- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-08-10
- Bylos Nr.
- e1-2320-1123/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25362-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- J. P.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis, 2022 m. liepos 8 d., apie 17.41 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.52 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis J. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. liepos 8 d. jis, būdamas vienas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, namuose išgėrė 0.7 litro butelį degtinės. Apie 17 val. nusprendė nueiti į savo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasiimti kuprinės ir perstatyti automobilį į kitą vietą, važiuoti niekur neplanavo, norėjo tik pakeisti automobilio stovėjimo vietą. Jautėsi gerai, pasitikėjo savo jėgomis, todėl, įsėdęs į automobilį, pradėjo važiuoti atbuline eiga, norėdamas apsisukti, jam važiuojant atbuline eiga jis atsirėmė į kitą transporto priemonę, tokiu būdu apgadino šio automobilio dešinės pusės sparną. Pajautęs, kad savo automobiliu atsirėmė į kitą automobilį, jis išlipo iš automobilio, prie jo priėjo apgadinto automobilio savininko sūnus, kuris pradėjo jam priekaištauti dėl eismo įvykio. Jis (J. P.) įsėdo atgal į automobilį „Volvo“ ir, pavažiavęs į priekį, sugrįžo į pirminę parkavimo vietą, kurioje buvo pastatęs automobilį. Įvykio metu apgadinto automobilio savininko sūnus buvo vienas, vėliau jis išsikvietė galimai kitus šeimos narius, t. y. savo tėvą ir motiną, vėliau atvyko policijos pareigūnai. Automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso įmonei UAB (duomenys neskelbtini), jam yra suteiktas žodinis leidimas naudotis įmonės transportu. Dėl įvykio gailisi.
Liudytojas O. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. liepos 8 d., apie 17.40 val., jam būnant savo bute, kuris yra (duomenys neskelbtini), išgirdo duslų garsą, panašų į stuktelėjimą. Tada jis priėjo prie kambario lango, esančio pirmame aukšte. Langas tuo momentu buvo atidarytas. Pažiūrėjęs pro langą, jis pamatė kieme, (duomenys neskelbtini), kad įvyko eismo įvykis, tai yra į jo tėvo S. K. automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinę dalį atsitrenkė kitas automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tada jis išėjo į lauką ir pamatė, kaip iš automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išlipo vyriškis, kuris ir vairavo minėtą automobilį. Automobilyje daugiau nieko nebuvo. Kada jis priėjo prie minėto „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojo, jis pastebėjo, kad šis yra neblaivus, kalbėjo nerišliai, svirduliavo. Paklausė, kas atsitiko. Vairuotojas pasakė, kad netyčia padarė eismo įvykį, tai pat paminėjo, kad yra neblaivus. Kadangi vyriškis buvo neblaivus ir buvo apgadintas tėvo automobilis, jis paskambino į policiją. Atvykus policijos pareigūnams, jie apiformino eismo įvykį ir jis jiems nurodė kaltininką, tai yra asmenį, kuris vairavo neblaivus transporto priemonę ir padarė eismo įvykį.
2022 m. liepos 8 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2022 m. liepos 8 d., 19.30 val. J. P. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholiko kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos – gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – gali. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo 17.50 val.. Patikrinus asmens neblaivumą alkotesteriu, pirmojo tikrinimo metu 18.09 val. jam buvo nustatytas 2,52 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu 18.29 val. jam buvo nustatytas 2,57 promilių girtumas. Byloje esančiuose alkotesterio Drager Alcotest 6810, Nr. ARFM-0428 rodmenyse užfiksuoti analogiški tikrinimo rezultatai. Iš 2022 m. balandžio 26 d. patikros sertifikato Nr. 1680212 matyti, kad alkotesteris Drager Alcotest 6810, Nr. ARFM-0428 įvykio metu buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2022 m. spalio 26 d.
2022 m. liepos 27 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra Bodycam 1749 vaizdo įrašas pavadinimu ,,2022_0708_175205_117.MP4", kurio trukmė 05.03 min. Vaizdo įrašui prasidėjus yra matomas kiemas ir jame stovintys automobiliai. Jame matyti, kaip pareigūnas nueina į policijos tarnybinį automobilį ir pasiima alkoholio matuoklį. Yra matoma kaip pareigūnas prieina prie vyro, kuris sėdi ant žolės. Vyras dėvi tamsios spalvos treningo kelnes, vilki megztinį su kapišonu. Ant galvos vyras užsidėjęs gobtuvą. Pareigūnas vyro klausia, prieš kiek laiko jis vartoja alkoholį, vyras atsako, kad dabar pat, gėrė alų. Vyras sako, kad tiesiog norėjo perstatyti automobilį, pareigūnas klausia, ar vyras vairavo neblaivus, vyras atsako, kad nesakė, kad nevairavo. Pareigūnas sako parodyti, kuris automobilis, tuomet kartu su įvykio liudytoju nueina prie pilkos spalvos „Volvo“ automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kituose vaizdo įrašuose reikšmingos informacijos neužfiksuota.
