiškai. Pastebėtina, kad jis matė, kaip nukentėjusioji banko kortele iš „Swedbank“ bankomato nuima pinigus, apie tai informavo V. S..

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nuosprendį, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, įvertino juos pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d), nuteistųjų veiksmus kvalifikavo tinkamai bei paskyrė jiems teisingas bausmes.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistųjų V. S., A. S. ir J. J. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė Sigita BieliauskienėTeisėjai Jolanta ČepukėnienėAudronė Kartanienė