Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, registruota darbo biržoje, esanti vaiko priežiūros atostogose, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, deklaravusi gyv. vietą (duomenys neskelbtini), Vilnius, neteista, kaltinama dviejų nusikalstamų veikų, numatytų pagal BK 140 straipsnio 3 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. kaltinama tuo, kad mušdama ir kitaip smurtaudama nežymiai sužalojo mažametį, o būtent tuo, kad ji, 2013-10-04. apie 23.00 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2.32 ‰ girtumas), be jokios aiškios priežasties, sudavė vieną kartą dešine ranka savo mažamečiui sūnui E. L., gim. (duomenys neskelbtini), per veido kairę pusę, tuo padarydama mažamečiui odos nubrozdinimą kairiame skruoste, po ko suėmusi abejomis rankomis E. L. už kaklo, jį smaugė, tuo padarydama vieną odos įdrėskimą kaklo kairėje pusėje, nagais apdraskė dešinę ranką, tuo padarydama vieną odos įdrėskimą dešiniame žaste, pagal 2013-10-08 specialisto išvadą Nr. G 3326/13(01) sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Taip pat kaltinama tuo, kad smurtaudama nežymiai sužalojo mažametę, o būtent tuo, kad ji, 2013-10-04, apie 23.00 val., bute, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2.32 ‰ (prom.) girtumas), be jokios aiškios priežasties, rankų pirštais stipriai suspaudė mažametės dukters P. R., gim. (duomenys neskelbtini), nugarą, tuo padarydama keturias kraujosruvas nugaroje, pagal 2013-10-08 specialisto išvadą Nr. G 3327/13(01) sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teismo posėdžio metu E. R. savo kaltę dėl jai pareikštų kaltinimų pripažino iš dalies ir paaiškino, kad dėl to kas atsitiko kaltas jos nuovargis ir išgertas alkoholis. Kaip taisyklė, ji alkoholio nevartoja visiškai, kadangi jo netoleruoja jos organizmas. Įvykio dieną jos namuose svečiavosi šeimos draugas, su kuriuo pažįstami ir bendrauja nuo vaikystės. Ateidamas į svečius draugas atsinešė butelį degtinės, kurį jiedu gėrė iki vėlyvo vakaro. Draugas užsibuvo, todėl jam pasiūlė pernakvoti, kitame kambaryje jam paklojo lovą. Tuo metu jos mažametis sūnus E. tebežaidė kompiuteriu, į daugkartinius paliepimus eiti gulti nereagavo, atsikalbinėjo, jos neklausė, nenorėjo baigti žaisti kompiuteriu. Sakė, kad neklausys todėl, kad ši yra neblaivi. Norėdama, kad sūnus eitų miegoti ir bandydama atitraukti sūnų nuo kompiuterio, sugriebė jį už kaklo iš nugaros pusės. Sūnus pradėjo rėkti, tačiau gulti vis tiek nėjo, todėl ji įjungė muziką ir paėmusi ant rankų mažąją dukrą P., pradėjo šokti. Po kurio laiko užėjo kaimynas, kuris paprašė patildyti muziką, netrukus atvažiavo policija. Ją ištiko isterijos priepuolis, todėl tolimesnius savo veiksmus nelabai prisimena. Savo elgesį vertina itin kritiškai. Mano, kad tai, jog ji namuose esant mažamečiams vaikams vartojo alkoholį, yra nedovanotina. Nuskriausti savo vaikų, o juolab jų sužaloti nenorėjo ir to nesiekė. Pripažįsta, kad sūnaus atžvilgiu ji panaudojo fizinę prievartą, tačiau neigia smurtavusi dukters atžvilgiu. Mano, kad „mėlynės“ galėjo atsirasti todėl, kad ji labai stipriai laikė prisispaudusi mergaitę. Su vaikais jos santykiai visuomet buvo geri, tuo metu vaikus ji augino viena. Ikiteisminio tyrimo metu E. R. detaliai nurodė tokio savo elgesio motyvus ir priežastis. Dėl padarytos žalos vaikams labai gailisi (86-87,92 b.l.).

