Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.3.2; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.2.; 1.2.4.8.2.; 2.1.4.4.; 2.1.4.5.4.; 2.1.4.6.; 2.1.4.7.; 2.1.4.9.; 2.1.4.10.2.; 2.1.4.11.1.; 2.1.7.; 2.1.8.; 2.1.9.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.1.; 2.3.4.1.; 2.3.4.2.; 2.3.4.5.; 2.3.4.6.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.12.; 2.3.4.13.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.4.6.2.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.6.;2.9.1.; 2.9.2.;2.9.6.; 2.9.8.; 2.9.9.; 2.9.10.; 2.9.13.

2011 m. liepos 22 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs privataus kaltinimo proceso bylą, kurioje

R. K. (R. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsimokslinimo, vedęs, baustas administracine tvarka, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal J. K. priešpriešinį skundą R. K. atiduotas teismui privataus kaltinimo proceso tvarka kaltinant jį tuo, kad tyčia nežymiai smurtavo kitą žmogų padaręs jam fizinį skausmą, o būtent, kad jis:

2010 m. sausio 2 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia stumtelėjo J. K., o po to kelis kartus kumščiu tyčia sudavė į veidą, tuo sukėlus nukentėjusiajam J. K. fizinį skausmą, t. y. kaip padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.

Kaltinamasis R. K. (toliau-kaltinamasis) dėl jam inkriminuoto nusikaltimo kaltu neprisipažino privataus kaltinimo skunde ir apklausiamas teismo posėdyje, nurodė, kad kaltinime nurodytoje vietoje, apie 21 val. buvo su draugais J. B., M. Č., M. D., A. Š. D. V. bute. Apie 21 val. išeidinėjo namo ir dar stovėjo laiptinėje. Tuo laiku į laiptinę įėjo J. K. su žmona ir dukra. Šiukšlės laiptinėje buvo, bet paliko ne jie. Visi buvo blaivūs. J. K. pradėjo reikšti pretenzijos, kad jie prišiukšlino. Jo žmona ir dukra nuėjo į viršų. Pirmas D. V., o po to ir jis pasakė, kad jie nešiukšlino. Tada J. K. be priežasties stūmė jį bei ranka sudavė smūgį, po ko prarado sąmonę. Jis J. K. į veidą nemušė, J. K. striukę galėjo užkabinti nebent krisdamas tuo momentu, kai jis buvo J. K. paėmęs už krūtinės. Po to draugai jį nuvedė į mašiną, nuvažiavo namo, o po to į ligoninę. Nuo smūgio jis trenkėsi į betoninę palangę, buvo praskelta galva. Gydėsi namuose apie mėnesį. Prašo priteisti iš J. K. bylinėjimosi išlaidos bei 20000 Lt neturtinės žalos, nes patyrė stresą, pažeminimą, turėjo ilgai gydytis. J. K. ieškinį prašo atmesti (t. 1, b.l. 1-2, t. 2, b.l. 54, 57-59).

Privatus kaltintojas ir nukentėjusysis R. K. (toliau-nukentėjusysis ir privatus kaltintojas), parodė, kad 2010-01-02, apie 21 val., jis su žmona O. ir nepilnamete dukra D. grįžo namo. Laiptinėje buvo daug šiukšlių, bei stipriai prirūkyta. Stovėjo iš matymo pažįstama kompanija jaunuolių, tame tarpe ir mergaitės. Pirmą pamatė kaimyną S. V., kuris buvo girtas. Jiems nebuvo praėjimo į viršų. Jis paprašė vaikinus, kad nustotų keiktis, surinktų visas šiukšles ir nueitų į lauką arba pas save į namus. Kaimynas jam atsakė dingti jei nenori gauti į kaulus. Tokais žodžiais jis įžeidė jį kaip policijos pareigūną. Jis buvo be uniformos ir neprisistatė kaip policijos pareigūnas. Prigrasino iškviesti policiją. R. K. sugrėbė jį už dešinės alkūnės ir stipriai užspaudė odą bei užsimojo dešine ranka. Jis nusisuko nuo smūgio, tačiau vaikino kumštis užkabino jo veidą. Fizinį skausmą pajuto nuo sugriebimo ir nuo smūgio, tačiau pas medikus nesikreipė. Tuo metu kai jį sugriebė už ranką, jis norėjo išlaisvinti ranką , gal galėjo užkliudyti R. K., bei jis nebuvo nugriuvęs. Grįžęs namo paskambino į Nemenčinės PN, ten niekas neatsiliepė. Kelis kartus surinkinėjo „112", kad iškviesti greitosios pagalbos automobilį žmonai, kuriai pasidarė bloga ir policijos patrulį. Dėl patirtų sužalojimų niekur nesikreipė, smurtą matė ir žmona ir dukrą. Prašo R. K. patraukti dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Dėl fizinio skausmo sukėlimo jaučia pažeminimą, todėl prašo priteisti iš R. K. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b.l. 55, 59-62).

