- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-07
- Bylos Nr.
- 1-102-806/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-01163-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- V. S., J. J., A. S.
- Nukentėjusysis
- S. K., R. V., E. R. Š., S. G., E. A., G. B.
- Advokatai
- Česlovas Norinkevičius, Algirdas Grinevičius
gynėjams advokatams Algirdui Grinevičiui, Stasiui Karveliui, Jonui Skruzdžiui, advokato padėjėjui Česlovui Norinkevičiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., 178 str. 2 d., J. J. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., A. S. (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 178 str. 2 d., 302 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
n u statė:
V. S. 2012-05-04 apie 14.00 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie Justiniškių g. 107 namo, Vilniuje, pribėgęs prie S. K. užlaužė pastarajam rankas už nugaros, taip atimdamas nukentėjusiam asmeniui galimybę priešintis, ir iš pastarojo kelnių kišenės ištraukė 60 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, po ko iš įvykio vietos pasišalino.
V. S. 2012-05-05 apie 22.30 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie Justiniškių g. 103 namo, Vilniuje, sudavė E. A. į galvą, o pastarajam nukritus ir praradus sąmonę, nuo kaklo nuplėšė 700 Lt vertės sidabrinę grandinėlę, iš kelnių kišenės ištraukė 70 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 180 Lt grynaisiais, E. A. vardu išduotos banko „SEB“ mokėjimo kortelės „Visa“ ir „Laisvalaikis MasterCard“ bei E. A. vardu išduoti asmens tapatybės kortelę Nr.(duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas ir darbo pažymėjimas, po ko iš įvykio vietos pasišalino, tuo padarydamas nukentėjusiajam 950 Lt turtinę žalą.
Taip pat V. S. 2012-05-13 apie 23.47 val., prie Taikos g. 39 namo, Vilniuje, paprašė nepilnamečio S. G. pasinaudoti mobiliojo ryšio telefonu „Samsung S5230“, pastarajam padavus minėtą telefoną, jis iš įvykio vietos su pagrobtu telefonu pasišalino, tuo padarydamas nukentėjusiajam 300 Lt turtinę žalą.
K. V. S., J. J. ir A. S., iš anksto susitarę ir veikdami kartu, 2012-05-21 apie 12 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, prie „Vilniaus SEB“ bankomato, esančio Justiniškių g. 91, Vilniuje, J. J. stebint bankomato klientus ir telefonu pranešus apie R. E. Š. atliktą pinigų išgryninimą, V. S. kartu su A. S. sekė paskui nukentėjusiąją iki Taikos g. 229 namo, Vilniuje, kur tuo metu kai A. S. stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikaltimo, V. S. pribėgęs nukentėjusiajai iš nugaros sugriebė už kuprinės, o pastarajai šios nepaleidus, sugriebė R. E. Š. už kairės rankos, ir jėga nuplėšė minėtą 30 Lt vertės kuprinę, kurioje buvo 40 Lt vertės piniginė su 1040 Lt grynaisiais ir banko „SEB“ mokėjimo kortelė bei maišelis su bananais, nukentėjusiosios įvertintas 4 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajai R. E. Š. 1114 Lt turtinę žalą, po ko iš įvykio vietos pasišalino.
Taip pat kaltinamieji V. S., J. J. ir A. S., iš anksto susitarę ir veikdami kartu, 2012-05-22, apie 23.30 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, Laisvės pr. prie Pašilaičių troleibusų žiedo, tuo metu kai A. S. stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikaltimo, V. S. paėmė iš nukentėjusiojo G. B. rankų 400 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Mini“ su sim kortele 20 Lt vertės, kurį perdavė J. J., o pats laikė nukentėjusįjį už pečių, taip atimdamas galimybę priešintis, kol J. J. su pavogtu telefonu iš įvykio vietos pasišalino, tuo padarydami nukentėjusiajam 420 Lt turtinę žalą.
Taip pat kaltinamieji V. S. ir A. S., iš anksto susitarę ir veikdami kartu, 2012-05-23 apie 01.30 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, prie PC „Norfa“, Justiniškių g. 91, Vilniuje, tuo metu kai A. S. stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikaltimo, V. S. atvirai iš nukentėjusiojo R. V. kelnių kišenės ištraukė 180 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną Samsung C330, 50 Lt vertės piniginę, kurioje buvo asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 50 Lt vertės darbo kortelė, „SEB“, „SWED“, „DNB“ banko kortelės, darbo pažymėjimas, pinigai - 60 Lt, kurią perdavė A. S. liepdamas paslėpti, po ko iš įvykio vietos pasišalino, tuo padarydami nukentėjusiajam 340 Lt turtinę žalą.
Apklaustas teisme kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad neprisimena kas ten buvo, pasilieka prie duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu. Dėl S. K. epizodo V. S. paaiškino, kad neatsimena šio epizodo. Pasak V. S., jis rankos nelaužė S. K., viskas buvo, kaip nurodė apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu, jis paprašė cigaretės, S. K. pasiūlė nusipirkti. Teisėjai pagarsinus kaltinamojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2012-05-04 dienos metu, Justiniškių gatvėje, pastebėjo nepažįstamą girtą pagyvenusį vyrą, kurio paprašė cigaretės. Vyras pasiūlė jam, V. S. nupirkti iš pastarojo cigarečių - 7 arba 8 pakelius. Jis, V. S. davė vyrui 50 litų, vyras turėjo duoti jam 20 litų grąžos, bet pinigų neturėjo, todėl jis paklausė vyro ką pastarasis turi „gero“. Vyras ištraukė mobiliojo ryšio telefoną NOKIA ir pasiūlė jam, V. S. už 20 Lt. Jis, V. S. sutiko ir nupirko iš vyro telefoną su sim kortele Tele-2, pildyk. Kur dabar minėtas telefonas, jis, V. S. neprisimena, gal išmetė, gal padovanojo. Jis, V. S. neprisimena su kuo buvo tą dieną, bet tikrai ne su J. J.. Vyrui jis, V. S. rankų nelaužė, vyras pats pardavė jam savo telefoną už 20 Lt. (t. 2, b.1. 39),- V. S. parodė, kad davė 50 Lt ir S. K. jam nedavė grąžos, bet davė telefoną. Jis, V. S. neatsimena kur dėjo telefoną, neatsimena ar buvo vienas. V. S. paaiškino, kad jis neatėmė telefono, o nupirko, bet S. K. parašė pareiškimą, kad jis laužė rankas, bet rankų nelaužė, S. K. buvo girtas. Anot V. S., telefonas buvo su kortele, jis vėliau ta kortele naudojosi, telefonas buvo nereikalingas, o kortelę pasiliko. Jis, V. S. su S. K. ieškiniu nesutinka, paaiškino, kad kai išeis, pastarajam atiduos tokį patį telefoną.
Apklaustas teisme nukentėjusysis S. K. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, jis grįžinėjo pas motiną Justiniškėse, turėjo per petį neuždarytą krepšį, kairėje kišenėje telefoną. Pasak S. K., dviese priėjo du nepažįstami asmenys, užlaužė rankas ir paėmė iš kišenės telefoną, kai grįžo pas motiną iškvietė policiją. Anot S. K., jis asmenų nematė, tik iš nugaros matė, kad buvo aukštas asmuo. S. K. paaiškino, kad įvykis įvyko Justiniškėse, prie parduotuvės „Norfa“ apie 17 val., birželio ar liepos 5 d., gali būti ir gegužės 4 d. Anot S. K., asmenys priėjo iš nugaros, užlaužė abi rankas ir paėmė telefoną ir nuėjo, matė juos tik iš nugaros, vienas buvo aukštas su tamsia sportine apranga, kitas buvo žemesnis, asmenys buvo maždaug 30 metų amžiaus, bet matė juos tik iš nugaros, veido nematė, plaukai tų asmenų buvo trumpai kirpti, vienas asmuo buvo tamsus. Pasak S. K., skambino iš Žirmūnų g. 139 ir pasakė, kad rado jo telefoną, bet paskui tyrėja paaiškino, kad rado tik jo telefono kortelę. Jis, S. K. prašo priteisti 70 Lt už pavogtą telefoną. S. K. paaiškino, kad abu užlaužė rankas, vienas vieną, kitas kitą, jų atpažinti negali, nes nematė jų veidų, jis negali atpažinti kaltinamųjų esančių salėje. Pasak S. K., asmenys jam negrasino, jis buvo išgėręs, bet viską prisimena, negali pasakyti, ar jei jis nebūtų išgėręs asmenys taip darytų.
Atlikus pagrobto mobiliojo ryšio telefono NOKIA imei .(duomenys neskelbtini) kontrolę nustatyta, kad po nusikaltimo padarymo, t.y. nuo 2012-05-05 09:26 iki 2012-05-05 11:07 buvo įdėta S. K. SIM kortelė Nr. .(duomenys neskelbtini). 2012-05-05 14.11 val. iki 2012-05-05 22.54 val. į šį aparatą įdėta kortelė Nr. .(duomenys neskelbtini), kurios priklausomybė fiziniam ar juridiniam asmeniui nėra žinoma.
Atliekant mobiliojo ryšio telefono NOKIA imei Nr. .(duomenys neskelbtini) kontrolę buvo nustatyta, kad 2012-05-06 į šį telefoną buvo įstatyta sim kortelė .(duomenys neskelbtini), priklausantį V. S. (2012-05-24 rasta apžiūros metu sulaikant V. S.).
2012-05-06 ir 2012-05-07 buvo įstatyta SIM kortelė .(duomenys neskelbtini), pagrobta iš S. K. 2012-05-07 buvo įstatyta sim kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-05-05 pagrobta iš E. A..
2012-05-11 sim kortelė .(duomenys neskelbtini) buvo įstatyta į telefoną imei .(duomenys neskelbtini).
2012-05-13 į MRT imei .(duomenys neskelbtini) buvo įstatyta sim kortelė .(duomenys neskelbtini), (2012-05-24 rasta apžiūros metu sulaikant V. S.). ( t. 1, b.1. 88)
LR BK 180 str. 1 d. numatyta atsakomybė asmens, kuris pavartodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį pavartoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.
Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad V. S., veikdamas bendrininkų grupe, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagrobė svetimą turtą panaudodamas fizinį smurtą, t.y. V. S. veikdamas su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pribėgęs prie S. K. užlaužė pastarajam rankas už nugaros, taip atimdamas galimybę jam priešintis, po ko iš pastarojo kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną ir iš įvykio vietos pasišalino.
Apklaustas teisme kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, kad sutiko girtą pagyvenusį vyrą, kurio paprašė cigaretės, pastarasis pasiūlė jam, V. S. nupirkti iš pastarojo cigarečių - 7 arba 8 pakelius. Jis, V. S. davė vyrui 50 litų, S. K. turėjo duoti jam 20 litų grąžos, bet pinigų neturėjo, todėl jis paklausė vyro ką pastarasis turi „gero“. S. K. ištraukė mobiliojo ryšio telefoną NOKIA ir pasiūlė jam, V. S. už 20 Lt. Jis, V. S. sutiko ir nupirko iš S. K. telefoną su sim kortele Tele-2, pildyk. Pasak V. S., jis rankų S. K. nelaužė, telefono neatėmė, pastarasis pats pardavė jam savo telefoną už 20 Lt. Kaltinamojo V. S. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jo parodymai, jog S. K. rankų nelaužė, telefono neatėmė, pastarasis pats jam pardavė telefoną, paneigti nukentėjusiosiojo S. K. parodymais, iš kurių matyti, kad asmenys priėjo iš nugaros, užlaužė abi rankas ir paėmė telefoną iš kišenės ir nuėjo, matė juos tik iš nugaros, vienas buvo aukštas su tamsia sportine apranga, kitas buvo žemesnis, asmenys buvo maždaug 30 metų amžiaus, bet matė juos tik iš nugaros, veido nematė, plaukai tų asmenų buvo trumpai kirpti, vienas asmuo buvo tamsus. Pasak S. K., asmenys jam negrasino, jis buvo išgėręs, tačiau viską prisimena. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, jie buvo duoti smulkiai ir nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, todėl teismas nukentėjusiojo parodymus vertina kaip objektyvius. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis būtų susiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu kokiais nors ryšiais ir siektų jam pakenti. Iš telekomunikacijos operatoriaus pateiktos informacijos neginčijamai nustatyta, kad į nukentėjusiojo S. K. telefoną buvo įstatyta SIM kortelė, kuria naudojosi V. S..
Žemesnės instancijos teismas
Taigi teismas, remdamasis nukentėjusiojo parodymais, kita aukščiau aptarta bylos medžiaga konstatuoja, kad V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. .
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. K. pareiškė civilinį ieškinį padarytai 70 Lt dydžio turtinei žalai atlyginti. Šis ieškinys tenkintinas visiškai. Nors kaltinamasis parodė, kad su pateiktu civiliniu ieškiniu nesutinka, tačiau teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad V. S. pagrobė S. K. priklausantį turtą. Taigi turtinė žala padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Ieškinio dydis įrodytas.
Plėšimo įvykdyto nukentėjusiojo E. A. atžvilgiu epizodas:
Dėl E. A. epizodo V. S. paaiškino, kad neprisimena kas ten buvo. Teisėjai pagarsinus kaltinamojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2012-05-05 Justiniškių gatvėje sudavė nepažįstamam vyrui ranka per galvą, nuo smūgio vyras nukrito. Nuo gulinčio vyro kaklo nuplėšė sidabrinę grandinėlę ir iš kišenės ištraukė piniginę su pinigais, kiek pinigų buvo jis, V. S. neprisimena. Piniginėje dar buvo sim kortelė. Jis, V. S. neatsimena, kur pagrobti daiktai. Plėšimą įvykdė vienas. Vėliau pasinaudojo pagrobta sim kortele, skambindamas įstatęs į savo telefoną. Kur jis, V. S. skambino neprisimena, Norvegijoje turi draugų, galėjo jiems skambinti ( t. 2, b.1. 67) – kaltinamasis patvirtino, kad pasilieka prie duotų parodymų, daugiau nieko nepaaiškins, šioje dalyje prisipažįsta. V. S. paaiškino, kad telefono tikrai nepaėmė, buvo mokėjimo kortelės, pinigų nebuvo, viską išmetė. Tai vyko prie jo, V. S. namų, ėjo girtas vaikinas ir gavosi taip, kad jis pastarajam pirmas užtaikė ir tuo pačiu ir ištraukė. Jis, V. S. negali pasakyti ar buvo konfliktas, bet vyko kažkoks trumpas pokalbis. Jis, V. S. dėl E. A. ieškinio iš dalies sutinka, kiek pamena nebuvo pinigų, grandinėlės kaina nėra reali. Pasak V. S., daugiau to įvykio metu nieko, išskyrus jį, nebuvo.