Nepilnamečių atstovė V. V. teismui paaiškino, kad ilgą laiką dukra E. R. su trim savo vaikais gyveno kartu. Į atskirą butą išsikėlė ne daugiau kaip prieš pusmetį iki įvykio. Apie tai, kad dukra yra sulaikyta, o anūkai E. ir P. pristatyti į ligoninę, sužinojo iš policijos pareigūno. Nuvykusi į ligoninę vaikus rado miegančius, jokių išorinių sužalojimų nepastebėjo. Tuo metu P. buvo 10 mėnesių, todėl ji nieko negalėjo papasakoti apie tai, kas įvyko. E. po kurio laiko jos klausiamas pasakė, kad mama jį stvėrė už kaklo todėl, kad per ilgai sėdėjo prie kompiuterio. Jis verkdamas nubėgo į kitą kambarį, todėl pažadino P. Atėjusi mama ramino ir migdė sesę. Dukra E. R. iš policijos buvo išvežta į psichiatrinę ligoninę, esančią Vasaros gatvėje, kadangi bandė nusižudyti. Dukra labai rūpinasi savo vaikais, šeimoje konfliktų nėra. Detalesnius parodymus V. V. yra davusi ikiteisminio tyrimo metu ( 16-17 b.l.).

Priimant nuosprendį, teismas vadovaujasi įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje (BPK 301 str.). Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Išnagrinėjęs bylą, teismas vertino teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą, neatsiedamas jų vieno nuo kito. Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusikaltimo padarymo tik esant pagrįstiems, teisėtiems įrodymams, jo kaltumas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltininko kaltę, padarius jam įkaltintą nusikalstamą veiką. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėliojimais, abejonėmis ar prielaidomis.

Vertindamas baudžiamosios bylos medžiagą, kuri teismui pateikta kaip įrodymai, patvirtinantys E. R. pareikštus kaltinimus, teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra liudytojų kurie tiesiogiai galėtų patvirtinti nusikalstamos veikos padarymo faktą. E. L., gim. (duomenys neskelbtini), apklausos metu nurodė, kad jis nenori kalbėti apie įvykį, nes jam tai yra nemalonu. Iš bylos duomenų neginčijamai nustatyta, kad policijos pareigūnai į kaltinamosios namus atvyko pagal kaimynų pranešimą. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys patvirtina, kad 2013-10-04, 23.26 val., privatus fizinis asmuo pranešė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje „girdėti vaiko riksmas, kaimynai įtaria, kad girta motina muša vaiką“. Taip pat yra atžyma apie tai, kad vaikai išvežti į Santariškių vaikų ligoninę. Vaikų mama ir jos sugyventinis pristatomi į PK (5 b.l.). Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad E. R. būdama neblaivi elgėsi neadekvačiai ir sumušė savo nepilnametį bei mažametį vaiką. Nurodyta, kad ant mažamečio E. L. kaktos buvo mėlynos spalvos dėmės bei apdraskyta kakta, kad vaikas paaiškino, kad jį smaugė motina. Pareigūnų akivaizdoje E. R. įkando į nugarą mažametei P. R.. Atvykus medikams pas P. R. ant nugaros rasta daugybė raudonos spalvos dėmių, galimai nuo sumušimo (6 b.l. 6).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 3326/13 (01) nurodyta, kad E. L. padarytas odos nubrozdinimas kairiame skruoste, po vieną odos įdrėskimą kaklo kairėje ir dešiniame žaste, paveikus kietu buku daiktu, paros laikotarpyje iki patekimo į ligoninę 2013-10-05. Sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais. Mažai tikėtina, kad nukentėjusysis susižalojo pats (29 b.l.). Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 3327/13 (01) nurodyta, kad P. R. padarytos keturios kraujosruvos nugaroje, paros laikotarpyje iki patenkant į ligoninę 2013-10-05, paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimų morfologiniai ypatumai nurodo, kad jie galėjo būti padaryti žmogaus pirštų poveikyje vienu trauminiu poveikiu. Mažai tikėtina, kad nukentėjusioji susižalojo pati (30 b.l.).

Šios Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų išvados daugiau patvirtina negu paneigia kaltinamosios paaiškinimus apie galimas vaikų sužalojimo aplinkybes. Tuo pačiu šios išvados visiškai paneigia kaltinimus, kad E. R. “sudavė vieną kartą dešine ranka E. L., per veido kairę pusę, tuo padarydama mažamečiui odos nubrozdinimą kairiame skruoste, po ko suėmusi abejomis rankomis E. L. už kaklo, jį smaugė”. Kaip matyti, ekspertai nenustatė smaugimo žymių ir mėlynos spalvos dėmių bei apdraskymų ant E. L. kaktos , juolab įkandimo žymių ant mažametės P. R. kūnų, apie kuriuos savo pranešimuose ir liudytojų apklausos metu nurodo policijos pareigūnai V. S. (60 b.l) ir N. R. (61 b.l.) ir V. S. (72 b.l.). Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad specialistų išvadose neginčijamai konstatuota, kad abu kaltinamosios E. R. vaikai, nustatytas nežymias traumas patyrė „paros laikotarpyje iki patekimo į ligoninę 2013-10-05“, t.y. iki nusikalstamos veikos padarymo momento. ( E. R. kaltinama nusikalstamas veikas padariusi 2013-10-05, apie 23 val. E. L. ligoninėje apžiūrėtas 2014-10-05, 00.29 val., apžiūros metu užfiksuota, kad nubrozdinimai ir įdrėskimai padengti šašais. P. R. apžiūrėta 2014-10-05, 00.32 val., ir apžiūros metu užfiksuotos keturios kraujosruvos raudonos spalvos ryškiais kraštais).

