Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, 2-516-633/2016

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-11-14
Bylos Nr.: 2-516-633/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-53-3-00246-2016-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Ieškovas: I. K.
Atsakovas: E. K.

Civilinė byla Nr. 2-516-633/2016Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00246-2016-4

Procesinių sprendimų kategorijos – 2.3.2.12; 2.3.2.12.2(S)VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016-11-14,

Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant ieškovei I. K., jos atstovui advokato padėjėjui V. R., atsakovei E. K., jos atstovei advokatei R. G., valstybės institucijos išvadai dėl ginčo duoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovams R. N. ir S. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal I. K. ieškinį atsakovei E. K. dėl jos teises pažeidžiančių neteisėtos statybos padarinių šalinimo – įpareigojimo atsakovę perstatyti dalį jai nuosavybės teise priklausančio statinio, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Šalių reikalavimų (atsikirtimų santrauka)

1.1. Ieškovė I. K. šioje byloje teismą prašo : 1) įpareigoti atsakovę E. K. pašalinti ieškovės teises pažeidžiančius savavališkos statybos padarinius – per 1 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis pašalinti savo (atsakovės) žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatyto gyvenamojo namo pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) konstrukcines dalis, esančias arčiau kaip 1 m. atstumu nuo ribos su gretimu ieškovės žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovė E. K. priešinių reikalavimų byloje nepareiškė.

Šalies argumentai

1.2. Ieškovė I. K. nurodė ieškinyje ir papildomai paaiškino teismo posėdyje, kad 2002 m. įsigijo nuosavybėn žemės sklypą (duomenys neskelbtini) su pradėtu bet dar nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, statybos užbaigimą įregistravo 2006 m. Atsakovė gretimame sklype jau gyveno ir jau buvo pasistačiusi, įrengusi bei naudojo gyvenamojo namo su priestatu pastatą, po 2002 m. jos žiniomis atsakovė pakeitė šio pastato stogo dangą, taip pat iš išorės apšiltino putų polistirolu bei aptinkavo sienas. Ji pati (ieškovė) žemės sklypą įsigijo su preliminariais matavimais, riba tarp sklypų buvo nužymėta grioveliu, ji prieš sudarydama sandorį šią ribą vietoje matė ir žinojo, ginčo dėl jos vietos nekėlė, nežinojo, kad jos teisės gali būti pažeidžiamos, tokių ginčų (dėl ribos tarp sklypų vietos) ji nekėlė iki 2012 m., kuomet jos prašymu buvo atlikti jos pačios sklypui kadastriniai matavimai ir paaiškėjo, jog jos naudojamas žemės sklypo plotas yra mažesnis nei turi būti pagal pirkimo sutartį ir taip yra dėl to, kad atsakovė naudoja daugiau žemės nei turi įgijusi nuosavybėn – riba tarp faktiškai naudojamų sklypų neatitinka juridinės ir nepagrįstai yra perkelta į ieškovės sklypą. Maždaug 2006 m. atsakovė savo lėšomis ant ribos, pagal kurią iki 2012 m. buvo faktiškai naudojami jų sklypai, pastatė tvorą, ji, ieškovė, neginčijo šios tvoros statybos teisėtumo ir vietos sklypų ribos atžvilgiu. Ji dėl ribos tarp sklypų nustatymo kreipėsi į teismą, vykdant jo sprendimą, 2015 m. riba tarp sklypų buvo perkelta į atsakovės naudojamo žemės sklypo pusę, dėl ko sumažėjo atstumai nuo atsakovės pastato išorės konstrukcijų iki sklypų ribos, kurie šiuo metu tesiekia 0,33 m. ir 0,64 m. (matuojant nuo sienos) ir tik 0,10 m. bei 0, 41 m., matuojant nuo artimiausios ribos vertikaliai projekcijai stogo konstrukcijos. Ieškovės įsitikinimu atsakovės pastatas yra per arti ribos su jos sklypu, būdamas iš pietų pusės užstoja saulę, riboja toje pusėje jos, ieškovės, savojo sklypo žemėnaudą, taip pat didina galimo gaisro atsakovės pastate išplitimo į jos pastatus grėsmę ir taip pažeidžia jos kaip savojo žemės sklypo savininkės teises. Ieškovė mananti, kad atsakovės namas turi būti perstatytas taip, kad nebūtų arčiau nei 1 m. iki sklypų ribos, be to, atsakovė savąjį namą pastatė kur kas didesnio ploto nei jai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, todėl iš esmės pažeidė statybos projekto, pagal kurį jai išduotas statybą leidžiantis dokumentas, du svarbius sprendinius – dėl statinio išdėstymo žemės sklype vietos (ieškovės sklypo ribos atžvilgiu) ir dėl jo bendro ploto (dydžio), todėl tiek, kiek nukrypta nuo šių sprendinių, prašanti atsakovės statybą laikyti neteisėta (savavališka) ir apginti jos teises ieškinyje prašomu būdu. Nustačius ribą tarp sklypų pagal jos, ieškovės, sklypui atliktus kadastrinius matavimus 2012 m., atsakovės namas perstatytas, rekonstruotas ir pan. nebuvo, atstumai iki jos statinių nesikeitė, išskyrus jų sumažėjimą dėl sienų šiltinimo, ar iki ribos nustatymo kadastriniais matavimais atstumas nuo atsakovės namo iki faktiškai naudotų sklypų ribos buvo daugiau nei 1 m. ji nežinanti, neginčijanti, kad jis buvo toks, koks buvo fiksuotas Nacionalinės žemės tarnybos specialistės bei matininko, atlikusio kadastrinius matavimus atsakovės sklype.

