Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-02-24 · Civilinė byla Nr. 2A-198-577/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-24
Bylos Nr.
2A-198-577/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-12799-2010-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Henrichas Jaglinskis, Jadvyga Mardosevič (pran.), Loreta Lipnickienė
Ieškovas
A. Č.
Atsakovas
L. Č.
Trečiasis asmuo
UAB „Sergel“, UAB „Kapitalo valda“
Advokatai
Gintaras Putvinskis
Kategorijos
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-198-577/2011Teisminio proceso Nr. 2-02-3-12799-2010-8Procesinio sprendimo kategorija: 75.8.; 121.15.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič,kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Henricho Jaglinskio,sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,dalyvaujant ieškovui A. Č., jo atstovui adv. Gintarui Putvinskiui,atsakovei L. Č.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Č. atstovo advokato Gintaro Putvinskio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei L. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų reikalavimų bei atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų reikalavimų, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys UAB „Sergel“, UAB „Kapitalo valda“.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės; nustatyti nepilnametės dukros A. L. Č. gyvenamąją vietą su atsakove bei įpareigoti atsakovę netrukdyti jam matytis su dukra ir leisti visapusiškai dalyvauti jos auklėjime; priteisti iš jo išlaikymą dukrai po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės; po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes; pripažinti atsakovės prievoles ir skolas UAB „Sergel“, UAB „Kapitalo valda“ asmeninėmis atsakovės prievolėmis; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog po santuokos sudarymo išryškėjo šalių skirtingas požiūris į šeimą, nesuderinamumas, materialines ir dvasines vertybes, vaiko auklėjimą. Atsakovė išprovokuodavo konfliktus, nebejautė jam meilės ir pagarbos, tarp jų tvyrojo įtampa. Nuo 2002 m., t.y. apie 9 metus jie gyvena atskirai ir neveda bendro ūkio, nebendrauja, yra nutolę vienas nuo kito. Mano, kad atsakovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, nes nesistengė rasti bendro kompromiso, taikiai išspęsti kilusius nesutarimus ir išsaugoti šeimą, provokavo konfliktus šeimoje. Sutinka, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, o iš jo priteistas išlaikymas dukrai. Santuokoje įgyto bendro turto nėra. Bendrų kreditorių neturi. Kreditorinius įsipareigojimus prašo pripažinti atsakovės, nes jie nuo 2002 metų kartu negyvena ir skolos bei prievolės kreditoriams yra atsakovės.

Atsakovė pateikė teismui priešieškinį ir prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš ieškovo išlaikymą dukrai po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės ir 3870 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2008-03-21 iki 2011-03-21, prievolinius įsipareigojimus kreditoriams UAB „Sergel“, UAB „Kapitalo valda“ pripažinti abiejų sutuoktinių solidariosiomis prievolėmis; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jiems kartu gyvenant ieškovas neretai grįždavo išgėręs, todėl namuose kildavo barniai ir nesutarimai. Ieškovas visiškai materialiai neprisidėjo prie mokesčių už būstą ir komunalines paslaugas mokėjimo, gyvenamosios patalpos einamojo remonto, būtinų apyvokos daiktų pirkimo bei kasdieninių šeimos poreikių, tokių kaip maistas, medikamentai ir kt. tenkinimo. Visa tai buvo dengiama iš atsakovės santaupų ir pajamų. 2002 m. ieškovas paliko šeimą ir ja nesirūpino, jos žiniomis, apsigyveno su kita moterimi, o vėliau išvyko į Angliją. Mano, kad yra pagrindas pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nesutinka, kad prievolės kreditoriams yra jos asmeninės, nes sandoriai su kreditoriais buvo sudaryti šeimos interesais siekiant užtikrinti jų nepilnametės dukters materialinius poreikius bei švietimą, todėl pagal juos kylančios prievolės pripažintinos solidariomis ir nutraukiant santuoką yra nedalijamos.

