- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-06
- Bylos Nr.
- TS-7-1100/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Nuteistasis
- S. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 59-255 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam S. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
S. K. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu, kuriuo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nuosprendis, paskirta galutinė subendrinta 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnį, atidėtas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu S. K. paskirtos bausmės vykdymas 3 metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu registruotis darbo biržoje arba pradėti dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
S. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi minėtas nuosprendis pakeistas ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
S. K. paskirtos bausmės subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžia – 2018 m. balandžio 17 d., bausmės pabaiga – 2022 m. vasario 8 d., ½ laisvės atėmimo bausmės atliko 2019 m. gegužės 8 d. Neatliktos bausmės dalis 2019 m. lapkričio 29 d. – 2 metai 2 mėnesiai ir 10 dienų.
Komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 59-255 nuteistajam S. K. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
II. Pagrindiniai skundo argumentai
Nuteistasis S. K. skunde prašo panaikinti Komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 59-255 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba įpareigoti Komisiją iš naujo nagrinėti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo.
Nuteistasis teigia, kad Komisija nepagrįstai netaikė jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. birželio 10 d. nutarimu buvo nuspręsta S. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir nustatyti baudžiamojo poveikio priemones. Šį nutarimą Marijampolės apylinkės teismas patvirtino 2019 m. birželio 18 d. nutartimi, kuri vėliau buvo panaikinta. S. K. vykdo Komisijos rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, t. y. jis siekia įgyti siuvėjo profesiją Vilniaus suaugusiųjų centre, Vilniaus pataisos namuose lanko koplyčią, anglų kalbos kursus, lankosi individualiose psichologo konsultacijose, dalyvavo 8 akademinių valandų programoje „Krizių psichologija“. Nuteistasis probacijos laikotarpiu dėl neatsargumo pažeidė Kelių eismo taisykles, nes viršijo leistiną greitį, tačiau probacijos sąlygų, kurias nustatė teismas, nepažeidė.
S. K. teigimu, Komisija priėmė sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nesusipažinusi su jo asmens byla ir socialinio tyrimo išvada. Skunde nuteistasis detaliai dėsto minėtų dokumentų turinį ir pateikia teigiamai jį apibūdinančią informaciją. S. K. atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu buvo išleistas trumpalaikei išvykai į namus trims paroms, kurios metu laikėsi visų nurodymų, į pataisos įstaigą grįžo laiku, paleistas lygtinai turės darbo ir gyvenamąją vietą.
Nuteistasis skunde remiasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio, BK 230 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio, 6.263 straipsnio nuostatomis ir prilygina Komisiją viešosios teisės subjektui, kurio sprendimai turi būti teisingi ir kompetentingi. Esant viešosios teisės subjekto klaidai priimant sprendimus, tai laikytina neteisėta veika, o tuo pačiu ir deliktu. Nagrinėjamu atveju aktualios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio nuostatos, Konstitucinio Teismo Jurisprudencija, atskleidžianti teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principų turinį, pagal kuriuos turi būti gerbiamos teisinių santykių subjektų teisės ir interesai. Taip pat, pareiškėjo nuomone, turi būti atsižvelgiama į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 4 d. rekomendaciją Rec (2003)22.
Lygtinio paleidimo institutą reglamentuoja BVK XI skyrius, o šio kodekso 1 straipsnio 2 dalis netiesiogiai įtvirtina bausmių vykdymo sistemos tikslą – nuteistųjų resocializaciją. Taigi teismai ir Komisija priimdami sprendimus dėl lygtinio paleidimo taikymo, turi vadovautis nuteistojo elgesio keitimosi teigiama linkme tikslu, o ne laikyti prioritetiniu tikslu – asmens nubaudimą. Remiantis BVK 9 straipsniu, nuteistojo padėtis gali keistis priklausomai nuo jo elgesio bausmės atlikimo laikotarpiu.
Skunde nurodoma, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas ir jo sumažėjimas yra pagrindinis kriterijus sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą. Taigi Komisija negali taikyti arba netaikyti lygtinio paleidimo savo nuožiūra. S. K. akcentuoja, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau dinaminiai balai nuolat mažėja (nuo 31 iki 24 balų). Kita vertus, Komisija, priimdama nutarimą netaikyti lygtinio paleidimo, nenurodė šios aplinkybės ir pateikė tik vieną vertinimo rezultatą. Nenurodant ir nevertinant rizikos balų dinamikos, buvo pažeista nuteistojo teisė daryti pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (BVK 157 straipsnis). Skunde pateikiami Komisijos nutarimų ir teismų praktikos pavyzdžiai dėl lygtinio paleidimo taikymo asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažesnė negu 95 balai, tačiau daugeliu atvejų didesnė negu S. K. (49 balai). Skundžiamame Komisijos nutarime nėra aiškiai ir tiksliai nurodyti motyvai, kodėl nuteistasis neatitinka minimalių lygtinį paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo kriterijų. S. K. manymu, turi būti atsižvelgiama tik į paskirtos bausmės dydį, atliktos bausmės dalį, nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką ir šio balo mažėjimą. Kitų aplinkybių nurodymą Komisijos nutarime nuteistasis laiko tuščiažodžiavimu.
