Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. V. (toliau – pareiškėja), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo Eugenijaus Alekso (toliau – Institucija) 2021 m. vasario 17 d. nutarimo dėl nuobaudos skyrimo, pagrįstumo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pareiškėjos skundo ir atsiliepimo į jį esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas iš Institucijos persiųstas pareiškėjos K. V. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmo policijos komisariato 1-ojo Veiklos skyriaus tyrėjo Eugenijaus Aleksos 2021 m. vasario 17 d. nutarimo, pagal kurį K. V. veiksmuose buvo įžvelgti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalies, požymiai, paskiriant jai įspėjimą.

2. Pareiškėja prašo panaikinti Institucijos 2021-02-17 nutarimą dėl nuobaudos skyrimo kaip nepagrįsta bei nutraukti jos atžvilgiu administracinę teiseną. Pareiškėja skunde nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neišsiaiškinus faktinių bylos aplinkybių, tyrimą atlikus nevisapusiškai ir neišsamiai. Akcentavo, jog T. M. pranešė apie tariamą jos nusižengimą tik po to, kai apie jo veiksmus, elgesį namuose ji pati asmeniškai bei per savo atstovę pateikė pranešimus policijai - jo psichologinį smurtavimą mano atžvilgiu įrodančią medžiagą ir pareiškimus. Būtent tuomet T. M. sugalvojo ją nepagrįstai įskųsti dėl tariamos vaikų nepriežiūros ir tariamo smurtavimo dukters atžvilgiu. Tačiau atkreipia dėmesį, kad T. M. grasina jai atimti vaikus, todėl jis siekia ją būtent apkaltinti nebūtais dalykais, teisės pažeidimais, tendencingai formuodamas įspūdį apie jos tariamą nepatikimumą, netinkamumą rūpintis savo vaikais. Pasak pareiškėją, ji savo vaikų niekada neskriaudė ir neskriaus, tinkamai jais rūpinuosi. Skundžiamu nutarimu visiškai nepagrįstai nurodoma, kad ji, neva, netinkamai, grubiai elgiausi su savo mažamete dukra P. M., gim. (duomenys neskelbtini), sugriebiau vaiką ir pargrioviau ant grindų, kas yra visiška netiesa, nes T. M. slapta įrengtos vaizdo kameros užfiksavo aptariamos dienos įvykius, kuriuos išsamiai ištyrė bei įvertino Vilniaus miesto prokuratūros prokurorė. Tyrimo medžiagoje pateikti vaizdo įrašai irgi neįrodo jos kaltės dėl vaikų nepriežiūros ar galimo netinkamo jos elgesio vaikų atžvilgiu.

3. Institucija į pareiškėjos skundą atsiliepime nurodė, kad procesinis sprendimas dėl K. V. nubaudimo pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį buvo priimtas įvertinus tyrimo medžiagoje esančius duomenis, nutarimas pagrįstas visapusišku ir objektyviu visų bylos duomenų išnagrinėjimu, todėl prašo teismo šį sprendimą palikti nepakeistą ir K. V. skundą atmesti.

II. Teismo posėdyje ištirtų įrodymų turinys

4. Pareiškėja K. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Institucijai atliekant tyrimą dėl T. M. pranešime išdėstytų teiginių pagrįstumo nebuvo imtasi priemonių dėl išsamaus įvykio aplinkybių ištyrimo. Nurodė, kad jokių neleistinų veiksmų mažametės dukros P. M. atžvilgiu ji nesiėmė, tiesiog jį paėmė dukrą už rankos ir padėjau ant grindų ant žaidimų kilimėlio, vaikas neverkė, jį dukrą tiesiog sudrausmino, dukra į jos tokį elgėsi nereagavo, nes pasak K. V. jos dukra P. M. skriaudė savo mažametį brolį, tik tiek ir įvyko. Jį savo dukrą tik sudrausmino. Tuo metu šeimoje buvo sunki situacija, kodėl taip pasielgė nurodyti negali. Ji dukrą tiesiog pakėlė ir nunešė ant kilimėlio, po to grįžo pas kitą mažametį vaiką – sūnų. Tokį jos elgesį matyt įtakojo įtempti santykiai su vyru, nes buvo kalbama apie skyrybas (b. l. 86-87).

