Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Ieškovė ieškinyje burodė, kad E. K. (toliau - ieškovė) nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sklypas Nr. 37). Šį sklypą ieškovė įsigijo pagal 1997- 08-15 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. S 39/97-3490. Sklypas Nr. 37 ribojasi su I. K. (toliau - atsakovė) nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sklypo Nr. 28). Dabartinė Sklypo Nr. 28 savininkė (atsakovė) sklypą įsigijo 2002-06-27 pirkimo - pardavimo sutartimi. Abiejų žemės sklypų ribos buvo suformuotos pagal preliminarius matavimus ir žemės reformos eigoje abu sklypai buvo privatizuoti pirkimo - pardavimo sutartimis su preliminarių matavimų metu nustatytomis ribomis.

2012-06-05 buvo atlikti Sklypo Nr. 28 kadastriniai matavimai (juos atliko matininkas V. Š., UAB „Vilkaviškio architektūros biuras“, J. B. a. 11-205, Vilkaviškis) ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pagal atliktus kadastrinius matavimus Sklypo Nr. 28 riba paslinkta į Sklypo Nr. 37 pusę, tokiu būdu ieškovės žemės sklype esanti grindinio dalis, tvora atsidūrė atsakovės žemės sklype.

2012-08-11 parengtas ieškovės Sklypo Nr. 37 ribų paženklinimo - parodymo aktas ir 2012-08-12 parengta Sklypo Nr. 37 kadastrinių matavimų byla (juos atliko matininke L. R., UAB „Pasoda“, Rotušės g. 16, LT-62141, Alytus). Valstybės įmonės registrų centro Marijampolės filialas 2012-11-15 pateikė išvadą dėl Sklypo Nr. 37 plano ir nurodė, kad „<...> žemės sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje negalima, kadangi žemės sklypo ribos kerta kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) (geod. mat.), (duomenys neskelbtini) (atlikta išankstinė patikra), ribas.“ Pagal atliktus Sklypų Nr. 37 ir Nr. 28 kadastrinius matavimus sklypus skirianti riba nesutampa. Žemės sklypų Nr. 37 ir Nr. 28 savininkai nesutaria dėl žemės sklypus skiriančios ribos, todėl tiksli ir teisinga riba nustatytina teismo tvarka.

Sklypus Nr. 37 ir Nr. 28 skirianti riba vra neaiški. Esami dokumentai esmingai prieštarauja vieni kitiems. Pagal 2012-06-05 atliktus atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus Sklypo Nr. 28 plane nustatytos Sklypų Nr. 28 ir Nr. 37 ribos posūkio taškų koordinatės visiškai nesutampa su ieškovės žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų metu nustatytos ribos posūkio taškų koordinatėmis. Iš parengto Sklypo Nr. 28 plano bei gretimo Sklypo Nr. 37 išdėstymo ribos kadastro žemėlapyje, matyti, kad ieškovės ir atsakovės sklypų riba pažymėta kadastro žemėlapyje visiškai neatitinka turimų žemės sklypų ribų pagal jų ilgametį faktinį naudojimą. Pagal ieškovės žemės sklypo abrisą ir sklypo ilgametį faktinį naudojimą ieškovės ir atsakovės žemės sklypų riba eina tiesia linija, pagal kurią pastatyta ieškovei priklausanti tvora. Ši riba yra faktiškai nusistovėjusi jau daugiau nei 20 metų, yra teisėta. Ieškovė, kaip teisėtas žemės sklypo savininkas, naudojosi ir naudojasi tokių ribų ir konfigūracijos sklypu, koks jai buvo priskirtas naudotis ir vėliau privatizuotas pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. Ieškovė Sklypą Nr. 37 įsigijo pagal 1997-08-15 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. S 39/97-3490. Ieškovė nuo pat atskirų sklypų sumatavimo vieningame sodų bendrijai „Kooperatininkas“ priskirtame žemės masyve ir jų kiekvieno paženklinimo vietoje bei burtų keliu priskyrimo konkretiems bendrijos nariams, valdo ir naudoja Sklypą Nr. 37 su įgytomis jo ribomis. Ankstesnis Sklypo Nr. 28 savininkas J. K. dar 1994-07-20 pasirašė sutikimą dėl to, kad gretima esančio žemės sklypo savininkė – ieškovė pasistatys priestatą 1 (vieną) metrą nuo jo sodo ribos. PateiktaTeismui nekilnojamojo daikto (statinio) kadastro duomenų byla patvirtina, kad priestatas stovi ieškovei priklausančiame Sklype Nr. 37. Šis priestatas buvo pastatytas 1 metras ir 29 cm nuo gretimo žemės sklypo. Tai patvirtina esamos faktinės ribos teisėtumą, o pagal sklypo Nr. 28 kadastrinius matavimus pažymėta gretimų sklypų riba nesutampa su faktine šių sklypų riba.

