Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevežio apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus kolegija, sudaryta iš teiseju Eligijaus Gladucio ( kolegijos pirmininkas), Ricardo Gilio ir Valdo Petro Meidaus,

atstovei pagal istatyma L. C.

teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje M. J., gimes (duomenys neskelbtini) Marijampoles r., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokes, nedirbantis, nusikalstamu veiku padarymo metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustate:

Kaltinamasis M. J. 2006 m. lapkricio 1d. apie 1.00 val. Kupiškio rajone, (duomenys neskelbtini) seniunijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, nukentejusiosios mažametes K. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoje vietoje, namo kambaryje, lovoje, žinodamas, kad nukentejusioji yra mažamete, grasindamas jai peiliu bei pasinaudodamas bejegiška nukentejusiosios bukle, lytiškai santykiaudamas su mažamete K. K., ja išžagino.

Kaltinamasis M. J. pagal pareikšta kaltinima kaltu neprisipažino. Jis parode, jog su K. K. lytiškai nesantykiavo, peiliu jai negrasino. Su R. K. buvo sutares, kad jis pas juos gyvens, dirbs. Gyveno savo pusseseres R. K. namuose, nes jo mirusios motinos namai del nesutvarkytos krosnies šaltu metu laiku nebuvo tinkami gyventi. Už pragyvenima duodavo R. K. pinigu. Kartais prižiuredavo R. K. vaikus.

Kaltinimuose nurodytu metu R. K. buvo išvykusi, o jis buvo likes su vaikais, juos prižiurejo, pjove malkas, kure krosni. Nakti visi miegojo kaip visada ir nieko neivyko.

2006-12-31 grižo pusseseres vyro brolis N. K. ir pasake, kad kaltinamasis tuose namuose nebereikalingas. Sausio menesi, vakare, kai jis grižo i namus pas R. K., ten buve girti N. K. ir V. K. ji užsipuole, neva, jis išžagino K. K.. Jie ji muše, norejo nudurti. Kaltinamaji nuo nužudymo išgelbejo R. K. ir L. C.. Apkaltindamas K. K. išžaginimu, V. K. iš jo ateme 200 ar 300 litu. Po to ji uždare name prie (duomenys neskelbtini). Po pusantros savaites išleido. Jis paskambino S. P. ir papraše, kad šis parvežtu. S. P. parveže i (duomenys neskelbtini). S. P. ir jo seseriai jis papasakojo, kas ivyko.

Po to buvo sulaikytas policijos pareigunu ir uždarytas i areštine. Ten jam du pareigunai, kuriu pavardžiu nežino, dare psichologini spaudima. Dažytais šviesiais plaukais kirptas ežiuku pareigunas buvo prirakines prie kameros grotu, reikalavo prisipažinti. Jis bijojo, kad policijos pareigunai kartu su juo i kamera gali patalpinti K., kurie prieš tai ji norejo nužudyti. Kadangi po motinos mirties jis buvo labai prislegtas, o po šio ivykio, kai K. K. buvo apkaltintas išžaginimu bei buvo sumuštas, psichologiškai buvo visiškai sužlugdytas, todel prisipažino ir dave parodymus tokius, kokius jam nurode policijos pareigunai.

Jis draugavo su K. K., taciau kaip su pussesere, o ne kaip su mergina.

Kodel nukentejusioji K. K. ji apkalba, jis nežino. Mano, jog juo noreta atsikratyti, grižus N. K.. Be to, K. K. galejo buti pamokyta taip kalbeti savo motinos R. K. bei giminu, kad išgauti iš jo pinigus, nes jis turedavo pinigu, o mirus motinai turejo paveldeti jos nameli (duomenys neskelbtini).

Kad kaip ikaltis paimtas peilis, tai nieko nereiškia, nes jis gyveno pas R. K., todel jo pirštu antspaudu visur galima rasti, taip pat ir ant kirvio.

Kaltinamasis teigia esas impotentas, todel išžaginti negaletu.

Nukentejusioji K. K. teisiamajame posedyje parode, jog mamai išvažiavus, su vaikais liko M. J.. Mama buvo pas M., ten su A. gere, dar parsivede namo. Mama grižo 3 valanda nakties, belde i langa, kad ji atrakintu duris.