Skundžiamas Komisijos nutarimas neatitinka ir kitų privalomų reikalavimų. Aprašomojoje dalyje nėra nurodyta, kad nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos privalomosios sąlygos (vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones). Pateiktos rekomendacijos nėra objektyvios. S. K. pateikia pirmosios instancijos teismų praktikos pavyzdžius (TS-6-831/2016, TS-26-831/2018), kur Komisijos rekomendacijų nemotyvavimą teismas vertina, kaip pakankamą pagrindą panaikinti skundžiamą Komisijos nutarimą. Taip pat S. K. nesutinka su Komisijos nutarime nurodytu argumentu, kad lygtinis paleidimas negali būti taikomas, nes neatlyginta paskutinio nusikaltimo metu padaryta turtinė žala. Jo manymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi jam nėra priteista žala ir jos atlyginimas.
Nuteistasis pasižada ateityje nenusikalsti, gyvenimo tikslų siekti teisėtais, visuomenei priimtinais būdais ir priemonėmis, rūpintis bendruomene bei teikti pagalbą visuomenės pažeidžiamoms socialinėms grupėms. Atkreipia dėmesį, kad jau yra tą daręs, t. y. savanoriavo „Maisto banke“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nuteistojo S. K. skundas atmestinas.
III. Teismo išvados
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
Teismas pažymi, kad BPK 360 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, priima vieną iš šių nutarčių: 1) atmesti skundą; 2) patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos – kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; 3) patenkinti skundą ir pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą – kai nagrinėjamas šios dalies 2 punkte nenurodytas klausimas. Taigi baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia teismui teisės panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą ir įpareigoti tokią komisiją iš naujo nagrinėti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Vienas iš S. K. alternatyvių prašymų yra būtent toks. Todėl teismas atmeta nuteistojo aptariamą prašymą kaip teisiškai ydingą. Šiuo atveju teismas vertins, ar Komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 59-255 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo S. K. iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, ar ne.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. Pagal bausmių vykdymo įstatymą, nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (BVK 157 straipsnio 3 dalis).
BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kuriais remiantis vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti ne izoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Teismas, susipažinęs su S. K. skundu, išnagrinėjęs Komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 59-255 ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju S. K. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Nuteistasis S. K. atliko privalomą ½ laisvės atėmimo bausmės, pakartotinai pateikė prašymą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos be intensyvios priežiūros (asmens bylos II tomo I dalies l. 149), vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones. Skunde S. K. nurodo, kad jis atitinka visas BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytas lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir todėl turėtų būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Tačiau pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti formalusis (bausmės dalis, kurią turi būti atlikęs nuteistasis ir jo pateiktas prašymas) bei materialusis (asmuo turi vykdyti vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals) lygtinio paleidimo taikymo pagrindai ir tik esant abiem nuteistasis gali būti paleidžiamas lygtinai. Nuteistojo elgesio atitiktis formaliems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikalavimams sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl galimybės jį paleisti lygtinai, bet nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo.
Priešingai, nei teigiama S. K. skunde, Komisija 2019 m. gruodžio 6 d. nutarime Nr. 59-255 motyvavo sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad toks Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, likusią nemažą neatliktos bausmės dalį, ankstesnius devynis teistumus, nusikalstamai veikai būdingą modelį, neatlygintą paskutinio nusikaltimo metu padarytą turtinę žalą. Visos šios aplinkybės yra išsamiai išdėstytos Komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarime Nr. 59-255 (asmens bylos II tomo I dalies l. 158–160). Taigi nėra pagrindo teigti, kad aptariamas Komisijos procesinis dokumentas neatitinka jam keliamų reikalavimų sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Komisija, priimdama nutarimą netaikyti S. K. lygtinio paleidimo, visapusiškai įvertino socialinio tyrimo išvadą bei nuteistojo asmens bylą.