Liudytojas D. V. parodė, kad 2010-01-02, apie 17-18 vai., pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini) atėjo draugai A. Š., M. D., R. K., R. S., R., I. B., M. Č.. Tą vakarą jie negėrė. Be to R. K. buvo su automobiliu, už vairo. Apie 21 val. nutarė nueiti pasivaikščioti. Visi išėjo į laiptinę, tačiau A. pamiršo savo rankinuką ir jam teko sugrįžti į savo butą. Išėjęs į laiptinę, sutiko kaimyną J. K., kuris su šeima kėlėsi pas save į butą. Pakeltu tonu J. K. pradėjo kelti triukšmą, kad jie prisišiukšlino. Jis pradėjo aiškinti, kad tai ne jų šiukšlės, kad kalbėtų ramiai, o nerėktų. R. K. irgi paprašė J. nusiraminti. Tuo metu J. K. pradėjo agresyviai reaguoti į R. įsikišimą į pokalbį tarp jų. J. K. griebė R. K. už striukės ir paklausė, kad „ar ir tu nori problemų“? Jie necenzūrinių žodžių nevartojo. R. mergina I. ramino jų. J. K. smūgiavo į galvos sritį, nuo smūgio R. nugriuvo ir atsitrenkė į betoninę palangę galva. Smūgio niekas neprovokavo. Kokiu būtent būdu sudavė, jis nepastebėjo. Jie pradėjo kelti R., o J. K. nuėjo namo (t. 1, b.l. 120, 126-128).

Liudytoja I. B. parodė, kad 2010-01-02 ji, R. K., R. S., A. Š., M. D., M. Č. susirinko pas D. V., gyv. (duomenys neskelbtini) Visą laiką buvo bute. Apie 21 val., jie išėjo į laiptinę, norėjo eiti pasivaikščioti. M. grįžo į butą persiauti šlepetes, o D. V. nuėjo paimti A. rankinuką, kurį ji pamiršo. Jie liko laukti laiptinėje, tarp pirmo ir antro aukšto. Kai grįžo jų draugai, į laiptinę tuo metu užėjo J. K. su šeima, atsistojo priešais D. ir paklausė, iš kur šiukšlės. D. viską neigė, paaiškinęs, kad jų čia nebuvo ir nežino kas prišiukšlino. R. K. padėjo D. teisintis. J. K. žmona ir dukra nuėjo laiptais į viršų. J. K. sugriebė R. už striukės krūtinės srityje. R. pasakė patraukti rankas, po ko J. K. sudavė iš alkūnės R., nuo kuo jis nugriuvo aukštielninkas ir galva atsitrenkė į mūrinę palangę. JiS paklausė J. K., kodėl jis taip elgėsi, jam matyt nepatiko, ir jis ją pastūmė taip pat. J. K. elgėsi agresyviai. Jie padėjo R. atsikelti ir nueiti iki savo automobilio, J. K. niekas nemušė ir jo striukės rankovės neplėšė (t. 1, b.l. 121, 128-130).