5. Liudytojas T. M. teismo posėdyje paaiškino, kad jis buvo mažiausia 3 fizinio smurto epizodų liudininkas, kai jo sutuoktinė K. V. grubiai griebė jų vaiką už rankos, tyso į kito kambario galą ir vieno epizodo, kai K. V. pribėgus prie vaiko užsimojus trenkė, sunku buvo įžiūrėti, bet užmojus atliko tokį judesį kai buvo trenkiama vaikui per galvą. Praeitais metais pavasaryje jų dukrai P. M. prasidėjo isterijos priepuoliai, kurių metu vaikas šaukė, išvadindavo jį visokiais negražiais žodžiais, jam buvo keista dėl tokio dukros elgesio. Dukra jam skundėsi, kodėl jis ją palieka su mama, pasak dukros pasakojimų, mama ją skriaudžia, muša ir yra žiauri. Tokie dukros pasisakymai sukėlė jam įtarimų, todėl jis nusprendė bute įrengti išmanųjį įrenginį ir su vaizdo kameros pagalba ištirti dukros nusiskundimo aplinkybės bei priežastis. Minėtas įrenginys buvo sumontuotas bei veikė 4 dienas. Kiek vėliau jam susipažinus su padarytais vaizdo įrašais, jis pamatė kelis fizinio smurto epizodus, kaip K. V. tampo dukrą ir kitą epizodą, kai mama užsimojusi trenkė vaikui. Tokį sutuoktinės neleistina elgėsi jis mate jų dukros atžvilgiu. Be to, šiuose vaizdo įrašuose buvo užfiksuoti ir K. V. žodiniai išsireiškimai vaikų atžvilgiu, kaip pavyzdžiu dukra buvo pavadinta kiaulė, kai P. M. nepasidalino žaislu su savo mažamečiu broliuku. Pasak liudytojo, su K. V. jis gyvena nesusituokęs, augina du mažamečius vaikus – P. M. ir L.. Šie vaizdo įrašai buvo teikiami ir policijai, kai buvo atliekamas tyrimas dėl mamos trenkimo dukrai. Į tokį sutuoktinės elgesį dukros atžvilgiu jis reagavo greitai, tuo metu jis buvo tik kokiu 500 metrų atstumu nuo jų gyvenamosios vietos, todėl atbėgęs jis K. V. išsakė nuogąstavimą dėl jos netinkamo elgesio, mano, jog ji suprato apie ką jis norėjo pasakyti. Pačios dukros P. M. apie šiuos įvykius jis neklausinėjo, nenorėjo vaiko traumuoti, jam užteko dukros pasakojimo iš ankščiau, kad mama ją skriaudžia, muša, būtent tokius žodžius išsakė vaikas ir ne vieną kartą.