Ieškovė, atsižvelgdama į tuo metu nustatytas žemės sklypo ribas, pastatė žemės sklype statinius, aptvėrė žemės sklypą visu perimetru tvora (prieš 8-9 metus). Statiniai pastatyti, gavus statybos leidimus, pagal teisės aktų reikalavimus nustatytus atstumus nuo gretimo sklypo Nr. 28 ribos, kaip atskaitos taško.

Atsakovė žemės sklypą Nr. 28 įsigijo daug vėliau nei ieškovė, t.y. 2002-06-27 su esamomis žemės sklypo ribomis, t. y. tokiomis ribomis, kurios buvo apibrėžtos pagal preliminarius matavimus. Nuo Sklypo Nr. 28 įsigijimo juo naudojosi ir sutiko su jos ir ieškovės sklypus jungiančia kraštine, nereiškė jokių pretenzijų dėl tvoros pastatymo.

Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitas svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidų ginčui kilti ateityje.

Nagrinėjamu atveju yra pagrindas žemės sklypus Nr. 37 ir Nr. 28 skiriančią riba nustatyti teismo sprendimu pagal ieškovės Sklypo Nr. 37 kadastrinių matavimu metu nustatytą ribą.

Pagal ieškovės Sklypo Nr. 37 kadastrinius matavimus nustatyta gretimų sklypų riba atitinka ilgametį žemės sklypų ribų faktinį naudojimą. Tai patvirtina aukščiau išdėstytos aplinkybės.

Ribos nustatymas pagal Sklypo Nr. 28 kadastrinius matavimus pažeidžia gretimo žemės Sklypo Nr. 37 savininko – ieškovės - teises. Atliekant Sklypo Nr. 28 kadastrinius matavimus nebuvo atsižvelgta į faktiškai valdomas ir naudojamas Sklypų Nr. 28 ir Nr. 37 ribas, nusistovėjusią žemėnaudą bei juose esančius statinius, nepaisyta naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų. Pagal Sklypo Nr. 28 kadastrinius matavimus nustatyta sklypus skiriančioji riba eina per ieškovės žemės sklypą, tvora ir dalis grindimo atsiduria atsakovės žemės sklype. Tokiu būdu ieškovei užkertamas kelias tinkamai eksploatuoti pastatus, nes nebelieka praėjimo tarp tvoros ir priestato. Nustačius ribą pagal Sklypo Nr. 28 kadastrinius matavimus, žemės naudojimas taptų visiškai neracionalus ir esmingai pažeistų ieškovės teisę į jos nuosavybę.

Atsakovės žemės sklypo kadastriniais matavimais nustatytos žemės sklypo ribos (taip pat ir riba su ieškovės žemės sklypu) neatitinka tų ribų, kurios buvo nustatytos atlikus preliminarius šio žemės sklypo matavimus. Toks ribų neatikimas pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Pagal Lietuvos

Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį „Vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį leistino matavimo tikslumo, nustatyto Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintoje metodikoje, valstybei arba privačios žemės savininkui ne kompensuojama.“

Šis teisinis reguliavimas lemia, kad po to, kai žemės sklypų ribos buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius (preliminarius matavimus), vėliau atliekant kadastrinius matavimus, šios ribos turi išlikti nepakitusios, o gali būti tikslinamas, leistinose ribose, tik šiuo žemės sklypu užimamas teritorijos plotas. Įstatymų leidėjas tokiu teisiu reglamentavimu nustatė reikalavimą nekeisti žemės sklypo ribų, kurios buvo nustatytos pagal preliminarius matavimus, vėliau atliekant kadastrinius matavimus.

Abu sklypai Nr. 37 ir Nr. 28 yra suformuoti žemės reformos metu ir privatizuoti pagal valstybinės žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartis. O atliekant atsakovės kadastrinius matavimus buvo keičiama Sklypų Nr. 37 ir Nr. 28 riba, kuri buvo nustatyta pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius (preliminarius matavimus).