Trečiasis asmuo (kreditorius) UAB „Kapitalo valda“ pareiškė savarankiškus reikalavimus; ieškiniu prašė atsakovės prievolę UAB „Kapitalo valda“ laikyti bendra solidariąja sutuoktinių prievole ir priteisti iš jų bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-08-25 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, t.y. nutraukė A. Č. ir L. Č. santuoką, sudarytą 1998-08-20 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. 1926, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko L. Č. pavardę Č.. Nustatė nepilnametės dukters A. L. Č. gyvenamąją vietą su motina – L. Č.. Priteisė iš A. Č. išlaikymą nepilnametei dukrai A. L. Č. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukrai sukaks pilnametystė, nustatant, kad pinigines lėšas uzufrukto teisėmis valdys L. Č.. Išlaikymą priteisė nuo sprendimo priėmimo dienos, t.y. 2011-08-25. Nustatė, kad įsipareigojimai kreditoriams UAB „Sergel“ pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-01-25 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-369/-820/2010 13 811,74 Lt sumai; UAB „Kapitalo valda“ pagal Kauno miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-20533-364/2009 2456 Lt sumai yra laikytini bendra solidariąja L. Č. ir A. Č. prievole. Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė. Taip pat teismas priteisė iš ieškovo A. Č. valstybei 144 Lt žyminio mokesčio ir 17,43 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 161,43Lt; iš atsakovės L. Č. į valstybės biudžeto pajamas - 17,43 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Grąžino UAB „Kapitalo valda“ iš valstybės biudžeto pajamų 133 Lt žyminio mokesčio.

Šalies argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-08-25 sprendimo dalį, kuria nustatyta, jog įsipareigojimai kreditoriams UAB „Sergel“ 13 811,74 Lt sumai ir UAB „Kapitalo valda“ 2456 Lt sumai yra laikytini bendra solidariąja L. Č. ir A. Č. prievole; šioje dalyje priimti naują sprendimą – nustatyti, kad įsipareigojimai kreditoriams UAB „Sergel“ 13 811,74 Lt sumai ir UAB „Kapitalo valda“ 2 456 Lt sumai yra asmeninė L. Č. prievolė, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nei atsakovė, nei kreditorius UAB „Kapitalo valda“ nepateikė įrodymų, jog 2005-08-03 atsakovės ir UAB „Ūkio banko lizingas“ pasirašyta Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartis Nr. T508011542 buvo sudaryta būtent šeimos poreikiams tenkinti ir kad tai atitiko abiejų sutuoktinių interesus. Todėl, neįrodžius tokio paskolos naudojimo tikslo ir nesant byloje duomenų, patvirtinančių tai, kad apeliantas žinojo apie tokios paskolos paėmimo faktą, šis kreditorinis įsipareigojimas pripažintinas asmenine atsakovės prievole, bet ne solidaria sutuoktinių prievole. Pažymi, jog apeliantas nežinojo apie minėtos paskolos paėmimo faktą. Dar 2002 m. sausio mėnesį apeliantas išsikėlė gyventi pas pusseserę L. N., vėliau išsinuomojo butą ir apsigyveno atskirai, maždaug 2003 m. apeliantas buvo išvykęs į užsienį uždarbiauti. Apie atsakovės kreditorinius įsipareigojimus sužinojo tik 2010 m. lapkričio mėnesį, o būdamas išvykęs į Angliją, atsakovei yra pervedęs į banko sąskaitą 4 600 Lt laikotarpiu nuo 2005-12-30 iki 2007-11-30, bei apmokėjęs dalį jos įsiskolinimų. Todėl apeliantas mano, jog atsižvelgiant į tai, kad apelianto ir atsakovės bendras santuokinis gyvenimas ir bendras ūkio tvarkymas faktiškai pasibaigė 2002 m. sausio mėnesį, būtų neteisinga apelianto ir atsakovės turtą, įgytą nuo bendro gyvenimo pabaigos iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo ar teismo sprendimo nutraukti santuoką priėmimo, laikyti bendrąja jungtine nuosavybe. Turtinių teisinių santuokos nutraukimo padarinių taikymas nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, reiškia, kad kaip bendroji jungtinė nuosavybė negali būti dalijamas tas turtas, kuris įgytas nuo gyvenimo skyrium pradžios. Tas pat taikytina ir kiekvieno iš sutuoktinių turtinėms prievolėms, vykdytinoms iš bendro sutuoktinių turto, arba tik iš vienam sutuoktiniui tenkančio turto, priklausomai nuo to, ar tos prievolės atsirado nuo gyvenimo skyrium, ar iki gyvenimo skyrium pradžios.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Kapitalo valda“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog nesutinka su ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog UAB Ūkio banko lizingas ir L. Č. 2005-08-03 pasirašė Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartį, o šios sutarties sudarymo metu L. Č. buvo sudariusi santuoką su A. Č.. Įsipareigojimai pagal lizingo kortelės su kredito limitu sutartį nebuvo įvykdyti, tuo pagrindu Kauno miesto apylinkės teismas išdavė 2009-08-03 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-20533-364/2009, kuriuo iš L. Č. UAB „Kapitalo valda“ naudai priteisė 2 085,63 Lt skolą, tačiau ši skola iki šiol nėra grąžinta. Pažymi, jog sutartis su atsakove buvo sudaryta šalims gyvenant santuokoje ir vedant bendrą sutuoktinių ūkį. Nė vienas iš sutuoktinių nebuvo pateikęs teismui prašymo dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo arba dėl santuokos nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas 2002-2006 m. laikotarpiu neteikė jokios paramos šeimai ir savo dukters išlaikymui, o nuo 2006 m. pradėjo nereguliariai teikti nedideles sumas, tačiau jų aiškiai nepakako atsakovės ir abiejų sutuoktinių dukters išlaikymui, atsakovė turėjo pati savarankiškai rūpinti dukters ir šeimos išlaikymu, gautas kreditorių lėšas ji naudojo vaiko priežiūrai, kitoms šeimos reikmėms, nors tokią pareigą turėjo ne tik atsakovė, bet ir ieškovas. Akivaizdu, kad gautas kreditas buvo skirtas šeimos poreikių tenkinimui. Tai yra pagrindas, kuriuo remiantis abu sutuoktiniai turi įvykdyti prievolę kreditoriui. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis gyveno Lietuvoje nepastoviai, uždarbiavo užsienyje, sirgo ar buvo bedarbis, neįrodo to fakto, kad jis neprivalėjo tinkamai rūpintis savo dukters išlaikymu. Todėl L. Č. sudaryta sutartis ir atsiradusi prievolė UAB Ūkio banko lizingui (dabar UAB „Kapitalo valda“) laikytina bendra abiems sutuoktiniams, o kreditoriaus interesai tenkinami tiek iš bendros abiejų sutuoktinių nuosavybės, tiek iš kiekvieno asmeninės nuosavybės, jeigu bendro turto kreditoriaus reikalavimams patenkinti nepakanka. Pažymi, kad jeigu L. Č. sudaryta sutartis būtų pripažinta vien tik jos asmenine prievole, būtų pažeistas ne tik sutuoktinių lygiateisiškumo ir bendros atsakomybės vaikams bei vienas kitam principai, bet taip pat ir kreditoriaus UAB „Kapitalo valda“ interesai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo A. Č. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmos instancijos teismo sprendimu nutraukta A. Č. ir L. Č. santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikta L. Č. pavardė Č.. Teismas nustatė nepilnametės dukters A. L. Č. gyvenamąją vietą su motina – L. Č.; priteisė iš A. Č. išlaikymą nepilnametei dukrai po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukrai sukaks pilnametystė, pinigines lėšas uzufrukto teisėmis valdys L. Č.. Taip pat pirmos instancijos teismas nustatė, kad įsipareigojimai kreditoriams UAB „Sergel“ pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-01-25 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-369/-820/2010 13 811,74 Lt sumai, UAB „Kapitalo valda“ pagal Kauno miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-20533-364/2009 2456 Lt sumai yra laikytini bendra solidariąja L. Č. ir A. Č. prievole.