6. Teismo posėdžio metu peržiūrėti vaizdo įrašai esantys tyrimo medžiagoje, paleidus įrašą pavadinimu img_7254.MP4, nustatyta, kad vaizdo stebėjimo kamera filmuoja kambarį sujungtą su virtuve, taip pat matomas įėjimas į kitą kambarį. Kambaryje matomi baldai, televizorius ir kiti daiktai. Vaizdo įraše nėra filmavimo datos ir laiko. Vaizdo įrašas yra su garsu. Paleidus vaizdo įrašą yra girdima kūdikio nerišli šneka ir matosi iš kito kambario ateinanti moteris, rankose nieko neturi. Nuo sofos paima mobiliojo ryšio telefoną, tuomet nueina į kitą kambario galą, kurį neaprėpia vaizdo filmavimo kamera. Po kelių sekundžių grįžta atgal į kitą kambarį bei kažką neša kairėje rankoje, galimai žaislą, dešinėje rankoje laiko mobiliojo ryšio telefoną. Ekrano dešiniajame kampe matosi, kad kambaryje arčiau virtuvės dalies stovi vaiko valgomoji kėdutė, kurioje sėdi kūdikis. Moteris vaikščiodama po kambarius kalba ramiu balso tonu su vaikais. Vaizdo įrašo 0.45 sek moteris ant ranku paima kūdikį, o iš kito kambario ateina mergaitė. Moteris bendrauja su abiem vaikais. Mergaitė atsisėda ant sofos, moteris su kūdikiu išeina iš kambario. Vaizdo įraše girdisi iš pokalbio, kad moteris mobiliuoju telefonu bando nufilmuoti ropojanti kūdikį. Vaizde matosi, kaip kūdikis ropoja, mergaitė vaikšto iš kambario į kambarį. Moteris kviečia pas save kūdikį, kalba su mergaite, reiškia jai pastabas dėl galimai netinkamo jos elgesio. Vaizdo įrašo 2.27 sek. mergaitė eina link kito kambario, o moteris, jai pasako, kad negadintų jai kadro ir neitų į kambarį. Mergaitė susierzina ir pakeltu balso tonu atsikalbinėja. 2.40 sek moteris ateina iš kito kambario ir prieina prie nusisukusios mergaitės ir pasilenkusi virš jos galvos, galimai paima jos plaukus į ranka, pabučiuoja į galvą arba tyliai kažką pasako. Mergaitė neverkia ir į niekaip į jos elgesį nesureaguoja, lieka stovėti toje pačioje vietoje. Kūdikis tuo metu ropoja kambaryje. 2.57 sek mergaitė pradeda piktai atsikalbinėti (kalba neaiškiai) ir prieina prie sofos. 3.00 sek greitu žingsniu į kambarį ateina moteris, kuri greitu mostu dešine ranka prisiliečia prie mergaitės ir tuo pačiu ją paguldo ant žemės galimai kita ranka ją prilaikydama ir "sako ateik čia". Sofa ir kitas baldas (galimai stalas) užstoja vaizdą, moteris atsilošia, o mergaitės nesimato. Moteris išeina iš kambario. Mergaitė neverkia. Kitos mergaitės reakcijos į moters elgesį taip pat nėra. Matosi, kaip ropoja kūdikis. 3.11 vaizdo įrašas baigiasi. Paleidus vaizdo įrašą img_7254.MP4, nustatyta, kad vaizdo stebėjimo kamera filmuoja kambarį sujungtą su virtuve, taip pat matomas įėjimas į kitą kambarį. Kambaryje matomi baldai, televizorius ir kiti daiktai. Vaizdo įraše nėra filmavimo datos ir laiko. Vaizdo įrašas yra su garsu. Paleidus vaizdo įrašą girdisi grojanti muzikytė, galimai sklindanti iš vaikiško žaislo. Vaizdo įrašo 0.03 sek matosi iš kito kambario ateinanti moteris, apsirengusi tais pačiais drabužiais kaip ir pirmajame vaizdo įraše. Vaizdo įraše 0.05 sek matosi mergaitė. Vaizdo įrašo kairiajame kame matosi ropojantis kūdikis. Moteris 0.07 sek moteris prieina prie mergaitės (mergaitė apsirengusi tais pačiais drabužiais) ir jos nebesimato įraše. Fone girdimas vaiko balsas, tačiau neaišku kokio vaiko. Kūdikis ropoja link kambario, kuriame yra moteris ir mergaitė. Vaizdo įraše matosi kaip moteris pasilenkia nusisukusi nugara į kamerą bei atsilošia, mergaitės nesimato ir nesigirdi. Tuo metu kūdikis ropoja link kambario ir kviečia mamą. Vaizdo įrašo 0.018 matosi, kaip moteris palenkusi paima žalios spalvos žaislą ir eina link kūdikio. Girdima, kaip kalba su kūdikiu. Mergaitės verksmo nėra.

III. Teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjos K. V. skundas netenkinamas.

7. Vadovaujantis ANK 621 straipsnio, 622 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apylinkės teismas nagrinėja skundus dėl šiame kodekse 615 straipsnio 1 dalyje numatytų institucijų priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose (pagal institucijos buvimo vietą).