Iš Teismui pateiktos žemės sklypų išdėstymo schemos, matyti, kad Sklypų Nr. 37 ir Nr. 28 riba eina tiesia linija, pagal kurią pastatyta ieškovei priklausanti tvora. Kraštinės ilgis yra 20 metrų. Pratęsus šią ribą į tolį tarp kitų greta esančių sklypų, matyti, kad ši riba eina pagal preliminarių matavimų metu nustatytą ribą. Tuo tarpu pagal Sklypo Nr. 28 planą, parengtą UAB „Vilkaviškio architektūros biuras“, pratęsus Sklypų Nr. 37 ir Nr. 28 ribą, ji nesutampa su preliminarių matavimų metu nustatyta riba. Taip pat pagal atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus žemės sklypo riba nuo kelio pusės nepagrįstai pastumta į ieškovės sklypo pusę.

Pagal atliktus Sklypo Nr. 37 kadastrinius matavimus ribinė ploto paklaida neviršija maksimaliai leistino matavimo tikslumo, todėl ribos nustatymas pagal ieškovės Sklypo Nr. 37 parengtą planą atitinka teisės aktų reikalavimus.

Ieškovės pateiktas UAB „PASODA“ sudarytas žemės sklypo planas, kuriame sklypas suformuotas pagalfaktinį naudojimą, atitinka racionalų abiejų žemės sklypų savininkų žemės naudojimą, atitinka įstatymoleistinas ploto paklaidas, yra priimtiniausias CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyto reglamentavimo aspektu. Atsižvelgiant į tai, riba nustatytina pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo Nr. 37 planą.

Iėškovė papildomai teismo posėdžio metu paaiškino, kad sodus gavo iš darbovietės, kažkada tai buvo Rajkoopsąjunga, išsitraukė burtų keliu, pagal numeriukus buvo išdalinti sklypai. Tarp tų sklypų buvo nuartos vagos, žymėjo sklypo ribas, ir jie eilę metų skilypu naudojosi, iki tos dienos, kai kaimynė pasidarė geodezinius, nes prieš tai buvę trys kaimynai, jokių pretenzijų neturėjo, nei šalia, nei kaimynų sklypo. Sklypas Nr. 37. Sodas randasi Kooperatininkų gatvėj, anksčiau skaitėsi Kooperatininkų sodų bendrija. Sodo sklypas neįregistruotas, nes ji nesitiko su kaimyno geodeziniais matavimais.

Kadastriniai matavimai buvo atlikti 2012-08-12, o ginčas prasidėjo kovo mėnesį, kovo 29 ar 30 diena buvo. Kai matavo jų ribas, buvo gavę laišką, pusę keturių ar ketvirtą, kad bus tie matavimai. Kai grįžo namo, jiems pasakė, kad jų sklypas ieina į kaimynų sklypą. O jau buvo pamatuota, mes tam matavime nedalyvavom. Ieškovės ir atsakovės žemės sklypų ribą skiria tvora, tverta prieš 10-11 metų. Kai tvėrė tvorą, nebuvo jokių kalbų, kad neva įsiterpiama į atsakovės žemės sklypo ribas, jokių pretenzijų tuo metu nebuvo.

Kadastrinių matavimų byla ieškovės namo ir priestato – atitinkami sutikimai buvo reikalingi kai ruošėsi statyti priestatą – tuo metu atsakovės sklypas priklausė K., o atsakovė I. K. - yra ketvirti savininkai. Iš buvosio žemės sklypo savininko K. gavo sutikimą dėl priestato statybos. Sutikimas buvo reikalingas, kadangi priestatas buvo statomas 1 m. 40 – 1m. 70 iki dabartinės K. sklypo ribos.

Savo reikalavimą grindžiu nustatyti ribas taip, kad sklypas taptų jau ne 6 arų, o 6,23 arų kadangi nori, kad ribos liktų kaip jas gavo, kai žemės sklypas buvo skirtas, ne jos kaltė, kad buvo taip pamatuota. Priestatą statėsisi turėdama statybos leidimą.

Atsakovas atsiliepimuose į ieškinį (I t., b.l. 81-84), ir ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė kaip savo reikalavimo teisinį pagrindą nurodo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio. 1 dalį teismas nustato žemės sklypo ribas tik tokiu atveju, jei žemės sklypo ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Šią aplinkybę (sklypo ribų neaiškumą) gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, oficialių dokumentų, registro žymų ir kt.) arba esami dokumentai esmingai prieštarauja vieni kitiems, arba dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu.