Apklaustas teisme nukentėjusysis E. A. parodė, kad su vienu iš kaltinamųjų buvo susidūręs. Jis, E. A. 2012-05-05 ėjo namo per Justiniškes į Karoliniškes, buvo išgėręs šiek tiek alaus, eidamas kalbėjo telefonu. Pasak E. A., girdėjo kaip kažkas atbėgo iš paskos, jis stabtelėjo ir išgirdo šaukiant „Policija”, prie jo atbėgo 2 vyrai. E. A. paaiškino, kad vienas iš jų kažką traukė sau iš kišenės, o V. S. trenkė jam per veidą ir jis prarado sąmonę, kai atgavo sąmonę, pamatė, kad nėra grandinėlės ir piniginės. Jis, E. A. turėjo antrą telefoną ir juo paskambino pagalbos telefonu, dar su atvykusiu policijos ekipažu apvažiavo per rajoną, bet buvo jau tamsu. Anot E. A., tas kitas vyras buvo žemesnis. E. A. parodė, kad grandinėlės nuo kaklo kaina apie 700 Lt, grandinėlė buvo stora, tokiom kainom matė parduotuvėje, dar buvo odinė piniginė apie 70 Lt vertės, kurioje buvo 180 litų, taip pat vairuotojo pažymėjimas, Sodros kortelė, laisvalaikio kortelė, Bitės SIM kortelė ir daugiau nepamena. Teisėjai pagarsinus nukentėjusiojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2012-05-05, vakare buvo svečiuose, išgėrė su pažįstamu alaus ir apie 22.30 val. ėjo namo link Karoliniškių. Justiniškių gatvėje prie 103 namo prie jo, E. A. pribėgo du vyriškiai ir sušuko „Stok policija“, jis sustojo ir atsisuko. Vienas vyras aukšto ūgio, kurį atpažino atpažinimo metu, kitas žemo ūgio - apie 170 cm, labai trumpai kirptas, nosis kreiva, laužyta, lūpos didelės, normalaus kūno sudėjimo, apie 30 metų amžiaus, galėtų atpažinti. Vyras kurį atpažino, sudavė jam, E. A. kumščiu, arba sunkiu daiktu į galvą, nuo ko jis nukrito ir prarado sąmonę. Kai atsipeikėjo, pastebėjo, kad ant smilkinio patinimas, o kita veido pusė nubrozdinta nuo kritimo. Nuo kaklo buvo nutraukta sidabrinė grandinėlė apie 20 g, 700 Lt vertės. Iš galinės kelnių kišenės buvo pavogta rudos spalvos odinė piniginė, 70 Lt vertės. Piniginėje buvo 180 Lt pinigų, vairuotojo pažymėjimas (atstatymas kainavo 50 Lt), asmens tapatybės kortelė (atstatymas 30 Lt), SODROS pažymėjimas, darbo pažymėjimas, SEB banko dvi kortelės (viza ir laisvalaikio), kurias užblokavo (užblokavimas kainavo 30 Lt), įmonės kuro kortelė, kurią užblokavo, sim kortelė BITĖS .(duomenys neskelbtini). Sim kortelė Nr. .(duomenys neskelbtini) kartu su pin ir puk kodais gulėjo piniginėje, kuri buvo pagrobta plėšimo metu. Kitoje kišenėje liko jo, E. A. du telefonai NOKIA 2700 Nr. .(duomenys neskelbtini) ir NOKIA 700 Nr. .(duomenys neskelbtini), imei .(duomenys neskelbtini), kurie pavogti nebuvo. Jis, E. A. paskambino į policiją iš savo telefono NOKIA 2700 ir pranešė dėl įvykio. Kartu su policijos pareigūnais bandė ieškoti nusikaltėlių, tačiau rasti nepavyko. Kadangi buvo išgėręs, policijos pareigūnai pasiūlė jam, E. A. kitą dieną ateiti į policiją ir parašyti pareiškimą. Kitą dieną jis, E. A. atėjo į policiją pranešti dėl prarastų dokumentų. Kadangi turėjo išvykti darbo reikalais į kitą miestą, tai policijoje pasakė, kad pareiškimo dėl vagystės nerašys, o nori pranešti dėl prarastų dokumentų. 2012-05-09 į savo mobiliojo ryšio telefoną gavo sms pranešimą iš BITĖS, apie tai, kad kortelės .(duomenys neskelbtini) viršytas limitas ir kortelė bus užblokuota. Jis, E. A. paskambino į „Bitę“ ir sužinojo, kad pasinaudojant pavogta iš jo sim kortele Nr. .(duomenys neskelbtini) nuo 2012-05-07 iki 2012-05-09 buvo skambinta į Norvegiją ir prakalbėta 1500 Lt sumai. Jis, E. A. paprašė, kad minėta sim kortelė būtų užblokuota ir paaiškino, kad įvyko vagystė. Dėl plėšimo padaryta žala 1060 Lt. Prašo pripažinti jį, E. A. civiliniu ieškovu ir nukentėjusiuoju šiai sumai ( t. 1, b.1. 13-16) – E. A. patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Pasak E. A., Bitės kortelėje buvo internetas, ji buvo abonentinė, iš pradžių nieko neįvyko, o po kelių dienų atėjo žinutė, kad stipriai viršytas limitas ir sąskaita užblokuota, viršytas limitas 1500 Lt, nes buvo skambinta į užsienį. Jis, E. A. ieškinį 1060 Lt sumai palaiko. E. A. paaiškino, kad nežino, ar tas žemesnis vaikinas sėdi čia salėje (rodo į J. J.). Jis, E. A. to vaikino nematė, tik iš galo girdėjo žingsnius, kai atsisukinėjo jam trenkė, tik spėjo atsisukęs pamatyti, kad kitas vyras kažką traukia iš kišenės.
2012-05-10 nukentėjusysis E. A. pateikė tel. Nr. .(duomenys neskelbtini) nuo 2012-05-05- iki 2012-05-11 paslaugų detaliąją ataskaitą sumai 1208,72 Lt. (t. 1, b.1. 20-22)
Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad asmens parodymo atpažindinimo metu nukentėjusysis E. A. atpažino V. S., kaip vieną iš vaikinų apiplėšusį jį ir kuris sudavė jam per galvą. (t. 1, b.1. 26-29)
Iš specialisto išvados Nr.G1138/12(01) matyti, kad E. A. padarytas odos nubrozdinimas kairio skruosto srityje, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu, galimai griūnant bei kairiu skruostu atsitrenkiant į kietą buką paviršių. (t. 1, b.1. 24-25)
Atlikus UAB „Bitė Lietuva“ SIM kortelės Nr. .(duomenys neskelbtini) imsi kontrolę nustatyta, kad 2012-05-07 kortelė buvo įstatytą į telefoną imei .(duomenys neskelbtini), 2012-05-08 į telefoną imei .(duomenys neskelbtini).
Atlikus IMEI Nr. .(duomenys neskelbtini) kontrolę nustatyta, kad 2012-05-06 į šį telefoną buvo įstatytą SIM kortelė .(duomenys neskelbtini), kurią naudojasi V. S.. (2012-05-24 rasta apžiūros metu sulaikant V. S.). ( t. 1, b.1. 39)
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad V. S., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagrobė svetimą turtą panaudodamas fizinį smurtą, t.y. V. S. sudavė E. A. į galvą, o pastarajam nukritus ir praradus sąmonę, nuo kaklo nuplėšė 700 Lt vertės sidabrinę grandinėlę, iš kelnių kišenės ištraukė 70 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 180 Lt grynaisiais, E. A. vardu išduotos banko „SEB“ mokėjimo kortelės „Visa“ ir „Laisvalaikis MasterCard“ bei E. A. vardu išduoti asmens tapatybės kortelė Nr.(duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas ir darbo pažymėjimas, po ko iš įvykio vietos pasišalino. Apklaustas teisme kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tik tvirtino, jog buvo vienas ir pinigų piniginėje nebuvo, nurodė jos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai: ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausto nukentėjusiojo E. A. parodymai, asmens parodymo atpažinti protokolas, kuriame nurodyta, jog asmens parodymo atpažindinimo metu nukentėjusysis E. A. atpažino V. S., kaip vieną iš vaikinų apiplėšusį jį ir kuris sudavė jam per galvą. Iš telekomunikacijos operatoriaus pateiktos informacijos matyti, kad E. A. SIM kortelė buvo įstatyta į telefoną, kuriuo naudojosi V. S.. Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad V. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. V. S. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., kadangi jis pagrobė svetimą turtą, t.y. sidabrinę grandinėlę, piniginę, kurioje buvo 180 Lt grynaisiais, E. A. vardu išduotos banko „SEB“ mokėjimo kortelės „Visa“ ir „Laisvalaikis MasterCard“ bei E. A. vardu išduoti asmens tapatybės kortelė Nr.(duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas ir darbo pažymėjimas, panaudodamas nukentėjusiojo atžvlgiu fizinį smurtą ir taip atimdamas galimybę priešintis. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kad piniginėje buvo pinigai ir V. S. buvo su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Kreiptinas dėmesys, kad V. S. ikiteisminio tyrimo metu pats parodė, kad piniginėje pinigai buvo, tačiau teisme parodymus pakeitė, pakeitimo priežasties nepaaiškinęs. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip kaltinamojo gynybinę versiją. Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes daroma išvada, kad kaltinamasis V. S., plėšimo metu grobdamas svetimą, nukentėjusiojo E. A. turtą, veikė neapibrėžta tyčia, siekdamas užvaldyti piniginę su joje buvusiu turtu. Neapibrėžta tyčia yra tada, kai kaltininkas suvokia veikos pavojingumą, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau jų savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Nusikaltimas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje, yra BK 43 skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu“, juo pažeidžiama formali dokumentų tvarkymo ir naudojimo tvarka, nusikaltimas, numatytas BK 214 straipsnyje, yra BK 32 skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“, kuriuo pažeidžiama Lietuvos valstybės finansų kredito sistema, o nusikaltimas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, yra BK 28 skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“, jais pažeidžiamos savininko ar kito asmens, valdančio turtą pagal įstatymus ar sutartį, teisė valdyti, naudotis ir disponuoti turtu. Taigi visų šių nusikaltimų objektai yra skirtingi. Svetimo turto pagrobimas (BK 180 straipsnis), svetimo mokėjimo instrumento pagrobimas (BK 214 straipsnis) ar dokumento pagrobimas (BK 302 straipsnio 1 dalis) yra tyčinės materialiosios nusikaltimų sudėtys, šios nusikalstamos veikos padaromos tik tiesiogine tyčia. Teismas vertina, kad šioje byloje veikdamas neapibrėžta tyčia V. S. viena veika pasikėsino į kelių atskirų nusikaltimų objektus, padarydami atskiras veikas, V. S. suvokė į kokius baudžiamojo įstatymo saugomus objektus (konkrečiai dalyką) kėsinasi, įvertino, kas gali būti piniginėje, numatė, kad dėl to kils atitinkami padariniai ir kad vienodai siekė bet kurio iš tų padarinių.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. A. pareiškė civilinį ieškinį padarytai 1060 Lt dydžio turtinei žalai atlyginti. Šis ieškinys tenkintinas visiškai. Nors kaltinamasis parodė, kad su pateiktu civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, tačiau teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad V. S. pagrobė E. A. priklausantį turtą. Taigi turtinė žala padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Ieškinio dydis įrodytas.
Nukentėjusiojo S. G. priklausančio turto vagystės epizodas:
Dėl nukentėjusiojo S. G. epizodo V. S. paaiškino, kad neprisimena kas ten buvo. Teisėjai pagarsinus kaltinamojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad vėliau, gegužės mėn., datos tiksliai neprisimena, Taikos gatvėje, vėlai vakare sutiko nepilnametį, kurio paprašė paskambinti telefonu. Jokio peilio rankoje jis, V. S. neturėjo, nieko vaikinui nesakė, tik paprašė telefono paskambinti. Vaikinas davė jam, V. S. Samsung modelio telefoną, su kuriuo jis išėjo. Telefono vaikinui negrąžino. Kur dabar pagrobtas telefonas jis, V. S. neprisimena ( t. 2, b.1. 67) - kaltinamasis patvirtino, kad pasilieka prie duotų parodymų, daugiau nieko nepapasakos. Pasak V. S., vaiko negąsdino, jis paprašė parūkyti, o jo telefonas buvo išsikrovęs ir paprašė paskambinti, įsikišo telefoną ir nuėjo. V. S. paaiškino, kad jis su S. G. bendravo, rūkė apie 10 min., kad neatiduos telefoną sugalvojo tą pačią akimirką, nebuvo tai suplanavęs. Anot V. S., į S. G. telefoną buvo įsidėjęs savo kortelę ir skambino, vaikas prašė atiduoti, bet jis nekreipė dėmesio. V. S. parodė, kad su nukentėjusiuoju bendravo šiaip, kad pastarasis ėjo iš vakarėlio, bendravo apie 10- 15 min. Jis, V. S. sužinojo, kad nukentėjusysis yra nepilnametis tik per tyrimą. Jis, V. S. dėl S. G. ieškinio sutinka.