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo skundu prašo panaikinti Institucijos priimtą procesinį sprendimą dėl administracinės nuobaudos (įspėjimas) pagal ANK 73 straipsnio 1 dalies, požymius, panaikinimo.

9. ANK 641 straipsnio nuostatomis teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

10. Iš skundžiamo nutarimo rezoliucinės dalies matyti, jog įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, remiantis byloje surinkta faktine medžiaga bei įrodymais Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo E. Aleksa 2021 m. vasario 17 d. nutarimu K. V. veiksmuose įžvelgė administracinio nusižengimo, numatytos ANK 73 straipsnio 1 dalies požymius bei skyrė jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.

11. Iš K. V. skundo matyti, kad ji nesutinka su Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo E. Aleksa 2021 m. vasario 17 d. nutarimu, prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodo, kad ji savo mažametės dukros atžvilgiu jokių neleistinų veiksmų neatliko, jos manymu su vaiku jį elgėsi tolerantiškai, vaiku rūpinasi ir ją gerai auklėja.

12. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo E. Aleksa 2021 m. vasario 17 d. nutarimu ir pažeidėjai paskirta nuobauda už padarytą nusižengimą.

13. Pažymima, kad tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina, remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio, apibrėžiančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis. Tėvai, nevykdydami įstatymuose nustatytų pareigų, savo vaikams daro žalą, kadangi neužtikrina teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi.

14. ANK 73 straipsnis, reglamentuojantis tėvų ir vaikų santykius, yra numatytas ANK IX skyriuje, kuris įtvirtina administracinius nusižengimus, susijusius su vaikais ir šeima, todėl daroma išvada, kad šiuo teisės pažeidimu yra kėsinamasi į įstatymu ginamas vaikų teises ir interesus, tuo padarant jiems žalą. Teigiama, kad šiuo atveju yra padaroma moralinė žala, pasireiškianti netinkamu motinos elgesiu, t. y. savo nekorektiško elgesio pavyzdžiu bei vaiko nesirūpinimu, vėlesnėje socialinėje raidoje sukelia neigiamas (tiek teisines, tiek psichologines) pasekmes pačiam vaikui.

15. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams. Pažymėtina, kad administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

