- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-29
- Bylos Nr.
- TS-38-1202/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Nuteistasis
- J. S.
- Advokatai
- Olegas Šibkovas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą, dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos 2024 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Nuteistasis J. S. 2021 m. balandžio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 dalimi paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams 12 dienų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta 6 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2021 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintos 2019 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas 2020 m. spalio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, ir 2020 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir prie neatliktos bausmės dalies, t. y. prie 6 metų 9 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmės, pridėta dalis 2021 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo paskirtos bausmės, ir skirta galutinė subendrinta 7 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistajam J. S. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. spalio 14 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2028 m. gegužės 1 d., 1/2 dalį teismo paskirtos bausmės atliks 2024 m. spalio 2 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. vasario 21 d. – 4 metai 2 mėnesiai 10 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija (toliau – ir Komisija) 2024 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam J. S., rekomenduojant tęsti dalyvavimą individualiame resocializacijos priemonių plane numatytose priemonėse, nukreiptuose valdyti aktualias kriminogenines sritis. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis J. S. Komisijai buvo teikiamas pirmą kartą.
Nutarime Komisija atsižvelgė, kad nuteistasis teistas 11 kartų, laisvės atėmimo bausmę atlieka penktą kartą. Tris kartus iš jų jis buvo paleistas lygtinai, tačiau nepasinaudojo jam suteikta pasitikėjimo teise pasitaisyti, ir kiekvieną kartą įvykdė naują nusikaltimą. Nors asmuo ir nebuvo tiesiogiai įtakotas kitų asmenų, tačiau pats susikūrė netinkamą draugų ratą, kurio pagalba galėjo vykdyti nusikalstamas veikas. Darbo sritis yra glaudžiai susijusi su jo nusikalstamumu, kadangi tiek pirmojoje, tiek paskutinėje darbo vietoje nuteistasis vykdė nusikalstamas veikas. 2019 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, kad J. S. nusikaltimo metu legaliai dirbo – pagal verslo liudijimą didžiąją pajamų dalį, teikdamas minėtas paslaugas, J. S. gaudavo vežiodamas narkomanus į taborą pirkti narkotikų, vėliau ir pats teikdavo narkotines medžiagas. Apie 5 metus dirbo neoficialiai taip nuslėpdamas mokesčius nuo valstybės. Nuteistasis yra pateikęs tik formalius dokumentus patvirtinančius jo darbo vietą po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Komisija konstatavo, jog nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Pažymima, kad pokalbio metu J. S. išreiškia požiūrį, jog narkotines medžiagas vartojantis asmenys yra ligoniai bei teigia supratęs narkotinių medžiagų žalingumą tačiau, šiuo metu deklaruoja kritiškus pasisakymus savo elgesiui, tikina jaučiantis kaltę dėl to, jog priklausomiems asmenimis parūpindavo medžiagų, visgi, tokį elgesį tęsė net ir turėdamas ankstesnę laisvės suvaržymų patirtį nebuvo kritiškas savo elgesio atžvilgiu, ir siekdamas finansinės naudos, neteisėtą savo elgesį toleravo. J. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones – laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Kriminogeniniai poreikiai, apimantys lėšų tvarkymo ir pajamų, gyvenimo būdo, draugų, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritis, reikalauja nuteistojo aktyvaus resocializacijos priemonių vykdymo. Komisija vienbalsiai – 6 nariai prieš, nutarė netaikyti lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 82 straipsnio 4 dalį.
II. Pagrindiniai skundo argumentai
Nesutikdamas su Komisijos nutarimu nuteistojo J. S. atstovas advokatas Olegas Šibkovas pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas minėtą nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Skunde nurodyta, kad Komisijos nutarimas yra formalus ir nemotyvuotas. Komisija vertino J. S. lygtinio paleidimo galimybę neteisingai ir neišsamiai, nevertino ir nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų įvykdymo rezultatus. Komisija rėmėsi tik bausmės tikslu - nubaudimu, nepaisant kitų bausmės tikslų bei nepaisė lygtinio paleidimo instituto tikslų.