Atsiliepimas

1.3. Atsakovė E. K. nurodė atsiliepime į ieškinį ir papildomai paaiškino teismo posėdyje, jog su ieškiniu nesutinkanti visiškai, dar iki 1990 m. ji kartu su kitais būsimais sodininkais įsteigė Vilkaviškio m. sodininkų bendriją „Kooperatininkas“, jai burtų keliu buvo paskirtas 6 a ploto sklypas Nr. 37. Riba su sklypu Nr. 28, kuris dabar priklauso ieškovei, pradedant žemės naudojimą su buvusiu pirmuoju savininku buvo nužymėta iškasant tiesia linija griovelį, šio žymėjimo vieta bei konfigūracija nesikeitė iki 2014 m. teismo sprendimo įgyvendinimo, niekas iš buvusių kaimyninio sklypo savininkų, įskaitant ir apie 10 m. pačią ieškovę, ginčo dėl ribos vietos niekada nekėlė. Ji maždaug 1990-1993 m. laikotarpiu pagal parengtą projektą ir išduotą leidimą statybai savo sklype pastatė pagrindinę gyvenamojo namo dalį, o 1993-2000 m. – jo priestato dalį t. y. statybos darbus vykdė 1990-2000 m. Pradžioje projektas buvo parengtas mažesnio ploto sodo namui, tačiau vėliau jos pageidavimu projektas su architekto žinia buvo koreguotas ir namo bendras plotas padidintas, ji statybos metu pakoreguoto užstatymo ploto neviršijo. Ji taip pat nepažeidė ir suprojektuotos pastatui vietos žemės sklype ieškovės sklypo atžvilgiu – pastatą pastatė net toliau nei suprojektuotas 1 m. iki ribos atstumas, kuriam ji buvo gavusi tuometinio kaimyninio sklypo valdytojo J. K. sutikimą. Statybos metu ji ribą, kaip ir tuometinis kaimyninio sklypo valdytojas, laikė jau minėtą žymėjimą grioveliu, kai vietoje riba pagal teismo sprendimą 2014 m. buvo pakeista ir patraukta į jos žemės sklypą, ji sutinkanti, kad atstumas nuo šios nustatytos ribos iki jos namo jau nebesiekia 1 m. Ji negalėjusi numatyti kitokią sklypų ribą, nes abiems buvo atlikti kadastro matavimai tik preliminarūs, o tikslių tuomet dar niekas ir aplamai nedarė. Iki pat šios bylos proceso niekas, įskaitant pačią ieškovę, ginčo dėl jos atliktos statybos teisėtumo nekėlė, esanti įsitikinusi, jog namą su priestatu yra pastačiusi teisėtai, jo dalį griauti ar pan. būtų jos atžvilgiu neteisinga, o jeigu teismo būtų sprendžiama, kad statyba visgi nebuvusi teisėta, ieškinio reikalavimą prašanti atmesti dėl senaties suėjimo, kas jos nuomone įvykę 1993 m. (1964 m. Lietuvos civilinio proceso kodekso 84 str. 1 d.).

1.4. Išvadą dėl ginčo byloje duodančios institucijos atstovai teisme visiškai patvirtino pateiktas pasirengimo stadijoje rašytines savo išvadas, kuriomis sprendė, jog pagal šiuo metu galiojantį statybos įstatymo, statybos techninių reglamentų (STR) ir kt. statybų teisinį reguliavimą atsakovės sodo namas yra nesudėtingas statinys, jo bendras plotas – 70,08 kv. m. (mažiau nei 80 kv. m.), į pastarąjį plotą rūsio (pusrūsio) plotas nėra įskaičiuojamas, po atsakovės namu įrengto rūsio patalpos neišeina už namo sienų išorinio perimetro, rūsio patalpų plotas šiek tiek viršija pirmo gyvenamo aukšto patalpų plotą todėl, kad pirmame aukšte yra įrengta atvira terasa, kuri į bendrą šio aukšto naudingą plotą neįskaičiuojama, o po jos didesne dalimi yra įrengta rūsio patalpa, plane pažymėta P-2, kuri į bendrą rūsio plotą įskaičiuota. Atsakovės sodo namo projektas koreguotas teisėtai, turinčio tokius įgalinimus asmens, naujo leidimo pagal pakoreguotą projektą išdavimo (gavimo) teisės aktai statybos darbų vykdymo metu nereikalavo, o šiuo metu toks leidimas išviso nėra reikalingas – statybą leidžiantis dokumentas būtų kaimyninio sklypo savininko (valdytojo) sutikimas statyti pastatą arčiau kaip 1 m. nuo sklypų ribos, kas nagrinėjamo ginčo atveju yra J. K. sutikimas, kaip projekto sudedamoji dalis. Pagal pakoreguotą projektą atsakovės sodo namo statyba atlikta gana tiksliai užstatomo ploto ir aukštingumo požiūriu, taip pat ir statinio išdėstymo sklype požiūriu pagal statybos vykdymo metu žinotą preliminarią ribos tarp sklypų vietą. Atstumo iki gretimo sklypo ribos sumažėjimas dėl gyvenamojo pastato sienų išorinio šiltinimo darbų nelaikomas STR normų pažeidimu dėl minimalaus atstumo.

II. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Teismas, posėdyje išklausęs abiejų ginčo šalių ir jų atstovų paaiškinimus, ištyręs šalių dispozityviai į bylą pateiktus rašytinius įrodymus savo reikalavimams (atsikirtimams) pagrįsti : 2016-01-14 situacijos po 2014-01-20 Vilkaviškio r. apylinkės teismo sprendimo įvykdymo konstatavimo planą, nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko duomenis apie ieškovės ir atsakovės žemės sklypų, taip pat juose pastatytų statinių formavimą, daiktines teises ir jų pasikeitimus bei kt. reikšmingus bylai juridinius faktus, Vilkaviškio rajono architekto leidimą atsakovės statybai, Vilkaviškio rajono architektūros ir planavimo biuro (grupės prie rajono architekto) parengtą ir rajono architekto patvirtintą atsakovės sodo namo statybai projektą, 2012-06-21 atsakovės sodo namo kadastrinių matavimų bylą (originalą), 2012-08-12 UAB „Pasoda“ parengtą ieškovės ir atsakovės žemės sklypų išdėstymo mastelinę topografinę schemą, Nacionalinės žemės tarnybos specialisto 2012-06-27 rengtas atsakovės žemės sklypo schemas ir fotonuotraukas, institucijos 2016-04-27 pagrindinę ir 2016-06-23 papildomą rašytines išvadas dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo, pastarosios bylos nagrinėjimo laikui prijungtą Vilkaviškio r. apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-9-831/2014 dėl ribos tarp žemės sklypų nustatymo su pirmos instancijos teismo sprendimu bei apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų nutartimis, sprendžia nustatęs tokias juridiškai reikšmingas faktines ginčo bylos aplinkybes :

2.1. 1982 m. buvo įsteigta buvusios Vilkaviškio rajkoopsąjungos darbininkų ir tarnautojų kolektyvinių sodų „Kooperatininkas“ bendrija, parengtas nuosavybės teise išimtinai valstybei priklaususios skirtos mėgėjų sodų paskirčiai žemės išplanavimo projektas (civilinės bylos Nr. 2-9-831/2014 (toliau – prijungtos bylos) lapas Nr. 29, 2 tome), 6 a. ploto sklypas Nr. 37 paskirtas E. K. (b. l. 45, 1 tome), tokio pat ploto sklypas Nr. 28 – L. K., tuomet buvusiai santuokoje su J. K. (b. l. 123, 1 tome, 11-13, 2 tome).

2.2. 1993-01-29 tuometinės Vilkaviškio rajono valdybos potvarkiu Nr. 3 tiek atsakovei E. K. (sąrašo eil. Nr. 36), tiek sklypo Nr. 28 valdytojai L. K. (sąrašo eil. Nr. 28) buvo leista pirkti iš valstybės naudojamus namų valdoms žemės sklypus (b. l. 11-13, 2 tome). Dar 1992-08-05 L. K. sumokėjo už perkamą sklypą nustatytą valdybos 226,75 Lt kainą, rašytinė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. S 39/97-3495 sudaryta 1997-08-15 (prijungtos bylos l. Nr. 11, 1 tome), L. K. šeima sklypą nuosavybės teise valdė iki 1998-05-08, nuo 1998-05-08 iki 2001-05-04 sklypo savininku buvo D. I., nuo 2001-05-04 iki 2002-06-27 – D. K., o nuo 2002-06-27 – ieškovė I. K. (b. l. 48-49. 1 tome). Atsakovė E. K. privatizuojamo žemės sklypo kainą 151, 25 Lt sumokėjo 1992-08-13, rašytinė sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. S 39/97-3490 sudaryta 1997-08-15 (prijungtos bylos l. Nr. 10, 1 tome), jį nuosavybės teise iki šios dienos valdo atsakovės E. K. šeima (b. l. 50, 1 tome).

2.3. 1990 m. Gamybinio personalo grupė prie Vilkaviškio rajono architekto parengė projektą atsakovės E. K. sodo namui jos sklype Nr. 37 sodininkų bendrijoje „Kooperatininkas“ statyti, 1990-04-04 projektą patvirtino Vilkaviškio rajono architektas, tą pačią dieną išdavė leidimą statybai Nr. 29, pastato bendras naudingas plotas – 39,06 kv. m.; statybos eigoje techninis projektas buvo koreguotas ją rengusios grupės prie rajono architekto ir su juo suderinus, visi pakeitimai aptarti tam įgalioto asmens I. M., bendras pastato patalpų plotas pagal pakoreguotą projektą nustatyti : pusrūsio – 53,79 kv. m., pirmo aukšto – 53,06 kv. m., mansardos – 17,02 kv. m., taigi viso – 123,87 kv. m. (b. l. 11-12, 51-60, 1 tome, atsakovės paaiškinimai, liudytojos L. M. parodymai notarui, institucijos 2016-04-27 išvada Nr. 2D-5774917.24), pagal architekto patvirtintą atsakovės sodo namo išdėstymo sklype planą atstumas nuo namo iki ribos su į šiaurės rytus esančiu sklypu Nr. 28 nustatytas 1 metras (b. l. 54, 1 tome), 1994-07-20 J. K. (L. K., dabar M., sutuoktinis) davė rašytinį sutikimą E. K. statyti sodo namo priestatą 1 m. atstumu nuo jo sklypo ribos (b. l. 55, 1 tome).