Vakare atsigule miegoti i lova su seserimi, veliau patikslino – jog su broliu. M. J. liko sedeti virtuveje. Apie 1 valanda jis atsigule i jos lova ir išžagino. Ji suprantanti, kas yra išžaginimas. Ka M. J. jai dare konkreciai, ji nepamena bei nenori kalbeti.

Teismo posedyje perskaicius jos parodymus, duotus pas ikiteisminio tyrimo teiseja, nukentejusioji mechaniškai pažodžiui juos atkartojo, jog M. J. ”jos kojas liete lytiniu organu aukšciau keliu, buvo ikišes lytini organa, ilgai laike”, bei tuo pat kartu paaiškino, jog neprisimena, ar jis “buvo, ar nebuvo ikišes”. M. J. jai grasino peiliu. Jai buvo negera.

Kaip apsirengusi eidavo miegoti, nepamena. Tuo metu lovoje ji gulejo viena, brolis gulejo kitoje lovoje, nieko pernešti iš lovos nereikejo.

Prieš ši ivyki lytiniu santykiu neturejo. Neprisimena, ar po ivykio ant patalynes buvo kraujo. Praejo dveji metai, nenorinti prisiminti, kas ivyko.

Kartais ta ivyki sapnuoja. Jai neprisisapnavo, nes mažai sapnuoja, o pradejo sapnuoti po ivykio. Sapnuose M. J. mato tai su peiliu, tai be peilio. Nežino, ar M. J. ivykio metu turejo peili.

Po ivykio ja išveže i Vaiku raidos centra, dave raminamuosius.

M. J. dovanojo ir viska pamiršo.

Pamena nuotrauka, kurioje M. J. juodais akiniais nufotografuotas prie automobilio. Kitoje nuotraukos puseje esancio užrašo nepamena. M. ta nuotrauka buvo atsivežes pas juos i namus. Nežino, ka reiškia užrašas ant nuotraukos.

Ka M. J. jai padare, mamai iš pradžiu bijojo pasakyti. Pasake tada, kada mama grižo iš ligonines su naujagimiu. Mama prakeike, kad ta vaika pagimde. Mama gerdavo, o nukentejusioji turedavo prižiureti brolius. Kadangi mama parsiveže iš ligonines dar viena broli, kuri K. K. vel reikes žiureti, ji mamai pasake, kad jai to esa per daug ir pasake mamai, ka jai padare M.

Kai M. J. gyveno pas juos, mama jo nekente, sake, kad ji išvarys iš namu, bet kai budavo blaiva, apie ji M. kalbejo visai kitaip. Mama pasakojo, kad nori, kad M. greiciau išeitu iš namu.

Ar mama jai yra ka nors sakiusi, ka ji del M. J. turetu paliudyti, neprisimena.

M. J. ja yra išžagines tik viena karta.

Nukentejusioji K. K., apklausta ikiteisminio tyrimo teisejo parode, jog 2006-10-31 tevai buvo išvyke. Nakti apie 1 val. jai su sesute gulint lovoje, M. J. atsigule šalia jos, grasino peiliu, ji pridejes prie gerkles, gloste pilva. Ji M. J. lytinio organo nemate, jis savo lytiniu organu liete jai kojas aukšciau keliu bei jos lytinius organus. Kai liete jos lytinius organus, stipriai skaudejo pilvo apacia. Jis gulejo ant šono, kai ji buvo nusisukusi i sesute. Nebuvo ikišes savo lytinio organo jai i pilva. Buvo ikišes i jos lytinius organus, laike ilgai, nejudejo. Sake, kad jei ji pasiskus tevams - nužudys (b.l. 24-27).

