Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimą dėl A. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos patikslinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teisme 2022 m. gruodžio 1 d. gauta Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimas, kuriuo prašoma patikslinti nuteistajam A. D. paskirtos bausmės atlikimo vietą. Nurodoma, kad nusikalstamos veikos, už kurias A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu, padarytos iki 2020 m. liepos 1 d., todėl vadovaujantis iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusia BK 50 straipsnio 3 dalimi bausmės atlikimo vietą turėtų parinkti teismas.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kur nuteistasis A. D. privalo atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nes 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, įsigaliojusiu nuo 2020 m. liepos 1 d., buvo atsisakyta teismui nebūdingos funkcijos – nustatyti, kokioje įstaigoje asmuo atliks bausmę. Pagal anksčiau galiojusią BK 50 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), laisvės atėmimo bausmę nuteistieji turėdavo atlikti atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parinkdavo teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Ši nuostata, kaip jau minėta, 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 buvo pripažinta netekusia galios nuo 2020 m. liepos 1 d.

Šiuo metu laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta nustatyta BVK. Šiuo metu, pagal dabar galiojančio BVK 83 straipsnio 1 dalį (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija, galiojanti nuo 2022 m. sausio 1 d.), kalėjimuose paprastai laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys, kuriems paskirta bausmė viršija 10 metų laisvės atėmimo, ir nuteistieji, kuriems paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Pagal BVK 65 straipsnį, nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija. Nuteistasis A. D. minėtu Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu nuteistas 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme už vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymą veikiant organizuotoje grupėje, todėl pagal dabar galiojančio BVK nuostatas šią bausmę jis turėtų atlikti kalėjime.

Tačiau, BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtys nustatytos BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse: veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (2 dalis); baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (3 dalis). Taigi, konkretaus nuteistojo, nuteisto už labai sunkų nusikaltimą, požiūriu, BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatytas nuteistajam palankesnis teisinis reguliavimas nei teisinis reguliavimas, susiformavęs šią dalį pripažinus netekusia galios, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą nuteistieji laisvės atėmimu už labai sunkų nusikaltimą bausmę atlieka kalėjime, nors pagal dabar BVK nustatytą reguliavimą pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisinė padėtis yra palankesnė nei šią bausmę atliekančiųjų kalėjime.

A. D. nuteistas už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė 2017 m., t. y. iki 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263, kuriuo BK 50 straipsnio 3 dalis buvo pripažinta netekusia galios, įsigaliojimo 2020 m. liepos 1 d. Todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalimi, 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), pripažįstama, kad už labai sunkų nusikaltimą nuteistajam A. D. taikytinas švelnesnis įstatymas – BK 50 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), numačiusi jog laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose; bausmės atlikimo vietą parenka teismas, nustatydamas pataisos įstaigos rūšį. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-689/2021, 2K-201-788/2021, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-60-579/2022).

Įvertinus Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio bei Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 25 d. nuosprendyje nurodytus laisvės atėmimo bausmės nuteistajam skyrimo motyvus, atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, į jo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, prokuroro atsiliepimo į teikimo motyvus, tai, kad teismas nenustatė pagrindo skirti A. A. D. šią bausmę ar dalį jos atlikti kalėjime, vadovaujantis BK 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimo bausmę jam nustatytina atlikti pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsniu, 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 straipsniu, 83 straipsnio 1 dalimi (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII–1818 redakcija), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362 straipsniais, teismas

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, nuteistajam A. D. paskirtą 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.