2.4. Atsakovė E. K. 1990-2000 m. laikotarpiu jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė (baigtumas 100 proc.) ir naudoja sodo namo su pastoge (mansarda) ir rūsiu (pusrūsiu) pastatą, kuriame sudaro : 53,06 kv. m. bendro ploto – pirmas aukštas, 53,79 kv. m. – pusrūsis, bei 17,02 kv. m. – pastogė (mansarda), viso – 123,87 kv. m., kas tiksliai atitinka pakoreguotą techninį projektą (atsakovės E. K. sodo namo 2012-06-21 kadastrinių matavimų byla (originalas), lapai Nr. 5-15, atsakovės paaiškinimai); Iki juridinės ribos tarp sklypų nustatymo 2012-06-05 ieškovės sklypo kadastriniais matavimais atstumas nuo atsakovės sodo namo pastato iki sklypų naudojimo faktinės ribos buvo apytiksliai 1,25 m. (b. l. 41-43, 1 tome, prijungtos bylos l. Nr. 66, 1 tome).

2.5. 2012-06-05 UAB „Vilkaviškio architektūros biuras“ atliko ieškovės I. K. sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, nustatė ir vietoje pažymėjo ribos su atsakovės sklypu ilgį ir vietą, tą pačią dieną sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje (b. l. 48-49, 1 tome, prijungtos bylos l. Nr. 12-15, 1 tome).

2.6. VĮ Registrų centro Marijampolės filialas pateikė išvadą Nr. 4447611, kad išankstine patikra nustatė, jog atsakovė savo sklypo šiaurės rytų pusėje naudoja dalį ieškovei priklausančios žemės, juridinė sklypų riba, nustatyta pagal kadastro žemėlapyje pažymėtas ieškovės sklypo ribas (prijungtos bylos l. Nr. 16-17, 1 tome).

2.7. 2014-01-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9-831/2014 Vilkaviškio r. apylinkės teismas atmetė šios bylos atsakovės E. K. ieškinį I. K. dėl juridinės ginčo ribos tarp sklypų nustatymo ne pagal šios bylos ieškovės sklypo kadastrinius matavimus, bet pagal E. K. sklypo kadastrinius matavimus, jos užsakymu atliktus 2012-08-12 UAB „Pasoda“. 2014-10-09 Kauno apygardos (apeliacinės instancijos) teismo ir 2015-07-03 Lietuvos Aukščiausiojo (kasacinės instancijos) Teismo nutartimis pirmos instancijos sprendimas paliktas galioti be pakeitimų (prijungtos bylos l. 76-87, 163-174, 2 tome, 32-42, 3 tome). 2014-10-09 įsiteisėjęs sprendimas reiškė faktiniu naudojimu nusistovėjusios ribos tarp sklypų perkėlimą į juridinės ribos vietą atsakovės E. K. sklypo pusėn.

2.8. Vykdant teismo sprendimą, atsakovė E. K. perkėlė pastatytą tvorą, skyrusią sklypus, į savo sklypo gilumą (juridinę sklypų ribos vietą), dėl ko šiuo metu atstumas nuo jos sodo namo šiaurės rytų pusės konstrukcijų iki ribos su ieškovės sklypu yra mažesnis nei 1 m., detaliau – punkte Nr. 1.2 (b. l. 7, 8, taip pat 111, 1 tome).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados dėl faktų, ginčui spręstina taikytina teisė ir sprendimo teisiniai argumentai.

3.1. Lietuvos Respublikos CPK (toliau - CPK) 178 straipsnyje (įrodinėjimo pareiga) yra imperatyviai nustatyta kiekvienai ginčo šaliai procesinė pareiga įrodinėti ir įrodyti leistinomis procese įrodinėjimo priemonėmis aplinkybes, kaip faktus, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pagal tokį teisinį reguliavimą pareiga įrodyti tenka tam, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia ar bent jau nepripažįsta.