Liudytoja L. C., parode, jog 2007-01-12 namuose buvo švenciamas gimtadienis. Buvo susirinke giminiu, vyrai gere. Ta pat diena jos sesuo R. K. buvo parsivežusi naujagimi. K. K. susipyko su mama. K. K. R. K. sake mažiau gerti ir paciai žiureti savo vaikus, kad ji daugiau vaiku nežiures ir prie visu susirinkusiu pasake, kad ja M. išprievartavo. K. tai pasake rekdama. N. K. puole M. J. su peiliu. Ji ištrauke peili, po to liepe susirinkti daiktus ir N. K. išeiti. K. K. pasake, kas jai atsitiko, M. J. iš karto prisipažino K. K. išžagines. Sesuo R. K. paklause M. J., “ar tu tai padarei?”, jis atsake “taip, padariau”. Sesuo paklause jo “ar iš tikro išprievartavai?”, jis, nuleides galva, pasake “išprievartavau”. Jam prisipažistant, prie jo niekas su peiliais nevaikšciojo. M. J. prisipažino, kad išprievartavo K. K. dar prieš ji sumušant.

K. K. apie tai, kas jai atsitiko, pasake tuo kartu visiems buvusiems namuose bei pasake prokurorui. Daugiau apie ivyki niekada nebekalbejo. K. tuo laiku buvo pasikeitusi: vaikšciojo kaip nesava, buvo grubi, atžari, nekente M. J.. Kai M. J. eidavo jai iš paskos, ji begdavo nuo jo i kita kambari. K. K. tevas klause K. K., ko ji cia laksto, ji pasake, kad nesakys.

M. J. viena karta K. K. atsipraše. Pati liudytoja praše sesers R. K. bylos nekelti, M. J. taip pat. Jis sake, kad K. K. sulauks aštuoniolikos metu, jis ja ves. Jos su serimi prieštaravo, sakydamos, kad ji yra jo pussesere.

M. J. anksciau piršosi K. K. i draugus, bet jos su seserimi jiems draugauti neleido. K. K. sake, kad M. J. 2006 m. vasara antrame aukšte ja pabuciavo.

Šiuo metu K. K. mokosi mokykloje, jai sekasi gerai, turi draugiu, rimtesniu problemu nera.

Liudytojas V. K., parode, jog yra nukentejusiosios K. K. tevas. Namuose kažka švente, išgerinejo. Buvo jo brolis, M. J., N. K.. V. K. grižus iš tualeto, namuose buvo didelis triukšmas. Buvusi žmona R. K. pasake, kad M. J. išprievartavo ju dukra. Tada jis sudave M. J. gal du kartus i šona, N. K. puole M. J. su peiliu. Po to jie N. K. išvijo ir viskas nurimo.

Dukra sakant, jog išprievartavo M. J., liudytojas negirdejo. Buvo išejes i lauka. Jis pats to klause M. J.. Šis tai padares prisipažino. Liudytojo nuomone, M. J. prisipažino iš baimes.

R. K. reikalavo iš M. J. pinigu ir paeme pinigus už tai, kad M. J. išprievartavo dukra.

M. J. sake, kad K. K. myli kaip pussesere, jai nesipiršo. Liudytojas nieko nežino, kad M. J. butu žadejes ja vesti.

Liudytojas netiki, kad M. J. išžagino jo dukra K. K., ir mano, kad tai galejo nutikti internatineje mokykloje. Jo dukra mokesi internatineje mokykloje ir sake, kad ten “palaida bala”, kad “berniukai pas mergaites vaikšto”. M. J. galejo taip padaryti, kadangi jis yra labai ramaus budo, išžaginti nesugebetu.

Itaria, kad R. K. galejo susimokyti su dukra M. J. apkalbeti.

Jis pats su R. K. turejo 7 vaikus, su sugyventine 4 vaikus, dabar ji laukiasi penkto. Ju namas yra 4 kambariu, tuo metu laisvai tilpo gyventi 15 žmoniu.

R. K. gyveno ne su vienu vyru.

Panašiu problemu del kitu vaiku nekilo. Dukra apie savo bedas nieko nepasisakydavo.

Liudytoja E. R., parode, jog yra K. K. senele, R. K. motina. Kai 2006 m. vasara pas ja gyveno M. J., pas ja gyveno ir K. K.. Viena karta ji pasake, kad pusbrolis ja pabuciavo. Mate, kaip M. J. su K. K. draugauja, pliaukši rankomis. M. J. pas ja gyveno penkis menesius, bet K. neprievartavo.

