Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. išteisinta dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 3 d., neįrodžius, kad ji padarė šias nusikalstamas veikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. buvo kaltinama tuo, kad ji mušdama ir kitaip smurtaudama nežymiai sužalojo mažametį, o būtent: ji, 2013 m. spalio 4 d. apie 23.00 val., bute, esančiame Vilniuje, Viršuliškių g.8-23, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2.32 ‰ girtumas), be jokios aiškios priežasties, sudavė vieną kartą dešine ranka savo mažamečiui sūnui E. L., gim. 2005 m., per veido kairę pusę, tuo padarydama mažamečiui odos nubrozdinimą kairiame skruoste, po ko suėmusi abejomis rankomis E. L. už kaklo, jį smaugė, tuo padarydama vieną odos įdrėskimą kaklo kairėje pusėje, nagais apdraskė dešinę ranką, tuo padarydama vieną odos įdrėskimą dešiniame žaste, pagal 2013 m. spalio 8 d. specialisto išvadą Nr. G 3326/13(01) sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Taip pat ji kaltinama tuo, kad smurtaudama nežymiai sužalojo mažametę, o būtent: ji, 2013 m. spalio 4 d., apie 23.00 val., bute, adresu Vilniuje, Viršuliškių g.8-23, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2.32 ‰ (prom.) girtumas), be jokios aiškios priežasties, rankų pirštais stipriai suspaudė mažametės dukters P. R., gim. 2012 m., nugarą, tuo padarydama keturias kraujosruvas nugaroje, pagal 2013 m. spalio 8 d. specialisto išvadą Nr. G 3327/13(01) sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Prokuroro manymu, vis byloje surinkti duomenys, kurie surinkti nepažeidžiant BPK reikalavimų, sudaro bendrą visumą aplinkybių, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, kad E. R. 2013 m. spalio 4 d. nežymiai sutrikdė savo vaikų E. L. ir P. R. sveikatą.

Teismo prokuroras prašė apeliacinį jo skundą patenkinti, išteisintoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu E. R. pagal BK 140 str. 3 d. išteisino nepagrįstai, todėl 2014 m. lapkričio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis.

Vilniaus miesto apylinkės teismas E. R. pagal Baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. išteisino, nurodydamas, kad E. R. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

1. Byloje nėra liudytojų, kurie tiesiogiai galėtų patvirtinti nusikalstamos veikos padarymo faktą;

2. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų išvados visiškai paneigia kaltinimus, kad E. R. “sudavė vieną kartą dešine ranka E. L., per veido kairę pusę, tuo padarydama mažamečiui odos nubrozdinimą kairiame skruoste, po ko suėmusi abejomis rankomis E. L. už kaklo, jį smaugė”. Teismas nurodė, kad, ekspertai nenustatė smaugimo žymių ir mėlynos spalvos dėmių bei apdraskymų ant E. L. kaktos, juolab įkandimo žymių ant mažametės P. R. kūno;

3. teismui pateiktas vaizdo įrašas, darytas policijos pareigūno N.Rešetnikov atvykus į kaltinamosios namus nelaikytinas įrodymu, neginčijamai patvirtinančiu pareikštus kaltinimus;

4. liudytojų E.E. S. ir R. S., kurie iškvietė policiją, parodymai nepatvirtina smurto prieš mažamečius vaikus fakto.

Apylinkės teismo motyvai, kurių pagrindu priimtas išteisinamasis nuosprendis yra nepagrįsti.

Apylinkės teismo nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad byloje nustatyti akivaizdūs prieštaravimai tarp liudytojų parodymų bei teismo medicinos ekspertų išvadų, kad nepasinaudota galimybe apklausti mažametį E. L. dalyvaujant vaikų psichologui. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, neatsižvelgta į visų faktinių aplinkybių visumą, o keletas nesutapimų įvertinti kaip esminiai prieštaravimai ir padaryta klaidinga išvada, jog neįrodyta, kad E. R. padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. R. apklausiama kaip įtariamoji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo sugriebusi E. ranką, jis galėjo jausti fizinį skausmą (b.l.86-87). Papildomos apklausos metu E. R. nurodė, kad stvėrė dešine ranka sūnui už kaklo, tačiau jo nemušė (b.l.92). Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu E. R. prisipažino visiškai nurodė, kad buvo sugriebusi sūnų už kaklo, kai jis nuslydo tempė už drabužių, pripažino, kad sūnaus atžvilgiu panaudojo fizinę prievartą. Bylos nagrinėjimo teisme metu ji taip pat nurodė, kad sužalojimai ant P. R. nugaros galėjo atsirasti dėl to, kad ji laikė stipriai suspaudusi mergaitę (b.l.142-145). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu E. R. pripažino savo kaltę (b.l.177).

