Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-23-385/2022 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00549-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1.

2022 m. birželio 27 d.

sekretoriaujant Renatai Majauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai I. V., atsakovės atstovams V. L., advokato padėjėjui Rolandui Raudoniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei V. L. įmonei, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Delamode Baltics“ dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiojo asmens atstovė posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovei nedalyvaujant.

Ieškovės atstovė prašo priteisti iš atsakovės 4 215,41 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 154,37 Eur kompensacinių palūkanų, 6 % dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurį sukėlė transporto priemonių vilkiko „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), junginys. Eismo įvykio metu buvo padaryta žala K. R. priklausančiam turtui. Transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Atsakingu dėl eismo įvykio kilimo pripažintas šios transporto priemonės valdytojas, todėl ieškovei draudimo sutarties pagrindu atsirado pareiga atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą. Per du mokėjimus – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ieškovė išmokėjo 8 430,82 Eur draudimo išmoką. Ieškovės atstovė nurodo, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, kad draudimo išmoka mokama atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Pagal Vokietijos teisinį reguliavimą tais atvejais, kai žala padaryta transporto priemonių junginio, žalą per pusę apmoka vilkiko ir puspriekabės privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikai arba valdytojai. Eismo įvykio metu puspriekabė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta, todėl pareiga atlyginti 50 proc. ieškovės išmokėtos išmokos tenka atsakovei. Atsakovė nebuvo puspriekabės savininkė, tačiau eismo įvykio metu ji buvo puspriekabės valdytoja. Puspriekabė atsakovės buvo valdoma (duomenys neskelbtini) bendradarbiavimo sutarties su UAB „Delamode Baltics“ pagrindu, kurios 6 p. numato pareigą vežėjui turėti privalomus draudimus, kas suponuoja išvadą, kad atsakovė turėjo pasirūpinti galiojančia draudimo sutartimi. Ieškovė ragino atsakovę atlyginti žalą, tačiau iki šiol ji nebuvo atlyginta.

Atstovė nurodo, kad įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, jog praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais. Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (LR CK 6.37 str.), todėl delikto atveju turi būti mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų LR CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (LR CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos. Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Po bylos iškėlimo, skaičiuojamos procesinės palūkanos. Pagal LR CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal LR CK 6.210 straipsnio 2 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Nagrinėjamu atveju, ieškovės atstovės nuomone, atsakovė privalo atlyginti 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 4 215,41 Eur, nes eismo įvykio metu buvo puspriekabės, valst. Nr. OP-92VP, valdytoja, o puspriekabė nebuvo apdrausta. Taip pat iš atsakovės prašo priteisti 154,37 Eur kompensacinių palūkanų (3 087,32 Eur (skola pagal 2020-05-27 pretenziją) * 0,06 (palūkanų dydis) / 365 (dienų skaičius metuose) * 287 (pradelstų dienų skaičius) = 145,65 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2020-06-20) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos + 1 128,09 Eur (skola pagal 2021-01-19 pretenziją * 0,06 (palūkanų dydis) / 365 (dienų skaičius metuose) * 47 (pradelstų dienų skaičius) = 8,72 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2021-02-15) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Iš atsakovės prašo priteisti ieškovei ir 6% dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nesutinka atstovė su atsakovės teiginiu, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Ieškinys paduotas (duomenys neskelbtini), todėl pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą nėra.