3.2. Pareikšdama byloje apie jos teises pažeidžiančios atsakovės sodo namo su priestatu statybos neteisėtumą, ieškovė privalėjo įrodyti, kokie konkrečiai atsakovės vykdyti statybos rangos darbai ir kokių konkrečių statybą reglamentavusių teisės aktų reikalavimus pažeidė. Nustatant, ar statyba atitiko teisės aktų reikalavimus, reikia vertinti šių darbų atitiktį jų atlikimo metu galiojusiam teisiniam reguliavimui, o savavališka ar kitaip neteisėta teismo pripažįstamos statybos padarinių šalinimo klausimas sprendžiamas pagal jų taikymo (šiuo) metu galiojantį juridinį reguliavimą (CK 4.103 str. 3 d., 1996-03-19 Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 (redakcija, galiojanti nuo 2016-04-01) 2 str. 71 p., 28 str.). Teismas sutinka su atsakovės atsikirtimo ieškiniui argumentu, jog ieškovė statybos (ne)teisėtumą vertina pagal teisinį reguliavimą, kuris darbų atlikimo metu pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos oficialiame tinklalapyje kataloge „Tik galiojančių statybos techninių reglamentų sąvadas“, parengtame 2012-10-16, dar negaliojo ir atgal neveikia (statybos techninis reglamentas (toliau – STR) 2.02.09:2005, STR 1.07.01:2010, STR 2.02.09:2005, STR 1.11.01:2010, 2010-12-07 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM direktoriaus įsakymas Nr. 1-338), nepagrįstai. Tačiau kadangi civilinio proceso įstatymas, ieškovui neteisingai pasirinkus ieškinio juridinį pagrindą, tačiau tinkamai nurodžius faktinį, neatleidžia teismą nuo pareigos patikrinti statybos teisėtumą pagal jos vykdymo metu galiojusią teisę, teismas žemiau pasisakys būtent dėl ieškovės argumentų atitikties galiojusiam statybos darbų vykdymo metu teisės reguliavimui, t. y. : a) dėl galimo pažeidimo atsakovės statinio projekto sprendiniui dėl jo, statinio, bendro naudingo ploto, b) dėl galimo pažeidimo atsakovės statinio projekto sprendiniui dėl statinio išdėstymo žemės sklype (atstumo iki ribos su ieškovės sklypu), kas apima ir atitiktį projektavimo metu egzistavusiems priešgaisrinės saugos reikalavimams (trečiasis ieškinio argumentas).

3.3.1. Dėl sprendinio statinio bendram plotui. Teismas jau 2.3 punkte detaliai aprašė nustatytas aplinkybes, kokiomis buvo parengtas ir koreguojamas (keičiamas užstatomo ploto kriterijaus atžvilgiu) atsakovės sodo namo su priestatu techninis projektas. Teismas, pripažinęs, jog kvalifikuotam faktinio (baigtumas 100 proc.) statybos rezultato atitikties statinio techninio projekto sprendiniams ir statybą leidusiam dokumentui (statybos leidimui) įvertinimui yra reikalingos specialiosios žinios, dar bylos parengimo nagrinėti teismo stadijoje 2016-04-01 nutartimi būtent šiam tikslui į bylos procesą ir įtraukė valstybės institucija išvadai duoti (toliau – institucija) Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, (b. l. 73-74, 1 tome). Institucijai be kita ko teismas pavedė vietoje patikrinti ir pateikti išvadą raštu (nustatyti), ar atsakovės statybos rezultatas atitinka šią statybą leidusį dokumentą ir statinio techninio projekto sprendinius, įskaitant apribojimą bendram plotui, o jai pastarojo apribojimo nesilaikyta, tai, ar šis statytojos veiksmas statybą daro savavališka ar kitaip neteisėta statybos įstatymo požiūriu. Pagal pateiktą byloje išvadą bei prie jos papildomą pagal teismo pavedimą ir dar anksčiau atliktų tyrimų medžiagą (b. l. 78-111, 130-135, 1 tome), taip pat atstovų paaiškinimus teisme, institucija per specialų aukštąjį statybos inžinerinį išsilavinimą turinčius specialistus teismo pavedimu patikrino tiek atsakovės statybos rezultato atitiktį techniniam projektui ir statybą leidusiam dokumentui, tiek ir techninio projekto koregavimo (pakeitimo) atitiktį galiojusioms procedūroms. Institucija konstatavo, jog statybos rezultatas pastato bendro ploto ir aukštingumo aspektais tiksliai atitinka patikslinto techninio projekto sprendinius, o šie prie rajono architekto dirbusios grupės buvo koreguoti (keičiami) nepažeidžiant procedūrų. Teismas su institucijos išvadomis nesutiktų neturi faktinio pagrindo : projekto sprendinių koregavimą (pakeitimą) atliko ta pati pirminio projektavimo grupė, kadangi ši veikė prie rajono architekto, nėra pagrindo išvadai, jog ši korekcija buvo padaryta be architekto pritarimo, visi pakeitimai projekte aiškiai ir tinkamai aptarti bei patvirtinti juos atlikusio kompetentingo specialisto. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovė byloje neįrodė, kad atsakovė vykdydama ginčo statybą pažeidė techninio projekto sprendinį dėl apribojimų statinio bendram plotui, bei kad šis sprendinys projekte buvo pakoreguotas neteisėtai, vien šalies pareiškimas, kad korekcija neteisėta dėl to, jog nėra paties rajono architekto asmeninės žymos apie korekcijos su juo suderinimą, nėra pakankamas pagrindas tokiai išvadai daryti teismui, kita vertus, tokios žymos nebuvimas ant pastato išdėstymo sklype plano pats savaime kaip faktas projekto koregavimą nedaro neteisėtu – tai nereiškia, kad architektas tam nebuvo pritaręs bet kokia kita darbine forma, ko praėjus daugiau nei 25 metams teismui pačiam tiksliai jau nėra įmanoma patikrinti. Svarbu pažymėti, kad net ir tuo atveju, jeigu spręsti, kad žymos nebuvimas visgi daro korekcijas negaliojančiomis, nukrypimas nuo pirminio projekto sprendinio dėl pastato bendro ploto, teismui šiuo metu sprendžiant dėl tokios statybos padarinių šalinimo pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, nesukelia ieškovės prašomų konstatuoti byloje teisinių padarinių – nedaro atsakovės statybos šiuo aspektu savavališka pagal Statybos įstatymo 2 str. 71 p. apibrėžtį. To paties įstatymo 2 str. 6 p. įstatymo leidėjas yra apibrėžęs nesudėtingo statinio kategoriją, kuomet jo visų aukštų (išskyrus rūsio (pusrūsio) vidaus plotų suma yra nedidesnė nei 80 kv. m. , minėtas rūsys (pusrūsis) yra nedidesnis nei 1 aukšto, o statinio konstrukcijų aukštis neviršija 8,5 m. Teismas visiškai sutinka su institucijos išvada, jog atsakovės sodo namas yra būtent tokios kategorijos statinys, 2008-08-27 specialistų atliktais atsakovės pastato kadastriniais matavimais statinys taip pat priskirtas I grupės nesudėtingiems statiniams, jo plotas nustatytas 70,08 kv. m., pirmo aukšto ir rūsio (pusrūsio) plotas skiriasi labai nežymiai, tik 0,73 kv. m., taip yra dėl to, kad skiriasi pirmo aukšto ir rūsio (pusrūsio) patalpų išplanavimas, be to, rūsyje po į pirmo aukšto plotą neįskaičiuojamos terasos dalimi yra įrengta rūsio patalpa P-2, tiek kadastro duomenis registruojantis ir tvarkantis VĮ Registrų centras, tiek LR Aplinkos ministerija patvirtino būtent tokios kadastro duomenų surinkimo tvarkos teisingumą (b. l. 132-135, 1 tome, 6-7, 2 tome). Todėl teismas atmeta kaip neatitinkantį tikrovės ieškovės argumentą, jog atsakovės rūsio (pusrūsio) patalpos yra už statinio išorinių ribų, dėl ko statinys nesudėtingų kategorijai galėtų būti priskirtas neteisingai. Kadangi dabartinis statybos teisinis reguliavimas (statybos įstatymo 20 str., STR 1.07.01:2010 ir kt.) nenustato statytojui pareigos rengti tokio statinio (I grupės nesudėtingo) techninio projekto, tokio statinio statybai toks projektas išviso nėra reikalingas, jeigu jį tokį statyti šiuo metu, todėl nukrypimas nuo anksčiau rengto projekto dėl bendro statinio ploto tuo atveju, kai po šio nuokrypio statinio bendras plotas vis tiek neviršija 80 kv. m., pagal dabartinį statybos juridinį reguliavimą (statybos įstatymo 2 str. 71 p.) negali būti traktuojamas kaip savavališka statyba ir taikomi tokios statybos padarinių šalinimo būdai (statybos įstatymo 28 str.), mat tai gali būti taikoma tik statiniams, kuriems privaloma rengti techninį projektą arba kurie statomi (pastatyti) be statybą leidžiančio dokumento, kai toks būtinas. Dėl statybą leidžiančio dokumento teismo sprendžiama žemiau.