Apeliantas skundžia minėtą teismo sprendimą dalyje dėl įsipareigojimų kreditoriams UAB „Sergel“ ir UAB „Kapitalo valda“ pripažinimo bendra solidariąja L. Č. ir A. Č. prievole.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktiniai prieš trečiuosius asmenis gali atsakyti ir subsidiariai. Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Kaip jau minėta, bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė 2005-08-03 sudarė banko lizingo kortelės sutartį Nr. T508011542, pagal kurią atsakovei buvo suteikta ūkio banko lizingo kortelė su 2 000 Lt kredito limitu. 2009-03-04 Ūkio banko lizingas ir UAB „Kapitalo valda“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, pagal kurią Ūkio banko lizingas perleido, o UAB „Kapitalo valda“ įgijo 2069,63 Lt reikalavimo teisę į atsakovę. Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-20533-364/2009 UAB „Kapitalo valda“ naudai buvo priteista iš atsakovės 2085,63 Lt. Iš antstolio V. M. rašto matyti, kad jis vykdo šį sprendimą. Kartu su vykdymo išlaidomis įsiskolinimas sudaro 2456 Lt. Įsiskolinimo suma iš atsakovės jau yra priteista UAB „Kapitalo valda“ teismo įsakymu. Taip pat 2004-10-19 atsakovė su AB DnB NORD banku sudarė mokėjimo kortelės suteikimo ir naudojimo sutartį Nr. 234736. Sutarties atsakovė nevykdė. Pagal 2008-06-13 Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1 tarp AB DnB NORD banko ir UAB „Sergel“ atsakovės skola buvo perleista UAB „Sergel“. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-01-25 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-369/-820/2010 iš atsakovės UAB „Sergel“ naudai buvo priteista 13 811,74 Lt. Iš antstolio D. B. pažymos matyti, kad jis vykdo šį sprendimą. Kartu su vykdymo išlaidomis atsakovės įsiskolinimas sudaro 17 450,92 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, jog abi atsakovės sutartys sudarytos santuokos metu, šeimos interesais, kadangi ieškovas nuo 2003 m. Lietuvoje negyveno – buvo išvykęs uždarbiauti į Angliją ir ten gyveno apie trejus metus. Įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2006 m. teikė dukrai išlaikymą, ir kokio dydžio, – byloje nėra. Ieškovo pateikti įrodymai apeliacinės instancijos teismui (t. 2, b.l. 5-51) patvirtina, kad atsakovas siuntė nedideles sumas atsakovei faktiškai nuo 2006 m. (pirmas pervedimas 2005-12-30), todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad mergaitei tėvo išlaikymas buvo teikiamas tik nuo 2006 m. nedidelėmis sumomis ir jų aiškiai nepakako jos ir šeimos poreikių patenkinimui. Iš Sodros duomenų nustatyta, kad ieškovas Lietuvoje nedirbo, be to, nepateikė įrodymų, kad teikė mergaitei išlaikymą. Tuo tarpu mergaitė paaugo, ji pradėjo lankyti mokyklą ir akivaizdu, kad buvo reikalingos papildomos lėšos jos parengimui į mokyklą, mokymo priemonių, drabužių, avalynės pirkimui, papildoma medicininė priežiūra dėl nustatytos alergijos bei trumparegystės. Iš Sodros pažymos nustatyta, kad atsakovė nuolatinį darbą turėjo iki 2006-09-13. 2005 ir 2006 m. sirgo pati ir gaudavo ligos pašalpą, o turėjo išlaikyti ne tik save, bet ir dukrą, nes mergaitė nuolat gyveno su ja. Dabartiniu metu atsakovė irgi yra bedarbė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog sutuoktinių gaunamų lėšų aiškiai nepakako nei šeimos poreikių patenkinimui, nei savęs išlaikymui, nei vaiko išlaikymui ir to pasėkoje atsakovė skolinosi lėšų iš bankų ir neturėjo galimybių jų grąžinti. Todėl atmestinas ieškovo argumentas, kad nei atsakovė, nei kreditoriai neįrodė, jog kortelės su kredito limitu sutartis buvo sudaryta šeimos poreikiams tenkinti. Taip pat aukščiau nurodytais motyvais nepagrįstas ir atmestinas ieškovo argumentas, kad jis atsakovei yra pervedęs į banko sąskaitą 4 600 Lt laikotarpiu nuo 2005-12-30 iki 2007-11-30 bei apmokėję dalį jos įsiskolinimų, kadangi įrodymų apie tai, kokios skolos buvo apmokėtos, ieškovas nepateikė, o nurodyta pervesta suma atsakovei, auginančiai nepilnametį vaiką, yra nepagrįstai maža (apie 199 Lt per mėnesį).