Taigi teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais.

Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovė yra atlikusi jai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Šio nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, įskaitant duomenis apie sklypo ribą, skiriančią ieškovės ir atsakovės sklypus, yra įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Į kadastrą įrašyti duomenys yra saugomi Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad ginčo riba yra aiški, nes grindžiama Nekilnojamojo turto registro duomenimis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje nagrinėjant civilinę bylą Nr. 3K-3-35/2011, yra nurodęs, kad sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra. Iš ieškovės į bylą pateiktų dokumentų galima patikimai spręsti, kad tiek ieškovės įsigyto sklypo plotas, tiek atsakovės įsigyto sklypo plotas įsigijimo metu buvo vienodi ir sudarė po 0,06 ha. Atsakovei atlikus jai priklausančio žemės sklypo, esančio Kooperatininkų g. 60, Vilkaviškis, kadastrinius matavimus, žemės sklypo plotas nepasikeitė ir tai reiškia, kad pagal kadastrinės bylos dokumentuose nustatytas ribas, atsakovės žemės sklypas atitinka jos įsigyto sklypo plotą. Ir atvirkščiai, būtent faktinis naudojimas, kuriuo remiasi ieškovė, neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, nes ieškovė naudojosi ir šiuo metu neteisėtai naudojasi atsakovei priklausančio žemės sklypo dalimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje nagrinėjant civilinę bylą Nr. 3K-3-35/2011, suformuluotos taisyklės prasme į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašytų duomenų apie sklypo ribą, skiriančią ieškovės ir atsakovės sklypus, aiškumu nėra pagrindo abejoti, nes šiomis ribomis identifikuotas žemės sklypas atitinka atsakovės įsigyto sklypo plotą. Kitaip tariant, žemės sklypo riba yra aiški ir remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais nėra pagrindo jos nustatinėti teisme.

Minėta, kad ieškovė pateikė ieškinį su reikalavimu nustatyti ribą tarp ieškovei ir atsakovei nuosavybės teise priklausančių žemė sklypų pagal matininkės L. R. 2012 m. rugpjūčio 12 d. parengtą žemės sklypo Nr. 37 planą. Nustačius žemės sklypų ribą pagal minėtą planą, atsakovės žemės sklypo plotas sumažėtų 23 kvadratiniais metrais, o ieškovės žemės sklypo plotas tokiu pat mastu padidėtų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). Priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi vertinant ieškovės reikalavimus šiuo požiūriu, yra konstatuotinas jų nepagrįstumas ir neatitikimas nusistovėjusiai jurisprudencinei praktikai, kas sudaro pagrindą ieškinį atmesti.

Be to, ieškinys kritikuotinas ir kitais požiūriais. Ieškovė kvestionuoja į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašytus duomenis apie sklypo ribą, skiriančią ieškovės ir atsakovės sklypus, nes, ieškovės vertinimu, taip nustatyta sklypų riba neatitinka faktinio sklypo naudojimo. Pripažintina, kad remiantis kadastriniais matavimais nustatyti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys apie sklypo ribą, skiriančią ieškovės ir atsakovės sklypus, nėra absoliučiai subordinuoti faktinių santykių stabilumo kriterijui. Tačiau šį neatitikimą minėtam kriterijui objektyviai nulėmė tai, kad ieškovė, nerūpestingai elgdamasi ir tiksliai neįvertindama nuosavybės dalių, atsakovei tenkančios žemės sklypo dalies sąskaita naudojosi didesne žemės sklypo dalimi, nei turėjo teisę naudotis. Remiantis ieškovės į bylą pateiktais dokumentais, galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad ieškovė naudodamasi savo sklypu, statydama statinius (tvorą), neteisėtai įsiterpė į atsakovei priklausantį žemės sklypą. Pažymėtina, jog ieškovė pripažįsta faktą, kad jos veiksmų neteisėtumas, pasireiškęs savavališku atsakovei nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimu, buvo konstatuotas Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. ATP-170-478/2013. Tokioje situacijoje neįmanoma buvo atkurti atsakovės pažeistų interesų ir nustatyti sklypo ribą, nepakeitus nusistovėjusių faktinių žemės naudojimo santykių, t.y. nesugrąžinus iš neteisėto valdymo atsakovei priklausančios dalies, kuria iki šiol neteisėtai naudojasi ieškovė. Todėl niekaip negalima sutikti su ieškovės nepagrįstu siekiu turėti naudos iš jos pačios neteisėtų veiksmų. Priešingu atveju būtų paneigtas vieną svarbiausių teisėje galiojančių principų - iš neteisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur). Ieškinio patenkinimas reikštų nepagrįstos preferencijos suteikimą pažeidėjui ir taikymą atsakovei kaip nukentėjusiam asmeniui sankcijos, pasireiškiančios jos nuosavybės teisės redukavimu. Tai būtų nesuderinama su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Minėta, kad ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti ribą tarp ieškovei ir atsakovei nuosavybės teise priklausančių žemė sklypų pagal matininkės L. R. 2012 m. rugpjūčio 12 d. parengtą žemės sklypo Nr. 37 planą, kuris yra uždarosios akcinės bendrovės „Pasoda“ rengtos kadastrinių matavimų bylos dalimi ir kurio teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas neatsietai nuo kitų kadastrinių matavimų byloje esančių dokumentų.

