Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eidana“ ieškinį atsakovui Š. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo išsiųsti registruotu paštu jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir kitu teismui žinomu atsakovo adresu (duomenys neskelbtini), tačiau teismui grąžinti neįteikti su žyma, kad atsakovas siuntos neatsiėmė. 2019 m. birželio 3 d. nutartimi, konstatuota, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, o kuratoriaus paskirti procesiniams dokumentams atsakovui įteikti nėra galimybės, todėl 2019 m. birželio 3 d. procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Per nustatytą 14 dienų terminą (iki 2019 m. birželio 17 d.) atsiliepimas į ieškinį nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Atsakovas per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje nėra duomenų apie nurodyto procesinio dokumento nepateikimo priežastis. Esant tokioms aplinkybėms ir esant ieškovės prašymui dėl sprendimo už akių priėmimo, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d.).

Ieškinys tenkinamas visiškai.

CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškovės bankroto administratoriaus ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo, buvusio ieškovės vadovo bei akcininko, yra grindžiamas tuo, kad atsakovas ieškovei esant nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad bendrovės vadovas atsako tiesiogiai bendrovei pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas, o juridinio asmens dalyvis – pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas subsidiariai tuo atveju, kai žala atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų ir kreditoriai neturi galimybės savo reikalavimų patenkinti iš bendrovės turto. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai faktiškai nemokiai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, tai ši žala nėra padaryta bendrais šių asmenų veiksmais, jie nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iš jų individualiai atsako už savo veiksmais padarytą žalą, jų atsakomybė turi būti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygų visetą, dėl jos turi būti sprendžiama pagal faktines aplinkybes, žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą turi būti skaičiuojamas kiekvieno iš jų vadovavimo laikotarpiui atskirai (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 pateiktas išaiškinimas, kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Šis išaiškinimas detalizuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, joje konstatuojant, kad teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016).

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tokio pobūdžio bylose bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 str., žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009, 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Bylos ir Teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 str. 3 d.) duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 16 d. nutartimi pagal kreditoriaus AB Samir Bygg i Nora pareiškimą UAB „Eidana“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Lideres“ (c. b. Nr. eB2-589-324/2019). Juridinių asmenų registro duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. balandžio 3 d. UAB „Eidana“ direktoriumi buvo atsakovas Š. P., kuris 2015 m. rugpjūčio 28 d. taip pat yra vienintelis UAB „Eidana“ akcininkas. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartimi BUAB „Eidana“ bankroto byloje patvirtintų keturių kreditorių finansinių reikalavimų bendra suma sudaro 249 104,29 Eur. UAB „Eidana“ nemokumas konstatuotas Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartimi, kai įmonės vadovu buvo atsakovas. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės UAB „Eidana“ įsiskolinimai kreditoriams susidarė atsakovui Š. P. einant ieškovės direktoriaus pareigas nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. balandžio 3 d. UAB „Eidana“ 245 667,77 Eur skola kreditoriui AB Samir Bygg i Nora kildinama iš 2016 m. balandžio 15 d. statybinių medžiagų tiekimo sutarties Nr. 2016/04-001, pasirašytos atsakovo. Kreditorius UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ 1 064,80 Eur reikalavimo teisę į ieškovę perėmė iš UAB „Fupa“ pagal sąskaitas faktūras, išrašytas: 2015 m. lapkričio 26 d. - 266,20 Eur sumai, 2015 m. gruodžio 31 d. - 266,20 Eur, 2016 m. kovo 24 d. - 532,24 Eur, 2016 m. gegužės 31d. - 266,20 Eur sumai. Ieškovės 1 635,95 Eur įsiskolinimas kreditoriui UAB „Bitė Lietuva“ susidarė už neapmokėtas sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2017 m. sausio mėn. Pagal „Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro“ duomenis už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 15 d. iki 2019 m. kovo 24 d. matyti, kad nurodytu laikotarpiu ieškovė neturėjo valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų asmenų, todėl darytina išvada, kad ieškovės 735,77 Eur įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondui susidarė iki 2016 m. rugpjūčio 15 d. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės BUAB „Eidana“ 249 104,29 Eur dydžio įsiskolinimas kreditoriams susidarė ieškovės direktoriaus pareigas einant atsakovui. Ieškovės BUAB „Eidana“ bankroto byloje ( Kauno apygardos teismo c. b. Nr. eB2-589-324/2019) yra nustatytos šios prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai turinčio aplinkybės, kurių įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 p.): ieškovės UAB „Eidana“ 249 104,29 Eur bendra įsiskolinimo kreditoriams suma iki bankroto bylos iškėlimo, ieškovės nemokumo faktas 2018 m. kovo 16 d. ir aplinkybė, kad dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei kreipėsi kreditorius AB Samir Bygg i Nora, o ne ieškovės direktorius atsakovas Š. P..

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir ieškovės bankroto byloje nustatytomis prejudicinę reikšmę turinčiomis aplinkybėmis, yra įrodyta, jog atsakovas, jam einant ieškovės direktoriaus pareigas, ir ieškovei esant nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei ir tokiu savo neveikimu atsakovas pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies normas. Vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalimi, atsakovas privalo atlyginti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad atsakovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Šios prezumpcijos, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, atsakovas nepaneigė. 249 104,29 Eur žalos dydis kreditoriams yra įrodytas (CK 6.246 str.), minėta žala (ieškovės įsiskolinimas) kreditoriams susidarė atsakovo vadovavimo ieškovei metu, todėl tarp atsiradusios žalos kreditoriams ir atsakovo neveikimo, t. y. dėl CK 2.87 straipsnio 1 dalyje ir ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų nevykdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovo priteistinas 249 104,29 Eur žalos atlyginimas (CK 2.87 str. 7 d., 6.246–6.249 str., ĮBĮ 8 str. 4 d.).

Vadovaujantis CPK 6.37 straipsnio 2 dalimi, atsakovas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dėl to ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas yra tenkinamas (CK 6.210 str. 1 d.).

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 1 d.). Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 2 843 Eur ((249104,29-100000)x1%+2300)x75%) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.), kuris iš atsakovo priteistinas valstybei (CPK 96 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina valstybei 4,66 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Eidana“ (j. a. k. 302861139) iš atsakovo Š. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 249 104,29 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt devynių tūkstančių šimto keturių eurų 29 centų) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (249 104,29 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt devynių tūkstančių šimto keturių eurų 29 centų)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo Š. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 843,00 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio ir 4,66 Eur (keturis eurus 66 centus) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.

Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę pateikti CPK 287 straipsnio reikalavimus atitinkantį pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.