3.3.2. Dėl sprendinio statinio išdėstymui žemės sklype (atstumui iki ribos su kaimyniniu ieškovės sklypu). Jau minėta, kad atsakovė statybos darbus vykdė pagal jų vykdymo metu buvusį reikalingą techninį projektą, kuriame buvo ir sprendinys, kad statinys būtų statomas 1 m. atstumu nuo ribos su kaimyniniu šiuo metu ieškovei priklausančiu žemės sklypu (b. l. 54, 1 tome). Nepaisant to, kad atsakovės statinys buvo statomas daugiau nei 1 m. atstumu nuo tuo metu gretimų žemės sklypų faktinio naudojimo ribos, kaip vienintelės tuo metu žinotos (maždaug 1,25 m. – b. l. 41, prijungtos bylos l. Nr. 66, 1 tome), atsakovė turėjo ir rašytinį gretimo, šiuo metu ieškovei priklausančio, žemės sklypo valdytojo (veikusio abiejų buvusių sutuoktinių vardu) J. K. sutikimą statyti pastatą 1 m. atstumu nuo sklypų ribos. Toks sutikimas pagal dabartinį reguliavimą yra pakankamas ir atsakovei vienintelis privalomas statybą leidžiantis dokumentas, jeigu neišlaikomas minimalus atstumas iki sklypo ribos (statybos įstatymo 2 str. 92 p.). Pagal statybos vykdymo metu galiojusių Respublikinių statybos normų (toliau – RSN) 151-92 „Miesto ir gyvenviečių sodybos“ 2.7 punktą tokiems kaip atsakovės pastatams buvo nustatytas 1 m. atstumas nuo kaimyninio sklypo ribos ir nepraėjo vieneri metai nuo statybos pradžios. Nagrinėjamu atveju toks sutikimas yra, nuo statybos pradžios praėję daugiau nei 1 m. Akivaizdu, kad atsakovė kaip statytoja savo pareigas šiuo aspektu vykdė tinkamai, žinoma su išlyga, kad sklypų riba ji laikiusi vienintelę žinotą iki 2012-06-05 ribą, nusistovėjusia ilgalaikio faktinio gretimų sklypų naudojimo pasekmėje. Nors teismo posėdyje ieškovė išsakė abejones, ar galioja ir ar yra jai privalomas aukščiau minėtas atsakovei raštu duotas J. K. sutikimas, tačiau teismo vertinimu šios abejonės yra nepagrįstos. Pirma, bylos duomenimis J. K. kartu su tuometine sutuoktine L. K. (dabar Maslauskiene) buvo šiuo metu ieškovei priklausančio sklypo ne tik naudotojai, bet ir valdytojai, tai akivaizdu, o tokia daiktinė teisė yra pakankama tokiam kaip šis sutikimui duoti (statybos įstatymo 2 str. 96 p., STR 1.07.01:2010). Negana to, J. K. su sutuoktine sutikimo davimo momentu jau buvo įvykdęs visas valstybinės žemės pirkėjo pareigas, įskaitant nustatytos kainos už šią žemę sumokėjimą (prijungtos bylos l. Nr. 11, 1 tome), todėl nors rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis buvo parengta ir pasirašyta vėliau, teismų praktikoje žemės pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų įmokėjimo momento, šiuo atveju 1992-08-05, J. K. turėjo teisę įgyvendinti 1992-08-05 sutartimi įgytas žemės savininko teises, įskaitant teisę duoti, veikiant kartu ir už savo sutuoktinę, gretimo sklypo savininkui (valdytojui) tokį rašytinį sutikimą statybai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-24 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-317/2006, 2012-10-25 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-439/2012, 2012-02-09 Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-376-582/2012). Taigi, J. K. sutikimas galiojo, jis nėra ginčijamas, kaip galimo priešieškinio dalykas, ir šioje byloje.