Apklaustas teisme nukentėjusysis S. G. parodė, kad matė kaltinamuosius vieną kartą, jis gan vėlai grįžinėjo namo, apie 11 val. vakaro. Pasak S. G., kaltinamasis ėjo su peiliu iš paskos ir paklausė kiek valandų, jis neišsitraukęs telefono pasakė kiek valandų, nes buvo neseniai išėjęs iš draugo ir žinojo, kiek yra laiko, jie prasilenkė. Netrukus, kaltinamasis grįžo ir paklausė kaip galima išsikviesti taksi ir paprašė duoti paskambinti, jis, S. G. žinojo, kad kaltinamasis turi peilį, todėl davė pastarajam savo telefoną. Jis, S. G. davė telefoną, bet V. S. paskambinęs telefonu, telefono taip ir neatidavė. Jie kalbėjosi pakankamai ilgai, V. S. pasakojo kažką apie tai, kad yra sėdėjęs kalėjime, kad atvažiavo pas draugą padirbėti ir negali pas jį nuvažiuoti, dar minėjo žodį „makrucha”, šio žodžio reikšmės nesuprato ir todėl bijojo. Anot S. G., V. S. bandė skambinti ne vieną kartą, aiškino, kad pastarojo telefonas yra nusėdęs, po kiek laiko V. S. telefonas suskambo ir pastarasis labai susinervino, atmetė skambutį ir nuėjo. S. G. paaiškino, kad V. S. skambino daug kartų, bet jam atrodo, kad tik imitavo skambučius, V. S. sakė, kad atvažiavo iš Klaipėdos ir atvažiavo pas draugą dirbti. Jis, S. G. pasakė, kad atiduotų telefoną, bet V. S. nereagavo ir nubėgo. Teisėja pagarsina nukentėjusiojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2012-05-13 apie 24 val., prie Sietuvos gimnazijos, adresu Taikos g. 47, Vilniuje, sutiko vyrą, kuris rankoje laikė sulenkiamąjį peilį su kuriuo žaidė – tai atlenkdamas, tai sulenkdamas. Kai priėjo prie jo, S. G. tai paklausė kiek yra valandų. Kai jis, S. G. pasakė, vyras paslėpė peilį ir pradėjo eiti toliau į kitą pusę, tačiau apsisuko ir pavijo jį. Tada pradėjo klausinėti kaip nuvažiuoti į Pašilaičių mikrorajoną. Po to paprašė jo, S. G. telefono paskambinti į taksi firmą. Jis, S. G. pradėjo skambinti iš savo telefono, nors jau suprato, kad vyras nori atimti iš jo telefoną, tačiau bijojo atsakyti pastarajam, arba bėgti, nes vyras prieš tai demonstravo, kad turi peilį. Kai norėjo paskambinti į taksi firmą, tai pamatė, kad jo, S. G. telefono sąskaita buvo tuščia, apie ką jis ir pasakė vyrui. Vyras pasiūlė įstatyti į jo, S. G. telefoną SAMSUNG S5230 savo sim kortelę „pildyk“, tačiau nežinojo pin kodo ir įstatė „LABAS“ kortelę. Vyras kelis kartus skambino, kalbėjo, imituodamas, kad kalba su kažkuo, tačiau jis, S. G. pastebėjo, kad vyras niekam neskambino, nes ant telefono matė foninį paveiksliuką, šviečiantį kai telefonas nevykdo skambinimo funkcijos. Jis, S. G. iškarto suprato, kad vyras nori atimti jo telefoną, tačiau bijojo pabėgti ir bijojo neduoti pastarajam telefono. Kai vyras neva pakalbėjo, pasakė, kad turi atvažiuoti pastarojo draugas ir reikia palaukti. Telefono vyras jam, S. G. taip ir negrąžino, laikė jį rankoje, sakydamas, kad pastarajam turi perskambinti. Jis, S. G. stovėjo šalia ir laukė, tikėjosi kad vyras gal grąžins telefoną. Tada vyras pradėjo pasakoti, kad pastarasis sėdėjo kalėjime už „makrucha“, matomai, kad įbauginti jį. Nes po to pradėjo sakyti, kad jis, S. G. eitų iš čia ir pats nuėjo su jo telefonu link arkos, kur buvo neapšviesta vieta. Jis, S. G. paprašė vyro grąžinti telefoną, tačiau vyras nekreipė į jį dėmesio ir nuėjo toliau. Šalia vyro jis, S. G. stovėjo apie 40 min., todėl labai gerai įsidėmėjo pastarąjį. Tiesiogiai vyras jam, S. G. negrasino, tačiau jis išsigando, kai pastarasis rodė, kad turi peilį ir pasakojo, kad sėdėjo kalėjime, baugindamas jį. (t. 1, b.1. 93) Pasak S. G., V. S. pasakė, kad pastarojo telefonas nusėdęs, tačiau kai V. S. kažkas paskambino labai susinervino ir numetė ragelį. S. G. paaiškino, kad V. S. buvo apsirengęs oranžinę striukę su antpečiais ir su kapišonu, veidas buvo ovalus, asmenį ikiteisminio tyrimo metu jis atpažino. Anot S. G., stovėjo, laukė gal pusantros valandos, bijojo eiti, nes žinojo, kad V. S. turi peilį. Jis, S. G. yra nepilnametis, tą dieną buvo krepšinio varžybos, bendravo su kaltinamuoju gal pusantros valandos, V. S. įtikinėjo, kad atvažiuos draugas, kad pastarasis nieko blogo nedarys ir tik nori pas draugą patekti, V. S. nieko blogo nepadarė tiesiog gal psichologiškai paveikė, jis bijojo bėgti. Pasak S. G., suprato, kad nori paimti telefoną jau kai pirmą kartą pamatė, antras žmogus neatvažiavo, jis bijojo, nes kaltinamasis pasakojo, kad sėdėjo kalėjime. Anot S. G., kaltinamasis V. S. pasakojo, kad pastarajam prieš porą dienų nuplėšė grandinėlę ir parodė kaip tai buvo padaryta ant jo.
Apklaustas teisme nukentėjusiojo S. G. atstovas parodė, kad jis byloje pripažintas civiliniu ieškovu, kaltinamųjų jis nepažįsta. Apie 11.50 val. jis, S. G. sulaukė žinutės į savo telefoną, bet jie miegojo, todėl nepažiūrėjo. Ryte pas vaiką jis, S. G. pamatė, kad yra kortelė, bet nėra telefono. Jis, S. G. paklausė, kur telefonas ir vaikas viską papasakojo, jie nuvažiavo į policiją. Anot S. G., vaikas pasakojo, kad grįžtant iš draugo prie mokyklos priešais jį ėjo vyriškis mojuodamas peiliu, jie prasilenkė. Vėliau vyriškis jo, S. G. vaiką pavijo ir paklausė kiek valandų, paskui paprašė paskambinti. S. G. paaiškino, kad vaikas suprato, kad vyras nori telefono, vyras dar apžiūrinėjo, čiupinėjo už kaklo, norėjo pažiūrėti ar yra grandinėlė. Pasak S. G., vaikui buvo išaiškinta, kad telefoną geriau jau atiduoti, kaltinamasis vaiko nemušė. S. G. paaiškino, kad kai vaiką apklausė policijoje pirmą kartą viskas vyko ne taip tiksliai kaip antrą kartą, vaikas pasakojo kiek kitaip nei užrašė. Anot S. G., kitą kartą kita tardytoja užrašė viską kruopščiai ir per atpažinimą vaikas kaltinamąjį iš karto atpažino. S. G. parodė, kad jis pirko telefoną vaikui, telefonas kainavo 520 Lt, ieškinį jis palaiko. Vaikas jam, S. G. pasakojo, kad V. S. kažko ieškojo už kaklo, tai parašyta vaiko apklausos protokole.
Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad asmens parodymo atpažinimo metu nukentėjusysis S. G. atpažino V. S., kaip asmenį, kuris pagrobė jo mobiliojo ryšio telefoną. ( t. 1, b.1. 95-98)
Atlikus pavogto mobiliojo ryšio telefono imei .(duomenys neskelbtini) kontrolę buvo nustatyta, kad 2012-05-13 23.47 val. į šį telefoną buvo dėta „Bitė Lietuva“ „Labas“ kortelė su sim Nr. .(duomenys neskelbtini). ( kortelė rasta 2012-05-24 apžiūrint V. S.)
2012-05-24 Asmens apžiūros metu pas V. S. rastos 3 SIM kortelės, viena iš kurių „Bitė Lietuva“ „Labas“- .(duomenys neskelbtini). ( t. 2, b.1. 2, 7)
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad V. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas teisme kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiojo S. G., nukentėjusiojo atstovo ir liudytojo S. G. parodymai, asmens parodymo atpažinti protokolas, kuriame nurodyta, kad asmens parodymo atpažinimo metu nukentėjusysis S. G. atpažino V. S., kaip asmenį, kuris pagrobė jo mobiliojo ryšio telefoną. Iš telekomunikacijų operatoriaus pateiktos informacijos neginčijamai nustatyta, kad į S. G. mobilaus ryšio telefoną buvo įstatyta SIM kortelė, kuria naudojasi V. S.. Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad V. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. V. S. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., kadangi jis atvirai pagrobė svetimą turtą, nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. G. pareiškė civilinį ieškinį padarytai 529 Lt dydžio turtinei žalai atlyginti. Šis ieškinys tenkintinas visiškai. Teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad V. S. pagrobė S. G. priklausantį turtą. Taigi turtinė žala padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Kaltinamasis parodė, kad su pateiktu civiliniu ieškiniu sutinka, žalą atlygins. Šio civilinio ieškinio dydžio neginčija. Ieškinio dydis įrodytas.
Plėšimo įvykdyto nukentėjusiojo R. E. Š. atžvilgiu epizodas:
Dėl R. E. Š. epizodo V. S. paaiškino, kad buvo su A. S., nežino ar buvo J. J.. Jis, V. S. neprisimena kokioje gatvėje įvyko įvykis, taip gavosi iš karto, pamatė nukentėjusiąją ir nutraukė rankinuką. Pasak V. S. nukentėjusioji lipo laiptais, jis greitai pribėgo, pagriebė rankinuką ir nubėgo. Rankinėje buvo pinigų virš 1000 Lt, net nežiūrėjo kas ten dar buvo. Jis, V. S. rankinuką numetė į krūmus, pinigus pasiliko, davė ir A. S.. Teisėja pagarsinus kaltinamojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad gatvėje susipažino su A. S. ir pradėjo gyventi pas ją namuose, Justiniškėse, adreso neprisimena. Gyveno vienas. Gegužės mėn. pabaigoje jis, V. S. kartu su A. S. nuėjo prie parduotuvės Norfa, Justiniškių mikrorajone ir abu nutarė apiplėšti moterį, kuri iš bankomato nuėmė pinigus. Jis, V. S. kartu su A. S. ėjo iš paskos ir jis iš moters rankų ištraukė rankinuką, kartu su A. S. su pavogtu rankinuku pabėgo. Rankinuke buvo pinigai apie 1000 Lt, jis, V. S. tiksliai neprisimena, daugiau iš rankinuko nieko neėmė. Rankinuką išmetė į krūmus. Pinigus pasidalino su A. S.. Kiek pinigų davė A. S. jis, V. S. neprisimena, buvo tik dviese, trečio asmens nebuvo. Smulkmenų jis, V. S. neatsimena. ( t. 2, b.1. 67) Jis, V. S. nematė, kad moteris nuėmė pinigus, kažkas pasakė, jis pasekė moterį per visą Justiniškių gatvę ir suprato, kad ji eina namo. Pasak V. S., jis su A. S. stovėjo prie „Norfos” ant laiptų, valgė „sėmkes” gal 5 min., neprisimena ar jie J. J. pasikvietė, ar pastarasis ėjo pro šalį. Pasak V. S., banko kortelės nematė, rankinuką išmetė. V. S. paaiškino, kad su A. S. daryti nusikaltimo nesitarė, taip gavosi spontaniškai, kai jie ėjo iš paskos, jis kalbėjo telefonu, su A. S. lyg ir nesitarė. Anot V. S., A. S. ten gyvena ir jie moters nesekė, o ėjo į A. S. namus. Jis, V. S. J. J. pinigų nedavė, pinigus išleido savo reikmėms. V. S. parodė, kad jie stovėjo ant laiptų ir užmatė, kad moteris pasiėmė pinigų, jie jau ėjo namo pas A. S., kai suprato, kad moteris eina namo, paėmė pastarosios rankinę. Pasak V. S., jie ėjo pas A. S. namo, jam atrodo, buvo susitarę su J. J. susitikti, nes po kelių minučių susitiko su J. J.. Pasak V. S., bananai buvo rankinėje, bet neprisimena, kur juos padėjo. Jis, V. S. dėl R. E. Š. ieškinio sutinka.
Apklaustas teisme kaltinamasis J. J. kaltu dėl nukentėjusiosios R. E. Š. turto plėšimo prisipažino ir parodė, kad galėjo būti 2012-05-21, gal apie 13 val., Justiniškėse, su V. S. ėjo link parduotuvės ir susitiko A. S.. Pasak J. J., prie įėjimo į parduotuvę jie pamatė, kad R. E. Š. nuiminėja pinigus bankomate. Jie stovėjo netoliese, bet stovėjo atskirai, A. S. stovėjo toliau nuo jo, J. J., V. S. sėdėjo ant suoliuko. Jis, J. J. pamatęs, kad nukentėjusioji nuėmė pinigus, paskambino V. S. telefonu ir pasakė apie tai. Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka kaltinamojo parodymus, kai jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. gegužės mėn., dienos neprisimena, stotyje susipažino su V. S., kelis kartus kartu važiavo į čigonų taborą pirkti narkotikų. 2012-05-21, ryte, kartu su V. S. ėjo link parduotuvės Justiniškių mikrorajone ir V. S. pamatė savo pažįstamą, kaip vėliau sužinojo - A. Visi trise nuspendė „pasidaryti pinigų“ prie parduotuvės, nes norėjo nusipirkti narkotikų, o pinigų niekas neturėjo. V. ir A. liko prie suoliuko visuomeninio transporto sustojime, o jis, J. J. nuėjo prie bankomato, esančio prie parduotuvės „Norfa”, Justiniškių gatvėje. Pastebėjo, kad iš SWEDBANKO bankomato pagyvenusi moteris, šviesių plaukų, nuėmė apie 800 Lt. Matė, kad stovėjo, skaičiavo pinigus prie bankomato. V. jam, J. J. paskambino, jie pakalbėjo, jis pasakė apie moterį, kuri nuėmė pinigus, apibūdino pastarąją. Po to paskui moterį užėjo į parduotuvę „Norfa“. Kai pamatė, kad moteris išeina iš parduotuvės, tai jis, J. J. išėjo pastarajai iš paskos. V. su A. pradėjo eiti paskui moterį, o jis, J. J. ėjo maždaug 30 m atstumu nuo jų. Po kiek laiko V. ir A. dingo iš jo, J. J. akiračio ir jis nematė kaip pastarieji pagrobė rankinę. Po 5-10 min. jam, J. J. paskambino A. ir pasakė, kad jis ateitų pas pastarąją namo, adresu (duomenys neskelbtini), buto neprisimena. Jis, J. J. nuėjo nurodytu adresu. Jam, J. J. pinigų V. nedavė, tik išleido 400 litų narkotikams, kuriuos kartu ir suvartojo. Tą pačią dieną narkotikus ir suvartojo (3 t., b.l. 76). Pasak J. J., apiplėšti ką nors nesitarė, bet „pasidaryti pinigų” reikėjo, pakalbėjo su V. S. telefonu apie tai, kad matė, jog moteris nuėmė pinigus iš bankomato ir sutarė atimti pinigus iš moters. Anot J. J., jis stovėjo netoli moters ir matė, kad pastaroji turėjo pinigus, jie ėjo paskui tą moterį, jis ėjo maždaug 30 metrų atstumu. J. J. paaiškino, kad ėjo tokia tvarka, t.y. moteris, V. S., A. S. ir jis. Pasak J. J., kažkuriuo metu juos pametė iš akių, tada A. S. pasakė adresą, kur jam ateiti, tai buvo .(duomenys neskelbtini). Ten jis, J. J. pamatė pas V. S. pinigus, suprato, kad atėmė juos iš moters. V. S. A. S. iš tų pinigų davė šimtą litų, jam, J. J. nieko nedavė, kiek paėmė pinigų iš moters, jis nežino. Pasak J. J., dar buvo bananai iš moters paimti, bananus suvalgė. Jis, J. J. mano, kad pinigų buvo apie 1000 Lt, pinigus išleido kartu pirkti narkotikams. Dėl ieškinio jis, J. J. mano, kad tų durų laužti nereikėjo, gal tik spyną pakeisti, dėl pagrobtų pinigų sumos jis sutinka. J. J. paaiškino, kad vartoja heroiną, bet ne kiekvieną dieną, tą pačią dieną kokius narkotikus vartojo, nežino. Jis, J. J. nesutinka su ieškiniu tik dėl durų, dėl kito sutinka.