Liudytoja E. R. mano, jog del K. K. išžaginimo M. J. yra apkalbamas. Mano, jog ta suplanavo jos dabar jau mirusi dukra R. K.. Ji primoke taip sakyti K. K., nes norejo iš M. J. gauti pinigu. R. K. girtavo, buvo susidejusi su sugyventiniu. K. K. megsta pameluoti, meluodavo ir R. K..

Pati liudytoja bandžiusi apie ivyki pasikalbeti su K., taciau ši tik pasake “taip, buvo”.

K. dienoraštyje ji skaiciusi, jog M. yra pusbrolis, kad ji jo nemyli, o myli Neriju.

Liudytojas S. P. parode, kad 2007 m. sausio men. pabaigoje paskambino M. J. ir papraše ji parvežti iš (duomenys neskelbtini) kaimo. M. J. pasakojo, kad ji pusseseres apkaltino dukters išžaginimu, jis buvo sumuštas, iš jo reikalavo prisipažinti ir jo motinos namelio. M. J. teige nieko nežagines, o paleistas iš suemimo sake, kad policijoje prisipažino kaltu, nes ten buvo mušamas.

Liudytojas N. K. parode, jog R. K. jam pasake, kad M. J. išprievartavo K. K. K. verke. Tuomet N. K. primuše M. J.. Šis namuose buvusiu žmoniu - K. K., R. K., L. C., V. K. ir jo akivaizdoje prisipažino išprievartaves K. K.. Liudytojas apie tai prisipažinti policijai M. J. neliepe.

M. J. N. K. muše du kartus – ryte ir vakare. Jis M. J. puole su peiliu, taciau sutramde L. C. ar R. K.. Galejo taip buti, kad jis pats muštyniu metu ateme iš M. J. pinigus kaip kompensacija už K. K. išžaginima. Tuo metu buvo neblaivus.

Liudytojas mano, kad K. K. buvo išžaginta minimo ivykio išvakarese, taciau to tiksliai nežino.

Tarp R. K. ir M. J. santykiai buvo normalus.

K. K. M. J. vengdavo. M. J. rašydavo K. K. telefonines žinutes. K. K. tas žinutes rode ir ten buvo parašyta – aš tave myliu. K. K. i tai reagavo neigiamai.

M. J. mažai gerdavo, nesimušdavo.

Liudytojas D. T. parode, jog Kupiškio policijos komisariate dirba nuo 2006m. M. J. bylos tyrimo metu mate policijos pareiguno V. B. kabinete. Kas ji apklausinejo, liudytojas nežino. Liudytojas M. J. spaudimo nedare ir, kad i jo kamera pasodins N. K., nesake. Nepamena, ar N. K. tuo metu buvo sulaikytas. R. K. nepažinojo. Tokio pareiguno, kuris butu dažytais šviesiais plaukais, kirptais ežiuku, Kupiškio policijos komisariate nepažista.

Liudytoja R. P. parode, jog dirba socialines rupybos darbuotoja. Lankant R. K. šeimyna, yra maciusi M. J. prižiurint vaikus.

2007 m. sausio men. pabaigoje jai lankantis L. C. namuose, ten gyveno ir K. šeima. R. K. pasake, jog jos dukra K. K. išžagino M. J.. M. J. tuo metu sedejo kambaryje nuleides galva ir tylejo. Ji patare R. K. kreiptis i teismo medicinos eksperta ir vaiku teisiu apsaugos tarnyba. Su K. K. liudytoja nekabejo.

R. K., K. K., L. C. turi savo supratima apie gyvenima, kuris skiriasi nuo iprasto. R. K. vis turedavo sugyventiniu, išvykdavo iš namu. Linke meluoti. K. K. nelanke mokyklos, turejo prižiureti mažesnius vaikus, R. K. aiškindavo, jog K. serga.

Iš M. J. parodymu patikrinimo vietoje protokolu matyti, jog M. J. 2007-02-05 parode nama, kambari ir lova, kur pagrasindamas peiliu išžagino K. K. ( b.l. 75-79). Jo prašymu paimta fotonuotrauka remeliuose su užrašu „K. nuo M.J. 2006-10-20" ir „ Mano brangiausiajai K. 5 menesiu draugystes proga. Nuo M. J. 2006.10.20" (b.l. 16-18).

