Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015-10-20 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla nutraukta, skiriant auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir atidavimą Radviliškio rajono vaikų globos namams „Nykštukas“ auklėti ir prižiūrėti; 2016-01-19 nutartimi pakeistos auklėjamojo poveikio priemonės ir skirtas atidavimas į specialiąją auklėjimo įstaigą 6 mėnesiams; 2016-03-09 nutartimi auklėjamojo poveikio priemonė pakeista į įspėjimą;

2) 2015-12-22 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (3 veikos) galutine subendrinta 20 parų arešto bausme;

3) 2016-02-22 Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 2 dalį galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, skiriant įpareigojimus;

4) 2016-06-22 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016-11-16 nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 145 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta 5 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme; bausmę subendrinus su 2016-02-22 Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) 2016-06-23 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) 2017-03-24 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) 2017-05-23 Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį 28 parų arešto bausme;

8) 2018-02-22 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) 1 metų laisvės atėmimu;

9) 2019-03-01 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 1 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme;

10) 2023-04-28 Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 18 parų arešto bausme, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. S. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. 2024 m. liepos 12 d., apie 15:00 val., (duomenys neskelbtini), važiuodamas automobilyje (duomenys neskelbtini) Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš ant galinės keleivio sėdynės paliktos juodos spalvos delninės pavogė nukentėjusiam D. B. priklausantį turtą: 200 (du šimtus) eurų.

2. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad buvo 2024 m., tikslios datos neatsimena, jis paėmė iš mašinoje buvusios rankinės 200 eurų. Paėmė nukentėjusiojo pinigus, nes jam nemokėjo už darbą ir nedavė valgyti. Jis dirbo pas žmogų, kuris prižiūri nukentėjusįjį. Žalos neatlygino. Atsiprašo nukentėjusiojo. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Žalą nukentėjusiajam atlygins iš pašalpos, nes nedirba. Prieš savaitę dirbo statybose, gaudavo apie 1 200 Eur į rankas. Kodėl neatlygino žalos paaiškinti negali. Savo veiksmus vertina blogai, bet su juo irgi negerai elgėsi.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsniu teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

4.7. kitų daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėti UAB (duomenys neskelbtini) pateikti vaizdo įrašai. Vaizdo leistuvo pagalba paleidus pirmąjį įrašą matyti, kad jis yra įvardintas kaip (duomenys neskelbtini). Peržiūrimas vaizdo įrašas yra spalvotas, jo kokybė gera, įrašas garso takelio neturi, įrašas darytas prekybos centro (duomenys neskelbtini) stacionaria vaizdo stebėjimo kamera, kuri yra pastatyta lauke ir yra nukreipta į įėjimo-išėjimo duris. Įrašas darytas šviesiu paros metu, įrašo trukmė 00:05 sek., peržiūrimo vaizdo ekrano apačioje matome užrašą 2024/07/12 14:43;37, Vaizdo įraše matyti kaip į (duomenys neskelbtini) užeina vaikinas su melsvos spalvos beisbolo kepuraite, tamsiai mėlynos spalvos sportiniu treningu. Vaikinas mūvi tamsios spalvos sportinius batelius bei tamsios spalvos sportines kelnes. Eidamas vaikinas eina nuleista galva, todėl jo veido nesimato. Vaikinas eina vienas, rankose nieko nelaiko. Kitas apžiūrimas vaizdo įrašas yra įvardintas kaip (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas yra spalvotas, jo kokybė gera, įrašas garso takelio neturi, įrašas darytas iš (duomenys neskelbtini) stacionaria vaizdo stebėjimo kamera, kuri yra prie prekybos centro esančios automobilių stovėjimo aikštelės. Įrašas darytas šviesiu paros metu, trukmė 00:12 sek. Vaizdo ekrano apačioje matome užrašą 2024/07/12 14:47:12. Įrašas yra jau apžiūrėto ir aprašyto vaizdo įrašo tęsinys, kuriame matyti, kaip pro automobilių stovėjimo aikštelėje stovinčius automobilius prabėga aukščiau aprašytas vaikinas. Kitas apžiūrimas vaizdo įrašas yra įvardintas kaip (duomenys neskelbtini). Jis yra spalvotas, kokybė gera, įrašas garso takelio neturi, darytas prekybos centro (duomenys neskelbtini) stacionaria vaizdo stebėjimo kamera, kuri įrengta lauke ir yra nukreipta į įėjimo-išėjimo duris. Įrašas darytas šviesiu paros metu, trukmė 00:04 sek., peržiūrimo vaizdo ekrano apačioje matome užrašą 2024/07/12 14:47:20. Įraše matyti, kaip į aukščiau aprašytas vaikinas praeina (duomenys neskelbtini) įėjimo duris ir užeina už (duomenys neskelbtini) pastato. Kitas apžiūrimas vaizdo įrašas yra įvardintas kaip (duomenys neskelbtini). Jis yra spalvotas, kokybė gera, įrašas garso takelio neturi, įrašas darytas (duomenys neskelbtini) stacionaria vaizdo stebėjimo kamera, kuri yra pastatyta (duomenys neskelbtini) viduje ir yra nukreipta į klientų aptarnavimo kasininkę-pardavėją. Įrašas darytas šviesiu paros metu, prie dirbtinio apšvietimo, įrašo trukmė 01:39 min., peržiūrimo vaizdo ekrano apačioje matome užrašą 2024/07/12 16:34:19. Vaizdo įraše matyti, kaip klientai stovi eilėje prie kasininkės-pardavėjos. Tarp šių klientų matyti ir anksčiau aprašytas vaikinas, kuris yra pakeitęs aprangą t. y. vietoje sportinio treningo dėvi salotinės spalvos languotus marškinius, taip pat matyti, jog vaikinas dėvi matymo akinius tamsiais rėmeliais. Vaikinas kasininkei paduoda butelį su vaisvandeniu, už kurį sumoka grynaisiais pinigais, ir išeina (b. l. 87-89);