Komisija, spręsdama dėl S. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tinkamai įvertino jo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nuteistojo asmens byloje esančioje 2019 m. lapkričio 26 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-221 nurodyta, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė (49 balai, iš kurių 24 sudaro dinaminiai veiksniai) (asmens bylos II tomo I dalies l. 151–157). Nuo pirmo klausimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nagrinėjimo jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra padidėjusi (nuo 46 iki 49 balų) (asmens bylos II tomo II dalies l. 46–50), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokį pokytį lėmė statinių balų padidėjimas dėl atlikto papildomos srities vertinimo. Nors S. K. dinaminiai veiksniai sumažėjo 2 balais (nuo 26 balų iki 24 balų), tačiau toks pokytis laikytinas nežymiu. Vis dar pakankamai didelę pakartotinio nusikalstamumo riziką sudaro būtent dinaminiai veiksniai (24 balai), kurie gali būti mažinami ir į kurių mažinimą yra nukreiptos elgesio koregavimo priemonės. Pažymėtina, kad pagrindas asmenį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo įstaigos, tais atvejais kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra priskiriama ne žemai, o vidutinei grupei, yra būtent pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo aspektu pasakytina ir tai, kad vien tik pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rezultato nežymus sumažėjimas savaime nelemia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.
S. K. skunde pažymi, kad Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba 2016 m. lapkričio 23 d. nustatė jam vidutinę riziką – 51 balus, iš kurių 20 balų sudarė statiniai veiksniai, o 31 balas – dinaminiai veiksniai. Taigi, pasak nuteistojo, jo rizika sumažėjo 7 balais (nuo 31 iki 24 balų). Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama asmens pakartotinio nusikalstamumo rizika laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (S. K. laikomas kaip bausmę atliekantis nuo 2018 m. balandžio 17 d.). Todėl jo pakartotinio nusikalstamumo rizika bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kuri nustatyta daugiau kaip prieš 1,5 metų iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nėra reikšminga.
S. K. skunde neteisus teigdamas, kad Komisija, spręsdama klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neįvertino socialinės išvados, jo asmens bylos ir nemotyvavo savo sprendimo. Komisija pagrįstai įvertino aplinkybes, kad S. K. anksčiau teistas 9 kartus, šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kelis nuosprendžius už skirtingų nusikalstamų veikų (taip pat sunkaus nusikaltimo) padarymą. Nuteistasis veikė pagal nusikaltimų modelį, jo nusikalstamas elgesys iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, jis linkęs nesilaikyti visuomenėje nustatytų taisyklių.
Nesutiktina su skundo argumentu, kad turtinė žala nuteistajam nėra priteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi. Pažymėtina, kad minėta nutartimi buvo subendrintos S. K. paskirtos bausmės, todėl žalos priteisimo klausimas ja nebuvo sprendžiamas. Žalos atlyginimo klausimas išspręstas apkaltinamaisiais nuosprendžiais, todėl mokėtinos turtinės žalos nenurodymas minėtoje nutartyje nereiškia, kad apskritai nuteistasis neprivalo atlyginti nusikalstama veika padarytos žalos. Nors nuteistasis teigė, kad teikė pagalbą socialiai pažeidžiamoms grupėms savanoriaudamas (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu stengėsi atlyginti padarytą žalą, tai nešalina jo pareigos atlyginti realiai teismo priteistą turtinė žalą – 10 775,65 Eur. Nors S. K. kartu su skundu pateikė banko išrašų kopijas, patvirtinančias, kad turtinė žala yra atlyginama palaipsniui, t. y. nuo jo žmonos darbo užmokesčio atskaitomos sumos antstoliams, tačiau asmens byloje esantis dokumentas liudija, kad pats nuteistasis priteistos žalos nemoka (asmens bylos II tomo I dalies l. 161). Todėl sutiktina su Komisijos argumentu netaikyti lygtinio paleidimo S. K., nes jis nedengia civilinių ieškinių savarankiškai, pataisos įstaigoje nedirba, taip pats galėdamas prisidėti prie civilinių ieškinių dengimo.
S. K. skunde akcentuoja, kad jis pozityviai reaguoja į socialinės reabilitacijos priemones, dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę programose, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, nenustatyta piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis. Šios aplinkybės, taip pat tai, kad S. K. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jos atlikimo metu įgijo staliaus specialybę, buvo išleistas trumpalaikei išvykai į namus trims paroms, jis, būdamas laisvėje, turės nuolatinę gyvenamąją vietą ir galimybę įsidarbinti UAB (duomenys neskelbtini) socialinio darbuotojo padėjėju, teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau jų nagrinėjamu atveju nepakanka taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių įvykdymas yra viena iš privalomų sąlygų, kuriai esant, spręstinas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Kita vertus, tai, kad nuteistasis nuosekliai ir sistemingai vykdo individualų planą bei jame numatytas priemones, savaime nelemia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarime Nr. 59-255 rekomenduojama nuteistajam dėl jo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose. Taigi Komisijos narių nuomone, nuteistojo dalyvavimas įvairiose programose šiuo metu vis dar yra reikalingas. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia išvada.