Liudytoja R. S. parodė, kad 2010-01-02 vakare, ji, A. Š., M. D., R. K., I. B., M. Č., buvo pas D. V. bute. Per šį laikotarpį niekas nebuvo išėjęs į laiptinę rūkyti, gerti. Apie 21 val. įtarė skirstytis. Visi išėjo į laiptinę, tačiau A. pamiršo bute savo rankinuką ir D. V. grįžo jį paimti į savo butą esantį 2-me aukšte, o jie sustojo taip 1 ir 2 aukštų. Būtent tiek laiko jie buvo laiptinėje ir niekas nešiukšlino. Į laiptinę J. K. su žmona ir dukra. Moterys nuėjo į priekį, o J. K. sustojo ir paklausė ką jie daro, o po to pradėjo kaltinti juos, kad jie pastoviai renkasi toje laiptinėje, triukšmauja ir šiukšlina. Tik R. K. pradėjo teisintis Sakydamas, kad nieko blogo nedaro ir tuoj išeina. J. K. paėmė R. už striukės atlapus pradėjo kratyti ir trenkė jam į galvą. Čia buvo labai netikėtas smūgis. J. K. alkūne trenkė R. K. į galvos sritį. R. nuo smūgio pargriuvo ir galva atsitrenkė į cementinę apatinę palangę. Po smūgio jie puolė kelti R. Galva kraujavo. J. K. nebuvo suduota nė vieno smūgio ir ji nepastebėjo, kad būtų plyšusi vyro striukės rankovė. Niekas iš namo gyventojų ar pašalinių asmenų įvykio nematė ir nesureagavo (t. 1, b.l 122, 130-131).

Liudytoja A. Š. parodė, kad 2010-01-02, vakare, ji kartu su M. Č. atvažiavo pas D. V.. Dar buvo I., R., R., M. D.. Negėrė. Už 15 min. pradėjo išeidinėti. Kadangi ji pamiršo rankinuką, D. V. grįžo į butą esantį 2-me aukšte, o jie visi liko laukti tarp 1 ir 2 aukštų. Laiptinėje negėrė, nerūkė, nelaikė rankose jokių vienkartinių puodelių, skardinių. Maždaug už 5 min. į laiptinę užėjo J. K. su žmona ir dukra. Sustojęs prie jų pradėjo reikšti jiems pretenzijas dėl to, kad laiptinėje prišiukšlinta. Jie visi norėjo išeiti R. pasakė, kad jie nešiukšlino. Tada J. K. sugriebė R. už drabužių ir sudavė, kuris nuo smūgio nugriuvo ir galva atsitrenkė į palangę. R. atsijungė, iš galvos jam bėgo kraujas. Niekas iš jų J. K. nelietė, nesudavė jokių smūgių ir už jo striukės rankovės netempė. Niekas iš laiptinės gyventojų nebuvo išėjęs. Apie tai, kad J. K. policijos pareigūnas sužinojo tik po įvykio (t. 1, b.l. 123, 131).

Liudytoja A. K. parodė, kad įvykio nematė tik apie jį girdėjo. Jos sūnus R. K. 2010-01-02 grįžo namo, buvo kruvinas. Papasakojo, kad su draugais buvo pas D., Jam J. K. sudavė smūgį į veidą, nuo kuo nukrito ir susimušė galvą. Jie nuvažiavo į ligoninę. Ligoninėje jis buvo apžiūrėtas, jam buvo pakaušy kraujuojanti žaizda. Sūnus gydėsi apie mėnesį. Skundėsi galvos skausmais.2010-01-03 buvo atvažiavęs namo J. K., o vėliau ir jo tėvas. Kalbėjo su sūnumi apie tai, kad nebūtų paduotas skundas dėl įvykio. J. K. sakė, kad dirba policijoje, todėl nenori įvykio viešinti (t. 1, b.l. 124, 131-132).