Byloje ikiteisminio tyrimo metu apklausti E.E. S. ir R. S. nurodė, kad 2013 m. spalio 4 d. apie 23.10 val. kaimynų bute girdėjo vaiko klyksmą, kuris tęsėsi apie 10-15 min. Liudytojai parodė, kad R. S. buvo nuėjęs į butą iš kurio sklido triukšmas, buto duris atidarė neblaivi šeimininkė ir nieko nesakiusi jas uždarė. Liudytojai įtardami, jog smurtaujama prieš vaikus iškvietė policiją (b.l.66-67). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu liudytojas R. S. (E. R. kaimynas) nurodė, kad įvykio dieną kaimynės bute prasidėjo triukšmas, verkė vaikas, todėl jis nuėjo pažiūrėti ar nereikia pagalbos. Pastarasis liudytojas nurodė, kad duris atidarė kaimynė, jis tuo metu pamatė berniuką ant kurio kaklo matėsi kraujosruva, liudytojas pasisiūlė padėti, tačiau kaimynė tiesiog uždarė duris (b.l.176).

Į įvykio vietą atvykę pareigūnai V. S. bei N.Rešetnikov parodė, jog atvykę pastebėjo, kad mažamečio E. L. kakta apdraskyta, matėsi mėlynos spalvos dėmės, mažametis nurodė, jog jį mušė mama. Policijos pareigūnai taip pat nurodė, kad jų akivaizdoje E. R. įkando mažametei P. R. į nugarą, ant jos nugaros matėsi raudonų dėmių (b.l.60-61). Šiuos pareigūnų parodymus patvirtina byloje esantis Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4 kuopos 2 būrio pareigūnų V. S. bei N.Rešetnikov tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje (b.l.6-8) bei bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu liudytojo N.Rešetnikov duoti parodymai (b.l.175-176).

Ikiteisminio bylos tyrimo bei bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu liudytoja greitosios medicininės pagalbos specialistė V. S. nurodė, kad ji 2013 m. spalio 4 d. gavusi iškvietimą nuvyko į butą, kuriame rado akivaizdžiai neblaivią vaikų motiną. Parodė, jog apžiūrėjusi E. L. ir pastebėjo ant jo veido, kaklo ir nugaros, kojų srityje nubrozdinimus, paraudimus ir patinimus, visi jie buvo padaryti praėjus visai neilgam laiko tarpui iki jo apžiūros. Liudytoja pažymėjo, jog berniukas nurodė, kad jį sumušė mama. Liudytoja taip pat nurodė, kad E. R. jų akivaizdoje įkando P. R. į nugarą ties dešiniu petimi, o kadangi ant motinos rankų mergaitė buvo be rūpų sudraskė ją savo nagais (b.l.72-73; 180-181).

2013 m. spalio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 3326/13 (01) nurodyta, kad E. L. padarytas odos nubrozdinimas kairiame skruoste, po vieną odos įdrėskimą kaklo kairėje ir dešiniame žaste, paveikus kietu buku daiktu, paros laikotarpyje iki patekimo į ligoninę 2013 m. spalio 5 d. Sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais. Mažai tikėtina, kad nukentėjusysis susižalojo pats. Nustatyta, kad E. L. padarytas nežymus sveikatos sutrukdymas (b.l.29).

2013 m. spalio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 3327/13 (01) nurodyta, kad P. R. padarytos keturios kraujosruvos nugaroje, paros laikotarpyje iki patenkant į ligoninę 2013 m. spalio 5 d., paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimų morfologiniai ypatumai nurodo, kad jie galėjo būti padaryti žmogaus pirštų poveikyje vienu trauminiu poveikiu. Mažai tikėtina, kad nukentėjusioji susižalojo pati. Nustatyta, kad P. R. padarytas nežymus sveikatos sutrukdymas (b.l.30).

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad visi byloje surinkti duomenys, sudaro visumą aplinkybių, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, kad E. R. 2013 m. spalio 4 d. nežymiai sutrikdė savo vaikų sveikatą.

