- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-09
- Bylos Nr.
- 2S-1603-260/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Suinteresuotas asmuo
- G. K., Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11131-717/2013 pagal pareiškėjos antstolės L. U. D. prašymą dėl šalies pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys G. K. ir Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja antstolė L. U. D. kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 3), kuriuo prašė pakeisti šalį jos teisių perėmėjais vykdomojoje byloje vykdomojoje byloje Nr. 0050/10/01700. Prašyme nurodė, kad vykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. teismo įsakymą Nr. L2-9930-717 dėl 5 Lt išieškojimo Valstybinei mokesčių inspekcijai iš skolininkės L. K., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Prašyme taip pat nurodė, kad mirusiajai skolininkei priklausantį turtą paveldėjo G. K.. Su prašymu pareiškėja pateikė vykdomąją bylą Nr. 0050/10/01700.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi (b. l. 4) pareiškėjos antstolės L. U. D. prašymą tenkino, pakeitė vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0050/10/01700 mirusią skolininkę L. K. nauju skolininku – palikimą priėmusiu G. K.. Teismas nustatė, kad antstolei L. U. D. 2010 m. balandžio 24 d. buvo pateiktas vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo vykdomasis dokumentas dėl 5 Lt išieškojimo iš skolininkės L. K. išieškotojo Kauno apskrities VMI naudai. Skolininkei (duomenys neskelbtini) mirus, jos palikimą priėmė G. K.. Nustatęs, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas, teismas nurodė, kad vykdymo proceso dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys gali realizuoti įstatyme numatytas teises, taip pat ir teisę pakeisti skolininką, todėl mirusią skolininkę pakeitė į naują skolininką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai
Suinteresuotas asmuo G. K. atskiruoju skundu (b. l. 11-12) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartį ir prašymą atmesti bei priteisti iš pareiškėjos 100 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atskirajame skunde nurodo, kad antstolė su prašymu teismui pateikė tikrovės neatitinkančius įrodymus. Apeliantas nėra L. K. teisių perėmėjas, kadangi dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Dėl palikimo priėmimo kreipėsi mirusiosios duktė E. K., tačiau atsižvelgiant į tai, kad mirusioji turėjo daug skolų, palikimą priėmė pagal apyrašą, kuris antstolės R. S. buvo sudarytas 2013 m. sausio 28 d. Antstolė, gavusi informaciją iš Centrinės hipotekos įstaigos, privalėjo šią informaciją patikslinti, kadangi palikimo priėmimo būdas turi reikšmės įpėdinio teisėms ir pareigoms. Apeliantas dėl neteisingos informacijos pašalinimo kreipėsi į Centrinės hipotekos įstaigą ir notarą A. R. P.. Taip pat nurodo, kad gavusi duomenis apie tai, jog mirusiosios palikimą priėmė du įpėdiniai, pareiškėja turėjo prašyti mirusią skolininkę pakeisti abiem įpėdiniais. Apeliantui priteistinos 100 Lt bylinėjimosi išlaidų, kadangi jos buvo patirtos dėl pareiškėjos neapdairumo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą gauta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarties tenkinamas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolės prašymas pakeisti skolininką vykdymo procese po pradinio skolininko mirties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Procesinio teisių perėmimo instituto esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialųjį turtą, turtines teises ir prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Tik priėmęs palikimą įpėdinis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese pagal CPK 596 straipsnio taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Taigi siekiant nustatyti galimybę vykdomojoje byloje Nr. 0050/10/01700 pakeisti mirusią skolininkę jos įpėdiniu, būtina įvertinti, ar jos įpėdinis perėmė pareigą atsakyti už mirusiosios skolas ir, jei taip, kokia apimtimi, kuomet įpėdiniai gali apriboti savo atsakomybę už palikėjo skolas, priimdami palikimą pagal apyrašą (CK 5.53 str.). Šiuo atveju, nukreipiant reikalavimus į mirusio asmens teisių perėmėjus turi būti atsižvelgiama į tai, kad jų atsakomybė už palikėjo skolas pagal įstatymą negali viršyti jų paveldėto turto vertės. Be to tam, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, kreditoriai turi atlikti tam tikrus veiksmus specialia paveldėjimo teisės normų nustatyta tvarka (CK 5.63 str. 1 d.).