Liudytoja O. K. parodė, kad 2010-01-02, apie 21 val., ji, vyras J., nepilnametė dukra D. grįžo iš kaimo pas save į butą esantį (duomenys neskelbtini). Užėjo į laiptinė ir pamatė, kad ten buvo prirūkyta, jautėsi alkoholio kvapas. Prie pašto dėžučių pamatė kompaniją jaunuolių. Jos vyras padarė pastabą ir paprašė visus išeiti į lauką. Bet jaunuoliai pasakė, kad jie nieko blogo nedaro. Kaimynas į jos vyrą kreipėsi necenzūriniais žodžiais. Jis įžeidė jį kaip pareigūną, nes jis žinojo, kad vyras dirbo policijai. R. K. griebė vyrą už ranką ir sudavė į veidą. Vyras ranką atlaisvino ir suplyšo jo striukės rankovė. Tada vyras pasakė, kad kvies policiją. Visą tą laiką ji ir stovėjo šalia. Vyras neprisistatė, kad jis policijos pareigūnas. Vyras nieko nemušė. Ji nematė sužalojimų ant R. K. veido. Kodėl R. K. kaltino jos vyrą nežino, mano, kad nori užsidirbti pinigų (t. 1, b.l. 71-72).

Nepilnametė liudytoja D. K. parodė, kad 2010-01-02, apie 21 val., ji, tėvas Jurijus ir mama Oksana grįžo iš senelio į namus. Prie durų girdėjo triukšmą, keiksmažodžius, Pirmas į laiptinę užėjo tėvas, ji su mama iš paskos. Laiptinėje stovėjo gal 7 žmonės, visur buvo daug šiukšlių, nuorūkų, butelių. Tėvas padarė pastabą, kad laiptinėje prišiukšlinta, ir norėjo išprašyti, tačiau kaimynas D. V. ant tėvo kažką nusikeikė. D. V. buvo labai girtas. Tėvas į keiksmą neatsakė. Tai pažemino tėvą. Jis pasakė, kad iškvies policiją, visi pradėjo juoktis. R. K. jų nepraleido, tėvą pastūmė su kairė ranka už dešinio peties. Tiksliai smūgio nematė, nes stovėjo už jų. Tėvo striukė plyšo. Kai tėvas atstūmė R. K. jai su mama atsirado tarpas ir jie praėjo. Trečio aušto kaimynas išėjęs iš buto paklausė ar nereikia padėti. Tėvas pasakė, kad nereikia ir jie nuėjo namo. Niekas iš jaunuolių griuvęs nebuvo (t. 1, b.l. 139, 145-147).

Liudytoja N. K. parodė, kad yra J. K. kaimynė. Santykiai normalūs. 2010-01-02 apie 21 val. buvo namuose. laiptinėje matė, kad daug šiukšlių. Ryte einant į darbą šiukšlių buvo daug. Paties įvykio nematė, triukšmo negirdėjo. Mano, kad prišiukšlinti galėjo D. V. draugai (t. 1, b.l. 141, ).

L. S. K. parodė, kad 2010-01-02 ji ėjo namo, laiptinėje sutiko kaimyną D. V. su kompanija. Laiptinėje buvo daug šiukšlių, jaunimas girtavo. Kompanija ją užkabino, bet vėliau praleido. Įvykio nematė (t. 2, b.l. 53, 57).

Liudytojas V. T. parodė, kad 2010-01-02 laiptinėje išgirdės triukšmą išėjo į laiptinę. Išgirdo, kad lyg kaimynas D. keikėsi necenzūriškai. Jis nieko nematė, tačiau jaunuoliai pabėgo po to, kai J. K. pasakė, kad kvies policiją. Matė, kad J. K. susijaudinęs. Kas atsitiko jis nesakė (t. 1, b.l. 72-73).

Liudytojas Č. K. parodė, kad J. K. jo kaimynas. 2010-01-02 grįžo po darbo namo apie 17 val. Ar buvo laiptinėje šiukšlių neatsimena. Būdavo, kad laiptinėje yra visokių šiukšlių. Apie įvykį nieko negali pasakyti, nes nieko nematė (t. 1, b.l. 142, 147-150).