Iš K. K. gimimo liudijimo matyti, jog ji gimusi 1993-03-07 ( b.l. 20)

Iš Teismo medicinos specialisto 2007-01-25 išvados Nr. G 212/07(05) matyti, jog 2007-01-25 apžiurejus K. K. jai nustatytas senas mergystes pleves plyšimas ir mergystes pleves susitraukimo žiedo laisvumas, kurie padaryti daugiau kaip 2-3 savaites iki apžiuros. Šie sužalojimai galejo buti padaryti lytinio akto metu. Kitu sužalojimu ir ju padariniu kuno paviršiuje nera (b.l. 31-32).

Iš VšI “Vaiko raidos centras” 2007-02-19 rašto matyti, kad buvo atliktas K. K. psichologinis tyrimas ir nustatyta, jog patirta prievarta K. K. sukele psichologine krize; iš karto po ivykio stebeti mergaites psichines busenos ir elgesio pasikeitimai, tapo dirgli, labiliu emociju, liudnos nuotaikos, pradejo naktimis šlapintis i lova, neramiai miegoti, sapnuoti košmarus, susijusius su prievarta. Busena tyrimo metu: kiek infantiliška, terapinis kontaktas užmezgamas palaipsniui, vengia kalbeti apie patirta prievarta, klausimai apie ivyki iškarto sukelia itampa, nerima, pablogeja nuotaika, i klausimus atsako vienu - dviem žodžiais. Mastymas konkretokas, žodynas siauras, intelektas sudaro ribinio ispudi. Nuotaika pažeminta, veido išraiška liudna, isitempusi, nerimastinga, nedrasi, emocijos labilios, dirgli.

Užsiemimu metu mergaite kontaktui sunkiai prieinama, i klausimus atsako lakoniškai, išlieka uždara ir gyvybiška. Ji jaucia vidine itampa ir nerima del nesaugumo. Jai budingas pasyvus priešiškumas, nepasitikejimas savimi, išreikštas kaltes jausmas, polinkis pasirodyti socialiai priimtinai, nebrandumas pagal savo amžiu. Santykiuose su bendraamžiais ir suaugusiais jauciasi nesaugiai. Šeimos aplinkoje reikšmingiausias žmogus yra mama. Mergaites psichologine bukle rodo patirta psichologine krize ( b.l. 35).

Iš VšI “Vaiko namas” atlikto K. K. psichologinio tyrimo išvados matyti, jog K. K. i psichologes klausimus neatsakinejo. Jos duotuose byloje parodymuose pastebima prieštaravimu, sunku nustatyti, ar ji suvoke ivyki ir galejo apie tai papasakoti (b.l. 39-40).

Iš Kupiškio rajono psichologines tarnybos 2007-02-13 išvados matyti, jog K. K. nustatytas intelekto sutrikimas, nežymus protinis atsilikimas ( b.l. 44).

Iš Teismo psichiatrijos specialisto 2007-02-14 išvados matyti, jog M. J. yra psichiškai sveikas ir skirti jam ambulatorine teismo psichiatrine ekspertize netikslinga (b.l. 88).

Iš VSI Kupiškio r. savivaldybes pirmines asmens sveikatos priežiuros centro pažymos matyti, kad M. J. 2007-03-13 lankesi pas gydytoja psichiatra ir buvo pasiustas psichologo konsultacijai. 2007 m. kovo 14 ir 17 d. konsultuotas psichologo. Išvada: Intelekto sutrikimu nera (b.l. 132).

Iš Rokiškio psichiatrijos ligonines pažymos matyti, kad M. J. šioje ligonineje gydesi nuo 2007-03-17 iki 2007-04-05. Diagnoze: Adaptacijos sutrikimas, trumpalaike depresine reakcija (b.l. 134).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. J. kalte irodyta.

Nukentejusioji K. K., apklausta ikiteisminio tyrimo teisejo parode, jog kaltinamasis M. J. atsigule šalia jos, pridejes prie gerkles grasino peiliu, buvo ikišes savo lytini organa i jos lytinius organus ( b.l. 24-27).