Lygtinio paleidimo netaikymo motyvuose, visas dėmėsis yra sutelktas būtent į J. S. padarytą nusikalstamą veiką, bet ne į nuteistojo pažangą keičiant savo elgesį.
J. S. atitinka visas formaliąsias, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnyje numatytas, lygtinio paleidimo sąlygas. Yra atlikęs privalomą bausmės dalį, intensyviai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Atitinka ir materialiąsias lygtinio paleidimo sąlygas dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nesivadovauja kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis.
Nuteistasis šiuo metu linkęs planuoti savo veiksmus, deklaruoja socialiai priimtinus veiksnius. J. S. turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, laikosi visų vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų, t. y. sugebėjo laikytis nustatytų taisyklių, kas leidžia spręsti apie teigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą ir nustatytas taisykles. J. S. suvokia būtinybę laikytis įstatymų ir taisyklių, turi polinkį į teigiamą elgesio korekciją. J. S. vykdo visas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, jo pakartotino nusikalstamumo rizika yra vidutinė, kas atitinka įstatymo reikalavimą, nuteistasis nesukelia pavojaus visuomenei, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, išreiškia aukštą motyvaciją darbinei veiklai, bausmės atlikimo metu dirba.
J. S. nuo 2023 m. birželio 23 d. buvo lengvojoje grupėje, o nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nuteistajam yra suteikta galimybė būti laisvėje be sargybos, kas taip pat patvirtina, kad nuteistasis nesukelia jokio pavojingumo visuomenei bei sugeba laikytis vidaus tvarkos reikalavimų. Nuo 2023 m. spalio mėnesio J. S. jau mažiausiai tris kartus buvo išleistas trumpalaikių atostogų į namus, būdamas išleistas atostogų ir būdamas laisvėje nepažeidė jokių įstatymo ir režimo reikalavimų, tinkamai ir laiku vykdė visas administracijos nustatytas atostogų sąlygas.
J. S. sugyventinė A. N. turi (duomenys neskelbtini) problemų, dėl ko turi rimtus finansinius sunkumus, taigi J. S., paleistas lygtinai, dirbtų ir galėtų rūpintis A. N. (duomenys neskelbtini) būkle bei spręsti finansinius sunkumus.
Nuteistasis sutinka, kad lygtinis paleidimas būtų skirtas su intensyvia priežiūra.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
Skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo Komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Nuteistasis J. S., kuriam paskirta 7 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, įstatyme numatytos bausmės dalį (vieną antrąją paskirtos bausmės) faktiškai atliks 2024 m. spalio 2 d. BVK 82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Skunde nuteistasis sutinka, jog jį paleidus lygtinai jam būtų skirta intensyvi priežiūra. Kita vertus, pabrėžtina, jog lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos kitos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. J. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, 2024 m. vasario 13 d. (duomenys neskelbtini) kalėjime atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą taikant OASys metodika buvo nustatyta (išliekanti) vidutinė pakartotino nusikalstamo elgesio rizika nepaisant to, kad stebimi ir pozityvūs nusikalstamo elgesio rizikos valdymo aspektai. 2024 m. vasario 14 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) pabrėžiama, jog siekiant pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo yra svarbus nuteistojo aktyvus įsitraukimas į resocializacijos priemonių valdymą t. y. nėra konstatuota J. S. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dėl to nesutiktina su skundo argumentu, jog nuteistasis atitinka visas BVK 82 straipsnyje numatytas formalias lygtinio paleidimo sąlygas.
J. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, kuri išlieka nepakitusi. 2021 m. sausio 19 d. ir 2021 m. liepos 15 d. pataisos namuose buvo atlikti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai taikant OASys metodiką, buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, 2023 m. vasario 8 d. (duomenys neskelbtini) kalėjime atlikus pakartotinį vertinimą, taip pat buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. 2024 m. vasario 13 d. (duomenys neskelbtini) kalėjime atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą taikant OASys metodika buvo nustatyta (išliekanti) vidutinė pakartotino nusikalstamo elgesio rizika. Kaip minėta, pagal bausmių vykdymo įstatymą, viena iš sąlygų taikyti lygtinį paleidimą yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta J. S. žema nusikalstamo elgesio rizika ar kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas tokią riziką. Vien tai sudaro pagrindą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, kad nuteistajam J. S. nustatyti šie kriminogeniniai veiksniai: statiniai: didelis nusikalstamų veikų, šiame teisme, skaičius (6); didelis teistumų skaičius (11); lygtinio paleidimo metu įvykdė naują nusikaltimą; laisvės atėmimo bausmę atlieka penktą kartą; nusikaltimams yra būdingas finansinės naudos siekimo modelis; stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika, dinaminiai: finansinio stabilumo trūkumas; lėšų paskirstymo įgūdžių stoka; nutrūkę santykiai su biologiniais vaikais; nuolatinė veikla, skatinanti nusikalstamumą; per aukštas savęs vertinimas; impulsyvumas; nesugebėjimas atpažinti problemų; problemų sprendimo įgūdžių stoka; pasekmių suvokimo stoka; kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, apsauginiai: formaliai patvirtino gyvenamą vietą; formaliai patvirtino įsidarbinimo galimybę. Minimi kriminogeniniai veiksniai teismo vertinimu sudaro pagrindą abejonėms ar asmuo lygtinai paleistas pakartotinai nenusikals, kadangi išskiriamos probleminės sritis, kaip pavyzdžiui per aukštas savęs vertinimas; impulsyvumas; nesugebėjimas atpažinti problemų; problemų sprendimo įgūdžių stoka; pasekmių suvokimo stoka; kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, teismo vertinimu turi būti koreguojami, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, kad jau yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą.
Iš skundžiamo 2024 m. vasario 26 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – nutarimas) ir 2024 m. vasario 14 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad didžiąją pakartotinės nusikalstamos rizikos dalį sudaro dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali savo elgesiu bei pastangomis koreguoti ir mažinti nusikalstamo elgesio riziką, taip kartu įrodydamas teismui, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo. Pastebėtina, kad jau kurį laiką nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, o nutarime akcentuojama, kad nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai apie nuteistojo daromą akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kadangi dar yra tobulintinų sričių, o ir socialinio tyrimo išvadoje nurodomi apsauginiai kriminogeniniai veiksniai yra tik formalaus pobūdžio.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina vien tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, paties nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktai nenumato baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Todėl nuteistojo gynėjo skunde nurodyti subjektyvaus pobūdžio argumentai, kad Komisija vertinusi tik J. S. ankstesnius teistumus, nuobaudas bei kitas neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes nepagrįstai netaikė jam lygtinio paleidimo, savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
J. S. yra teistas 10 kartų, o laisvės atėmimo bausmę atlieka 5 kartą. Pirmą kartą nuteistas būdamas (duomenys neskelbtini) metų. Minėtų teistumų skaičius, jų vykdymo aplinkybės, pakartotinumas bei priežastys neigiamai charakterizuoja J. S. ir rodo, kad jo padarytos nusikalstamos veikos atskleidžia jau (duomenys neskelbtini) amžiuje susiformavusį požiūrį į nusikalstamą elgesį, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, įstatymų nepaisymą ir nepakankamai išreikštą norą keisti savo gyvenimo būdą.
J. S. tris kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir visus tris kartus lygtinio paleidimo metu įvykdė naujas nusikalstamas veikas. 2004 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai, neatlikus 5 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės, tačiau 2004 m. liepos 6 d. Vilniaus m. vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. 2006 m. kovo 7 d. Vilniaus apylinkės teismas pripažino jį kaltu dėl nusikalstamos veikos įvykdymo. Antrasis lygtinis paleidimas buvo taikytas 2013 m. spalio 21 d. Vilniaus apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, tačiau 2014 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus policijos komisariatas pradėjo naują ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o 2016 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu. 2018 m. kovo 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, atlikus 1/3 bausmės, paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra neatlikus 1 metų 3 mėnesių 14 dienų bausmę, pažymėtina, jog po nauja nusikalstama veika buvo įvykdyta po 16 dienų lygtinio paleidimo, o 2019 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu. Nors nuteistojo advokatas pažymi, jog Komisija rėmėsi vien tik neigiamai charakterizuojančią J. S. medžiagą, tačiau teismas spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo negali šių duomenų nevertinti ir juos ignoruoti, nes šie duomenys itin neigiamai charakterizuoja J. S. ir atspindi jo galimą elgesį ateityje. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).
Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu J. S. skatintas 3 kartus už nepriekaištingą elgesį, taip pat į pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau buvo ir baustas 1 kartą (už draudžiamų daiktų laikymą). Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu išskirti nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius pokyčius jo įdėtas pastangas bei įsitraukimą į nuteistajam taikytas resocializacijos priemones: 1) nuo 2020 m. spalio 27 d. iki 2021 m. sausio 25 d. baigė dalyvavimą „(duomenys neskelbtini)“ 2) 2021 m. spalio 27 d. dalyvavo (duomenys neskelbtini); 3) 2021 m. lapkričio 4 d. nuteistasis dalyvavo VA „(duomenys neskelbtini)“ organizuotame renginyje „(duomenys neskelbtini)“ 4) 2021 m. gruodžio 7 d. nuteistasis dalyvavo seminare „(duomenys neskelbtini)“; 5) 2022 m. sausio 17 d. iki 2022 m. vasario 21 d. dalyvavo prevencinio pobūdžio „(duomenys neskelbtini)“ grupėje su tikslu toliau tęsti terapiją (duomenys neskelbtini); 6) 2021 m. lapkričio mėn. kreipėsi dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) galimybės; 7) 2022 m. balandžio 21 d. baigė dalyvavimą programoje „(duomenys neskelbtini)“, orientuotoje į (duomenys neskelbtini); 8) dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse; 8) dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ mokymuose; 9) dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ mokymuose. Dalyvavimas reabilitacijos programose ir kitose resocializacijos priemonėse teigiamai charakterizuoja J. S., parodo, kad jo požiūris linkęs keistis tinkama linkme. Aplinkybė, kad nuteistojo dalyvavimas programose yra vertinamas kaip duodantis rezultatų, atskleidžia, kad bausmė ir jos atlikimo metu taikomos priemonės yra veiksmingos. Tačiau vien tai, kad nuteistasis atlikdamas bausmę dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės bei, kad jam pritaikytas lygtinis paleidimas šį kartą (ketvirtą kartą) bus sėkmingas.
Skunde nurodoma, kad nuteistasis lygtinai paleistas dirbtų. Teismas sutinka su Komisijos nutarime pažymėtu aspektu, kad ankstesnė J. S. veikla buvo glaudžiai susijusi su nusikalstamų veikų vykdymų, net turėdamas oficialią darbinę veiklą vis tiek vykdė nusikalstamas veikas, toleravo bei skatino nusikalstamas nuostatas, todėl sutiktina ir su pateikta išvada, jog formaliai oficialaus pragyvenimo šaltinio turėjimas negali būti vertinamas kaip teigiamas aspektas. Teismas šią išvadą daro susipažinęs su asmens darbinės veiklos charakteristika. Antai J. S. nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m. dirbo (duomenys neskelbtini), išėjo iš darbo, nes nuteistiesiems/suimtiesiems padėdavo gauti draudžiamų daiktų. Dirbo 5 metus neoficialiai (duomenys neskelbtini). Dirbdamas neoficialiai įregistruotose darbo vietose nuslėpė mokesčius nuo valstybės. Nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. vykdė individualią veiklą ((duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendyje konstatuota, jog nuteistasis teikdamas (duomenys neskelbtini) paslaugas veždavo narkomanus į taborą pirkti narkotikų, o vėliau ir pats tiekė narkotikus narkomanams dirbdamas (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu J. S. nurodė, kad iš nusikalstamų veikų vykdymo gaudavo finansinės naudos, socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, jog nuteistasis sąmoningai priimdavo sprendimą gauti finansinės naudos iš nusikaltimų siekiant savanoriškai atlyginti turimus finansinius įpareigojimus. Nors nuteistasis nurodo supratęs savo neigiamų veiksmų pasekmes, tačiau asmens lygtinio paleidimo charakteristika suponuoja, jog asmuo nesugebėdavo savęs varžyti ir žinodamas apie neigiamas pasekmes ir vėl nusikalsdavo spręsdamas finansinius sunkumus nusikalstamais