Kauno apygardos teismo nutartis

2014-12-08 · Civilinė byla Nr. 2S-2531-260/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-08-12Alytaus apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-12-08Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2015-01-06Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-08
Bylos Nr.
2S-2531-260/2014
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02066-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Ieškovas
V. J.
Atsakovas
G. Š.
Kategorijos
  • 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2531-260/2014,Proceso Nr. 2-13-3-02066-2014-0,Procesinio sprendimo kategorijos: 102.5; 122.1; 122.4; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2687-835/2014 pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui G. Š. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu už akių (b.l. 38) ieškovės V. J. ieškinys atsakovui G. Š. patenkintas visiškai, priteista ieškovei iš atsakovo 3 500 Lt skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. birželio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 606 Lt bylinėjimosi išlaidos.

2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi (b.l. 53–54) teismas, patenkinęs atsakovo prašymą, 2014 m. rugpjūčio 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo įvykdymą išdėstė dalimis, įpareigojo atsakovą G. Š. ieškovei V. J. sumokėti 506 Lt iki 2014 m. spalio 23 d. ir po to mokėti kas mėnesį po 600 Lt (173,77 Eur) iki 2015 m. balandžio 23 d.

Šalies argumentai

Ieškovė V. J. pateikė atskirąjį skundą (b.l. 57–59) dėl 2014 m. rugsėjo 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties, kuriame tuo pačiu prašė atnaujinti jai terminą atskirajam skundui paduoti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovė nurodė, kad terminą atskirajam skundui paduoti praleido dėl to, kad skundžiamą nutartį gavo tik 2014 m. rugsėjo 19 d., t. y. jau baigiantis nutarties apskundimo terminui. Neatnaujinus termino, būtų pažeista ieškovės teisė į apeliaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi (b.l. 61–62) prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė, atsisakė priimti ieškovės V. J. atskirąjį skundą kaip paduotą praleidus įstatymų nustatytą terminą ir jį grąžino ieškovei. Teismas nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartis priimta teismo posėdyje nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį kviečiant šalis. Atsakovas G. Š. teismo posėdyje dalyvavo, o ieškovė ne. Teismas nustatė, kad įstatymų nustatytas terminas atskirajam skundui dėl minėtos teismo nutarties paduoti pasibaigė 2014 m. rugsėjo 22 d., skundžiama nutartis yra įsiteisėjusi, o ieškovės pateiktas atskirasis skundas gautas praleidus įstatymų nustatytą terminą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė skundžiamą nutartį gavo 2014 m. rugsėjo 19 d., sprendė, kad ieškovė turėjo pakankamai laiko atskirajam skundui paduoti. Teismas ieškovės atskirajame skunde nurodytų termino skundui paduoti praleidimo priežasčių nelaikė svarbiomis, todėl termino neatnaujino. Teismui neatnaujinus termino atskirajam skundui paduoti, atskirąjį skundą, kaip paduotą praleidus įstatymų nustatytą terminą, teismas atsisakė priimti ir jį grąžino padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai

Ieškovė atskiruoju skundu (b.l. 64–65) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovės prašymą ir atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino aplinkybės, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. teismo nutartį ieškovė gavo tik 2014 m. rugsėjo 19 d. Tik susipažinusi su nutarties motyvais ieškovė galėjo apsispręsti, skųsti nutartį ar ne. Kadangi ieškovė dirba Prienuose, ji neturėjo galimybės atvykti į teismą, tačiau tikėjosi, kad nutartį gaus anksčiau. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad atskirasis skundas buvo pateiktas praleidus terminą vos kelias dienas, kas laikytina nežymiu termino praleidimu ir terminas įprastai atnaujinamas.Tiek teismo nutartis, kuria buvo išdėstytas teismo sprendimo įvykdymas, tiek skundžiama nutartis, kuria teismas atsisakė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, rodo teismo suinteresuotumą atsakovo pusėje.Teismo nutartis, kuria išdėstytas teismo sprendimo įvykdymas, yra akivaizdžiai neteisinga, nepagrįsta, teismo sprendimo įvykdymas išdėstytas nepagrįstai, todėl skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta, o ieškovei suteikta galimybė pateikti atskirąjį skundą aukštesnės instancijos teismui, kad būtų peržiūrėtas nutarties teisėtumas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 68) atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad remiantis CPK 78 straipsnio 2 dalimi teismui turėjo būti paduotas atskiras pareiškimas dėl termino atnaujinimo, o ne prašymas, be to, prie pareiškimo turėjo būti pridėtas procesinis dokumentas ir įrodymai, pagrindžiantys dėl ko praleistas terminas. Atsakovo teigimu, ieškovė nesiteikė atvykti į teismą ir išsiaiškinti, kokia yra atsakovo turtinė padėtis, o teismas nenustatė subjektyvių aplinkybių, jog atsakovas turi galimybę iš karto sumokėti priteistą skolą. Atsakovas teismo nutartimi nustatytą mokėjimo grafiką vykdo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas pasisako.