Liudytojas M. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, J. P. dirba šioje įmonėje (duomenys neskelbtini) pareigose, automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso įmonei UAB (duomenys neskelbtini), kadangi J. P. savo asmeninio transporto neturi, jis kaip įmonės direktorius leido jam naudotis įmonės automobiliu. Apie įvykį nieko nurodyti negali, kadangi jokių aplinkybių nežino, J. minėjo, kad vairavo neblaivus, todėl automobilis buvo priverstinai nuvežtas. Ar jis iš tikrųjų vairavo neblaivus, nurodyti negali, kadangi apie tai sužinojo tik iš J. P..
Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „Volvo V70“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini).
Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilio „Volvo V70 2.4 D“ vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje 2022 m. liepos mėnesį buvo 2000,00 Eur su PVM.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad J. P., 2022 m. liepos 8 d., apie 17.41 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,52 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino J. P. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, J. P. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė, kad įvykio dieną jis savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė 0.7 litro butelį degtinės. Apie 17 val. nusprendė nueiti į savo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasiimti kuprinės ir perstatyti automobilį į kitą vietą. Įsėdęs į automobilį, pradėjo važiuoti atbuline eiga, norėdamas apsisukti, tačiau, važiuodamas atbuline eiga, jis atsirėmė į kitą transporto priemonę, tokiu būdu apgadino šio automobilio dešinės pusės sparną. Įvykio vietoje buvęs liudininkas iškvietė policijos pareigūnus. Tai, kad J. P. vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,52 promilių girtumas, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų O. K. ir M. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys, kitų objektų apžiūros protokolas bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. P. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Kaltinamasis J. P. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau nurodė, kad paskirtą baudą norėtų mokėti dalimis.
Teismas, skirdamas bausmę J. P., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – dirbantis, anksčiau neteistas, iki pastarojo įvykio baustas administracine tvarka vieną kartą už KET pažeidimą praeityje, minėta nuobauda nebegaliojanti.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis (artimas minimaliam baudos, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dydžiui) yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, J. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Kaltinamasis J. P. prašė teismo leisti baudą sumokėti dalimis. Pažymėtina, kad nei BK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) nenumato galimybės išdėstyti baudos bausmę dalimis. Tačiau, remiantis BVK 22 straipsnio nuostatomis, teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. T-188-485/2015). Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis J. P. nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jis negali paskirtos baudos sumokėti per įstatyme nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, leidžiančių teismui padaryti tokią išvadą. Bylos duomenimis, kaltinamasis yra darbingo amžiaus, šiuo metu dirbantis. Teismas neturi duomenų apie kaltinamojo gaunamas pajamas, turtą, finansinius įsipareigojimus, ar kitų duomenų, kurie suteiktų pagrindą manyti, jog kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki ir baudos sumokėjimas per įstatyme nustatyta dviejų mėnesių laikotarpį jam būtų didelė finansinė našta. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamojo J. P. prašymas netenkintinas. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismo prerogatyvos nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį įstatymas nesieja su ankstesniais teismo šiuo klausimu priimtais sprendimais, todėl toks sprendimas neužkerta kelio kaltinamajam kreiptis į teismą su nauju prašymu jam nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, tuo pačiu pateikiant tokį prašymą pagrindžiančius duomenis.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis J. P. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad J. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, be to, jam nustatytas girtumo laipsnis viršijo ne tik vidutinio, bet ir sunkaus girtumo ribą (daugiau nei 2,5 promilės), tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, keliantį pavojų tiek jo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, be to, vairuodamas automobilį jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga J. P. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad J. P. 2022 m. liepos 11 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas, tokiu būdu J. P. nuo 2022 m. liepos 11 d. realiai nebegalėjo naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į išdėstytą, J. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams – terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. liepos 11 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudodamasis J. P. padarė nusikalstamą veiką, priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini) (kaltinamojo darbovietei). Liudytojas M. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, J. P. dirba šioje įmonėje, automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso įmonei UAB (duomenys neskelbtini) ir jis, kaip įmonės direktorius, leido J. P. naudotis įmonės automobiliu. Apie įvykį nieko nurodyti negali, kadangi jokių aplinkybių nežino, Taigi, iš liudytojo paaiškinimų, kuriems prieštaraujančių duomenų byloje nėra, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą teismui konstatuoti, kad automobilio savininkas kaltinamajam perdavė automobilį žinodamas, kad kaltinamasis šį automobilį panaudos darydamas nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).
VŠĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM yra 2000 eurų. Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo J. P. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis J. P. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo J. P. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, automobilio vertė turi būti konfiskuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), todėl iš J. P. išieškotina automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM, t.y. 2000 eurų.
Kaltinamajam J. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtas dokumentas – J. P. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) – perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL, tai yra 3 000 (trijų tūkstančių) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, J. P. paskirti 40 MGL, tai yra 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų baudą.
Paskirti J. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 11 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš J. P. išieškoti automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 2000 (du tūkstančius) eurų.
Kaltinamajam J. P. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti nepakeistas iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtą dokumentą – J. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti J. P., kad bauda per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.