Nagrinėjamoje byloje Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 29 d. išdavė teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės L. K. 5 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Teismo įsakymas 2010 m. rugsėjo 24 d. patvarkymu priimtas vykdyti antstolės L. U. D. kontoroje (vykd. byla Nr. 0050/10/01700). Vykdymo eigoje nustačiusi, kad skolininkė (duomenys neskelbtini) mirė, antstolė 2013 m. sausio 23 d. patvarkymu vykdomąją bylą sustabdė iki atsiras jos teisių perėmėjas. Pagal 2013 m. sausio 30 d. Centrinės hipotekos įstaigos testamentų registro išrašą (identifikavimo kodas 320120059751) nustačiusi, kad mirusios palikimą priėmė G. K. ir E. K., antstolė 2013 m. gegužės 8 d. kreipėsi į teismą su prašymu mirusią skolininkę pakeisti jos turto paveldėtojais, prašyme nurodydama, kad mirusiosios turtą paveldėjo G. K. (b. l. 3). Teismas antstolės prašymą tenkino ir 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi pakeitė mirusią skolininkę L. K. nauju skolininku, mirusiosios palikimą priėmusiu G. K.. Naujasis skolininkas (apeliantas) dėl minėtos nutarties pateikė atskirąjį skundą, kartu pateikdamas dokumentus, kad mirusiosios palikimo nepriėmė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad su atskiruoju skundu gavęs duomenis apie tai, jog mirusios skolininkės palikimą tikėtinai priėmė ne skundžiama nutartimi mirusia skolininke pakeistas apeliantas, teismas turėjo pagrindą skundžiamą nutartį pats panaikinti ir svarstyti antstolės prašymą iš naujo (CPK 334 str. 2 d. 1 p.).
Nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl mirusios skolininkės vykdymo procese pakeitimo jos teisių perėmėjais. Nors pareiškėja prašyme nurodė tik vieną iš palikimą priėmusių asmenų, tačiau su prašymu pateikė įrodymus (vykdomojoje byloje yra 2013 m. sausio 30 d. Testamentų registro išrašas) apie tai, kad mirusios skolininkės L. K. palikimą priėmė du asmenys – G. K. ir E. K.. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo pagrįstumo klausimą, turėjo visų pirma nustatyti, kas yra tikrieji mirusios skolininkės turto paveldėtojai, nes tik priėmus palikimą, pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos (CK 5.50 str. 1 d.). Antra, pagal kasacinio teismo šiuo klausimu suformuotą vieningą teismų praktiką reikšminga nustatinėtina aplinkybė yra ta, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą. Tam, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, kreditoriai turi atlikti tam tikrus veiksmus specialia paveldėjimo teisės normų nustatyta tvarka (CK 5.63 str. 1 d.). Pagal šio straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad šis reglamentavimas, sudaro prielaidas civilinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui, t. y. kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, apie kurias jiems buvo pareikšta per nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2012 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012 ir kt.). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, CK 5.63 straipsnio normos turi būti taikomos nepriklausomai nuo to, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; kt.), todėl siekiant vykdymo procese pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu, būtina įrodyti, jog kreditorius pareiškė įpėdiniams apie turimą reikalavimą CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka.
Šio straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant kreditoriaus reikalavimo pateikimo formos klausimą, pasisakyta, kad informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132, 2.137 str.), tarp jų ir asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 str.), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011), taip pat šios normos tikslus atitiktų turto apyraše esantis įrašas apie iš skolininko išieškotiną skolą kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų ir nenustatyta, kad teismas aiškinosi, ar kreditorė laikėsi aukščiau nurodytos, CK 5.63 straipsnyje įtvirtintos pareigos, todėl laikytina, kad teismas nukrypo nuo vieningos teismų šiuo klausimu suformuotos praktikos. Su atskiruoju skundu apeliantas pateikė duomenis apie tai, kad L. K. palikimą priėmė E. K. ir ji tai padarė pagal apyrašą (b. l. 18), todėl siekiant nustatyti, ar palikimo priėmėja buvo tinkamai informuota apie kreditorės reikalavimą, būtina nustatyti, ar į turto apyrašą yra įtraukta antstolės išieškoma skola. Byloje turto apyrašo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismui šių aplinkybių nustatyti negalint, skundžiama nutartis naikinama ir antstolės prašymas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Atkreipiamas pirmosios instancijos teismo dėmesys į tai, kad nustačius, jog kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2012 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu, teisėjas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos antstolės L. U. D. prašymą dėl skolininko vykdomojoje byloje Nr. 0050/10/01700 pakeitimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.