Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas T. S. (toliau– ir pareiškėjas) skunde prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovo atstovas, Pravieniškių PN-AK), priteisti 1 000 Eur turtinei žalai ir 15 000 Eur neturtinės žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu yra nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 140 straipsnio 4 dalimi (straipsnio dalies redakcija galiojusi iki 2019 m. liepos 5 d.), perkeltas iš pataisos namų tęsti bausmės atlikimą į atvirąją koloniją. Pareiškėjas 2020 m. vasario 5 d. padarė vidaus tvarkos pažeidimą pagal BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pažeidimas buvo svarstytas Drausmės komisijos 2020 m. vasario 6 d. posėdyje. Drausmės komisija pasiūlė Pravieniškių PN-AK direktoriui skirti drausminę nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 30 parų. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 69-67 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų. Be to, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 2-234 jis buvo perkeltas iš atviros kolonijos tęsti bausmės atlikimą į pataisos namus, priskyrus paprastai grupei. Dėl to, kad drausminę nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 30 parų, atliko iš karto, ir ją atliekant neturėjo nei rašiklio, nei popieriaus, nei voko, nuobaudas apskundė tik 2020 m. kovo 30 d., tai yra atlikęs paskirtą drausminę nuobaudą. Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2020 m. liepos mėn. įsakymu jam paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų, sušvelninta, paskiriant papeikimą.

3. Pareiškėjo teigimu, jį perkeliant iš atviros kolonijos tęsti bausmės atlikimo į pataisos namų parastos grupės sąlygomis, buvo pažeistas socialinės reabilitacijos principas ir sugriautas visas per ilgus metus atliktas įdirbis, siekiant integracijos į visuomenę. Skiriant nuobaudą už padarytą vieną vidaus tvarkos pažeidimą, neatsižvelgta į ankstesnius skirtus skatinimus bei teigiamą elgesio įvertinimą. Socialinė reabilitacija, kuri buvo vykdoma būnant atvirojoje kolonijoje (darbas komandoje, mokslas, bendravimas su artimais), nebetenka pasiektų rezultatų perkėlus į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Skiriant nuobaudą – perkėlimą 30 parų į kamerų tipo patalpas, buvo viršyti įgaliojimai.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) pripažįstama, jog neturtinė žala apima traumas, nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, frustraciją, nepatogumus, nerimą ir sielvartą. Neturtinė žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą ir labai skiriasi nuo turtinės žalos - nėra apčiuopiama ir kažkokiu būdu apskaitoma. Todėl, civilinėje teisėje egzistuojantis visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), veikiantis turtinės žalos atlyginimo atveju, tampa sunkiai įgyvendinamu neturtinės žalos atvejais. Pastaroji yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai įmanoma įvertinti bei kompensuoti materialiai. Tokios kompensacijos paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas - jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, yra neįmanoma įvardinti konkrečios žalos kilusios pareiškėjui, kaip ir neįmanoma pateikti turimos žalos pagrindžiančius įrodymus.