būdais. Skunde pabrėžiama, jog J. S. sugyventinė turi sveikatos (duomenys neskelbtini) dėl ko turi finansinių sunkumų, o J. S. paleistas lygtinai iš įkalinimo įstaigos, gyvendamas su ja, padės spręsti finansines problemas. Visgi atsižvelgiant į ankstesnį nuteistojo elgesį (siekį finansinės naudos gauti neteisėtu būdu), ši aplinkybė teismą verčia suabejoti ar asmuo esant finansiniams sunkumams ir iškilus problemoms, jas imsis spręsti vien tik teisėtomis priemonėmis. Nors socialinio tyrimo išvadoje įsidarbinimo galimybė vertinama kaip galimas apsauginis veiksnys, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad toks patvirtinimas negarantuoja, jog nuteistajam laisvėje tikrai bus suteiktas darbas ir jis suteiktą darbą dirbs, dėl tokių pažymų (pranešimų, patvirtinimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo ne kartą pasisakė ir apeliacinės instancijos teismas (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis byloje Nr. 1S-114-530/2019 ir kt.).
Skunde pabrėžiama, jog nuo 2023 m. spalio mėnesio J. S. mažiausiai tris kartus buvo išleistas trumpalaikių atostogų į namus, būdamas išleistas atostogų ir būdamas laisvėje nepažeidė jokių įstatymo ir režimo reikalavimų, tinkamai ir laiku vykdė visas administracijos nustatytas atostogų sąlygas. Tačiau teismo vertinimo tai nesudaro išskirtinių aplinkybių spręsti ar prognozuoti, jog nuteistasis paleistas lygtinai taip pat elgsis nepriekaištingai. Nors laisvės atėmimo bausmės eigoje stebimos palankios nuteistojo nuostatos į priežiūrą bei apribojimus, visgi vien tinkamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nelaikytinas išskirtine aplinkybe nulemiančia lygtinio paleidimo nuteistajam taikymą, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, tai jis privalo daryti be papildomų paskatinimų. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra svarbus vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą remiantis vien teigiamu asmens elgesiu, ignoruojant duomenys atskleidžiančius nuteistojo asmenybės pavojingumą, teismo vertinimu pažeistu teisingumo principą ir baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą. Nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis (padarytos nusikalstamos veikos siekiant finansinės naudos, spręsti finansines problemas) rodo J. S. pavojingumą visuomenės atžvilgiu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą itin svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį tiek, kad jis po bausmės atlikimo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog šiuo metu pritaikius lygtinį paleidimą nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Vertinant J. S. būsimo elgesio perspektyvą, teismui dar nėra pakankamo pagrindo manyti, kad pastaruoju metu stebimi teigiami nuteistojo elgesio ir asmenybės pokyčiai yra tvirti ir ilgalaikiai. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nepritarti Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nėra pagrindo. Priešingai, teismas, įvertinęs pirmiau aptartų nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis dar nėra įgyvendinta, ir šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Nuteistasis, bausmę atlikdamas paprastosios grupės sąlygomis, turėdamas galimybę dalyvauti resocializacijos programose, gali sustiprinti savo socialinius įgūdžius, sumažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius, taip pat tinkamai pasirengti gyvenimui neizoliuotam nuo visuomenės, tuo pačiu turi visas sąlygas nuosekliai įrodyti teismui, atsižvelgiant į šioje teismo nutartyje nurodytus aspektus, kad gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo J. S., gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Komisijos 2024 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.