Liudytoja V. S. parodė, kad 2010-01-02 apie 21 val. buvo namie. Išgirdo triukšmą, pažiūrėjo pro duris ir pakvietė žentą. Kas laiptinės apačioje stovėjo nematė, tik triukšmą girdėjo. Žentas išėjo, po 15 min. grįžo ir pasakė, kad buvo konfliktas tarp J. K. ir jaunuolių. Pasakojo apie suplėšytą striukę, sakė, kad suplyšusi rankovė. Sumušimų nematė (t. 1, b.l. 143, 148-150).

Liudytojas B. G. R. parodė, kad 2010-01-02 vakare ėjo iš garažo. Laiptinėje stovėjo daug jaunimu, jie triukšmavo. Jaunuoliai turbūt išgėrinėjo, nes turėjo butelius. Nei vieno iš jaunuolių nepažįsta, nežino kur jie gyveno. Įvykio nematė (t. 1, b.l. 144, 149-150).

Liudytojas O. K. parodė, kad R. K. pažįsta kaip agresyvų jaunuolį. Įvykio nematė, tik apie jį pasakojo J. K. (t. 1, b.l. 144, 150-151).

Liudytojas M. D. parodė, kad 2010-01-02, apie 20 val., buvo pas savo į D. V., kur jau buvo R., I., M., A., R. K.. Jie susiruošė eiti pasivaikščioti, prieš tai alkoholio nevartojo ir parūkyti į laiptinę neėjo. Visi kartu išėjo į laiptinę, tačiau A. pamiršo D. V. bute rankinuką ir D. V. grįžo į butą, esantį 2-me aukšte, o jie visi liko laukti laiptinėje taip 1 lukštų. Būdami laiptinėje negėrė ir nerūkė. Į laiptinę užėjo J. K. su žmona ir dukra. J. K. pradėjo juos kaltinti, kad prišiukšlino. Jo žmona ir dukra tuo metu nuėjo iki savo buto. Jie nieko nematė, nes įvykio metu jų nebuvo. Visi pradėjo teisintis. D. pasakė, kad šiukšlės ne jų, R. taip pat patvirtino. R. K. stovėjo prie pat J. K., kuris paėmė R. už striukės atlapų ir trenkė jam lyg alkūne. Robertas nugriuvo ir atsitrenkė galva į palangę, jam bėgo kraujas. J. K. nuėjo į savo butą. J. K. nieko neprovokavo, jo niekas nestumdė, už drabužių negriebė. Niekas jam nesmogė (t. 2, b.l. 7-10).

2010-01-12 ir 2010-01-13 Vilniaus rajono policijos komisariato nutarimais atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kuriais ištyrus R. K. ir J. K. pareiškimus konstatuota, kad jog konfliktas įvyko viešoje vietoje, t.y. daugiabučio namo laiptinėje. Kadangi konflikto metu viešoji tvarka bei rimtis nebuvo sutrikdyta, J. K. ir J. K. veiksmai buvo nukreipti ne į viešosios tvarkos pažeidimą, o į tarpusavio santykių aiškinimąsi, jų veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d. požymių.

2010-01-03 J. K. pareiškimu adresuoto Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK Nemenčinės policijos nuovados viršininkui J. K. pareiškė, kad įvykio vietoje jį vaikinai įžeidė kaip policijos pareigūną, rankomis apstumdė ir griebė už jo striukės. Pamatė atskriejantį į jo veidą kažkieno kumštį. Suprato, kad realiai grėsė pavojus, atstūmė jaunuolius nuo savęs ir nuėjo namo. Pareiškime neparašė, kad jam buvo pataikyta kumščiu į veidą ir jis patyrė fizinį skausmą.

Analogiškai J. K. 2010-01-04 tarnybiniu pranešimu informavo Vilniaus apskrities VPK VTV mobilios kuopos vadą.