3.3.3. Teismo vertinimu, valstybė nustatydama teisės aktais minimalius atstumus nuo pastatų iki gretimo sklypo ribos, kartu įvertina ir priešgaisrinės saugos kriterijų, kita vertus, ieškovės akcentuojami keliasdešimt centimetrų, atsakovei pastatą perstačius ieškiniu prašomu būdu, gaisro atveju visiškai nieko nepakeistų, todėl pastarasis ieškovės argumentas teismo vertinamas nepagrįstu.

3.4. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad pirmesnio žemės sklypo valdytojo J. K. sutikimas galioja ne tik atsakovei kaip statytojai, tačiau ir visiems vėlesniems jam priklausiusio sklypo savininkams, baigiant ieškove. Minimo sutikimo pagrindu tarp jo davėjo J. K. ir gavėjos (statytojos) atsakovės E. K. susiklostė tam tikri specifiniai prievoliniai santykiai, o šalių pasikeitimas prievolėje jos nepakeičia, kadangi naujoji prievolės šalis negali įgyti daugiau teisių nei turėjo senoji ir atitinkamai atsisakyti vykdyti prievolės esmės lemiamas pareigas antrai prievolės šaliai. Todėl ieškovei įgyjant žemės sklypą savo nuosavybėn, jai liko galioti ir visi ankstesnių savininkų teisėtai sukurti, prisiimti apsunkinimai nuosavybės teisės į sklypą įgyvendinimui. Be to, ieškovei visa apimti sukūrė atitinkamas teises bei pareigas ir juridinis faktas, kad tiek pirmasis sklypo valdytojas ir savininkas J. K. (su sutuoktine), tiek antrasis D. I. (jau neskaitant trečiojo) neginčijo per 3 metus nuo statybos pradžios (1964 m. Lietuvos civilinio kodekso 87 str.) nei atsakovės pastato statybos vietos, nei kt. šios statybos teisėtumo aspektų, kas reiškia, jog dar gerokai iki įgyjant nuosavybę į žemę ieškovei, pasibaigė senaties terminas kaimyninių sklypų savininkams ar valdytojams ginčyti atsakovės statybos teisėtumą (2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864, 10 str. 1 d.). Senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo teisme momento yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 str. 1 d.), aplinkybių, kurios būtų nagrinėjamą senaties terminą sustabdę ar nutraukę nenustatyta (CK 1.129 ir 1.130 str. str.). Kadangi atsakovė byloje prašo taikyti ieškiniui senatį, jau vien dėl to būtų pagrindas pastarąjį atmesti, tačiau teismui nustačius, kad ieškinys yra nepagrįstas materialiniu aspektu, jis turi būti atmetamas ne dėl senaties, bet dėl jo nepagrįstumo.