Teisminio bylos nagrinejimo metu ji paaiškino, jog supranta, ka reiškia išžaginimas ir patvirtino, jog M. J. ja išžagino, nors atsisake konkreciau paaiškinti kaip tai ivyko, kadangi nenorinti prisiminti.

Nors atskirai paimti K. K. parodymai gali kelti abejoniu atsižvelgus i tam tikrus prieštaravimus bei nenuoseklumus juose: “dedes lytinio organo nemate, jis nebuvo ikišes jai savo lytinio organo jai i pilva, buvo ikišes i jos lytinius organus, laike ilgai, nejudejo” ( b.l. 26-27), o bylos teisminio nagrinejimo nukentejusioji parode “neprisimena, buvo, ar nebuvo ikišes”, taciau šie parodymai vertintini atsižvelgus i K. K. asmenybes ypatumus, i kitu byloje surinktu irodymu konteksta.

K. K. nustatytas lengvas protinis atsilikimas, ji prastai sugeba reikšti savo mintis, tai konstatuota psichologu, be to, stengiasi pamiršti buvusi ivyki. Tai paaiškina nenuoseklumus jos parodymuose.

K. K. nurodytas išžaginimo laikas sutampa su jos busenos ir elgesio pasikeitimais.

Iš VšI Vaiko raidos centras rašto matyti, jog patirta prievarta K. K. sukele psichologine krize, po ivykio pastebeti jos psichines busenos ir elgesio pasikeitimai: tapo dirgli, nerami, pradejo naktimis šlapintis i lova, neramiai miegoti, sapnuoti košmarus susijusius su prievarta.

Nukentejusioji bylos teisminio nagrinejimo metu parode, jog po išžaginimo pradejo sapnuoti ši ivyki ir M. J. su peiliu ar be peilio.

Kad nukentejusioji K. K. maždaug tuo metu pasidare dirgli, nerami, patvirtina liudytojos L. C. parodymai teismo posedyje. Iš L. C. parodymu taip pat matyti, jog paskutiniu metu prieš pasisakydama, kad M. J. ja išžagino, K. K. M. J. aiškiai venge.

Kad išžagino K. K., ikiteisminio tyrimo metu pripažino M. J.. Apklausiamas teisejo jis paaiškino, jog grasino K. K. peiliu, kad ši nesipriešintu ir nešauktu, jog ja išžagino, jog lytinio akto nebaige, kad nukentejusioji nepastotu ( b.l. 72-73).

Iš M. J. itariamojo apklausos protokolo matyti, jog jis parode žinojes K. K. amžiu – kad 2007 m. kovo 07 d. K. K. sukaks 14 metu ir buvo ja isimylejes. 2006 m. spalio 31d. tarp 23 ir 01 val., jis pasieme iš virtuveje buvusios spinteles virtuvini peili, nuejes i kambari, kur gulejo lovoje K. su J., atsigule toje pat lovoje. Peili buvo pasiemes tam, kad juo galetu pagasdinti K., nes norejo su ja pasimyleti. Užmigus K. K. seseriai J., jis iš po pagalves išsitrauke peili ir atsisukes i K. pridejo prie kaklo, liepe nešaukti ir nesipriešinti. Ji nieko nesake, tik verke. Pasidejes peili po pagalve ja nurenge, nusirenge pats ir atliko naturalu lytini akta varpa i makšti. Lytinio akto neužbaige, sperma neišsiliejo. Po sueities nukentejusioji verke, tada jis dar pagrasino, kad ji niekam nieko nesisakytu ( b.l. 67-68).

Kaip išžagino nukentejusiaja, M. J. parode parodymu patikrinimo vietoje metu, nurodydamas aplinkybes iš esmes atitinkancias tiek nukentejusiosios, tiek jo paties parodymus (b.l. 75- 79).

M. J. ir K. K. parodytos išžaginimo 2006-11-01 aplinkybes – laikas, vieta kambaryje, grasinimo peiliu aplinkybes iš esmes sutampa. Netiketi K. K. parodymais, jog M. J. ja išžagino, nera pagrindo.