Apklausta teisme kaltinamoji A. S. kalta prisipažino dėl visų trijų jai inkriminuotų nusikalstamų veikų epizodų. Dėl nukentėjusiosios R. E. Š. turto plėšimo A. S. parodė, kad 2012-05-21, vasarą, ji susitiko prie parduotuvės V. S., J. J., jie stovėjo, paskui J. J. nuo jų nuėjo. Pasak A. S., V. S. atsisėdo ant suolelio ir pastarajam kažkas paskambino, V. S. atsikėlė ir jai sako „eime”, jie pradėjo eiti. Anot A. S., priekyje jų ėjo moteris, jie ėjo paskui pastarąją, ir V. S. pasakė, kad moteris turi pinigų. A. S. paaiškino, kad maždaug vidury kelio ji suprato, kad atiminės pinigus, į parduotuvę ėjo pirkti valgyti. Teisėja pagarsina Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka kaltinamosios parodymus, kai ji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu, (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu G. B., kuris šiuo metu išvykęs į Norvegiją. 2012 m. gegužės mėn. pradžioje, datos neprisimena, jos, A. S. sugyventinis padėjo parduoti automobilį V., kuris pasiskundė, kad neturi kur gyventi ir G. B. leidus, atėjo gyventi kartu su vyru vardu J. 2012-05-21 V. pasiūlė jai, A. S. nueiti pasivaikščioti ir pabandyti užsidirbti pinigų. Kaip būtent turėjo užsidirbti pinigų nesakė, bet ji, A. S. suprato, kad bus „kriminalas“. Sutiko, nes niekur nedirba apie metus laiko ir reikalingi pinigai pragyvenimui. Visi trise, ji, A. S., V. ir J. nuėjo prie parduotuvės „Norfa“, Justiniškių g. 91, Vilniuje, kur ji ir V. atsisėdo ant suoliuko prie visuomeninio transporto sustojimo, o J. vaikščiojo prie bankomatų, esančių prie parduotuvės, stebėdamas kas nusiims pinigus iš bankomato. Maždaug po 20 min. J. paskambino V. į mobiliojo ryšio telefoną Nokia, numerio nežino ir pranešė, kad reikia eiti paskui moterį, šviesios spalvos plaukais, trumpai kirpta, pagyvenusią, kuri nusiėmė iš Vilniaus SEB banko didelę pinigų sumą. Ji, A. S. laikė V. už parankės ir kartu nuėjo link Taikos gatvės paskui moterį, kuri turėjo ant peties rudos spalvos rankinę, o rankose turėjo maišiuką su bananai. Moteris ėjo ir atsigręždama žiūrėjo į juos. Matėsi, kad moteris suprato, kad pastarajai sekama iš paskos. Ji, A. S. sakė V. neiti paskui moterį, nes moteris pastebėjo juos, tačiau V. neklausė, patraukė ją, kad eitų kartu. Prie Taikos g. 229 namo, prie laiptelių, kur buvo mažiau žmonių, V. pribėgo prie moters iš nugaros, greitai griebė už rankinės ir nuplėšė kartu su maišeliu su bananais ir pradėjo bėgti. Ji, A. S. tuo metu stovėjo maždaug poros metrų atstumu. Moteris rėkė. Ji, A. S. puolė bėgti, V. bėgo iš paskos. Jie atbėgo prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur atėjo ir J. Bute jie apžiūrėjo pagrobtą rankinę, kurioje buvo raktų ryšulys, piniginė, banko kortelė, pinigai. Kiek pinigų buvo nežino, V. davė jai, A. S. 100 litų, likusius pinigus V. pasidalino su J. Matė, kad J. davė 400 litų. Bananus J. suvalgė su V. Daiktus iš rankinuko, kurie buvo nereikalingi, V. surinko ir išnešė iš namų, matomai išmetė į konteinerį. Ji, A. S. nematė, ar V. patraukė moterį už rankos, bet gerai matė, kad išplėšė rankinuką moteriai nuo rankos ( t. 4, b.1. 20-22) - A. S. patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Pasak A. S., ėjo moteriai iš paskos, kol priėjo prie laiptų, moteris pradėjo lipti, o V. S. prie pastarosios pribėgo ir patraukė už rankinės, jie pabėgo, kai nutraukė iš rankos rankinę. A. S. paaiškino, kad nuėjo namo, paskui pas juos atėjo ir J. J., bute V. S. jai davė 100 Lt, ji išėjo, likusius pinigus V. S. ir J. J. pasidalino, V. S. J. J. davė 400 Lt. Pasak A. S., V. S. pribėgo prie moters, staigiai patraukė rankinę, atėmė ir nubėgo. Anot A. S., delnu suėmusi moteris nešė už rankenos tą kuprinytę ir maišelį su bananais. Ji, A. S. su ieškiniu sutinka, neprisimena, kur skaičiavo pinigus, rankinuką jie nusinešė su savimi.
Parodymų patikrinimo metu A. S. patvirtino savo parodymus. (t. 3, b.1. 16-20)
Apklausta teisme nukentėjusioji R. E. Š. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, 2012-05-21 pirmadienį ji atėjo prie parduotuvės „Norfa“, Justiniškių g. bankomato, tuo metu šalia nebuvo nė vieno žmogaus. Ji, R. E. Š. nuėmė nuo kortelės 1000 Lt, prie „Norfos“ įėjimo matė stovintį jaunuolį ir kalbantį telefonu, gal tik imitavo pokalbį. Pasak R. E. Š., jaunuolis buvo tamsiai apsirengęs, pastarasis jau ją stebėjo, ji net nemanė, kad jis yra vagis. Nusiėmus pinigus ji, R. E. Š. užėjo į parduotuvę, apsipirko, išeidama matė juos stovinčius prie durų, nes jie jai neleisdavo išeiti, jie jau ją stebėjo. Ji, R. E. Š. gyvena prie „Maximos“, Justiniškėse, Rygos g., apsipirko ir ėjo namo per kiemus, paskui ją ėjo V. S. ir A. S.. Ji, R. E. Š. negalvojo, kad tai vagys, kaltinamieji ėjo jai iš paskos, per kiemus, sekė ją, matė, kad ji nusiėmė pinigus. Anot R. E. Š., ėjo link namų, dar prie spaudos kiosko sustojo ir nupirko pravažiuojantį, o kaltinamieji prie būdelės stovėjo. Netoli namų ji, R. E. Š. tik vieną koją pastatė ant laiptelių, ir jai iš rankos staigiai kuprinę žemyn patraukė ir išplėšė. Jai, R. E. Š. tai buvo labai netikėtai, be jokio pasipriešinimo ištraukė tą kuprinę, kuri buvo rankoje su krepšiu ir nubėgo per arką, ji dar iki arkos pabėgo, bet nepasivijo. R. E. Š. parodė, kad liko tik su produktais, kadangi kuprinėje buvo raktai nuo namų, ji nuėjo į parduotuvę „Maximą“ ir ten paprašė paskambinti į policiją. Tiesą iš pradžių ji, R. E. Š. dar paskambino į SEB banką, kad užblokuotų kortelę. Kai atvažiavo pareigūnai, kurie atvažiavo gal tik po valandos, jiems atvažiavus nuvažiavo į šeštą policijos komisariatą. Dar buvo atvažiavęs su policija vienas vyriškis, nuvažiavo į „Norfą“, ten peržiūrėjo vaizdo įrašus, kur buvo užfiksuoti kaltinamieji. Pasak R. E. Š., vaizdo įraše kaltinamieji jau visi trys matėsi, pastarieji ją stebėjo nuo pat pradžių, o paskui dar ir iki namų palydėjo. R. E. Š. paaiškino, kad ji nešė kuprinę rankoje su maišais, maišai buvo abiejose rankose, V. S. kuprinę žemyn patraukė ir viskas, jai tai buvo netikėta. Ji, R. E. Š. kai atsisuko, tik tada atpažino, kad tai tas pats vaikinas, kuris ją stebėjo prie „Norfos“. Teisėja pagarsino nukentėjusiosios parodymus, kai ji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-05-21, apie 11.30 val., ji atėjo prie parduotuvės „Norfa”, Justiniškių g. 91,Vilniuje, kur iš Vilniaus SEB banko bankomato nuėmė 1000 litų. Ji, R. E. Š. matė, kad šalia „Norfos“ centrinių durų stovėjo vaikinas iki 30 metų amžiaus, šatenas, trumpai kirptas, su bridžais ir juodos spalvos marškinėliais. Vaikinas imitavo, kad kalba telefonu, bet stovėjo šalia bankomato, kur ji, R. E. Š. nuiminėjo pinigus. Po to ji, R. E. Š. paskaičiavo gautus iš automato pinigus. Vaikinas matė, kaip ji, R. E. Š. skaičiavo pinigus. Tada ji, R. E. Š. užėjo į parduotuvę apsipirkti. Kai po 15-20 min. išėjo iš parduotuvės per centrines duris, nuėjo namo link Taikos gatvės per Rygos g. sankryžą. Eidama Rygos g. atsigręžus ji, R. E. Š. pastebėjo, kad iš paskos eina tas pats vaikinas, kuris prieš tai kalbėjo telefonu prie bankomato. Vaikinas ėjo su mergina ryžais plaukais, poilgiais, apie 164 cm ūgio, apie 30 metų amžiaus. Vaikinas kalbėjo lietuviškai. Ji, R. E. Š. ėjo per kiemus iki „Maxima“, Taikos g. 162A, Vilniuje. Vaikinas ir mergina ėjo iš paskos, 1-2 m atstumu, nepralenkdami jos, R. E. Š. pasislėpdami. Kai priėjo prie Taikos g. 229, Vilniuje, ir pradėjo lipti laipteliais, prie jos, R. E. Š. pribėgo vaikinas, kuris nuo kairės rankos nutraukė rudos spalvos kuprinę, traukdamas žemyn. Patraukė per jėgą, tačiau vaikinui nepavyko išplėšti kuprinės nuo jos, R. E. Š. rankos. Tada vaikinas sugriebė jos, R. E. Š. ranką su savo ranka, taip atimdamas jai galimybę priešintis, o kita ranka nuplėšė kuprinę nuo jos rankos, kartu su maišeliu, kuriame buvo bananai. Tuo metu mergina stovėjo apie 1 m atstumu. Su jos, R. E. Š. kuprine ir maišeliu vaikinas pradėjo bėgti per bromą, mergina bėgo iš paskos. Kai vaikinas ir mergina ėjo jai, R. E. Š. iš paskos, vaikinas imitavo kad kalba telefonu, o mergina ėjo šalia. Jokie sužalojimai jai, R. E. Š. nepadaryti, tik skaudėjo ranką. Į medikus nesikreipė. Pagrobtos kuprinės kaina 30 litų. Kuprinėje buvo tamsios spalvos ruda odinė piniginė 40 Lt vertės, pinigai - 1040 Lt., 5 raktų ryšulys nuo buto, todėl teko laužti šarvines duris ir keisti visas spynas ir duris, viso 1700 Lt. Be to kuprinėje buvo SEB banko mokėjimo kortelė, kurią teko užblokuoti. Atblokavimas kainavo 30 Lt. Buvo dar „Ačiū“ nuolaidų kortelė. Pavogtų bananų kaina 4 Lt. Bendrai jai, R. E. Š. padaryta žala 2844 Lt. Prašo pripažinti civiline ieškove ir nukentėjusiąją šiai sumai. (t. 1, b.l. 116-118). Anot R. E. Š., ten dar buvo bananai maišelyje, kaltinamasis sugrėbė jai už rankos ir patraukė kuprinę žemyn, ji buvo vieną koją tik pastačiusi ant laiptelio, V. S. jai iš kairės rankos nutempė kuprinę žemyn. Pasak R. E. Š., V. S. buvo paėmęs už rankos, viskas buvo labai greitai, pastarasis viena ranka buvo suėmęs jai už rankos, kita – traukė kuprinę. R. E. Š. paaiškino, kad kuprinė buvo šviesiai rusva, odinė, kuprinėje buvo 1000 Lt, banko kortelė, raktai nuo namų, piniginė, o joje apie 40 Lt ir viskas. Teisėjai dar kartą perskaičius nukentėjusios parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 116-118) - R. E. Š. parodė, kad kuprinė kainavo apie 30 Lt, ji buvo padėvėta, piniginė irgi kainavo apie 40 Lt, buvo gera, odinė, raktai buvo sunerti visi į krūvą, dar buvo magnetukas nuo domofono. Ji, R. E. Š. turėjo problemų su raktais, negalėjo namo užeiti. R. E. Š. paaiškino, kad sumokėjo už durų išlaužimą 80 Lt, paskui turėjo keisti duris ir spynas, nes buvo išlaužti, o raktų neturėjo. Su policija buvo išlaužiamos durys, jie su prietaisu perpjovė širdelę, visi raktai buvo pagrobti, todėl ji, R. E. Š. turėjo keisti duris, sumokėjo 1 600 Lt, ji nukentėjo ir fiziškai, ir morališkai. Metai laiko greitai bus ir jokio rezultato. Gal ir 1 700 Lt viskas kainavo, nes dar už durų išlaužimą ji, R. E. Š. turėjo mokėti, ji prašo 2 844 Lt ieškinį tenkinti, daugiau jai nereikia. Pasak R. E. Š., ji prie parduotuvės pastebėjo V. S., pastarasis buvo prie įėjimo į „Norfą“, ir neva tai kalbėjo telefonu, kitų ji nematė. R. E. Š. paaiškino, kad visus kaltinamuosius pamatė tik vaizdo įraše, kai jie buvo visi susibūrę. Anot R. E. Š., jie ėjo jai iš paskos ir kalbėjo, kalbėjo telefonu vaikinas neva tai su motina, gražiai kalbėjo, ji dar pagalvojo: - Koks geras sūnus. Pasak R. E. Š., buvo pagrobta ir SEB banko kortelė. R. E. Š. parodė, jog V. S. matė, kad ji nuiminėjo pinigus ir kaip skaičiavo juos, pastarasis gi ją stebėjo. R. E. Š. paaiškino, kad iš bankomato nuimti pinigai buvo 100 Lt nominalo kupiūromis, piniginėje buvo 40 Lt, patikslino, kad piniginėje buvo 1040 Lt. Anot R. E. Š., kaltinamasis jai negrąsino, jie jai iš nugaros ėjo, kitų žmonių nesimatė, buvo apie 12 val., žmonių nebuvo. R. E. Š. paaiškino, kad A. S. buvo toliau, t.y. V. S. už nugaros, bet kai V. S. pavyko nutraukti tašę, kartu dėjo į kulnus pro arką. Pasak R. E. Š., J. J. ji prie kaltinamųjų A. S. ir V. S. nematė.
Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad asmens parodymo atpažinimo metu nukentėjusioji R. E. Š. atpažino V. S., kaip asmenį, kuris pagrobė jos rankinę. (t. 1, b.1. 130-133)
Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad asmens parodymo atpažinimo metu nukentėjusioji R. E. Š. atpažino A. S., kaip moterį, kuri 2012-05-21 kartu su vyru sekė paskui ją nuo bankomato iki Taikos g. 229, Vilniuje, kur vyras pagrobė rankinę ir abu pabėgo.( t. 1, b.1.127-129).
Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad V. S., J. J. ir A. S., iš anksto susitarę ir veikdami kartu, pagrobė svetimą turtą panaudodami fizinį smurtą, t.y. V. S. pribėgęs nukentėjusiajai R. E. Š. iš nugaros sugriebė už kuprinės, o pastarajai šios nepaleidus, sugriebė R. E. Š. už kairės rankos, ir jėga nuplėšė minėtą 30 Lt vertės kuprinę, kurioje buvo 40 Lt vertės piniginė su 1040 Lt grynaisiais ir banko „SEB“ mokėjimo kortele bei maišelį su bananais, nukentėjusiosios įvertintą 4 Lt., tuo padarydami nukentėjusiajai R. E. Š. 1114 Lt turtinę žalą, po ko iš įvykio vietos pasišalino. Apklausti teisme kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai: ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustos nukentėjusiosios Rimutės E. Š. parodymai, asmens parodymo atpažinti protokolai, kuriuose nurodyta, jog asmens parodymo atpažinimo metu nukentėjusioji R. E. Š. atpažino V. S., kaip asmenį, kuris pagrobė jos rankinę bei atpažino A. S., kaip moterį, kuri 2012-05-21 kartu su vyru sekė paskui ją nuo bankomato iki Taikos g. 229, Vilniuje, kur vyras pagrobė rankinę ir abu pabėgo. Nors V. S. ir A. S. neigia laikymo už nukentėjusiosios rankos momentą, tačiau kaltinamųjų parodymai paneigti nukentėjusiosios parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad ji pradėjo lipti laipteliais, prie jos, R. E. Š. pribėgo vaikinas, kuris nuo kairės rankos nutraukė rudos spalvos kuprinę, traukdamas žemyn. Pasak R. E. Š., patraukė per jėgą, tačiau vaikinui nepavyko išplėšti kuprinės nuo jos rankos. Tada vaikinas sugriebė jos, R. E. Š. ranką su savo ranka, taip atimdamas jai galimybę priešintis, o kita ranka nuplėšė kuprinę nuo jos rankos, kartu su maišeliu, kuriame buvo bananai. Tuo metu mergina stovėjo apie 1 m atstumu. Su jos, R. E. Š. kuprine ir maišeliu vaikinas pradėjo bėgti per bromą, mergina bėgo iš paskos. Apklausta teisme nukentėjusioji patvirtino, kad kaltinamasis sugrėbė jai už rankos ir patraukė kuprinę žemyn, ji buvo vieną koją tik pastačiusi ant laiptelio, V. S. jai iš kairės rankos nutempė kuprinę žemyn. Pasak R. E. Š., V. S. buvo paėmęs už rankos, viskas buvo labai greitai, pastarasis viena ranka buvo suėmęs jai už rankos, kita – traukė kuprinę. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, jie buvo duoti smulkiai ir nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, todėl teismas nukentėjusiosios parodymus vertina kaip objektyvius. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusioji būtų susijusi su atsakomybėn traukiamu asmeniu kokiais nors ryšiais ir siektų jam pakenti.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (t.y. pritarimu kito asmens atliekamiems veiksmams ir prisijungimu prie jų) ir pan. Iš anksto numatytas detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ar išankstinis susitarimas nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-197/2009, 2K-275/2007, 2K-229/2008 ir kt.) Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Šioje byloje kaltinamųjų susitarimas reiškėsi konkliudentiniais veiksmais. Tyčia bendrininkavimo atveju: kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008 ir kt.).
Iš byloje esančių nukentėjusiosios parodymų akivaizdu, jog kaltinamieji ketino nukentėjusiąją apiplėšti. Nebūtina kiekvienam iš kartu plėšimą darančių asmenų atlikti aktyvius veiksmus, stovint šalia nukentėjusiojo taip pat yra apsunkinama galimybė nukentėjusiajam priešintis. Nors nenustatyta, kad kaltinamieji būtų detaliai aptarę R. E. Š. apiplėšimą, pasiskirstę vaidmenis, tačiau veiksmų bendrumas bei suderinamumas, kad J. J. stebi nukentėjusiąją kaip ji iš bankomato nuiminėja pinigus, paskambinęs mobiliojo ryšio telefonu informavo V. S. apie nuimtus pinigus, po ko V. S. su A. S. sekė nukentėjusiąją iki laiptelių, V. S. pribėgo prie nukentėjusiosios, paėmė ją už riešo, išplėšė iš rankos rankinę, A. S. stovint už V. S. nugaros ir stebint aplinką, kad kas nors nesutrukdytų įvykdyti nusikalstamą veiką, po ko tiek V. S., tiek A. S. pabėgo iš nusikaltimo vietos, kartu išleidžia pinigus pirkti narkotikams, rodo kaltinamųjų pritarimą vienas kito veiksmams, tyčios kryptingumą panaudojant fizinį smurtą užvaldant nukentėjusiosios turtą. Byloje nustatyta, kad J. J. nuo parduotuvės sekęs nukentėjusiąją, paskui ją iš akių pametė, po kiek laiko V. S. ir A. S. dingo iš J. J. akiračio ir jis nematė kaip pastarieji pagrobė rankinę, po 5-10 min. J. J. paskambino A. S. ir pasakė, kad jis ateitų pas pastarąją namo. Nors J. J. grobiant svetimą turtą iš nukentėjusiosios plėšimo būdu nedalyvavo, tačiau jis prisidėjo prie veikos darymo tuo, kad stebėjo, kaip nukentėjusioji nuima pinigus, sekė V. S. ir A. S. iš paskos. Byloje įrodyta, kad visi kaltinamieji veikė vienas kito pagalba, tyčia susiformavo jau darant pačią veiką, patys kaltinamieji nurodė, kad būdami prie parduotuvės jau turėjo tikslą „padaryti pinigus“. Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad V. S., J. J. ir A. S. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. V. S., J. J. ir A. S. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., kadangi jie, veikdami kartu, plėšimo būdu, pagrobė svetimą turtą, t.y. kuprinę, kurioje buvo 40 Lt vertės piniginė su 1040 Lt grynaisiais ir banko „SEB“ mokėjimo kortele bei maišelį su bananais. Teismas vertina, kad šioje byloje veikdami neapibrėžta tyčia viena veika pasikėsino į kelių atskirų nusikaltimų objektus, padarydami atskiras veikas, kaltinamieji suvokė į kokius baudžiamojo įstatymo saugomus objektus (konkrečiai dalyką) kėsinasi, įvertino, kas gali būti kuprinėje, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad E. Š. buvo stebima atliekant grynųjų pinigų išgryninimą iš bankomato, numatė, kad dėl to kils atitinkami padariniai ir kad vienodai siekė bet kurio iš tų padarinių.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Rimutė E. Š. pareiškė civilinį ieškinį padarytai 2844 Lt dydžio turtinei žalai atlyginti. Šis ieškinys tenkintinas. Teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamieji pagrobė R. E. Š. priklausantį turtą. Taigi turtinė žala padaryta kaltinamųjų nusikalstama veika. Kaltinamieji V. S. ir A. S. parodė, kad su pateiktu civiliniu ieškiniu sutinka. Kaltinamasis J. J. parodė, kad su pateiktu civiliniu ieškiniu nesutinka tik dėl durų, mano, kad tų durų laužti nereikėjo, gal tik spyną pakeisti, dėl pagrobtų pinigų sumos jis sutinka. Iš byloje esančios PVM sąskaitos faktūros PLV Nr. 2046825 matyti, kad Rimutė E. Š. už šarvuotas duris sumokėjo 1600 Lt. Byloje nustatyta, kad iš nukentėjusiosios R. E. Š. buvo pagrobtas nuo buto 5 raktų ryšulys. Nukentėjusioji parodė, kad dėl to teko laužti šarvines duris ir keisti visas spynas ir duris. Teismas nevertina, kad nukentėjusiosios veiksmai buvo neadekvatūs situacijai, atsižvelgtina į tai, kad duris laužė ne pati nukentėjusioji, o atvykusi tarnyba, specialistai, kurie užsiima tokių paslaugų teikimu, jie pasirinko tokį atidarymo būdą, todėl civilinis ieškinys tenkintinas. Ieškinio dydis įrodytas.
Žemesnės instancijos teismas
Plėšimo įvykdyto nukentėjusiojo G. B. atžvilgiu epizodas:
Dėl G. B. epizodo V. S. parodė, kad buvo prie Pašilaičių žiedo, jau buvo naktis, pamatė jauną vaikiną Pašilaičių žiede, kuris paprašė telefono, kad galėtų paskambinti tėvui, kadangi vaikino telefonas buvo nusėdęs, paėmė pastarojo telefoną ir viskas. Teisėja pagarsina kaltinamojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad vėliau, datos neprisimena, jis, A. ir A. draugas, neprisimena kas per žmogus buvo kartu, sėdėjo prie Pašilaičių troleibusų žiedo. Jie laukė autobuso. Prie jų priėjo vaikinas, kuris paprašė mobiliojo ryšio telefono paskambinti, paaiškindamas, kad jo telefonas nusėdo. Vaikinas parodė savo telefoną SAMSUNG, kurį jis, V. S. paėmė į rankas, po to vaikino telefoną perdavė A. draugui ir visi išėjo namo. Vaikinas kažkur nubėgo. Namo grįžo jie su A., o kur nuėjo A. draugas su telefonu, jis, V. S. nežino. Kur dabar pagrobtas telefonas jis, V. S. nežino, jis neatsimena, ar po šio įvykio matė A. draugą. Kur dabar pagrobtas telefonas jis, V. S. nežino. ( t. 2, b.1. 67) Pasak V. S., jis paėmė telefoną to vaikino ir padavė tam A. S. draugui ir viskas, kad A. draugas yra J. J., sužinojo tai tik iš tyrimo, žinojo tik J. J. pravardę, vadino jį „.(duomenys neskelbtini)”. V. S. pripažino, kad yra kaltas, paėmė telefoną, narkotikus tuo metu vartojo, bet ne dėl to paėmė telefoną. V. S. paaiškino, kad telefono nedavė, nežino ar A. S. davė, ar J. J. davė, bet savo telefono nedavė, kortelės telefone nebuvo. Jis, V. S. dėl G. B. ieškinio sutinka.
Dėl nukentėjusiojo G. B. turto plėšimo J. J. parodė, kad tą vakarą buvo prie 16 troleibuso žiedo Pašilaičiuose, galėjo būti kaip nurodyta kaltinamajame akte 2012-05-22 apie 23.30 val. Pasak J. J., buvo trise, t.y. jis, V. S.. A. S., priėjo prie V. S. vyras ir paprašė telefono paskambinti, rodė savo telefoną ir sakė, kad, atrodo, sėdo baterija. Anot J. J., prie žiedo stovėjo, nes norėjo kažkur važiuoti. J. J. paaiškino, kad vyras V. S. padavė telefoną ar pakeisti bateriją, ar skambinti, o V. S. padavė jam telefoną, jis apsisuko ir išėjo. Jam, J. J. atrodo, kad suprato iš V. S. judesių, kad jis turi telefono aparatą imti ir eiti į šalį, telefono modelis buvo „Galaxy”, tiksliau nežino. Pasak J. J., A. S. tuo metu stovėjo šalia, nieko nedarė, ką darė vaikinas atidavęs telefoną, neatsimena, jam atrodo, kad pastarasis nesuprato, kad jis pasiėmė pastarojo telefoną ir nueina. Anot J. J., V. S. ir A. S. liko ten stovėti, toje pat vietoje, paskui pastarieji jį pasivijo, susitikę atrodo ėjo pas A. S. į namus. J. J. paaiškino, kad kitą dieną pardavė telefoną prie stoties, kas iš jų pardavė telefoną, neatsimena. Teisėja pagarsina Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka kaltinamojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2012-05-22 visi trise nuspendė vėl ką nors pavogti. Vakare sėdėjo trise Pašilaičių troleibusų žiede ir laukė ko nors, ką galima būtų apvogti. Prie jų priėjo vaikinas ir paprašė paskambinti, paaiškindamas, kad jo mobiliojo ryšio telefono baterija išsikrovė. V. paprašė parodyti telefoną. Vaikinas parodė telefoną SAMSUNG liečiamu ekranu. V. pasakė vaikinui, kad duotų jam telefoną, nes neva turi bateriją. Vaikinas padavė V. telefoną . V. padavė telefoną jam ir jis išėjo su telefonu iš įvykio vietos. Matė, kad V. rankomis užlaikė vaikiną, kad pastarasis neitų paskui jį. Po to A. ir V. pasivijo jį, J. J. ir jie visi kartu nuėjo pas A. namo. Kitą dieną, jis, J. J., V. ir A. nuvažiavo į Šopeno gatvę, tikslaus adreso nežino, kur pardavė telefoną vaikinui vardu V. (gyvena (duomenys neskelbtini)). V. pardavė 3 telefonus ( du dar pavogė naktį, bet jis, J. J. nedalyvavo) už 30 Lt. Jis, J. J. neprisimena, ar V. jam davė pinigų. Jis, J. J. pas A. daugiau negrįžo, gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Daugiau jokių nusikaltimų su V. ir su A. nevykdė. ( t. 3, b.1. 76) J. J. parodė, kad telefoną pardavė vaikinui vardu V., nes V. S. dar turėjo tris telefonus, juos irgi pardavė, dabar to tiksliai neatsimena, bet tada gal tiksliau prisiminė. Pasak J. J., pinigai buvo reikalingi pragyvenimui, darbo biržoje buvo registruotas, gaudavo pašalpą, darbo nesiūlė, kursų nelankė, nesiūlė, nėra dirbęs, gyvena iš pašalpos, gyvena vienas, nuomoja kambarį. Jis, J. J. nukentėjusiajam G. B. atlyginti žalą pagal pareikštą ieškinį sutinka. Pasak J. J., ar A. S. lipo į troleibusą, nematė, atsimena, kad paėmė telefoną ir nuėjo, kada visi trys išsiskyrė, nežino. J. J. paaiškino, kad žiede buvo trise, A. S. nestebėjo, kur pastaroji buvo, nežino. Anot J. J., niekas smurto nenaudojo, nukentėjusysis telefoną pats padavė, kai jis iš V. S. paėmė telefoną, pasisuko ir nuėjo, nukentėjusysis liko stovėti. J. J. parodė, kad paskui jį nukentėjusysis tikrai nebėgo, pastarasis net nesuprato, kad jis nueina su pastarojo telefonu. Pasak J. J., ar jis kalbėjo su V. S. ir ką kalbėjo, nežino, atsisukęs ar matė A. S., nepamena.
Dėl nukentėjusiojo G. B. turto plėšimo A. S. parodė, kad buvo prie Pašilaičių troleibusų žiedo, prie jų pribėgo vaikinas, kuris paprašė paskambinti, ar kažko prašė dėl kortelės. Ji, A. S. buvo apsirengusi melsvais džinsais, šviesiais marškinėliais. Pasak A. S., nukentėjusysis priėjo prie V. S. ir J. J., ir kažkaip jie apsikeitė telefonais. A. S. paaiškino, kad atrodo, buvo išsikrovęs nukentėjusiojo telefonas, pastarasis rodė tą telefoną. Ji, A. S. tai matė, suprato, kad kažkas gali įvykti ir nuėjo. Įtarimą jai, A. S. sukėlė tai, kad V. S. ir tas vaikinas apsikeitė telefonais. Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka kaltinamosios parodymus, kai ji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 20012-05-22 apie 23 val., kartu su V. S. ir J. J. atėjo prie Pašilaičių troleibusų žiedo. Atsisėdo ant suoliuko ir laukė 16 troleibuso. Ji, A. S. buvo apsirengusi baltos spalvos marškinėliais. Po kelių minučių prie jų priėjo vaikinas apie 20 metų amžiaus ir paprašė telefono, norėdamas įdėti savo sim kortelę ir paskambinti tėvui, nes pastarojo telefonas nusėdo. V. pasakė vaikinui, kad parodytų savo telefoną ir paėmė vaikino telefoną SAMSUNG Galaxy į rankas. Jie visi trys atsistojo ir apžiūrinėjo telefoną SAMSUNG. V. paėmė telefoną ir perdavė J., kuris įsikišo telefoną į savo kišenę. Po to J. pabėgo, o V. laikė nukentėjusįjį, kad pastarasis nesivytų paskui J. Ji, A. S. išsigando, bijojo, kad nukentėjusysis jos nepagautų ir nuėjo namo. Po kiek laiko ji, A. S. atėjo adresu, (duomenys neskelbtini), kur atėjo ir V. S. su J. J. ( t. 4, b.1. 20-22) - A. S. patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Pasak A. S., matė, kad V. S. laikė nukentėjusįjį, kaip laikė, neprisimena, ar matė patį laikymo momentą, neprisimena. Ji, A. S. matė telefono perdavimą, matė kaip nukentėjusysis padavė telefoną V. S.. Ar buvo nukentėjusysis blaivus, ji, A. S. neatsimena, iki įvykio jie buvo vartoję narkotikus, girta ji nebuvo. A. S. paaiškino, kad nukentėjusiojo parodymų neprisimena, nukentėjusiojo parodymai netikslūs, pastarasis gal jos nepastebėjo, į troleibusą nuėjo vėliau. Iš pradžių ji, A. S. suprato, kad nori padėti paskambinti. Ji, A. S. nukentėjusiojo G. B. ieškinį pripažįsta, ji pripažįsta, kad ji dalyvavo tame nusikaltime. Pasak A. S., ar V. S. laikė nukentėjusįjį, ar pastarajam kelią užstojo, ji neprisimena. A. S. paaiškino, kad į troleibusą nesėdo, visą laiką ten buvo, 2012-10-01 tyrėjui teisingai viską sakė, dabar neprisimena tų aplinkybių.
Apklaustas teisme nukentėjusysis G. B. parodė, kad 2012-05-22 apie 23.30 val. ėjo Pašilaičių žiedu, ten turėjo jį pasitikti tėvas, ėjo ir ten sėdėjo kaltinamieji V. S. ir J. J., o merginos neatpažins. Jis, G. B. paprašė V. S., kad duotų paskambinti, pastarasis pasakė, kad neturi sąskaitos. Jis, G. B. išsitraukė savo telefoną, V. S. paėmė telefoną ir per nugarą padavė J. J.. J. J. nubėgo, jis, G. B. norėjo vytis, bet V. S. trukdė praeiti. Jis, G. B. pradėjo kaltinamuosius sekti, nes pastarieji nubėgo, jis užėjo pas draugą ir juos sekė iki fontano, kur jie kaltinamuosius pametė. Teisėja pagarsina nukentėjusiojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2012-05-22 apie 23.30 val., atėjo prie troleibusų žiedo, Laisvės pr.,Vilniuje, kur prie dispečerinės sėdėjo du vyrai ir moteris. Moteris nedelsiant sėdo į troleibusą ir išvažiavo, pastarosios neįsidėmėjo. Du vyrai priėjo prie jo, G. B.. Jis, G. B. laukė savo tėvo, todėl rankoje laikė 400 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG Galaxy, imei (duomenys neskelbtini) su 20 Lt vertės sim Nr. (duomenys neskelbtini). Tada stambesnis vyras pagriebė jam, G. B. iš rankų telefoną ir įsidėjo sau į kišenę ir pradėjo sakyti, kad pastarasis grąžino jam telefoną. Tada stambesnis vyras pradėjo eiti link Žemynos g., o lieknesnis vyras prilaikė jį už pečių, neleisdamas vytis stambesnio vyro. ( t. 1, b.1. 136-137) Pasak G. B., už pečių tikrai laikė, bet prievartos nebuvo, tik buvo sudaryta kliūtis. Jis, G. B. dar gražiai kalbėjo, kad atiduotų telefoną, o J. J. ėjo tolyn, jis nuėjo paskui J. J. ir V. S. jį susistabdė. G. B. paaiškino, kad jie trys sėdėjo prie dispečerinės ir jie atsistodinėjo, kai jis prieidinėjo, o A. S. atsistojo ir nuėjo. Pasak G. B., telefono kaltinamoji A. S. nematė, neprisimena, ar pastaroji sėdo į troleibusą. G. B. parodė, kad visi kaltinamieji tuo metu atsistojo ir A. S. ėjo, pastarosios nebuvo, kai iš jo paėmė telefoną. Anot G. B., jis nebuvo pavartojęs ko nors, buvo išgėręs tik vieną alaus. Jis, G. B. pats paprašė ar vyrai gali duoti paskambinti, jis nėra fiziškai nukentėjęs. G. B. paaiškino, kad V. S. jam sutrukdė eiti paskui J. J., telefoną iš rankų ištraukė su žodžiais „parodyk”, fizinis kontaktas buvo toks, kad jis neitų priešais ištiesiant rankas, taip V. S. jam sutrukdė. Jis, G. B. palaiko ieškinį.
Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad asmens parodymo atpažinimo metu nukentėjusysis G. B. atpažino V. S. kaip dalyvavusį plėšime ir užstojusį kelią, kai kitas vyras ištraukė telefoną iš rankų. ( t. 1, b.1. 138-140)
Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad asmens parodymo atpažinimo metu nukentėjusysis G. B. atpažino J. J. kaip asmenį, kuris pagrobė jo telefoną ir pabėgo. ( t. 1, b.1. 141-143)
Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad V. S., J. J. ir A. S., iš anksto susitarę ir veikdami kartu, pagrobė svetimą, priklausantį G. B. turtą. Apklausti teisme kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai: ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausto nukentėjusiojo G. B. parodymai, asmens parodymo atpažinti protokolai, kuriuose nurodyta, jog kad asmens parodymo atpažinimo metu nukentėjusysis G. B. atpažino V. S. kaip dalyvavusį plėšime ir užstojusį kelią, kai kitas vyras ištraukė telefoną iš rankų bei atpažino J. J. kaip asmenį, kuris pagrobė jo telefoną ir pabėgo. Atsižvelgtina į tai, kad G. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo išgėręs, todėl teismas nukentėjusiojo parodymus dėl A. S. dalyvavimo veikoje, vertina kritiškai.
Turto pagrobimas vagystės būdu nuo plėšimo skiriasi tuo, kad kaltininkas, įgyvendindamas savo nusikalstamą sumanymą, nenaudoja nukentėjusiojo atžvilgiu nei fizinio, nei psichinio smurto, nei atėmimo galimybės nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veiksmai kvalifikuojami kaip plėšimas. Kaip plėšimas kvalifikuojami ir veiksmai, kai svetimas turtas pagrobiamas grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ar kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Grasinimas gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais, taip pat be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ar saugumo trūkumą nukentėjusiajam. Situacijos grėsmingumas suvokiamas įvertinus užpuoliko pranašumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimas, užpuolimo netikėtumas bei grasinimui ir (ar) smurto panaudojimui palankios aplinkybės. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti, naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, jog veikia prieš turto savininko valią, o grobiant svetimą turtą plėšimo būdu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, kaltininko smurtas ir grasinimai yra nukreipti į nukentėjusįjį ir kaltininkas suvokia, kad turtą pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią. Kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, plėšimo sudėtis numato ne tik fizinio smurto ar grasinimo tuoj pat jį panaudoti veiksmus, bet ir kitokias poveikio galimybes. Atskirais atvejais vagystės metu taip pat gali būti panaudotas fizinis smurtas, tačiau jis naudojamas ne tam, kad pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą, o tam, kad paimtų (atskirtų) turtą nuo nukentėjusiojo.
V. S. parodė, kad prie jų priėjo nukentėjusysis, kuris paprašė mobiliojo ryšio telefono paskambinti, paaiškindamas, kad pastarojo telefonas nusėdo. Nukentėjusysis parodė savo telefoną SAMSUNG, kurį jis, V. S. paėmė į rankas, po to G. B. telefoną perdavė A. draugui ir visi išėjo namo. Vaikinas kažkur nubėgo. Namo grįžo jie su A., o kur nuėjo A. draugas su telefonu, jis, V. S. nežino. J. J. parodė, kad matė, kaip V. S. rankomis užlaikė nukentėjusyjį, kad pastarasis neitų paskui jį. A. S. parodė, kad V. S. paėmė telefoną ir perdavė J. J., kuris įsikišo telefoną į savo kišenę. Po to J. J. pabėgo, o V. S. laikė nukentėjusįjį, kad pastarasis nesivytų paskui J. J.. Pasak A. S., matė, kad V. S. laikė nukentėjusįjį, kaip laikė, neprisimena, ar matė patį laikymo momentą, neprisimena. Nukentėjusysis G. B. parodė, kad jis paprašė V. S., kad duotų paskambinti, pastarasis pasakė, kad neturi sąskaitos. Jis, G. B. išsitraukė savo telefoną, V. S. paėmė telefoną ir per nugarą padavė J. J.. J. J. nubėgo, jis, G. B. norėjo vytis, bet V. S. trukdė praeiti. Pasak G. B., už pečių tikrai laikė, bet prievartos nebuvo, tik buvo sudaryta kliūtis. G. B. paaiškino, kad V. S. jam sutrukdė eiti paskui J. J., telefoną iš rankų ištraukė su žodžiais „parodyk”, fizinis kontaktas buvo toks, kad jis neitų priešais ištiesiant rankas, taip V. S. jam sutrukdė. Byloje nustatyta, kad V. S. atėmė galimybę priešintis G. B. ne turto pagrobimo momentu, siekiant užvaldyti svetimą turtą, o po to, kai V. S. jau turėjo svetimą turtą ir galėjo jį valdyti, todėl teismas kaltinamųjų veiką perkvalifikuoja iš Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., kadangi teisme ištirtais įrodymais įrodyta, kad V. S., J. J. ir A. S., iš anksto susitarę ir veikdami kartu, atvirai pagrobė svetimą, priklausantį G. B. turtą.
Kaip jau buvo minėta, bendrininkavimo atveju nebūtina kiekvienam iš kartu plėšimą darančių asmenų atlikti aktyvius veiksmus, stovint šalia nukentėjusiojo taip pat yra apsunkinama galimybė nukentėjusiajam priešintis. Nors nenustatyta, kad kaltinamieji būtų detaliai aptarę G. B. turto pagrobimą, pasiskirstę vaidmenis, tačiau veiksmų bendrumas bei suderinamumas, kad V. S. pagrobė iš nukentėjusiojo telefoną, kurį perdavė J. J., pastarais su telefonu pasišalino, A. S. visos veikos padaryme dalyvavo, stebėjo aplinką, pasišalino būtent po telefono perdavimo J. J., kitą dieną kartu pardavė telefoną, rodo kaltinamųjų pritarimą vienas kito veiksmams, tyčios kryptingumą užvaldant nukentėjusiojo turtą.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. B. pareiškė civilinį ieškinį padarytai 420 Lt dydžio turtinei žalai atlyginti. Šis ieškinys tenkintinas visiškai. Teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamieji pagrobė G. B. priklausantį turtą. Taigi turtinė žala padaryta kaltinamųjų nusikalstama veika. Kaltinamieji parodė, kad su pateiktu civiliniu ieškiniu sutinka, žalą atlygins. Šio civilinio ieškinio dydžio neginčija. Ieškinio dydis įrodytas.
Nukentėjusiojo R. V. priklausančio turto vagystės epizodas:
Dėl R. V. epizodo V. S. paaiškino, kad buvo su A. S. bare, ten buvo visi gerokai girti, jie ten aiškinosi. Jis, V. S. praeidamas pro šalį, konflikto metu, iš kišenės ištraukė piniginę, kurioje buvo kortelės, dokumentai. Pasak V. S., piniginę padavė A. S., kad kur nors paslėptų, paskui pažiūrėjo, kad pinigų nebuvo ir išmetė, kokios ten buvo kortelės nematė. Jam, V. S. atrodo, kad nebuvo piniginėje pinigų, nes nukentėjusysis atsiskaitinėjo kortele. Anot V. S., R. V. buvo išėjęs į lauką ir konfliktavo su savo draugais, jis praėjo iš galo ir ištraukė piniginę, nuėjo į barą ir davė A. S., kad paslėptų, vėliau, kai ėjo namo, patikrino, bet pinigų ten nebuvo ir išmetė piniginę į šulinį su grotelėmis. Jis, V. S. dėl R. V. ieškinio sutinka, bet paaiškino, kad pastarasis piniginę atgavo. Pasak V. S., šiuo metu yra įkalintas nuo 2012 metų, iki tada dirbo ir gali susisiekti su artimaisiais ir atlygins žalą. Jam, V. S. nebuvo suteikta galimybė susisiekti su artimaisiais, jis turi problemų su sveikata ir galvoja, kad jam reikia greičiau nusiteisti. V. S. paaiškino, kad jam šiuo metu yra sunku susisiekti su užsieniu, todėl negali atlyginti žalos. Anot V. S., kreipėsi du kartus pas tardytoją, bet pastaroji pasakė, kad jam niekas neduos galimybės paskambinti. Jis, V. S. neturi kada rūpintis leidimais, nes guli ligoninėje, jam dabar turi keisti sąnarį ir yra suplanuota planinė operacija, jam įtariama onkologinė liga.