3.5. Teismas sutinka su ieškovės teiginiu, kad ginčo situaciją vertinant vien tik formaliai, atsakovės statyba pastato atstumo iki juridinės ribos tarp sklypų aspektu nuo pat pradžių neatitiko RSN 151-92 nustatyto 1 m. minimalaus atstumo kriterijaus, taip pat ir J. K. sutikimo. Tačiau, kaip teismo jau ne kartą buvo akcentuota, abu žemės sklypai buvo suformuoti tik pagal apytikslius, preliminarius matavimus, faktiškai ilgą laiką (nuo 1982 m. iki 2012 m., taigi apie 30 metų) buvo naudojami pagal vienintelį vietoje pažymėtą ir žinotą riboženklį – tarp sklypų nukastą griovelį, statybos vykdymo metu (1990-2000 m.) šalyje dar nebuvo techninės galimybės žemei atlikti tikslius kadastrinius matavimus ir atsakovė objektyviai negalėjo tokius užsakyti ir padaryti, todėl būtų visiškai nepagrįsta ir neteisinga iš jos reikalauti tokių veiksmų, kurių ji objektyviai negalėjo atlikti, aplinkybę, kad juridinės ribos tarp sklypų vieta nebuvo aiški konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-07-03 nutartimi byloje Nr. 3K-3-701/2015 (prijungtos bylos l. Nr. 62-72, 1 tome). Kita vertus, neginčydami per įstatymo nustatytą senaties terminą pradėtos atsakovės statybos teisėtumo, atitinkamą riziką dėl galimai pažeidžiamų jų, kaip gretimų sklypų savininkų, teisių neapgynimo prisiėmė ir kaimyninio sklypo buvę savininkai, todėl nagrinėjamoje ginčo situacijoje ginti vien gretimo žemės sklypo savininkės nuosavybės teises, pripažįstant, kad statyba atstumo iki gretimo sklypo ribos aspektu buvo neteisėta, būtų visiškai neteisinga; tuo labiau visiškai neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų (CK 1.5 str. 4 d.) tenkinimas ieškinio reikalavimo atsakovės statybai taikyti savavališkos statybos padarinių šalinimą – įpareigoti patraukti arčiau nei 1 m. atstumu nuo sklypų ribos esančias pastato konstrukcines dalis, kas tikrovėje reikštų įpareigojimą gyvenamojo namo pastatą išardyti (nugriauti), kai jo savininkai yra neįgalūs senatvės pensininkai, neturintys jokio kito alternatyvaus būsto gyventi (prijungtos bylos l. Nr. 73-74, 1 tome).

3.6. Kita vertus, universaliųjų CK 1.5 str. 4 d. nustatytų civilinių įstatymų aiškinimo ir taikymo principų aspektu yra teisinga pabrėžti, kad lygiai tokią pačią faktinės ribos tarp sklypų neatitikimo juridinei ribai riziką pirkdama savąjį žemės sklypą tik su apytiksliais, preliminariais matavimais prisiėmė ir pati bylos ieškovė, šios rizikos gana ilgą apie 10 m. laiką nešalino (neužsakė ir neatliko tikslių kadastrinių matavimų), tuo, teismo vertinimu, prarasdama subjektyvinę teisę ginti savo, kaip žemės savininkės, teises tokiu būdu, kaip šioje byloje pareikštu ieškiniu, kas kartu reiškia, kad teismas turi atsisakyti ginti ieškovės teisę nepaisant aplinkybės, kad vien formaliu požiūri ji ir yra pažeista – tik toks sprendimas laiduos teisinio tikrumo, apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių gynimo principų realizavimą sprendžiant šį ginčą.

Dėl aukščiau padarytų teismo išvadų ieškinys atmestinas visiškai.

4. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

4.1. Šalys byloje pareiškė priešinius reikalavimus viena kitai atlyginti patirtas bylos procese bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovės ieškinys atmetamas, netenkintinas ir pareikštas išvestinis jos reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

4.2. Atsakovė E. K. bylos duomenimis patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas : a) 2,06 Eur - paštui, 3,78 Eur – už dokumentų bylai kopijavimą, 400 Eur - už teisines konsultacijas advokatei ir advokatės padėjėjai, 1000 Eur - už atsiliepimo į ieškinį surašymą bei 8000 Eur - už advokatės atstovavimą parengiamajame ir teismo posėdžiuose, viso – 2205,84 Eur išlaidų (b. l. 6, 8, 19-20, 21-22, 2 tome). Visų išlaidų faktą patvirtina leistini rašytiniai įrodymai, išlaidų faktą bei ir jų pagrįstumą priešinga ginčo pusė (ieškovė) neginčijo, atsakovė buvo atstovaujama advokatės po maždaug pusę dienos trukusiuose dviejuose teismo posėdžiuose, atitinkamai į juos atvykdama iš Kauno m., pateiktas atsiliepimas į ieškinį yra 6 lapų apimties, parengtas ir su nuorodomis į konkrečią teismų praktiką, su kuria buvo būtina susipažinti ir ją analizuoti, sprendžiamas ginčas yra iš sudėtingesnių, todėl teismo vertinimu atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra protingos ir teisingos, teismo iniciatyva nemažintinos ir priteistinos iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d.).

4.3. Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro 6,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškinys visiškai atmetamas, o ieškovė nuo šių išlaidų mokėjimo (atlyginimo) valstybei įstatymu nėra atleista, pareiga atlyginti šias išlaidas valstybei taip pat tenka ieškovei (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265, 268, 270, 301 ir 307 str. str., teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės I. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), du tūkstančius du šimtus penkis eurus 84 euro ct. (2205,84 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei E. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės I. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), šešis eurus 86 euro ct. (6,86 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (mokama/išieškoma – valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas A. V.