Atsakovės atstovai ieškinio nepripažįsta, prašo jį atmesti ir paaiškino, kad ieškinyje nurodytas eismo įvykis Vokietijoje iš tikrųjų buvo. Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos nacionalinėje teisėje skirtingai reglamentuojami velkančios ir velkamos transporto priemonių draudikų atsakomybės paskirstymo principai, kai eismo įvykio metu žala padaroma šių transporto priemonių junginiu. Pagal Lietuvos Respublikos teisę, eismo įvykio metu velkančios ir velkamos transporto priemonių junginio padarytą žalą, jei eismo įvykio metu abi transporto priemonės liko sukabintos, atlygina velkančios transporto priemonės draudikas; velkamos transporto priemonės draudikas yra įpareigotas žalą atlyginti tik tuo atveju, jei eismo įvykio metu velkama transporto priemonė atsikabino nuo velkančios transporto priemonės, ir tik velkamos transporto priemonės padarytą žalą. Tai numatyta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje. Pagal Vokietijos Federacinės Respublikos teisės aktų nuostatas ir Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendime Nr. IV ZR 279/08 pateiktą išaiškinimą, sukabintų velkančios ir velkamos transporto priemonių draudikai eismo įvykio metu šių transporto priemonių junginio padarytą žalą atlygina po 50 proc., neatsižvelgiant į tai, ar eismo įvykio metu velkama transporto priemonė atsikabino nuo velkančios, išskyrus atvejus, kai draudėjai yra susitarę kitaip. Tokiu būdu už šio eismo įvykio metu atsiradusius nuostolius turėtų būti atsakingi tiek atsakovė, kaip vilkiko savininkė, tiek puspriekabės savininkas. Už atsakovę nuostolius atlygino jos draudimo bendrovė, t. y. ieškovė, o už puspriekabę turėtų atsakyti jos savininkas, nevykdęs prievolės šią puspriekabę apdrausti. V. L. įmonė remiantis (duomenys neskelbtini) bendradarbiavimo sutartimi Nr. 136 su uždarąja akcine bendrove (toliau - UAB) „Delamode Baltics“, nustatytoje vietoje Nyderlanduose, Venio mieste turėdavo paimti UAB „Delamode Baltics“ priklausančią puspriekabę, kurią nurodydavo UAB „Delamode Baltics“ vadybininkas ir šios puspriekabės pagalba turėdavo pervežti krovinius UAB „Delamode Baltics“ vadybininko nurodytais adresais. V. L. įmonė niekada negaudavo puspriekabių dokumentų, nes jos nuolat būdavo keičiamos pagal UAB „Delamode Baltics“ vadybininko nurodymą. Tiksli tvarka dėl puspriekabių identifikavimo nebuvo žinoma, tačiau ant puspriekabių būdavo užklijuoti specialūs lipdukai, kurie ir identifikuodavo puspriekabes institucijoms, kurios turėdavo teisę šias puspriekabes pagal įstatymą tikrinti. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė neturėjo fizinės galimybės įsitikinti, ar puspriekabė yra drausta įstatymų nustatyta tvarka, ar ji praėjusi privalomą techninę apžiūrą ir nors atsakovė ne kartą kreipėsi į UAB „Delamode Baltics“ dėl puspriekabių dokumentų, šios įmonės vadybininkai nurodė, kad nuolat keičiant puspriekabes, tokie dokumentai nėra išduodami, puspriekabes identifikuoja būtent atsakovės nurodyti specialūs lipdukai ant puspriekabių. Kadangi puspriekabės savininkas tikėtina buvo UAB „Delamode Baltics“, būtent į ją turėtų būti nukreiptas išieškojimas. Pagal Lietuvos Respublikos teisę, eismo įvykio metu velkančios ir velkamos transporto priemonių junginio padarytą žalą, jei eismo įvykio metu abi transporto priemonės liko sukabintos, atlygina velkančios transporto priemonės draudikas; velkamos transporto priemonės draudikas yra įpareigotas žalą atlyginti tik tuo atveju, jei eismo įvykio metu velkama transporto priemonė atsikabino nuo velkančios transporto priemonės, ir tik velkamos transporto priemonės padarytą žalą (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 16 straipsnio 5 dalis). Tokiu būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, atsakovė atsako tik už savo transporto priemonės padarytą žalą, o žinant, kad atsakovės transporto priemonė buvo drausta pas ieškovą, atsakovė neturėtų atlyginti žalos, nes nedrausta transporto priemonė jai nepriklausė, ieškovė galėjo nukreipti reikalavimą į tinkamą atsakovą arba reikalauti, kad velkamosios transporto priemonės savininkų buveinės šalies draudikų biuras atlygintu jai padarytą žalą. Iš byloje surinktų dokumentų ir paaiškinimų matosi, kad velkamoji transporto priemonė – puspriekabė, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė įmonei E. C. C. G., kurios buveinės adresas Heuttenstrasse (duomenys neskelbtini), Vokietija. To ieškovė ieškinyje nenurodė, nesiaiškino tikrosios nedraustos transporto priemonės savininko pozicijos dėl eismo įvykio, todėl atsakovei neaišku, kodėl jai, kaip sąžiningai apdraudusiai savo transporto priemonę, būtina atlyginti žalą už eismo įvykį vien dėl to, kad kito asmens transporto priemonė buvo nedrausta, be to ji nedalyvavo eismo įvykyje.