Komisija, spręsdama klausimą dėl S. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tinkamai įvertino jo nuostatas ir mąstymą. Jos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarime Nr. 59-255 nurodyta, kad, nuteistasis bendrauja su kitais laikydamasis įprastų bendravimo normų, tačiau yra linkęs dominuoti. S. K. nusikalstamam elgesiui nėra būdingas agresyvumas, bet dominuoja kitų asmenų kontrolės (psichologinio poveikio) apsektas. Nuteistasis geba suprasti bei atpažinti savo problemas, tačiau praeityje ne visada gebėjo pasimokyti iš savo tiesioginio patyrimo (praeityje teistas 9 kartus). Be to nustatyta, kad S. K. linkęs mąstyti apie savo elgesio pasekmes labiau atsižvelgdamas į individualius paties poreikius. Minėtos aplinkybės galimai reikšmingos nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos valdymui ateityje. Aptarti nuteistojo mąstymo ir jo nuostatų ypatumai leidžia abejoti dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės (asmens bylos II tomo I dalies l. 154).
Atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, Komisija 2019 m. gruodžio 6 d. nutarime Nr. 59-255 padarė pagrįstą išvadą, kad, S. K. taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nebūtų užtikrintas bausmės tikslų realizavimas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Pasak nuteistojo, skundžiamo nutarimo išvada, kad jis, būdamas laisvėje, nesilaikys įstatymų ir nusikals, pažeidžia jo teises ir interesus. Teismas nesutinka su tokiu nuteistojo pateiktu Komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 59-255 vertinimu. Pastebėtina, kad pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta, kad yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju Komisija 2019 m. gruodžio 6 d. nutarime Nr. 59-255 ne kategoriškai pripažino, kad S. K., būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, nesilaikys įstatymų ir nusikals, bet tik prognozavo, kaip nuteistasis elgtųsi būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Taigi skundžiamame nutarime nėra jokių formuluočių, kurios pagrįstų išankstinį neabejotiną konstatavimą dėl S. K. nusikalstamo elgesio ateityje. Be to, iš Komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 59-255 matyti, kad visi be išimties Komisijos nariai balsavo už tai, jog S. K. būtų netaikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Taigi visiems Komisijos nariams kilo abejonių dėl šiuo metu S. K., būnant laisvėje, galimybės nenusikalsti ir laikytis įstatymų. Pažymėtina, kad to negalima vertinti, kaip aplinkybės darančios nutarimą neteisėtu ar nepagrįstu.
S. K. skunde cituoja atskiras nacionalinės ir tarptautinės teisės nuostatas dėl lygtinio paleidimo taikymo, tačiau vien jų turinio išvardijimas, nesiejant jų su konkrečiu nagrinėjamu klausimu, nepagrindžia, kad Komisija, netaikydama nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokia pati išvada daroma ir dėl S. K. skunde cituojamos teismų praktikos, pagal kurią atskiriems nuteistiesiems už skirtingo pobūdžio nusikaltimų padarymą, nevienodą teistumų skaičių ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės laiką buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Teismas pažymi, kad kiekvienas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas yra sprendžiamas individualiai, atsižvelgus į šiam klausimui reikšmingų aplinkybių visumą. Vien iš konteksto parinkti palankūs atskiri teismų sprendimai nuteistiesiems savaime nesuteikia pagrindo tvirtinti, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos turi būti taikomas ir S. K.. Nuteistojo akcentuojama teigiama įtaka paleidžiant nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, žala, kurią daro ilgalaikis įkalinimas, ir likęs neatliktos jo laisvės atėmimo bausmės dydis taip pat neleidžia pripažinti, kad Komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 59-255 yra neteisėtas ir nepagrįstas.
S. K. skunde teigia, kad Komisija jau kartą buvo taikiusi jam lygtinį paleidimą 2019 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. LK-56, kuris buvo patvirtintas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartimi. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. liepos 10 d. nutartimi panaikino minėtą pirmos instancijos teismo nutartį ir nepatvirtino Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo taikymo (asmens bylos II tomo I dalies l. 145–147). Nagrinėjant pakartotinį nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos nesaisto prieš tai buvę sprendimai, o nuteistojo elgesys, jo pokytis bei kitos aplinkybės vertinami iš naujo atsižvelgiant į sprendžiamam klausimui reikšmingų aplinkybių visumą.
S. K. skunde tvirtina, kad Komisijos jam siūlomos rekomendacijos neobjektyvios ir nemotyvuotos. Teismas pabrėžia, kad šiuo atveju yra vertinamas S. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo klausimas, o ne jam siūlomų rekomendacijų dėl socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo teisėtumas ir pagrįstumas.
Teismas daro išvadą, kad Komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 59-255 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo S. K. yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, todėl nuteistojo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo S. K. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 59-255 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam S. K..
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.