Pažymėtina, jog faktas, kad teismo sprendimu kreditorių naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Vykdymo stadijoje esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, eliminuojama bendrosios dalinės prievolės galimybė. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, byla Nr. 3K-P-186/2010). Pirmosios instancijos teismas prievoles UAB „Kapitalo valda“ ir UAB „Sergel“ laikė bendromis, kadangi prievolės yra susijusios su šalių santuokos metu gautomis lėšomis šeimos poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad sprendime yra pasisakyta dėl turimų prievolių prigimties, kad jos pagrįstai pripažintos solidariomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-410/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-7-229/2009; kt.). Pažymėtina, kad turto padalijimo bylose esant visų prievolės šalių (sutuoktinių ir kreditorių) sutikimui solidariosios prievolės gali būti modifikuojamos ir kitaip. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, pagrįstai, nesant kreditorių sutikimų, solidariąsias prievoles paliko nepakeistas.

Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad paskolos sutartis buvo sudaryta esant nenutrauktai atsakovų santuokai, jog pinigai buvo panaudoti šeimos interesais ir jos poreikiams tenkinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju iš bendro sutuoktinių turto vykdytina prievolė atsirado CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Tais atvejais, kai sutuoktinių kaip skolininkų pareiga yra solidarioji, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai (skolininkai), tiek bet kuris iš jų atskirai (CK 6.6 str. 4 d.).

Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį ir priešieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo A. Č. valstybei priteistina 15,85 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660) iš A. Č. (a.k. 37603090886) 15,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Jadvyga MardosevičTeisėjai L. L.Henrichas Jaglinskis