Vienas iš argumentų, kuriuo ieškovė kvestionuoja Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis apie sklypo ribą, skiriančią ieškovės ir atsakovės sklypus, yra tai, kad tokia sklypo ribos padėtis trukdo ieškovei naudotis jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad uždarosios akcinės bendrovės „Pasoda“ rengtoje kadastrinių matavimų byloje esančiame 2012 m. rugpjūčio 11 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nurodyta, kad jokių pastatų ieškovei priklausančiame žemės sklype nėra. Tokie 2012 m. rugpjūčio 11d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, todėl šis dokumentas negali būti laikomas tinkamai parengtu. Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre. Tokios išvados darytinos remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.4, 64.3 punktų nuostatomis.

Be to, iš 2012 m. rugpjūčio 11 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto galima spręsti, kad atsakovė I. K. nebuvo kviečiama atliekant žemės sklypo ribų paženklinimą.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.1 punkte įtvirtinta išimtis, pagal kurią atliekant žemės sklypo ribų paženklinimą vietoje galima nekviesti gretimų sklypų savininkų arba jų įgaliotų asmenų, t.y. kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa. Tačiau pati ieškovė kvestionavo anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuoto atsakovės žemės sklypo ribą, todėl pakvietimas atsakovės ar jos įgalioto atstovo dalyvauti atliekant žemės sklypo ribų paženklinimą vietoje buvo privalomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punkto reikalavimus.

Iš to, kas paminėta, galima daryti išvadą, kad uždarosios akcinės bendrovės „Pasoda“ parengta kadastrinių matavimų byla turi esminių trūkumų ir todėl remiantis šios kadastrinių matavimų bylos dokumentais, įskaitant 2012 m. rugpjūčio 12 d. parengtą žemės sklypo Nr. 37 planą, negali būti nustatinėjama riba tarp ieškovei ir atsakovei nuosavybės teise priklausančių žemė sklypų.

Remiantis paminėtais argumentais, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimas nustatyti ribą tarp ieškovei E. K. ir atsakovei I. K. nuosavybės teise priklausančių žemė sklypų Nr. 37 ir Nr. 28 pagal matininkės L. R. 2012 m. rugpjūčio 12 d. parengtą žemės sklypo Nr. 37 planą, yra nepagrįstas ir atmestinas. Tuo pačiu yra atmestini ir visi kiti išvestiniai reikalavimai.

Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose į ieškinį (2 t., b.l. 25-28), bei jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad tretysis asmuo su ieškiniu nesutinka.

Ieškovė teisiniu ieškinio pagrindu nurodo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 str., kuris numato, kad teismas nustato žemės sklypo ribas, jei sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jei jos nėra aiškios iš esamų dokumentų.