Atsakovės atstovai taip pat nurodė, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės pareikšti ieškinį dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.127 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.125 straipsnio 7 dalį, sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Ieškovės nurodytas teismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini). Apie šį įvykį V. L. ieškovę informavo nedelsiant, todėl apie atsiradusią žalą ieškovė žinojo dar (duomenys neskelbtini) mėnesį, todėl ieškinio senaties terminas prasidėjo būtent nuo (duomenys neskelbtini). Pirmą išmoką ieškovė savo atstovei Vokietijoje pervedė (duomenys neskelbtini), o ieškinys teismui pateiktas (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus metų senaties terminui. Nors vėliau ieškovė išmokėjo papildomą išmoką nukentėjusiems asmenims, tačiau tai negalėjo jai užkirsti kelio laiku kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo. Esant tokioms aplinkybėms prašo taikyti ieškinio senatį.

Trečiojo asmens UAB “Delamode Baltics” atstovė nesutinka su ieškiniu ir nurodo, kad AB „Lietuvos draudimas“ teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų V. L. įmonės ar UAB „Delamode Baltics“ atsakomybę ir kurie būtų pagrindas ieškinio reikalavimui į atsakovę atsirasti, nes su ieškiniu nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad V. L. įmonė yra puspriekabės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Taip pat nėra byloje įrodymų, kad minėtos puspriekabės savininkas būtų UAB „Delamode Baltics“. Nepateikta įrodymų, kad transporto priemonė - puspriekabė, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), realiai nebuvo drausta civilinės atsakomybės draudimu. Atsižvelgiant į AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio turinį yra pagrindas konstatuoti, kad faktinės aplinkybės, susijusios su eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), civilinės atsakomybės draudimo nebuvimu bei šios transporto priemonės valdytojo (savininko) atsakomybe sudaro ieškinio pagrindą, todėl būtent ieškovei tenka procesinė pareiga įrodinėti šių aplinkybių egzistavimą, t. y., kam priklausė transporto priemonė, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir, kad eismo įvykio metu ji nebuvo drausta civilinės atsakomybės draudimu. UAB „Delamode Baltics“ niekada jokiu pagrindu nevaldė ir nuosavybės teise nebuvo įgijusi minimos puspriekabės ir neperdavė šios transporto priemonės V. L. įmonei. Bendrovės duomenimis, tuo laikotarpiu V. L. įmonė krovinius gabendavo vienam iš UAB „Delamode Baltics“ klientų - E. C. C. G., adresas (duomenys neskelbtini), Vokietija. Pagal tuo metu susiklosčiusią praktiką, šio kliento kroviniai atsakovės galėjo būti gabenami pakrauti į E. C. C. G. priklausančias transporto priemones - puspriekabes, kurias atsakovei krovinių priėmimo (pakrovimo) vietose perduodavo krovinių siuntėjai. UAB “Delamode Baltics” apie minimą eismo įvykį ir jo metu padarytą žalą trečiųjų asmenų turtui neinformavo nei V. L. įmonė, nei tuometinis klientas E. C. C. G.. Apie ginčo eismo įvykį UAB “Delamode Baltics” pirmą kartą sužinojo tik gavusi dokumentus iš teismo šioje byloje, todėl neturi jokios kitos informacijos nei apie transporto priemonę, nei apie eismo įvykį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, (duomenys neskelbtini) Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurį sukėlė transporto priemonių vilkiko „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), junginys. Eismo įvykio metu buvo padaryta žala K. R. priklausančiam turtui. Transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Atsakingu dėl eismo įvykio kilimo pripažintas šios transporto priemonės valdytojas, todėl ieškovei draudimo sutarties pagrindu atsirado pareiga atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą. Per du mokėjimus – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)ieškovė išmokėjo 8 430,82 Eur draudimo išmoką.

Atnaujinus nagrinėjimą, ieškovės atstovė pateikė teismui papildomų duomenų apie puspriekabę: puspriekabės numeris yra (duomenys neskelbtini), ji registruota Nyderlanduose, kur priekabos privalomuoju transporto priemonių valdytojų draudimu nėra draudžiamos. Taip pat ji pateikė AB Lietuvos draudimas Operacijų departamento Transporto žalų skyriaus vyresniosios užsienio žalų ekspertės raštą apie tai, kad patikrinus Vokietijos duomenų bazę nerasta informacijos apie minėtos puspriekabės draustumą Vokietijoje įvykio dieną. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie puspriekabės savininką ar valdytoją teigdama, kad tokių duomenų ji neturi ir negali turėti. Iš tikrųjų, ieškovei patikslinus puspriekabės valstybinį numerį, informaciją apie jos savininką, draustumą ir kita privalo pateikti atsakovė, tai yra, transporto priemonės valdytojas. Atsakovės atstovai aiškina, kad jie neturi informacijos apie puspriekabės savininką, taip pat negali įrodyti, ar ji įvykio metu buvo drausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, kadangi įmonė puspriekabių dokumentų niekada negaudavo, nes kroviniai nuolat būdavo vežami skirtingomis puspriekabėmis. UAB „Delamode Baltics“ vadybininko aiškinimu, ant puspriekabių būdavo užklijuoti specialūs lipdukai, pagal kuriuos buvo galima identifikuoti puspriekabes. Šiuo atveju atsakovės atstovai negali įrodyti, ar puspriekabė buvo drausta, kadangi nėra užfiksuota, ar įvykio metu puspriekabė buvo pažymėta specialiu lipduku. Duomenų apie puspriekabės draustumą byloje nėra, todėl galima daryti išvadą, kad įvykio metu ji buvo nedrausta.