16. Skunde teigiama, kad nutarime nurodyti pažeidėjos veiksmai nesudaro ANK 73 str. 1 d. numatyto nusižengimo sudėties, tačiau teismo vertinimu su tokiais K. V. argumentais sutikti nėra pagrindo. Priešingai, nutarime nurodytos aplinkybės, kad K. V. 2020-11-08, 09 val. 00 min. būdama bute adresu (duomenys neskelbtini), netinkamai, grubiai elgėsi su savo mažamete dukra P. M., sugriebė vaiką ir pargriovė ant grindų, rodė netinkamą pavyzdį savo nepilnamečiams vaikams, neugdė nuostatos neleisti vartoti grubius fizinius veiksmus vaikų atžvilgiu, kas sudaro neigiamą poveikį formuojamoms vaiko vertybėms, kuris traktuojamas kaip priešingas vaiko interesams, sudarė žalingas socialinės aplinkos sąlygas, visiškai įrodytos byloje surinkta medžiaga. Iš Vilniaus AVPK pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjos I. Radzevičienės 2020-12-07 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad į policijos įstaigą iš Valstybės vaiko teisių apsaugos skyriaus buvo gautas raštas, kuriame nurodyta, kad pagal T. M. pranešimą apie galimai fizinį smurtą prieš jo mažametę dukrą P. M., nuo savo motinos K. V.. Vaiko tėvas nuvykęs į skyrių nurodė, kad tai ne pirmas kartas, kai šeimoje vaikų atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas. Teismo posėdžio metu T. M. paaiškino, kad dukra P. M. ir ankščiau skundėsi K. V. elgesiu, dukra pasakojo, jog mama ja skriaudžia, muša. Siekiant išaiškinti ant kiek yra pagrįsti dukros nusiskundimai, jis bute (kuriame tuo metu gyveno K. V. su vaikais) įrengė vaizdo stebėjimo įrangą, su kurios pagalbą paaiškėjo tam tikri negeri dalykai. Pasak T. M. už kelių dienų jam peržiūrėjus minėtus vaizdo įrašus iš buto paaiškėjo, kad jo sutuoktinė K. V. grubiai griebė jų vaiką už rankos, tyso į kito kambario galą ir vieno epizodo, kai K. V. pribėgus prie vaiko užsimojus trenkė. Vaizdo įraše gerai matytas visas vaizdas kaip K. V. nekontroliuodama savo veiksmų grubiai sugriebė vaikui už veido bei pargriovė ją ant grindų. Tuo tarpu teismo posėdyje K. V. nurodė, jog P. M. atžvilgiu ji jokių netinkamų veiksmų nesiėmė, tiesiog ji paėmė dukrą už rankos ir padėjo ant grindų ant žaidimų kilimėlio, vaikas neverkė, jį dukrą tiesiog sudrausmino, dukra į jos tokį elgėsi nereagavo, nes pasak K. V. jos dukra P. M. skriaudė savo mažametį brolį, tik tiek ir įvyko. Tačiau teismo posėdyje peržiūrėjus vaizdo įrašus, matyti (vaizdo įrašo 2.55 -3.05 sek.), kaip K. V. greitu žingsniu ateina į kambarį bei greitu mostu dešine ranka prisiliečia prie mergaitės veido ir tuo pačiu ją paguldo ant žemės galimai kita ranka ją prilaikydama ir „sako ateik čia“. Iš esamo vaizdo įrašo matyti, kaip K. V. su savo ranka pakankamai grubia forma sugriebė vaiką už veido bei su panaudota fizine jėga paguldo vaiką ant grindų. Nors vaikas ir neverkė, tačiau teismo vertinimu, toks motinos elgesys negali būti vertinamas tolerantišku mažamečio vaiko atžvilgiu. Nesutiktina ir su K. V. paaiškinimu dalyje, jog pasak ją „tiesiog paėmė dukrą už rankos“, nors iš aukščiau minėto vaizdo įrašo matyti, kad priartėjus prie dukros, K. V. iš karto greitu dešinės rankos mostu sugriebė vaikui už veido ir tik tada paguldė ją ant grindų. Suprantama, kad motina tik norėjo sudrausminti mažametę dukrą, tačiau teismo vertinimu, toks motinos parinktas elgesio modelis negali būti vertinamas kaip noras dorai auklėti savo vaikus. Iš nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad K. V. tokiais savo veiksmais neapsaugojo vaiko nuo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio, pažeidė vaikų teisę į tinkamą bendravimą su motina, tai yra panaudojo motinos valdžią priešingai vaikų interesams. Pažymėtina, kad tai, jog mažamečio vaiko atžvilgiu buvo atlikti K. V. galimi netolerantiški veiksmai pažymėjo ir prokurorė priimdama procesinį sprendimą.

17. Nurodoma, kad tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos. Teigiama, kad Civilinio kodekso 3.159 straipsnio 4 dalis numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Pažymima, kad tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas - visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus; tinkamas tėvų valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio; draudžiamas bet koks tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Pažymima, kad pastarieji veiksmai, kurie gali pasireikšti ir tėvų piktnaudžiavimu savo valdžia, jų amoraliu elgesiu, pagal susiklosčiusią teismų praktiką, taip pat laikytini priešingais vaiko interesams. Nurodoma, jog būdama vaiko akivaizdoje neblaivi, vartodama alkoholinius gėrimus motina neabejotinai elgiasi amoraliai, rodo jam netinkamą pavyzdį, negali užtikrinti vaiko teisės į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, neapsaugo vaiko nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio, pati elgiasi socialiai pavojingai, tokiu būdu netinkamai panaudodama motinos valdžią (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-599-387/2014).

18. Esant išdėstytiems motyvams, teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą bei aplinkybes, nemato pagrindo naikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo E. Aleksos 2021 m. vasario 17 d. nutarimo.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

Nutaria:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo Eugenijaus Aleksos 2021 m. vasario 17 d nutarimą palikti nepakeistą ir K. V. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.