Procesinis terminas atskirajam skundui paduoti yra nustatytas įstatyme – CPK 335 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. CPK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta pasibaigus įstatyme nustatytam ar teismo paskirtam terminui, tačiau įstatyme yra numatyta galimybė praleistą terminą atnaujinti. Remiantis CPK 307 straipsnio 2 dalimi, kuri, vadovaujantis CPK 338 straipsniu, taikoma ir atskiriesiems skundams, apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas apeliaciniam (atskirajam) skundui paduoti yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje. Dėl nurodytų priežasčių teisės į apeliaciją apribojimo pagrindu gali būti tik įstatyme tiesiogiai įvardijamos, su pagrindiniais civilinio proceso tikslais suderintos, stabilumą ir teisingumą taikant materialines teisės normas užtikrinančios aplinkybės. Vienas iš tokių pagrindų - terminas atskirajam skundui paduoti. Šiuo ribojimu siekiama įgyvendinti CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, užtikrinti teismo priimto procesinio sprendimo stabilumą. Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtintos bendrosios praleistų procesinių terminų atnaujinimo nuostatos, o taip pat pirmiau nurodyta CPK 307 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo termino atnaujinimą, teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, privalo įvertinti tiek termino praleidimo trukmę bei praleidimo priežasčių svarbą, tiek ir tai, ar ribojimo taikymas užtikrins tuos tikslus, dėl kurių ribojimas nustatytas, ir netaps tik formaliu pagrindu, užkertančiu kelią pasinaudoti konstitucine teise į teisminę gynybą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu už akių (b.l. 38) buvo patenkintas ieškovės V. J. ieškinys atsakovui G. Š. dėl skolos priteisimo. 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi (b.l. 53–54), patenkinus atsakovo prašymą, su kuriuo ieškovė nesutiko, 2014 m. rugpjūčio 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo įvykdymas išdėstytas dalimis iki 2015 m. balandžio 23 d. Ieškovė dėl minėtos Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą (b.l. 57–59), kuriame tuo pačiu prašė atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti. Apeliacine tvarka skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi (b.l. 61–62) teismas netenkino ieškovės prašymo dėl praleisto termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo, ieškovės pateiktą atskirąjį skundą dėl 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarties atsisakė priimti ir grąžino jį ieškovei. Ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą neatnaujinti jai praleisto termino atskirajam skundui paduoti.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. teismo nutartis priimta atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo išnagrinėjus teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, todėl CPK 335 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas atskirajam skundui dėl šios teismo nutarties paduoti pasibaigė 2014 m. rugsėjo 22 d. Ieškovės atskirasis skundas dėl minėtos teismo nutarties teisme gautas 2014 m. rugsėjo 24 d., t. y. jau pasibaigus įstatyme nustatytam terminui atskirajam skundui paduoti. CPK 307 straipsnio 3 dalyje numatytas naikinamasis 3 mėnesių terminas prašymui dėl praleisto apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo termino atnaujinimo dar nebuvo pasibaigęs, todėl pirmosios instancijos teismas, gavęs prašymą dėl praleisto termino atskirajam skundui pateikti atnaujinimo, jį pagrįstai nagrinėjo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovo nurodytais argumentais, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, įtvirtintą CPK 78 straipsnyje, dėl praleisto termino atnaujinimo turi būti paduodamas pareiškimas teismui, o kartu turi būti atliktas ir procesinis veiksmas, kuriam atlikti praleistas terminas, tačiau aplinkybė, kad ieškovė prašymą dėl praleisto termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo išdėstė ne atskirame pareiškime, o atskirajame skunde dėl 2014 m. rugsėjo 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties, nesudaro pagrindo pripažinti, kad toks ieškovės prašymas negalėjo būti nagrinėjamas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo ieškovės pareikštą prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo manymu, nepagrįstai atsisakė jį tenkinti.