Tretysis asmuo nesutinka su ieškovės pozicija, kad sklypo ribos nėra aiškios. Jos nustatytos tiesia 20 metrų linija, esančia ieškovės sklypo šiaurinėje dalyje ir atsakovės sklypo pietinėje dalyje. Tiek ieškovės, tiek atsakovės sklypai yra stačiakampio formos 20 metrų X 30 metrų, 0,0600 ha ploto. Tokios sklypų ribos ir konfigūracjos nurodytos Vilkaviškio rajkoopsąjungos darbininkų ir tarnautojų kolektyvinio sodo išplanavimo projekte M1:1000, Vilkaviškio rajono sodo bendrijos „Kooperatininkas“ nario E. K. sklypelio Nr. 37 plane M1:500. Ieškovė pirko žemės sklypą pagal minėtą planą. Sklypo pradiniai dokumentai rodo aiškią ribą, skiriančią abu sklypus - tiesią 20 metrų liniją, su sklypo pietine ir vakarine ribomis besiribojančią statmenai. Taigi būtina atsižvelgti į pirminius dokumentus, kuriuose užfiksuota žemės sklypų riba, buvusi privatizuojant sklypą ir kurie patvirtina, kokiomis ribomis apibrėžtas sklypas buvo perduotas ieškovei. Pirminių dokumentų, kuriuose užfiksuota žemės sklypų riba, svarbą nustatant, ar sklypų riba aiški, akcentuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 21 punkte nustatyta, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto, tačiau ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida. Ieškovė teigia, kad atlikus jos sklypo kadastrinius matavimus ribinė ploto paklaida neviršija maksimaliai leistino matavimo tikslumo, todėl ribos nustatymas pagal ieškovės sklypo parengtą planą atitinka teisės aktų reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nuostatų 21 punkte įtvirtinta maksimali leistina (ribinė) žemės sklypo ploto paklaida taikytina tik toms situacijoms, kai sklypas matuojamas tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų metu. Ieškovės sklypo ribos, nustatytos Vilkaviškio rajkoopsąjungos darbininkų ir tarnautojų kolektyvinio sodo išplanavimo projekte Ml:1000 ir Vilkaviškio rajono sodo bendrijos „Kooperatininkas“ nario E. K. sklypelio Nr. 37 plane M1:500 nesutampa su ribomis, nustatytomis matininkės L. R. 2012 m. rugpjūčio 12 d. parengtame žemės sklypo plane. Vadinasi, plotas, nustatytas preliminariuose dokumentuose, ir plotas, nustatytas matininkės L. R., buvo skaičiuojamas matuojant ne tomis pačiomis ribomis. Todėl tretysis asmuo nesutinka su ieškovės argumentu, kad ribos nustatymas pagal ieškovės parengtą planą atitinka teisės aktų reikalavimus, nes ribinė ploto paklaida neviršija maksimaliai leistino matavimo tikslumo.

Ieškovė sklypą privatizavo 1997 m. rugpjūčio 15 d. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. S 39/97-3490, prie kurios buvo pridėtas Vilkaviškio rajono sodo bendrijos „Kooperatininkas“ nario E. K. sklypelio Nr. 37 planas M1:500. Jame sklypas pažymėtas stačiakampio formos, kurio šiaurinė ir pietinė ribos yra 20 metrų, rytinė ir vakarinė - 30 metrų, 0,0600 ha ploto. Toks plotas nurodytas ir minėtoje sutartyje. Todėl nesutinkama su ieškovės argumentu, kad ji naudojosi ir naudojasi tokių ribų ir konfigūracijos sklypu, koks buvo privatizuotas. Be to, Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 20 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. ATP-170-478/2013 konstatavo, jog E. K. savavališkai užėmė ir naudoja 14 m I. K. privačios žemės ir 14 m valstybinės žemės. Tai patvirtina, kad ieškovė naudojasi ne tokių ribų ir konfigūracijos sklypu, kokį privatizavo, o didesniu. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismas konstatavo, jog E. K. užėmė ir naudoja dalį jai nepriklausančios žemės, ieškinio patenkinimas reikštų, kad ieškovė gautų naudos iš neteisėtų savo veiksmų.

Ieškovė ir atsakovė įsigijo žemės sklypus, kurie buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas), jis negali būti didinamas arba mažinamas. Jei būtų tenkinamas ieškovės reikalavimas nustatyti ribą tarp jai ir atsakovei priklausančių žemės sklypų pagal matininkės L. R. 2012 m. rugpjūčio 12 d. parengtą žemės sklypo planą, ieškovės sklypas padidėtų 0,0023 ha. Kadangi pagal matininkės L. R. 2012 m. rugpjūčio 12 d. parengtą planą ieškovės sklypas „dengia“ atsakovės sklypo dalį, tai reiškia, kad atsakovės sklypo plotas sumažėtų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė 2012 m. birželio 5 d. atliko savo sklypo kadastrinius matavimus, kurie buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d. numato, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Vadinasi, nėra pagrindo abejoti atsakovės sklypo kadastro duomenų teisingumu, kol jie nepakeisti ar nenuginčyti.