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

6. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais.

7. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo prisipažinimu, rašytiniais įrodymais, kurių turinys nurodytas nuosprendžio 4.1.-4.7. punktuose, neabejotinai nustatyta, kad V. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. 2024 m. liepos 12 d., apie 15:00 val., iš automobilyje Audi 100 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) esančios delninės pagrobė nukentėjusiam D. B. priklausančius pinigus – 200 Eur. Atsižvelgiant į tai teismas konstatuoja, kad V. S. padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Bausmės skyrimas

8. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

9. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

10. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

11. Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

12. Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, įstatymo leidėjo priskiriamą baudžiamiesiems nusižengimams nuosavybei. Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 10 kartų, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, paskutinį kartą teistas taip pat už nusikaltimą nuosavybei. Administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, ne viena administracinė nuobauda jam skirta už smulkias vagystes. Jis nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad V. S. nėra linkęs koreguoti savo elgesio, jo nevertina kritiškai, nededa pastangų pakeisti gyvenimo būdą. 2023 m. balandžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu V. S. skirta arešto bausmė, kurią atlikęs, tačiau turėdamas neišnykusį teistumą, kaltinamasis vėl nusikalto.

13. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad švelnesnės bausmės neįtakoja kaltinamojo elgesio ir neatlieka asmens nubaudimo, prevencinės funkcijos, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti V. S. skyrus tik griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Švelnesnės bausmės skyrimas nebūtų veiksmingas ir neatgrasytų kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Teismas sprendžia, kad už nusikalstamos veikos padarymą V. S. skirtina didesnė bausmė nei įstatyme už baudžiamuosius nusižengimus numatytas arešto bausmės vidurkis, t. y. jam skirtinos 36 paros arešto. Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta 24 parų arešto bausmė.

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose (pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai) yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnį, asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

15. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. B. byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 200,00 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, kadangi kaltinamasis atliko neteisėtus veiksmus, t. y. pagrobė nukentėjusiajam priklausančius pinigus – 200 Eur, dėl to nukentėjusysis patyrė žalą, žala ir neteisėti veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu. Byloje nėra duomenų, kad turtinė žala yra atlyginta, tai pripažino ir kaltinamasis, todėl civilinis ieškinys yra tenkinamas visiškai ir 200,00 Eur turtinė žala priteistina iš kaltinamojo V. S. D. B. naudai.

16. Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – taikytina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

17. Daiktinis įrodymas – DVD kompaktinis diskas paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir skirti 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausmę;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. S. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – taikyti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Civilinio ieškovo D. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo V. S. 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) turtinę žalą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD kompaktinį diską – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.