Dėl nukentėjusiojo R. V. turto atvirosios vagystės A. S. parodė, kad su V. S. nuėjo į naktinį barą ir gėrė alų, pinigų turėjo, pirko alų. Pakvietė ją, A. S. pažįstami prie savo stalo, t. y. A. B., kartu su pastaruoju mokėsi. V. S. sėdėjo netoli. Paskui vaikinai nuėjo prie baro pirkti alkoholio, ten jau stovėjo tas vaikinas, kuris anksčiau sėdėjo prie jų stalo, kuris kažką negražiai pasakė - kažkaip „pedofilai”, ar panašiai. Pasak A. S., V. S. išėjo parūkyti, o daug kitų vaikinų, kurie girdėjo tuos negražius žodžius, išėjo į lauką, kur įvyko muštynės. Ji, A. S. taip pat išėjo į lauką, pamatė, kad V. S. laikė vieną vaikiną už rankų. Paskui prie jos, A. S. pribėgo V. S., padavė telefoną ir piniginę, paparašė paslėpti. Ji, A. S. paslėpė piniginę ir telefoną ant žolės prie elektros skydinės, po to nuėjo namo. Anot A. S., kitą dieną jie telefoną pardavė, o piniginę ir viską iš jos išmetė, nes pinigų nebuvo. Kokį vaikiną už rankų laikė V. S., ji, A. S. nežino, tikrai ne tą, kuris visus negražiai pavadino. Kaip ištraukė piniginę ji, A. S. nematė. Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka kaltinamosios parodymus, kai ji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-05-23 apie 01.00 val., J. J. liko namuose, o ji su V. S. nuėjo į naktinę parduotuvę-kavinę, esančią Justiniškių g. 91,Vilniuje, kur nusipirko alaus ir atsisėdo prie staliuko, kur sėdėjo A. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir dar keli vyrai, kurių nepažįsta. Vienas iš vyrų, apkūnaus sudėjimo, išvadino negražiais žodžiais kitą vyrą. Kai apkūnus vyras išėjo iš kavinės, A. B., V. S. ir dar keli vyrai ir moteris, kurių nepažįsta, taip pat išėjo į lauką. Matė, kad prasidėjo muštynės, V. laikė už rankų apkūnų vyrą, kitas vyras smūgiavo į veidą pastarajam. V. S. laikė apkūnaus vyro rankas užvedęs už nugaros, kad vyras nesipriešintų. Kai apkūnus vyras liko stovėti atsirėmęs į tvorelę, V. priėjo prie jos, A. S. ir padavė žalios spalvos piniginę, sakydamas, kad „nunešk prie transformatorinės ir paslėpk“. Ji, A. S. pakluso, nes bijojo V., bijojo pastarajam prieštarauti ir nubėgo, kur nurodė V. Jai, A. S. iš paskos atėjo V. S., kurio paklausė iš kur paėmė piniginę. V. pasakė, kad ištraukė vyrui iš kišenės. Jie abu pradėjo apžiūrinėti kas yra piniginėje. Piniginės viduje buvo 3 banko kortelės, nuolaidų kortelės „Maximos“, „Iki“, tapatybės kortelė vyro vardu. Prisimena, kad nuotraukoje buvo vyras su ūsais, garbanotais plaukais. Pinigų piniginėje nematė. V. viską surinko ir įsidėjo sau į kišenę. Po to jie nuėjo pas ją, A. S. namo, kur pamatė pas V. 3 vnt. mobiliojo ryšio telefonus: NOKIA, SAMSUNG ir dar vieną SAMSUNG, kurį prieš tai V. S. su J. atėmė iš vaikino prie Pašilaičių troleibusų žiedo. Apie kitus telefonus, t.y. NOKIA, kuris buvo sulaužytas, ir SAMSUNG, V. S. paaiškino, kad ištraukė iš kišenių muštinių metu prie Justiniškių g. 91,Vilniuje. Tiksliai kas ką mušė ji, A. S. nematė, nes stovėjo kiek toliau, tik matė kaip V. laikė apkūnų vyrą už rankų, užvedęs už nugaros. Kitą dieną, ji, A. S., J. J. ir V. S. nuvažiavo į senamiestį, adreso nežino, kur ją paliko lauke prie namo, o vyrai nunešė parduoti pavogtus telefonus pas J. pažįstamą, kurio ji nematė ir nežino kur gyvena. Kiek pinigų gavo nežino, jai, A. S. pinigų nedavė. Važiavo kartu, nes vyrai pakvietė ją, A. S. važiuoti į miestą, nieko daug neaiškino kokiais tikslais. Girdėjo iš vyrų kalbų, kad visus pinigus už pagrobtus telefonus paėmė sau V., J. buvo nepatenkintas, supyko ir išėjo, ji, A. S. irgi išėjo savo reikalais. Kai policija sulaikė V. S., J. išėjo iš jos, A. S. buto, matomai bijodamas, kad jo nesulaikytų, o kai J. J. kiek vėliau, datos neprisimena, sutiko ją stoties rajone, pagrasino, kad „nupjaus galvą“, jeigu papasakos policijoje tiesą. Dėl padaryto labai apgailestauja, nuoširdžiai gailisi ( t. 4, b.1. 20-22) - A. S. patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Pasak A. S., kada V. S. iš piniginės korteles išmetė, neprisimena, išmetė kaip nereikalingas. A. S. paaiškino, kad su V. S. jos santykiai normalūs, su nukentėjusiojo R. V. ieškiniu sutinka.
Apklaustas teisme nukentėjusysis R. V. parodė, kad tą dieną buvo padauginęs alkoholio, 2012-05-23 buvo „Naktidoje” su pora pažįstamų A. ir L. Einant namo iš galo jis, R. V. pajuto smūgį, vėliau pajuto dar vieną smūgį, pajautė, kad kažkas ima už kišenės ir vėl pajuto smūgį, jis prarado sąmonę. Kai jis, R. V. atgavo sąmonę, grįžo namo, buvo sutinusi viena akis, iš namų važiavo į ligoninę, kitą dieną parašė pareiškimą. Jis, R. V. pasigedo piniginės, dokumentų, telefono, darbo kortelės. Teisėja pagarsina nukentėjusiojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2012-05-23 apie 00.30 val., su savo draugu L. išgėrinėjo „Naktidoje“, Justiniškių g. 91,Vilniuje, jis buvo labai girtas ir bare įvyko konfliktas. Kai su L. išėjo iš baro į lauką, jis, R. V. pajuto smūgį į galvą ir prarado sąmonę. Atsibudęs pastebėjo šalia savęs gulintį L., vėl pajuto smūgį į galvą. Kas trenkė, nei kiek jų buvo nematė. L. jį, R. V. pakėlė ir jie pradėjo eiti link namų. Kai gavo antrą smūgį, pajuto kaip iš kelnių kišenės buvo ištraukta 50 Lt vertės, žalios spalvos piniginė, kurioje buvo pinigai - 60 Lt, asmens tapatybės kortelė, 70 Lt vertės, banko kortelės: SEB, SWEDBANKO ir DNB, korteles užblokavo, užblokavimas kainavo 70 Lt, darbo pažymėjimas, barkodinė darbo kortelė 50 Lt vertės. Taip pat iš kelnių kišenės buvo pagrobtas 180 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG C3300 su SIM kortele Tele2 pildyk Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio padaryta žala 480 Lt ( t. 1, b.1. 166-167) - R. V. patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Pasak R. V., jam žala yra 360 Lt, nes piniginę atgavo. R. V. paaiškino, kad po pirmo smūgio prarado sąmonę, vėliau atsipeikėjo ir pajuto, kad naršo po kišenes ir vėl gavo smūgį. Jis, R. V. buvo labiau konflikto dalyvis, po konflikto, tai dar sėdėjo bare. Anot R. V., pirmą smūgį gavo vidurį gatvės, kur yra žalia veja, atsipeikėjęs pamatė, kad L. šalia. R. V. paaiškino, kad konfliktas bare buvo ankščiau ir tikrai ne ten, konfliktas ir daiktų pagrobimas buvo atskiri įvykiai.
Apklaustas teisme liudytojas L. S. parodė, kad neatsimena, ar yra matęs kaltinamuosius, neatsimena datos, buvo naktiniame bare, buvo vakaras. Teisėjai pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jog 2012-05-23 naktį kartu su draugais R. V. ir A. B. buvo naktinėje parduotuvėje-bare, adresu Justiniškių g. 91, Vilniuje. Kartu išgėrinėjo, užsisakė maisto. Kavinėje dar buvo jo, L. S. draugo A. klasiokė vardu A. su savo draugu, kurio nepažįsta, aukšto ūgio, trumpai kirptas, veido bruožų gerai neįsidėmėjo. Kai jie su R. V. išėjo parūkyti į lauką, tarp R. ir kompanijos jaunų vaikinų ir merginų prasidėjo žodinis konfliktas. Po to jie grįžo atgal į kavinę. A. draugas pasakė R.: „Eikit iš čia“, nes matėsi kad tuoj prasidės konfliktas. Jis, L. S. ištraukė R. iš kavinės ir jie norėjo eiti namo, tačiau R. pradėjo mušti kavinėje buvusieji vaikinai, kiek jų buvo ir kaip atrodė, nurodyti negali, nes nuo smūgių R. nukrito ir pastarąjį pradėjo spardyti, o jis rankomis bandė apsaugoti R. veidą, uždengdamas jį. Jis, L. S. nepastebėjo, ar A. draugas dalyvavo muštynėse, matė, kad buvo daug žmonių. Po to visi išsiskirstė ir kai jie su R. V. ėjo namo, tai pastebėjo, kad iš jo, L. S. kelnių kišenės dingo mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 1208, kuris buvo be sim kortelės ir sudaužytas, todėl jis jo neįvertino. O iš R. V. buvo pavogtas ir mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG ir piniginė. Jis, L. S. nepastebėjo, kada buvo pavogtas jo telefonas, į policiją nesikreipė dėl mažareikšmingumo. Jis, L. S. nepastebėjo ir kada buvo pagrobti R. V. daiktai. Jam L. S. žala nepadaryta, sumuštas nebuvo, mušė tik R. ( t. 1, b.1. 192) - liudytojas patvirtino, kad tikriausiai šie parodymai yra teisingi. Pasak L. S., bare buvo jis, R., pavardės nežino, ir A. L. S. paaiškino, kad tai buvo R. V., jie buvo „Naktydoje“, paskui, kai išėjo lauke buvo konfliktas, kiek prisimena ten buvo kiti žmonės. Anot L. S., jiems kažkas liepė išeiti, nes jie buvo šiek tiek padauginę, vidury kelio juos užpuolė jaunų žmonių grupelė, sumušė, tada tikrausiai ir ištraukė telefonus ir piniginę, kaip po to buvo, neatsimena, visa kita parašyta. Jis, L. S. tiksliai neatsimena, kaip ten viskas buvo. L. S. paaiškino, kad A. yra kaltinamoji, pastaroji yra ne jo klasiokė, o jo draugo. Pasak L. S., parodymai teisingi, tai buvo kelio vidury, tačiau tai buvo ne tie asmenys, t.y. ne kaltinamieji, o kiti žmonės. L. S. parodė, kad R. V. buvo užpultas ir mušamas, vėliau sužinojo, kad buvo pavogti jų daiktai. Anot L. S., kad dingo jų telefonai ir R. V. piniginė, sužinojo tik po visko, kai jau ėjo namo. Jis, L. S. nedalyvavo muštinėse, gal ir gavo kelis sykius. Telefonas buvo galinėje kišenėje, iškristi negalėjo, prie jo niekas nesiglaudė.
Apklaustas teisme liudytojas A. B. parodė, kad jis jau nelabai ką ir atsimena, jie, t.y. jis, L. S. ir R., buvo naktiniame bare. Teisėjai pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2012-05-23 naktį kartu su draugais R. V. ir L. S. buvo naktinėje parduotuvėje-bare, Justiniškių g. 91, Vilniuje. Kartu išgėrinėjo, užsisakė maisto. Kavinėje buvo ir jo, A. B. buvusioji klasiokė A. S. su jam nepažįstamu vyru, aukšto ūgio, veido neįsidėmėjo, nes buvo išgėręs. A. S. draugas pasakė, kad jo, A. B. draugui R. V. reikia greičiau eiti iš kavinės, nes pastarasis buvo neblaivus ir elgėsi neadekvačiai, rodydamas, kad turi pinigų ir siūlo visiems nupirkti vaišių. R. V. ir L. S. išėjo, o jis, A. B. liko kavinėje, nes reikėjo palaukti užsakyto maisto. Kai jis, A. B. išėjo, lauke jau nieko nebuvo ir jis nuėjo namo. Kitą dieną draugai jam, A. B. papasakojo, kad jiems išėjus iš kavinės buvo sumušti ir pagrobti abiejų telefonai ir piniginės. Kiek jis, A. B. žino, L. S. į policiją nesikreipė, dėl pagrobto telefono nedidelės vertės. Nieko daugiau paaiškinti jis, A. B. negali, muštinių nematė, nes tuo metu buvo kavinėje ( t. 1, b.1. 194) - liudytojas patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. A. B. paaiškino, kad R. tai V., kada tai buvo neatsimena, gali būti, kad tą pačią datą kaip ir yra parašyta. Anot A. B., jie bare gėrė, baras yra Justiniškėse, jis jau nelabai atsimena, atsimena, kad R. su L. išėjo pirmi, jis pamanė, kad pasivys pastaruosius, kai eis link namų, bet jie nuėjo pro kitą pusę. Bare jis, A. B. bendravo su A. S., anksčiau kartu mokėsi, A. S. yra salėje, A. yra kaltinamoji. A. B. paaiškino, kad bendravo su A., pastaroji buvo su draugu, neatsimena kaip draugas atrodė, buvo su trumpais plaukais, jis jau buvo truputį padauginęs, neatsimena kas ten buvo. Pasak A. B., su kaltinamąja buvo draugas aukšto ūgio, A. draugas sakė greičiau V. eiti iš baro, V. siūlė ir rodė pinigus. A. B. paaiškino, kad paskui jam draugai pasakojo kas jiems atsitiko, kad jie buvo užpulti, R. buvo primuštas ir kad iš jų buvo pagrobti jų daiktai, tik nežinojo kas. .