2010-01-12 paimtame iš J. K. protokole-pareiškime priešingai negu J. K. 2010-01-03 pareiškime ir 2010-01-04 tarnybiniame pranešime, parašyta, kad vienas aukštas vaikinas pradėjo J. K. stumti ir pastarasis patyrė fizinį skausmą ir norėjo suduoti smūgį ranka, bet gindamas atstūmė vaikiną ir nuėjo namo. Analogiškai pažymėta ir policijos tarnybiniame pranešime ir J. K. 2010-06-29 prašyme Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK (1 tomas, b. l. 4, 41-42, 43-44, 46, 59, 61, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK medžiaga Nr. 57-At-00021-10 dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą l.3-5).

Specialisto išvada Nr. G 92/10(01) patvirtina, kad R. K. padarytos muštinės žaizdos pakaušyje ir viršutinės lūpos gleivinėje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010-01-02). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b .l. 1 tomas, 9-10, 51-52).

Iš nukentėjusio medicininės dokumentacijos kopijų ir teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EKG33(112)/11 (01) nustatyta, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai aprašyti specialisto išvadoje Nr. G 92/10(01) kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Jie galėjo atsirasti nukentėjusiojo paaiškintomis aplinkybėmis dviem trauminiai poveikiais. Iš pakaušio žaizdos kraujavo. Neatmetama galimybė, kad nuo atsitrenkimo pakaušiu į kietą paviršių R. K. galėjo prarasti sąmonę. Paguldant nukentėjusįjį į ligoninę jo girtumo požymių nebuvo (t. 1, b.l. 75-76, t. 2, b.l. 1-3, 20-25).

Iš J. K. išimta striukė kurią kaip jis paaiškino dėvėjo įvykio metu (t. 1, b.l. 117).

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo įrodyta R. K. skundu, ir kita bylos medžiaga (t. 1, b.l.161-169, t. 2, b.l. 1-3, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK medžiaga Nr. 57-At-00019-10 dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ).

Ištyrus ir išanalizavus surinktus įrodymus ir įvertinus nustatytas aplinkybes darytinos šios išvados:

1) Nors kaltinamojo parodymai dėl konflikto vietos skiriasi, įvertinus ištirtus įrodymus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes pripažintina neginčytinai nustatyta, kad 2010 m. sausio 2 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, J. K. tyčia sudavė R. K. alkūnė 1 smūgį į veidą, nuo jis nugriuvo ir atsitrenkė galva į palangę. Konflikto vietą būtent laiptinėje patvirtina visų liudytojų parodymai.

2) R. K. nežymų sužalojimą kaltinime nurodytu laiku laiptinėje patvirtina jo paties nuoseklūs parodymai įvykio vietoje, tiriant pareiškimą policijoje ir teisminio nagrinėjimo metu, kad J. K. sudavė jam vieną smūgį į veidą, dėl ko jis nukrito. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo J. K. parodymai, kad R. K. sugrėbė jį už dešinės alkūnės ir stipriai užspaudė odą bei užsimojo dešine ranka, tačiau jis nusisuko nuo smūgio- nepagrįsti jokiais kitais įrodymais ir prieštarauja kitų surinktų įrodymų visumai, todėl vertintini kaip jų gynybos būdas.

Pažymėtina, kad 2010-01-03 J. K. pareiškimu adresuoto Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK Nemenčinės policijos nuovados viršininkui J. K. ir 2010-01-04 tarnybiniu pranešimu informuoto Vilniaus apskrities VPK VTV mobilios kuopos vadui J. K. nepareiškė, kad jam buvo suduotas smūgis į veidą ir šių dokumentų turinys atitinka tikrovei ir laikytini patikimais įrodymais (BPK 20 str. )

Vėliau J. K. pakeitė savo pareiškimus apie įvykį ir 2010-01-12 paimtame iš J. K. protokole-pareiškime, 2010-06-29 prašyme Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK ir privataus kaltinimo priešpriešiniame skunde J. K. pareiškė, kad jam įvykio metu smūgis buvo suduotas (1 tomas, b. l. 4, 39-42, 43-44, 46, 59, 61, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK medžiaga Nr. 57-At-00021-10 dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą l.3-5).