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė 2014 m. rugsėjo 15 d. teismo nutartį gavo 2014 m. rugsėjo 19 d., sprendė, kad ieškovė turėjo pakankamai laiko atskirajam skundui paduoti, o ieškovės prašyme nurodytas termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastis laikė nesvarbiomis. Ieškovė ginčija šią pirmosios instancijos teismo išvadą teigdama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog ji skundžiamą nutartį gavo tik 2014 m. rugsėjo 19 d., dėl ko tik gavusi šią nutartį galėjo įvertinti jos apskundimo galimybes ir pateikti atskirąjį skundą, o be to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovė terminą atskirajam skundui paduoti praleido vos kelias dienas. Įvertinus tai, kad terminas atskirajam skundui paduoti dėl 2014 m. rugsėjo 15 d. teismo nutarties pasibaigė 2014 m. rugsėjo 22 d., laikytina, kad ieškovė, teismo nutartį gavusi 2014 m. rugsėjo 19 d., turėjo tris dienas atskirajam skundui dėl minėtos nutarties paduoti. Nors nurodytas laiko tarpas įprastai ir galėtų būti laikomas pakankamu atskirajam skundui pateikti, tačiau būtina vertinti konkrečias bylos aplinkybes ir šių aplinkybių visetą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš minėtų trijų dienų, per kurias ieškovė galėjo pateikti atskirąjį skundą, dvi dienos buvo nedarbo dienos (2014 m. rugsėjo 20 d. ir 21 d. buvo savaitgalio dienos), dėl ko pripažintina, kad ieškovės galimybės laiku ir tinkamai paduoti atskirąjį skundą buvo objektyviai apribotos. Nurodytos aplinkybės, o taip pat tai, kad ieškovė terminą atskirajam skundui paduoti praleido nežymiai, t. y. tik dvi dienas, apeliacinės instancijos teismo manymu, sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė terminą atskirajam skundui paduoti praleido ne piktnaudžiaudama jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, bet dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, sudarančių pagrindą tenkinti ieškovės prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino ieškovei termino atskirajam skundui paduoti, toks teismo sprendimas laikytinas neatitinkančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, pažeidžiančiu ieškovės teisę į teismo sprendimo apskundimą ir tinkamą teisminę gynybą priimant teisingą sprendimą. Praleisto procesinio termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimas nagrinėjamu atveju yra pateisinamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, taip pat teismo priimto procesinio sprendimo (nutarties) stabilumo kontekste, nes priešingas sprendimas taptų tik formaliu pagrindu, užkertančiu kelią pasinaudoti konstitucine teise į teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog procesinio termino praleidimo pasekmių taikymas nagrinėjamu atveju taptų formaliu teisės į apeliaciją suvaržymu, būtų niekuo nesusijęs su normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslais ir įstatymų leidėjo ketinimais kuriant nustatytą teisinį reglamentavimą. Dėl to spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, formaliai vadovaudamasis CPK nuostatomis ir tinkamai neįvertinęs faktinių aplinkybių, nepagrįstai neatnaujino ieškovei praleisto termino atskirajam skundui paduoti, kas sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Ginčijamą nutartį panaikinęs teismas atnaujina terminą atskirajam skundui paduoti, o bylą remdamasis CPK 307 straipsnio 2 dalimi perduoda Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui tolimesniems procesiniams veiksmams atlikti.

Pirmiau nurodytų motyvų pagrindu pripažinus, kad yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui byloje, nepasisakytina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atnaujinti ieškovei V. J. terminą atskirajam skundui dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarties paduoti.

Bylą perduoti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui CPK 307 straipsnio 2 dalyje nurodytiems veiksmams atlikti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis