- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-06
- Bylos Nr.
- 2S-397-260/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02066-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- G. Š.
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2687-835/2014 pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui G. Š. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu už akių (b.l. 38), patenkinus ieškovės V. J. ieškinį atsakovui G. Š., priteista ieškovei iš atsakovo 3 500 Lt skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. birželio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 606 Lt bylinėjimosi išlaidos.
Atsakovas pateikė prašymą (b.l. 41) išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 12 mėnesių arba sprendimo vykdymą atidėti 6 mėnesiams. Nurodė, kad dėl savo turtinės padėties neturi galimybių iš karto įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, jo vardu įregistruotos dvi transporto priemonės, viena iš kurių jau seniai yra parduota kitam asmeniui ir atsakovas ja nedisponuoja. Iš turimos individualios įmonės pajamų negauna, išskyrus paimtus pinigus komandiruočių išlaidoms. Samdomo darbo niekur kitur nedirba ir nevykdo jokios kitos veiklos.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į prašymą (b.l. 45–46) nurodė su pateiktu prašymu nesutinkanti, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas nepagrindė savo sunkios turtinės padėties, kadangi nepateikė duomenų apie savo sutuoktinės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kurio ½ dalis priklauso atsakovui, taip pat nepateikia jokių duomenų apie turimas santaupas, o iš atsakovo pateiktų duomenų negalima daryti išvados, kad jo turtinė padėtis yra sunki. Be to, vien turtinė padėtis negali lemti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo. Nors atsakovas ir nurodė, kad jis jokio kito samdomo darbo nedirba, o pajamų iš savo individualios įmonės negauna, tačiau jo pateikti duomenys patvirtina, jog per pirmąjį metų pusmetį jam buvo išmokėta 8 350 Lt dienpinigių, kas tik įrodo, kad individuali įmonė vykdo savo veiklą ir dirba pelningai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi (b.l. 53–54) tenkino atsakovo prašymą ir 2014 m. rugpjūčio 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo įvykdymą išdėstė dalimis, įpareigojo atsakovą G. Š. ieškovei V. J. sumokėti 506 Lt iki 2014 m. spalio 23 d. ir po to mokėti kas mėnesį po 600 Lt (173,77 Eur) iki 2015 m. balandžio 23 d. Teismas sprendė, kad atsakovo šeimos turtinė padėtis nėra labai gera, nes jis išlaiko nepilnametį vaiką, turi finansinių įsipareigojimų, jo gaunamos pajamos nedidelės. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas dėl sunkios turtinės padėties negali įvykdyti teismo sprendimo per įstatyme nustatytą terminą. Teismas nurodė, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas 7 mėnesiams nepažeis teisėtų ieškovės interesų, nes išieškojimą vykdant priverstine tvarka išieškomos sumos nebus didesnės, o tik išaugs vykdymo kaštai. Teismas taip pat pažymėjo, kad teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė atskirajame skunde (b.l. 80–82) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas dėl savo turtinės padėties negali iš karto įvykdyti teismo sprendimo. Vien turtinė padėtis negali lemti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo. Atsakovo argumentai dėl jo turtinės padėties turėjo būti vertinami atsižvelgiant į lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principus ir individualiai įvertinus nagrinėjamą situaciją. Atsakovas nepateikė išsamių duomenų apie savo ir savo sutuoktinės vardu turimą turtą, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad jo šeimos turtinė padėtis yra sunki. Atsakovo turtinė padėtis nėra tokia bloga, kad jis negalėtų sumokti ieškovei teismo sprendimu priteistos 3 500 Lt sumos. Nesant visų įmanomų įrodymų, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas neatitinka proporcingumo principo, pažeidžia ieškovės teisėtus lūkesčius, tokiu būdu nepagrįstai prioritetas suteikiamas atsakovo interesams. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neužtikrino šalių interesų pusiausvyros. Išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą buvo pažeistas teismo sprendimo privalomumo principas ir ieškovės teisėti lūkesčiai, kadangi teismas sprendimo įvykdymą išdėstė nesant tam jokių pagrindų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė su atskiruoju skundu nesutinkantis, prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad jis vykdo 2014 m. rugsėjo 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį, kuri yra pagrįsta ir teisėta, kadangi teismas nenustatė jokių subjektyvių aplinkybių, jog atsakovas turi galimybę iš karto sumokėti visą priteistą skolą. Atsakovo turtinė padėtis nėra tokia gera kaip kad teigia ieškovė. Jau vien tas faktas, kad atsakovas turėjo skolintis pinigų ir liko skolingas ieškovei, įrodo, kad atsakovas turi finansinių problemų ir sunkumų. Aplinkybė, kad atsakovui per pirmąjį 2014 metų pusmetį buvo išmokėta 8 350 Lt dienpinigių jokiu būdu neįrodo atsakovo didelių pajamų, kadangi visi šie pinigai buvo praleisti kelionės išlaidoms komandiruotėse, o ir išmokėtos sumos dalis yra iš paties atsakovo pinigų. Atsakovas dirba individualioje įmonėje, kurios išlaikymą kartais turi dengti savo asmeninėmis lėšomis. Atsakovo sutuoktinė jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, ji dirba toje pačioje individualioje atsakovui priklausančioje įmonėje ir visa šeima gyvena iš šios įmonės veiklos gaunamų pajamų. Atsakovas, neturėdamas pakankamai lėšų, teismo sprendimą vykdo iš sutuoktinės uždirbtų ir jos sąskaitoje esančių pinigų. Ieškovė, pateikdama atskirąjį skundą, tik siekia parklupdyti atsakovą ir sužlugdyti jo verslą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išdėstytas teismo sprendimo įvykdymas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi nurodyto straipsnio nuostatos įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima išdėstyti tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas pripažintina, kad klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu už akių (b.l. 38) priteista ieškovei V. J. iš atsakovo G. Š. 3 500 Lt skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. birželio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 606 Lt bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepadavė, todėl sprendimas už akių yra įsiteisėjęs. Atsakovas, remdamasis sunkia turtine padėtimi, pateikė teismui prašymą dėl minėto teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo (b.l. 41). Pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka skundžiama nutartimi (b.l. 53–54) iš dalies tenkino atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo pripažinęs, kad dėl sunkios atsakovo šeimos turtinės padėties atsakovas iš karto negali įvykdyti teismo sprendimo, o teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas nepažeis ieškovės interesų.
Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl atsakovo šeimos sunkios turtinės padėties padarė remdamasis byloje esančiais duomenimis apie atsakovo vardu registruotas transporto priemones, nekilnojamąjį turtą, atsakovo gaunamas pajamas, taip pat duomenimis apie atsakovo išlaikytinius ir turimus finansinius įsipareigojimus, kurie nėra patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Nors pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovas išlaiko nepilnametį vaiką, turi finansinių įsipareigojimų, tačiau atsakovas šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nėra pateikęs. Atsakovo teismui pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas nuosavybės teise nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b.l. 42), kad jo vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės (b.l. 43), kad atsakovui, kaip G. Š. individualios įmonės savininkui, per 2014 m. pirmąjį pusmetį yra išmokėta 8 350 Lt dienpinigių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, sutikdamas su atskirojo skundo argumentais pripažįsta, kad atsakovo teismui pateikti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovo ar jo šeimos turtinė padėtis yra tokia sunki, kad atsakovas dėl to negalėtų iš karto įvykdyti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo už akių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vertino atsakovo šeimos turtinę padėtį, tačiau, kaip pagrįstai nurodyta atskirajame skunde, atsakovo pateikti duomenys visapusiškai neatspindi ne tik jo, bet ir jo šeimos turtinės padėties. Atsakovas, kaip jau buvo nurodyta, pateikė teismui duomenis tik apie jo vardu įregistruotas transporto priemones, išrašą apie tai, kad jo vardu nėra įregistruota nekilnojamojo turto, taip pat duomenis apie jam išmokėtus dienpinigius, tačiau nepateikė jokių duomenų apie sutuoktinės turimą turtą, gaunamas pajamas ir t. t., dėl ko teismo išvada apie atsakovo šeimos sunkią turtinę padėtį negali būti laikoma pagrįsta. Sutiktina ir su ieškovės atskirojo skundo argumentais, jog atsakovo pateikti duomenys nėra išsamūs ir negali būti laikomi atspindinčiais tikrąją atsakovo turtinę padėtį. CPK galiojantis rungimosi principas lemia, kad būtent atsakovui, pateikusiam prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo, tenka pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismo manymu, atsakovas neįrodė savo pareikšto prašymo pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išdėstė teismo sprendimo įvykdymą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas turi registruojamo kilnojamojo turto - dvi transporto priemones, kurias realizavus būtų galima įvykdyti teismo sprendimą, iš turimos individualios įmonės gauna pajamas, todėl nesant jokių duomenų apie atsakovo turimus finansinius įsipareigojimus, išlaikytinius ar kitas būtinas išlaidas, negalima pripažinti, kad atsakovo turtinė padėtis yra tokia sunki, kad jis negalėtų iš karto įvykdyti teismo sprendimo. Taip pat paminėtina, kad atsakovo įsiskolinimas ieškovei susidarė šiam negrąžinus paskolos sumos, dėl ko atsakovas, būdamas pakankamai atidus, rūpestingas ir sąžiningas civilinių teisinių santykių dalyvis, skolindamasis pinigus iš ieškovės turėjo įvertinti savo galimybes grąžinti ieškovei paskolos sumą. Taigi atsakovui neįrodžius aplinkybių dėl savo sunkios turtinės padėties, kurios sudarytų pagrindą pripažinti egzistuojant išimtinį atvejį, dėl kurio teismo sprendimo įvykdymą būtų galima išdėstyti, teismo nutartis dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo negali būti laikoma pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismo manymu, nagrinėjamu atveju atsakovo turtinė padėtis, įvertinus atsakovo teismui pateiktus duomenis, negali būti pripažįstama tokia sunkia, kad atsakovas iš karto negalėtų įvykdyti teismo sprendimo, o jokių nepalankių ar socialiai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas turėtų būti išdėstytas, byloje nenustatyta. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad apeliacine tvarka skundžiama nutartis, kuria išdėstytas teismo sprendimo įvykdymas nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo, pažeidžia šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus, ieškovės teisėtus lūkesčius, kad jai palankus teismo sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, nepagrįstai sprendė egzistuojant pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo įvykdymo išdėstymą, užtikrinančias bylos šalių turtinių teisių ir interesų pusiausvyrą vykdant įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kurią remiantis atskirojo skundo argumentais yra pagrindas panaikinti. Panaikinus apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo išspręstinas iš esmės ir atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti atsakovo G. Š. prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą ar atidėti jo vykdymą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.