Atsižvelgus į liudytojų R. S., A. Š., M. D., I. B., D. V. parodymus, kurie matė kai J. K. sugriebė R. K. už drabužių ir sudavė jam smūgį, nuo kurio jis nugriuvo ir galva atsitrenkė į palangę- teismas neturi pagrindo abejoti, kad R. K. sužalojo kaltinamasis J. K.. Byloje nėra duomenų, kad R. K. galėjo nukentėti kitu laiku ar nuo kitų asmenų, jis iš karto kreipėsi į ligoninę. Tarpusavyje sutampantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad būtent J. K. veikdamas tyčia, suduodamas vieną smūgį į veidą nežymiai sužalojo R. K..

3) R. K. pareikštas kaltinimas dėl J. K. sužalojimo nepasitvirtino. Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. byloje turi būti nustatyta, kad dispozicijoje nurodytų padarinių (šiuo atveju fizinio skausmo sukėlimas) atsiradimo priežastimi buvo kaltinamojo suduoti smūgiai.

Teismas pripažįsta byloje nesant neginčytinų įrodymų, kad būtent R. K. sužalojo J. K. ir suplėšė jo striukę. Pažymėtina, kad J. K. parodymai vertintini kritiškai, nes jie nesutampa su C. K. ir D. K. parodymais - nei viena iš šių liudytojų nepatvirtino, kad matė, jog J. K. kas nors būtų sudavęs į veidą, taip pat nei viena iš jų nepatvirtino, kad ant J. K. veido po įvykio matė sužalojimus, ar girdėjo kaip jis skundėsi, kad jam kažkas sudavė ir pan. Teismo posėdyje apklausti liudytojai Č. K., V. S., B. G. R., D. K., S. K. nematė įvykio, tik girdėjo, kad laiptinėje yra susirinkę žmonės. Dėl šių sužalojimų J. K. nesikreipė į teismo medicinos specialistą, nors jau sekančią dieną 2010-01-03 jis su pareiškimu kreipėsi į policiją. J. K. kaip policijos pareigūnui turėtų būti žinoma, kokia tvarka, kur ir kada reikia kreiptis norint nustatyti padarytus sužalojimus. Tam, kad atsirastų BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė, neužtenka konstatuoti vien kilusių padarinių, bet svarbu nustatyti ar asmuo siekė sužaloti kitą žmogų, t. y. kaltę, kuri gali pasireikšti tik tyčia. Byloje neįrodyta, kad R. K. turėjo tikslą sužaloti J. K., todėl tyčia jo veiksmuose neįrodyta. Bylos nagrinėjimo metu pašalinti abejonių nepavyko ir nėra objektyvių neginčijamų įrodymų, leidžiančių pripažinti tiesioginį priežastinį ryšį tarp galimų R. K. smūgių, atsiradusių padarinių ir fizinio skausmo sukėlimo, todėl visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai ir jis R. K. turi būti išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. požymių.

Nukentėjusiojo J. K. civilinis ieškinys dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, nes byloje priimtinas išteisinamasis nuosprendis (CK 6.250 str. 2 d., 115 str. 3 d. 2 p.), (t. 1, b.l. 39-40).

Byloje priimant išteisinamąjį nuosprendį nukentėjusiojo J. K. 500 Lt išlaidos advokato pagalbai atlyginti pripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo R. K. (BPK 105 str. 6 d., 106 str. 2 d.), (t. 2, b.l. 52).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-308, 313 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. K. (R. K.) dėl privataus kaltinimo priešpriešinio skundo išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiojo J. K. civilinį ieškinį dėl 5000 (penkių tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu (CK 6.250 str. 2 d., 115 str. 3 d. 2 p.).

Nukentėjusiojo J. K. 500 (penkių šimtų) Lt išlaidas advokato pagalbai atlyginti pripažinti proceso išlaidomis ir nepriteisti iš kaltinamojo R. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.