Priešingai nei nurodo apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje liudytojai R. S., V. S., N.R. bei V. S. patvirtino nusikalstamos veikos padarymo faktą, bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme metu pastarieji liudytojai patvirtino savo ikiteisminio bylos tyrimo metu duotus parodymus apie E. R. nusikalstamus veiksmus prieš savo mažamečius vaikus. Šiuo liudytojų parodymus neabejotinai patvirtina ir ankščiau aptartos Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados, kuriose nurodyta, kad E. R. mažamečiams vaikams P. R. ir E. L. padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Taip pat pačios išteisintosios parodymai ikiteisminio bylos tyrimo, bylos nagrinėjimo apylinkės bei apygardos teisme metu, kad ji pripažįsta savo kaltę. Jeigu kaltinamasis pripažįsta esąs kaltas ir duoda parodymus ir sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas gali būti nutrauktas, jeigu nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymu tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Ta aplinkybės, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, leidžia daryti išvadą, kad teismui nekilo abejonių dėl to, kad buvo padaryta nusikalstama veika, o nusikalstamos veikos aplinkybės yra aiškios, tačiau teismas išnagrinėjęs bylą, kurios aplinkybes laikė aiškiomis vis tiktai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Pažymėtina ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai teigiama, kad nepasinaudota galimybe apklausti mažametį E. L. dalyvaujant vaikų psichologui. Byloje nustatyta, kad E. L. atsisakė duoti parodymus, t.y. nenorėjo kalbėti apie įvykį, o kadangi E. R. yra jo motina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso 82 str. 2 d., jis tokią teisę turėjo. Be to, vadovaujantis BPK 186 str. 2 d. jaunesni kaip aštuoniolikos metų liudytojai ar nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu paprastai apklausiami ne daugiau kaip vieną kartą.

Visi ankščiau išdėstyti faktai rodo, kad apylinkės teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį nesivadovavo byloje esančiais įrodymais, nevertino jų visumos, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir nepagrįstai išteisino E. R.

Kolegija laiko, kad byloje surinktais įrodymais yra neginčytinai nustatyta, kad E. R. mušdama ir kitaip smurtaudama nežymiai sužalojo mažametį, o būtent: ji, 2013 m. spalio 4 d. apie 23.00 val., bute, esančiame Vilniuje, Viršuliškių g.8-23, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2.32 ‰ girtumas), be jokios aiškios priežasties, sudavė vieną kartą dešine ranka savo mažamečiui sūnui E. L., gim. 2005 m., per veido kairę pusę, tuo padarydama mažamečiui odos nubrozdinimą kairiame skruoste, po ko suėmusi abejomis rankomis E. L. už kaklo, jį smaugė, tuo padarydama vieną odos įdrėskimą kaklo kairėje pusėje, nagais apdraskė dešinę ranką, tuo padarydama vieną odos įdrėskimą dešiniame žaste, pagal 2013 m. spalio 8 d. specialisto išvadą Nr. G 3326/13(01) sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Taip pat smurtaudama nežymiai sužalojo mažametę, o būtent: ji, 2013 m. spalio 4 d., apie 23.00 val., bute, adresu Vilniuje, Viršuliškių g.8-23, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2.32 ‰ (prom.) girtumas), be jokios aiškios priežasties, rankų pirštais stipriai suspaudė mažametės dukters P. R., gim. 2012 m., nugarą, tuo padarydama keturias kraujosruvas nugaroje, pagal 2013 m. spalio 8 d. specialisto išvadą Nr. G 3327/13(01) sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Tokiu būdu E. R. padarė nusikaltimas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d., nusikaltimas įrodytas.

E. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir dėl gailisi, sunkinanti aplinkybė yra ta, kad ji nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio.

Skiriant bausmę E. R. atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes, į tai kad ji teisiama pirmą kartą, administracine tvarka bausta, padarė nesunkius nusikaltimus, todėl jai skirtina mažesnė nei sankcijoje už padarytas nusikaltimas veikas numatytos bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad E. R. kritiškai vertina savo elgesį, pasižada tinkamai prižiūrėti savo vaikus, todėl tikėtina, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos bausmės vykdymą.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 1143,44 Lt/331,43 Eur priteisimo tenkintinas pilnai. Žalos dydis patvirtintas byloje esančiais dokumentais (b.l.40-44).

Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2015 m. vasario 24 d., nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme pateikė byloje prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., išieškoti iš E. R. 69,48 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Pažymėtina, kad šioje byloje buvo paduotas prokuroro apeliacinis skundas, kuriame jis prašė bloginti išteisintosios E. R. teisinę padėtį, pati išteisintoji nesiskundė. Taigi šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 322 str. 1 d.) nepriklausomai nuo išteisintosios valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K–322/2014).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso 64¹ str., 326 str. 4 d., 329 str.1 d. 2 p.,

nusprendė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro Gedvydo Vaivados apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

E. R. pripažinti kalta pagal Lietuvos Baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. ( dėl E. L. nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir nuteisti ją laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems mėnesiams).

E. R. pripažinti kalta pagal Lietuvos Baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. ( dėl P. R. nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir nuteisti ją laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems mėnesiams).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. ir 4 d. šias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti E. R. laisvės atėmimo bausmę 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64¹str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. R. galutinę laisvės atėmimo bausmę 6 (šešiems mėnesiams).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 str. bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant E. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Priteisti iš E. R. 331,43 Eur (tris šimtus trisdešimt vieną eurą, keturiasdešimt tris centus) turtinei žalai atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.