Motyvuojamoji dalis

Teismui pateiktas vaizdo įrašas, darytas policijos pareigūno N. R. atvykus į kaltinamosios namus, nelaikytinas įrodymu, neginčijamai patvirtinančiu pareikštus kaltinimus, kadangi mažamečiui E. L. (7m.) užduodami menami klausimai: „mušė tave mama?“ „parodyk, ką ji tau darė, smaugė ar ką?“. Atsakydamas į klausimus vaikas linksi galva ir pakartoja žodį „smaugė“. Paprašytas parodyti, nurodo į ranką, tuomet užduodamas dar vienas menamas klausimas, „o mušė į kurias vietas?“, berniukas parodo į ranką, paaiškina, kad daugiau niekur nemušė. Tuomet patrulis pakartotinai pakartoja: „ smaugė ir į ranką sudavė“, o vaikas linkteli galva. Teismui pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad mažametis bijo policininkų, atvykusių į namus nakties metu, todėl į klausimus atsakinėja teigiamai. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad ramindamas verkiantį mažametį, pareigūnas ne kartą pasako, jog „nereikia bijoti policijos ir, kad policija jo niekur neveš“.

Vertindamas kitus liudytojų V. S. ir N. R. parodymus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog mažametis E. L. būtų nurodęs, kad E. R. mušė mažametę Pauliną, kadangi pastaroji ilgai neužmigo.

Liudytojai Eugenija E. S. ir R. S. nurodė, kad policiją kvietė todėl, kad bute girdėjo vaiko klyksmą, todėl įtarė, kad bute smurtaujama prieš vaikus. Kad mažametis E. L. prieštaravo reikalavimui išjungti kompiuterį ir eiti miegoti, o suimtas už kaklo rėkė, neneigia ir E. R., tačiau šių liudytojų parodymai nepatvirtina smurto prieš mažamečius vaikų fakto.

VŠĮ greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelėse taip pat yra užfiksuota, kad vaikų sumušimo faktą nurodė policijos pareigūnai ( 70,71 b.l.).

Ištyręs byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, neginčijamai patvirtinančių, jog E. R. 2013-10-04. apie 23.00 val., bute, esančiame Vilniuje, Viršuliškių g. 8-23, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2.32 ‰ girtumas), be jokios aiškios priežasties sužalojo savo mažamečius vaikus E. L. ir P. R., padarydama jiems nežymius sveikatos sutrikdymus.

Įvertinęs pateiktus įrodymus ir nustačius akivaizdžius prieštaravimus tarp liudytojų parodymų bei teismo med. ekspertų išvadų, bei atsižvelgiant į tai, kad nuo įvykio praėjo daugiau negu metai laiko, kad nepasinaudota galimybe apklausti mažametį E. L. dalyvaujant vaikų psichologui, teismas konstatuoja, kad nėra kitų teisėtų priemonių surinkti tiesioginius įrodymus, kurių pagrindu būtų galima spręsti klausimą dėl kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padarymo fakto ir aplinkybių. Kilusių abejonių teismas, ištyręs visus esamus įrodymus, objektyviais duomenimis negali pašalinti, todėl visos abejonės vertintinos kaltinamosios naudai ir E. R. išteisintina pagal pareikštus kaltinimus, kadangi jos veiksmuose nenustatyta nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 1143,44 Lt turtinės žalos atlyginimo netenkintinas dėl to, kad neįrodyta, jog E. R. nežymiai sutrikdė mažamečių E. L. ir P. R. sveikatą, dėl ko jie turėjo būti gydomi ligoninės stacionare.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Išteisinti kaltinamąją E. R., neįrodžius jog ji padarė nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Priėmus išteisinamąjį nuosprendį E. R. atžvilgiu, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestinas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.