Be to, nera pagrindo manyti, jog kaltinamasis M. J. save apkalbejo labai sunkaus nusikaltimo padarymu dalyvaujant gynejui apklausiamas tyrejos, o po to ir teisejo.

M. J. parodymu, jog jis save apkalbejo del policijos darbuotoju spaudimo, neatitinka byloje surinkti duomenys.

M. J. parodymai apie pareigunu daryta psichologini spaudima nenuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu jis parode, jog prisipažinima liepe rašyti policijos pareigunas D. T. ( b.l. 117). Apklausiamas teisiamajame posedyje M. J. paneige, kad D. T. jam butu dares spaudima ir parode, jog spaudima dare policijos pareigunas, kirptas ežiuku, šviesiai dažytais plaukais. Pagal D. T. parodymus pareiguno su tokiais požymiais Kupiškio rajono policijos komisariate nera.

Taip pat atmestina M. J. versija del R. K. galimos itakos policijos pareigunams ar N. K. itakos M. J. duodant parodymus. Tokiu duomenu byloje nera, o M. J. nurodytas pareigunas – liudytojas D. T. patvirtino, jog R. K. nepažinojo.

Liudytojas N. K. parode, jog nors yra teistas, taciau tuo laiku, kai M. J. buvo sulaikytas del K. K. išžaginimo, jokiu reikalu su policija neturejo. N. K. pripažino, jog po žinios apie K. K. išžaginima jis pats sumuše ir peiliu puole M. J., taciau patvirtino neliepes M. J., jog šis prisipažintu policijai.

Be to, iš apklausu protokolu matyti, jog M. J. buvo apklaustas itariamuoju 2007-02-26 iki 13.30 ( b.l. 67-68), K. K. ta pacia diena apklausta pas ikiteisminio tyrimo teiseja nuo 13.30 ( b.l. 24-27). Bylos duomenimis K. K. prieš tai parodymu nera davusi, o jos motinos R. K. 2007-01-25 protokole- pareiškime policijai K. K. išžaginimo detaliu nenurodoma. ( b.l. 5). Kadangi pirma parodymus dave M. J., o po to K. K., nera pagrindo pripažinti, jog pirminiai M. J. parodymai, iš esmes atitinkantys K. K. parodymus, padiktuoti policijos pareigunu.

Bylos duomenimis R. K. gyvenusi asocialiai, nevengdavusi pameluoti. Liudytojai E. R. ir V. K. mano, jog M. J. negalejes K. K. išžaginti, kad viska sugalvojusi R. K.. Taciau šie liudytoju teiginiai pagristi liudytoju subjektyviu R. K. bei M. J. asmeniniu budo savybiu, charakteriu ivertinimu, o ne konkreciais apie ivyki žinomais faktais.

Kad K. K. parodymai jai iteigti motinos, paneigia bylos duomenys.

K. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teiseja protokole užfiksuotas R. K. paaiškinimas, jog “Dukra prie sveciu išreže, kad šitas ožys mane išprievartavo, o kaip ji supranta žodi “išprievartavo” – nežinau. Ji nieko nekalba.” (b.l. 27). Tai rodo, jog del dukters nekalbumo paciai R. K. K. K. išžaginimo detales buvo mažai žinomos.

Kad K. K. artimiesiems detaliai nepasakojo ivykio aplinkybiu ir jiems šios aplinkybes nebuvo detaliai žinomos, patvirtina K. K. tevo V. K., kartu gyvenusios tetos L. C. ir mociutes E. R. parodymai.

M. J. parodymus, jog jis šio nusikaltimo nepadare ir yra apkalbamas, paneigia byloje surinkti irodymai, šie M. J. teiginiai vertintini kaip jo pasirinkta gynybos taktika

Nors K. K. augo rizikingoje socialineje aplinkoje, kur šeimos nariu ir artimuju elgesys bei gyvenimo budas galejo neigiamai veikti vaiko vaizduote, taciau visuma aptartu irodymu, visu pirma sutapimai K. K. ir M. J. parodymuose tyrimo pradžioje, patvirtina, jog M. J. padare jam inkriminuojama nusikaltima – K. K. išžaginima 2006 m. lapkricio 1d. apie 1 val. nakties.