Ieškovė nurodo, kad pagal atsakovės sklypo kadastrinius matavimus nustačius sklypų ribą, nepaisyta naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, kadangi ieškovei užkertamas kelias tinkamai eksploatuoti pastatus, nes nebelieka praėjimo tarp tvoros ir priestato. Tretysis asmuo laikosi pozicijos, kad riba tarp sklypų buvo aiški sklypų privatizavimo metu. Todėl laikytina, kad ieškovei, statant priestatą, turėjo būti žinoma apie galimybę praeiti tarp tvoros ir priestato. Nelikus praėjimo ieškovei lieka galimybė naudotis kitais teisiniais instrumentais (pvz., servitutu) ir taip tinkamai įgyvendinti savo kaip statinio savininkės teises. Todėl tretysis asmuo nesutinka su ieškovės argumentu, kad buvo pažeisti naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijai.

Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovę pažįsta. Kai gavo sodus, tai buvom kaimynai. Kokia teise aš valdžiau tą žemės sklypą, nuo kada gavau žemės sklypą ir naudojausi tiksliai pasakyti negali. Žinao, kad kai gavo, ištraukė numeriukus, buvo „Raikoopsąjungos“ tie sklypai ir buvo sukalti kuoliukai sužymėtos ribos, tas sklypas, tarp tų kuoliukų, priklausė. Iki kelintų metų valdė sklypa neprisimena. Yra jo sutikimas statyti priestatą vienas metras nuo sklypo ribos. Pastatas jam netrukdė. Neprisimena, ar pasistatė namą ieškovė.

Tuo metu, kai davė sutikimą, jis buvo sklypo savininkas. Jis nėra pirkęs to sklypo, nėra mokėjęs už jį, „Raikoopsąjungos“ buvo, įkūrė bendriją „Kooperatininkas“ žemę gavo naudojimui, dar tada nieks nekalbėjo apie tą nuosavybę. Liudytojo buvusi žmona pirkimo – pardavimo sutartį yra pasirašiusi 1997 m., jie tada nebuvo šeima, jau buvoišsituokę.

Kad buv savininkas, suvokė tuo metu, kai 1988 m. tą sklypą suteikė, nuo to momento jis buvo sklypo savininkas, žinojo, kad čia jo sodas, čia kito, tos nuosavybės gal tokios sąvokos gal nebuvo. Gal ten skaitėsi, kad jie gavo ir naudojosi, gal nuosavybė, kad statyt galėjo, nežino, kaip juridiškai čia buvo.

Statė namą, bet neužbaigė. Neturėjo leidimų statytis. Kokio ploto buvo suteiktas sklypas –apie 6 arų, kokio ilgio ribos buvo - ribos iki kuoliukų nuo kelio, kiek metrų nesidomėjo.

Liudytoja L. R. teismo posėdžio metu parodė, kad esant tokiai situacijai, kuomet sodininkų bendrijos kadastriniai matavimai nėra atlikti, žemės sklypai privatizuojami remiantis tiktai preliminariais matavimais, žemės sklypų ribos nustatomos atliekant tiksliuosius matavimus ir tų žemės sklypų buvimo vieta - reikia vadovautis taisyklėmis, bet atvykus į vietą, yra ženklinami, sumatuojami visi namų valdos ar sodo elementai, kurie įrodo, matosi, kad yra žemės sklypo ribos, tai kelias, pastatas, sodas, šulinys, ūkinis pastatas, tvora, kaip čia yra ginčas, jos ir rodo, duoda suprasti, kaip žmogaus teritorija, kur ji yra, ir tais kadastriniais matavimais susimatuoji ir žiūri perliminarius dokumentus.

Ieškovė teigia, kad atlikus jos sklypo kadastrinius matavimus ribinė ploto paklaida neviršija maksimaliai leistino matavimo tikslumo, todėl ribos nustatymas pagal ieškovės sklypo parengtą planą atitinka teisės aktų reikalavimus.

Ieškovės sklypo ribos, nustatytos Vilkaviškio rajkoopsąjungos darbininkų ir tarnautojų kolektyvinio sodo išplanavimo projekte Ml:1000 ir Vilkaviškio rajono sodo bendrijos „Kooperatininkas“ nario E. K. sklypelio Nr. 37 plane M1:500 nesutampa su ribomis, nustatytomis matininkės L. R. 2012 m. rugpjūčio 12 d. parengtame žemės sklypo plane.