Ieškovės atstovė nurodo, kad vilkiko valdytojų civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Ji pateikė įrodymus, kad žalą nukentėjusiajai bendrovė yra atlyginusi. Ieškiniu reikalauja iš atsakovės priteisti 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Šiuo atveju byloje keliamas klausimas, ar atsakovė – V. L. įmonė privalo ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ atlyginti pusę jau išmokėtos draudimo išmokos. Todėl ginčas šioje byloje yra kilęs iš atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos).

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 16 str. 1 d. nurodo, kad atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Išmoka mokama atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Pagal TPVCAPDĮ 10 str. 1 d., 11 str. 3 d., kitų valstybių teisės aktai yra taikomi tik tada, kai skiriasi išmokų dydis, t. y., pagal šias teisės normas išmoka mokama pagal tos Europos Sąjungos valstybės narės teisę, kuri yra palankiausia tą išmoką gaunančiajam.

Iš šių teisės aktų nuostatų reikia daryti išvadą, kad bylos išsprendimui turi būti taikoma Lietuvos Respublikos teisė – LR Civilinis kodeksas ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. TPVCAPDĮ 16 str. 5 d. yra nurodyta, kad išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos (kai pagal teisės aktus velkamos transporto priemonės vairuotojas nebūtinas), mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, kai velkama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančia transporto priemone.

Nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčo eismo įvykio metu puspriekabė buvo prikabinta prie vilkiko, kurį buvo apdraudusi ieškovė. Pažymėtina, kad puspriekabė įvykio metu nebuvo apgadinta, sužalotas buvo tik pats vilkikas. Atsižvelgiant į paminėtus galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus, eismo įvykio metu padarytą žalą turėjo atlyginti ieškovė, ką ji ir padarė. Atsakovei tokia pareiga nekilo. Todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti, jog atsakovė atlygintų 50 procentų ieškovės sumokėtos draudimo išmokos. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės atstovė nei ieškinyje, nei posėdžio metu nenurodė teisės aktų, kuriais ji grindžia savo reikalavimą. Taigi, reikalavimas priteisti iš atsakovės 4 215,41 Eur išmokėtos draudimo išmokos, atmestinas.

Atmetus pagrindinį reikalavimą, atmestini kiti ieškovės pareikšti reikalavimai.

Atsakovės atstovų teiginys, kad ieškovė praleido 1 metų ieškinio senaties terminą ir dėl to prašo ieškinį atmesti ir tuo pagrindu, nėra pagrįstas. Iš bylos matyti, kad ieškinys teisme gautas (duomenys neskelbtini). Draudimo išmoką ieškovė sumokėjo (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad senaties terminas nėra praleistas.

Iš ieškovės atsakovei priteistina 350 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 98 str.)

Trečiojo asmens UAB „Delamode Baltics“ atstovė prašo priteisti iš šalies, kurios nenaudai bus priimtas teismo sprendimas ar iš abiejų šalių, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, šioje byloje jos patirtas 605 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodo, kad UAB “Delamode Baltics” šioje byloje naudojosi advokato teisine pagalba ir patyrė bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą byloje ir procesinių dokumentų rengimą. Patirtos bylinėjimosi išlaidos šio prašymo teikimo dienai sudaro 605 Eur ir yra pagrįstos (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už teisines paslaugas bei jos apmokėjimą patvirtinančiu dokumentu.

CPK 98 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Kaip matyti iš šios teisės normos turinio, išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą gali būti priteistos šaliai iš kitos šalies. UAB „Delamode Baltics“ byloje įtraukta trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, todėl atmetus ieškinį, trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Prašymas turi būti patenkintas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ V. L. įmonei 350 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ UAB „Delamode Baltics“ naudai 605 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.