Pagal K. K. parodymus tiek ikiteisminio tyrimo teisejui, tiek teisiamajame posedyje, ja M. J. išžagino 2006 m. lapkricio 1d. apie 1val. nakties, jog maždaug tuo laiku žiurejusi i laikrodi. M. J., apklausiamas itariamuoju nurode išžagines K. K. ta pacia nakti tarp 23 val. ir 1 val. Todel kaltinime nurodytas nusikaltimo padarymo laikas - 2006-10-31 apie 23 val. patikslinamas.

Ši M. J. veika kvalifikuojama pagal BK 149 str. 4d., nes panaudodamas psichini smurta- grasindamas peiliu, kad ibauginti nukentejusiaja ir pasinaudodamas bejegiška bukle, nes veika nukreipta prieš mažamete, kaltinamasis ja išžagino.

M. J. be to buvo kaltinamas, kad 2006 m. lapkricio 8 d. apie 1.00 val. Kupiškio rajone, (duomenys neskelbtini) seniunijoje (duomenys neskelbtini) kaime, nukentejusiosios K. K. namuose, kambaryje, lovoje, žinodamas, kad nukentejusioji yra mažamete, gim. (duomenys neskelbtini), grasindamas jai peiliu ir taip atimdamas galimybe priešintis bei pasinaudodamas bejegiška nukentejusiosios bukle, lytiškai santykiaudamas su mažamete K. K., ja išžagino.

Kad K. K. išžagino ir 2006-11-08, M. J. prisipažino ikiteisminio tyrimo metu. Pati K. K. buvus toki fakta neige. Todel šis kaltinimas grindžiamas tik M. J. prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, kas nelaikoma kaltes irodymu, kai to nepatvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Tokiu duomenu byloje nesurinkta. Todel M. J. pagal kaltinima K. K. išžaginimu 2006-11-08, išteisintinas, nepadares veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu (BPK 303 str. 5d. 1p. ).

Kaltinamojo M. J. atsakomybe lengvinanciu bei ja sunkinanciu aplinkybiu nera.

Skirdamas bausme kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmes skyrimo pagrindais ir taisyklemis bei atsižvelgia i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, motyvus ir tikslus, stadijas, kaltinamojo asmenybe.

Kaltinamasis M. J. yra pakaltinamas, padare labai sunku baigta nusikaltima prieš vaika. Fizinio smurto darant nusikaltima nenaudojo, naudojo psichini smurta bei pasinaudojo nukentejusiosios mažametyste. Kaltinamasis yra pilnametis, neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbo. Gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) seniunija nusiskundimu jo elgesiu gavusi nebuvo, apibudina kaip asmeni, nesugebanti pasirupinti savimi ir nejaucianti atsakomybes už save ir kitus (b.l. 100). Nesant atsakomybe sunkinanciu ar lengvinanciu aplinkybiu, atsižvelgus i kaltinamojo M. J. asmenybe apibudinancius duomenis - kriminalines praeities neturejo, dirbo ir nera duomenu, jog per daugiau nei treju metu laikotarpi po šio nusikaltimo padarymo butu padares nauju nusikalstamu veiku, skirtina bausme švelnesne už sankcijos vidurki.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d. ( 2006-11-01 veika) ir ji nubausti laisves atemimu septyneriems metams bausme atlikti pataisos namuose.

Pagal BK 149 str. 4 d. ( 2006-11-08 veika) M. J. išteisinti, šio nusikaltimo nepadarius.

Bausmes atlikimo pradžia skaiciuoti nuo 2010-02-24.

I bausmes laika iskaityti M. J. sulaikymo bei suemimo laika nuo 2007-01-25 iki 2007-02-23 bei nuo 2009-11-09 iki 2010-02-24.

Kardomaja priemone – suemima iki nuosprendžio isiteisejimo palikti nepakeista.

Daiktus – peili ir fotonuotrauka sunaikinti nuosprendžiui isiteisejus.

Nuosprendis per 20 dienu nuo paskelbimo gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skunda paduodant Panevežio apygardos teisme.