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S. parodė, kad šiuo metu niekur nedirba, registruotas darbo biržoje. Per internetą ir iš pažįstamų supirkinėja mobiliojo ryšio telefonus, kuriuos parduoda kitiems per internetą, arba atvykusiems iš Rusijos piliečiams. 2012 m. gegužės mėn. pabaigoje, datos tiksliai neprisimena, pas jį, V. S. atėjo J. J., kurį pažįsta apie porą metų, ir kuriam yra pažadėjęs už kiekvieną „klientą“ norintį nusipirkti arba parduoti telefoną mokėti po 10 litų. J. atėjo su vyru aukšto ūgio, galėtų atpažinti. J. pasiūlė jam, V. S. nupirkti 3 mobiliojo ryšio telefonus SAMSUNG GT-S5570, NOKIA 5310, SAMSUNG C3510, jis apžiūrėjo telefonus, jie buvo veikiantys, gerai atrodė. Sumokėjo už Samsung GT S 5570 -100 Lt, už NOKIA 5310 - 50 Lt, už SAMSUNG C3510 - 30 Lt. Pinigus paėmė J. J., kitas vyras tiesiog stovėjo laiptinėje ir nieko nesakė. Apie tai, kad telefonai vogti – jis, V. S. nežinojo, J. jam nieko nesakė, galvojo, kad pastarasis rado jam klientą, norintį parduoti savo telefonus. Vėliau, liepos mėn., datos neprisimena, pardavė minėtus telefonus vyrui, kuris atvažiavo iš Rusijos pirkti automobilį, jokių duomenų vyro nežino, taip pat nežinojo ir kad pastarasis ateis pas jį. ( t. 1, b.1. 189)
Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad daiktų atpažinimo metu R. V. atpažino savo žalios spalvos piniginę, 2012-05-24 paimtą iš V. S. apžiūros metu. ( t. 1, b.1. 168-170)
Iš piniginės apžiūros protokolo matyti, kad piniginė apžiūrėta, gražinta savininkui. ( t. 1, b.1. 171-173)
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotraukas V. S. atpažino V. S. nuotrauką kaip asmens, kuris 2012 m. gegužės pabaigoje kartu su J. J. atnešė 3 mobiliojo ryšio telefonus. ( t. 1, b.1. 190-191)
Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad V. S. ir A. S., iš anksto susitarę ir veikdami kartu, pagrobė svetimą, priklausantį R. V. turtą, t.y. mobiliojo ryšio telefoną, piniginę, kurioje buvo asmens tapatybės kortelė, darbo kortelė, „SEB“, „SWED“, „DNB“ banko kortelės, darbo pažymėjimas, pinigai - 60 Lt. Apklausti teisme kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai: ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausto nukentėjusiojo R. V. parodymai, liudytojų A. B., L. S., ikiteisminio tyrimo metu apklausto V. S. parodymai. Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad V. S. ir A. S. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nors kaltinamieji paaiškino, kad piniginėje pinigų atrodo, kad nebuvo, V. S. paaiškino, nes nukentėjusysis atsiskaitinėjo mokėjimo kortele. Tačiau nukentėjusysis tvirtino, kad pinigai piniginėje buvo. Kreiptinas dėmesys, kad apklaustas liudytojas B. paaiškino, kad A. S. draugas jam pasakė, kad jo, A. B. draugui R. V. reikia greičiau eiti iš kavinės, nes pastarasis buvo neblaivus ir elgėsi neadekvačiai, rodydamas, kad turi pinigų ir siūlo visiems nupirkti vaišių. Todėl vertintina, kad V. S. matė, kad nukentėjusysis turi pinigų, kuriuos vėliau esančius piniginėje ištraukė iš nukentėjusiojo kelnių kišenės. Kaltinamųjų veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., kadangi jie viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, t.y. mobiliojo ryšio telefoną, piniginę, kurioje buvo asmens tapatybės kortelė, darbo kortelė, „SEB“, „SWED“, „DNB“ banko kortelės, darbo pažymėjimas, pinigai - 60 Lt. Teismas vertina, kad šioje byloje veikdami neapibrėžta tyčia viena veika pasikėsino į kelių atskirų nusikaltimų objektus, padarydami atskiras veikas, kaltinamieji suvokė į kokius baudžiamojo įstatymo saugomus objektus (konkrečiai dalyką) kėsinasi, įvertino, kas gali būti piniginėje, juo labiau, kaip parodė V. S. jis matė, kaip V. atsiskaitinėjo mokėjimo kortele, numatė, kad dėl to kils atitinkami padariniai ir kad vienodai siekė bet kurio iš tų padarinių. Nors nenustatyta, kad kaltinamieji būtų detaliai aptarę R. V. turto pagrobimą, pasiskirstę vaidmenis, tačiau veiksmų bendrumas bei suderinamumas, kad V. S. pagrobtą piniginę padavė A. S., kad kur nors paslėptų, pastaroji paslėpė piniginę ir telefoną ant žolės prie elektros skydinės, po to nuėjo namo, kitą dieną kartu telefoną pardavė, o piniginę ir viską iš jos išmetė, rodo kaltinamųjų pritarimą vienas kito veiksmams, tyčios kryptingumą užvaldant nukentėjusiojo turtą.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. V. pareiškė civilinį ieškinį padarytai 430 Lt dydžio turtinei žalai atlyginti. Šis ieškinys tenkintinas. Teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamieji pagrobė R. V. priklausantį turtą. Taigi turtinė žala padaryta kaltinamųjų nusikalstama veika. Taip pat nustatyta, jog nukentėjusysis R. V. atgavo piniginę, todėl civilinis ieškinys jau ikiteisminio tyrimo metu nuo 480 litų buvo sumažintas iki 430 Lt.. Kaltinamieji parodė, kad su pateiktu civiliniu ieškiniu sutinka, žalą atlygins. Šio civilinio ieškinio dydžio neginčija. Ieškinio dydis įrodytas. Dėl išdėstyto R. V. iš kaltinamųjų priteistinas 430 Lt dydžio civilinis ieškinys.
Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs 2012-05-05, 2012-05-13, 2012-05-21, 2012-05-22, 2012-05-23 nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo V. S. dėl 2012-05-04 nusikalstamos veikos atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamojo V. S. dėl 2012-05-04, 2012-05-05, 2012-05-13 nusikaltamų veikų atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamojo V. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad 2012-05-21, 2012-05-22, 2012-05-23 nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs 2012-05-21, 2012-05-22 nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo J. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad 2012-05-21, 2012-05-22 nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Kaltinamosios A. S. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi 2012-05-21, 2012-05-22, 2012-05-23 nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamosios A. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad 2012-05-21, 2012-05-22, 2012-05-23 nusikalstamas veikas padarė veikdama bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Skirdamas bausmę V. S., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad vienuolika jo padarytų nusikalstamų veikų priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos. Tiriant V. S. asmenybę nustatyta, kad jis teistas, tame tarpe ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, baustas administracine tvarka, vidurinio išsilavinimo, vedęs, niekur nedirba, į VšĮ Tauragės rajono pirminės Sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro psichiatrinę ir narkologinę įskaitą nėra įrašytas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre stebimų pacientų grupei nepriklauso, stacionare nesigydė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. S. paskyrus laisvės atėmimo bausmes.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad dėl 2012-05-04 nusikalstamos veikos nėra V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, dėl 2012-05-05, 2012-05-13, 2012-05-21, 2012-05-22, 2012-05-23 nusikalstamų veikų yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dėl 2012-05-21, 2012-05-22, 2012-05-23 nusikalstamų veikų yra nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, dėl 2012-05-04, 2012-05-05, 2012-05-13 nusikaltamų veikų nėra V. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias apysunkio nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad V. S. už padarytus nusikaltimus pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., 178 str. 2 d. skirtinos bausmės mažesnės už sankcijose numatytą bausmės vidurkį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su bausme, skirta Vilniaus miesto aplinkės teismo 2013-03-13 nuosprendžiu.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2012-05-24 bei bausmės, atliktos pagal minėtą nuosprendį ir Jurbarko r. apylinkės teismo 2012-09-26 nuosprendį.
Iki įsiteisės nuosprendis, V. S. paliktina kardomoji priemonė – suėmimas.
V. S. taikyta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas – panaikintina nuosprendžiui paskelbus.
Skirdamas bausmę J. J., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad trys jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos. Tiriant J. J. asmenybę nustatyta, kad jis teistas, tame tarpe ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, baustas administracine tvarka, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirba, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, 2004-02-12 buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med. apžiūros kabinetą, išvada: narkotinis apsvaigimas opijatais, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre stebimų pacientų grupei nepriklauso, stacionare nesigydė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. J. paskyrus laisvės atėmimo bausmes.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad dėl 2012-05-21, 2012-05-22 nusikalstamų veikų yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dėl 2012-05-21, 2012-05-22 nusikalstamų veikų yra nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias apysunkio nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad J. J. už padarytus nusikaltimus pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 178 str. 2 d. skirtinos bausmės mažesnės už sankcijose numatytą bausmės vidurkį. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2012-06-27.
Iki įsiteisės nuosprendis, J. J. paliktina kardomoji priemonė – suėmimas.
Skirdamas bausmę A. S., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad šešios jos padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos. Tiriant A. S. asmenybę nustatyta, kad ji teista, tame tarpe ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, bausta administracine tvarka, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, niekur nedirba, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta, į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę įrašyta nuo 2000-06-07, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklasusomybės sindromas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. S. paskyrus laisvės atėmimo bausmes.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad dėl 2012-05-21, 2012-05-22, 2012-05-23 nusikalstamų veikų yra nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dėl 2012-05-21, 2012-05-22, 2012-05-23 nusikalstamų veikų yra nustatyta jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias apysunkio nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, ir mano, kad A. S. už padarytus nusikaltimus pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 178 str. 2 d., 302 str. 1 d. skirtinos bausmės mažesnės už sankcijose numatytą bausmės vidurkį. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2012-06-11 12.30 val. iki 2012-06-12 14.00 val. (dvi dienos) ir suėmime nuo 2013-02-03.
Iki įsiteisės nuosprendis, A. S. paliktina kardomoji priemonė – suėmimas.
Turto pagrobimą ir neteisėto elektroninių mokėjimo priemonių įgijimą bei fizinių asmenų dokumentų įgijimą kaltinamieji padarė esant vienam sumanymui pagrobti turtą, visais atvejais veikė tiesiogine tyčia, veiksmai atlikti vienas po kito per trumpą laiko tarpą dėl ko turto pagrobimas ir elektroninių mokėjimo priemonių įgijimas bei fizinių asmenų dokumentų įgijimas vertintini kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis, ir skirtas bausmes teismas subendrina Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu apėmimo būdu.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – bylos 4 tomo paskutiniajame lape esančiame voke laikomos „Labas“ sim kortelės, „Pildyk“ sim kortelės, 2012-05-24 paimtos iš V. S., nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos, bylos 4 tomo paskutiniajame lape esančiame voke laikoma kompaktinė plokštelė su 2012-05-22 vaizdo įrašu bei byloje ( t. 5, b.1. 131) esančiame voke kompaktinė plokštelė su 2012-05-22 vaizdo įrašu paliktinos saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl S. K. plėšimo), ir skirti jam 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl E. A. plėšimo), ir skirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. (dėl neteisėto E. A. elektroninių mokėjimo priemonių įgijimo), ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. (dėl neteisėto E. A. dokumentų įgijimo), ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl S. G. turto pagrobimo), ir skirti jam 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl R. E. Š. plėšimo), ir skirti jam 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. (dėl neteisėto R. E. Š. elektroninės mokėjimo priemonės įgijimo), ir skirti jam 1 metų 2mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl G. B. turto pagrobimo), ir skirti jam 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl R. V. turto pagrobimo), ir skirti jam 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. (dėl neteisėto R. V. elektroninių mokėjimo priemonių įgijimo), ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. (dėl neteisėto R. V. dokumentų įgijimo), ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d, 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir V. S. paskirti subendrintą 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant Pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-13 paskirta bausme ir paskirti V. S. galutinę subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant Pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-05-24 bei pagal Vilniaus miesto aplinkės teismo 2013-03-13 ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012-09-26 nuosprendžius atliktą bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Iki įsiteisės nuosprendis, kaltinamajam V. S. palikti kardomąją priemonę - suėmimą. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
V. S. taikytą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą – panaikinti nuosprendžiui paskelbus, ir grąžinti V. S. jo Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini).
J. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl R. E. Š. plėšimo), ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
J. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. (dėl neteisėto R. E. Š. elektroninės mokėjimo priemonės įgijimo), ir skirti jam 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
J. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl G. B. turto pagrobimo), ir skirti jam 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d, 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir J. J. paskirti subendrintą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant Pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-06-27.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Iki įsiteisės nuosprendis, kaltinamajam J. J. palikti kardomąją priemonę - suėmimą. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
A. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl R. E. Š. plėšimo), ir skirti jai 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
A. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. (dėl neteisėto R. E. Š. elektroninės mokėjimo priemonės įgijimo), ir skirti jai 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
A. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl G. B. turto pagrobimo), ir skirti jai 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
A. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl R. V. turo pagrobimo), ir skirti jai 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
A. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. (dėl neteisėto R. V. elektroninių mokėjimo priemonių įgijimo), ir skirti jai 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
A. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. (dėl neteisėto R. V. dokumentų įgijimo), ir skirti jai 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d, 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir A. S. paskirti subendrintą 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant Pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-06-11 12.30 val. iki 2012-06-12 14.00 val. (dvi dienas) ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-02-03.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Iki įsiteisės nuosprendis, kaltinamajai A. S. palikti kardomąją priemonę - suėmimą. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Civilinio ieškovo S. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. S. 70 Lt turtinės žalos atlyginimo S. K. naudai.
Civilinio ieškovo E. A. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. S. 1060 Lt turtinės žalos atlyginimo E. A. naudai.
Civilinio ieškovo S. G. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. S. 529 Lt turtinės žalos atlyginimo S. G. naudai.
Civilinio ieškovo R. E. Š. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš V. S., J. J. ir A. S. 2844 Lt turtinės žalos atlyginimo R. E. Š. naudai.
Civilino ieškovo G. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš V. S., J. J. ir A. S. 420 Lt turtinės žalos atlyginimo G. B. naudai.
Civilinio ieškovo R. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš V. S. ir A. S. 430 Lt turtinės žalos atlyginimo R. V. naudai.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į V. S. turtą - 31 litą 50 centų panaikinti ir nukreipti civiliniam ieškiniui užtikrinti.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į V. S. turtą - 100 litų panaikinti ir nukreipti civiliniam ieškiniui užtikrinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – bylos 4 tomo paskutiniajame lape esančiame voke laikomas „Labas“ sim korteles, „Pildyk“ sim kortelę, 2012-05-24 paimtas iš V. S., nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, bylos 4 tomo paskutiniajame lape esančiame voke laikomą kompaktinę plokštelę su 2012-05-22 vaizdo įrašu bei byloje ( t. 5, b.1. 131) esančiame voke kompaktinę plokštelę su 2012-05-22 vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistiesiems V. S., J. J. ir A. S. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.