- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-28
- Bylos Nr.
- N-575-2276-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01001-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutarties R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 4 d. nutartimi R. G. skundo netenkino ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – ir Institucijos) 2010 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. M940436 (toliau – ir Institucijos Nutarimas), kuriuo R. G. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje padarymą paskirta 70 (septyniasdešimties) litų bauda, paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinė nuobauda R. G. buvo paskirta už tai, kad ji 2010 m. birželio 23 d., 18 val. 40 min., Basanavičiaus g. 2, Vilniuje vairavo automobilį „BMW 318“ ir pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) ženklo Nr. 332 reikalavimus. Nurodė, jog nors R. G. savo skunde pirmosios instancijos teismui tvirtino, kad neaišku, pagal kokį ATPK straipsnį ji yra nubausta, tačiau tokia jos pozicija yra nepagrįsta, nes iš skundžiamo Institucijos Nutarimo matyti, kad administracinė atsakomybė jos atžvilgiu taikyta už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą veiką. Pažymėjo, jog kaip matyti iš bylos medžiagos, R. G. neneigia, kad nesilaikė KET ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ reikalavimų, ji iškart po pažeidimo užfiksavimo šio pažeidimo padarymo neginčijo, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas jos atžvilgiu pagrįstai buvo nerašomas. Konstatavo, jog tai, kad R. G., anot jos, neįsigilinusi į Institucijos Nutarimo turinį, jį pasirašė (pripažindama, kad pažeidimo neginčija), negali būti laikoma pagrindu naikinti priimtą procesinį dokumentą. Pridūrė, jog tai, kad Institucijos Nutarime netiksliai buvo nurodyta pažeidimo padarymo vieta bei abstrakčiai nurodytas pats padarytas pažeidimas, taip pat nedaro esminės įtakos vertinant ginčo situaciją, kadangi, kaip jau minėta, pareiškėja neneigė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku nesilaikė KET ženklo Nr. 332 reikalavimų, t. y. kad sustojo (stovėjo) toje kelio pusėje, kurioje buvo tai draudęs daryti kelio ženklas, be to, šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas pareigūnas S. J.. Padarė išvadą, jog R. G. veika pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, o nuobaudų skyrimo taisyklės nepažeistos: nenustačius jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jai pagrįstai skirta mažesnė bauda nei sankcijoje numatytos baudos vidurkis.
II.
R. G., nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 29 – 32), kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti arba skirti jai švelnesnę nuobaudą – įspėjimą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog Institucijos Nutarimu jai nuobauda buvo skiriama pagal „ATPK 124I2 straipsnį“, tačiau tokio straipsnio ATPK nėra, taip pat ATPK straipsniai turi dalis, o jokia ATPK dalis jame nenurodyta. Teigia, jog nesutinka su apygardos teismo pozicija, jog tai, kad nutarime netiksliai buvo nurodyta vieta, nedaro esminės įtakos vertinant ginčo situaciją. Pažymi, jog Institucijos Nutarime nurodytoje vietoje – Basanavičiaus g. 2 – ji Institucijos Nutarime nurodytą dieną nebuvo. Priduria, kad Institucijos Nutarime taip pat nebuvo aiškiai išdėstytos pažeidimo padarymo aplinkybės. Pažymi, jog jos bylą nagrinėjęs pareigūnas nesiaiškino, ar yra jos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, todėl lieka neaišku, kokiu pagrindu jos atžvilgiu buvo nustatyta 70 litų bauda. Nurodo, jog dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, manė, kad toje vietoje galima buvo statyti automobilį, nes jis stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, netrukdė eismui. Teigia, jog ženklą „Sustoti draudžiama“ pastebėjusi tik tada, kai pradėjo aiškintis su pareigūnu, kodėl jis užblokavęs jos automobilio ratą. Mano, jog ženklo galėjo nepastebėti dėl to, kad jis įrengtas ne aikštelės pradžioje, o apie 7 metrus nuo automobilių stovėjimo aikštelės pradžios, o ji kaip tik prieš jį palikusi stovėti automobilį. Teigia, jog Institucijos Nutarimas turėjo atitikti ir ATPK 260 straipsnyje keliamus reikalavimus protokolo turiniui ir pildymui. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame buvo apklausiamas pareigūnas dalyvauti negalėjo, nes atostogavo ir buvo išvykusi, o teismas šį liudytoją apklausė be jos, tuo pažeisdamas jos procesines teises. Priduria, jog šiuo metu jos šeimos finansinė padėtis yra sunki, nes ji gauna mažą atlyginimą, turi kreditinių įsipareigojimų, augina mažametę dukterį.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į R. G. apeliacinį skundą prašo šio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 124¹ straipsnio 2 dalis numato, jog kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, nevykdymas, stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako arba važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sprendžia, kad R. G. kaltė padarius jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, t. y. nesilaikius KET ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ reikalavimų buvo visiškai įrodyta bylos duomenimis – Institucijos Nutarimu (b. l. 8 – 9) ir pareigūno S. J., kurio suinteresuotumas bylos baigtimi nustatytas nebuvo, parodymais, duotais teismo posėdžio metu (b. l. 14). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tai, kad pažeidimo neginčija, pasirašytinai Institucijos Nutarime nurodė ir pati R. G., be to, fakto, kad nesilaikė kelio ženklo reikalavimų ji neneigia ir savo apeliaciniame skunde. Tuo tarpu tos jos nurodytos aplinkybės, kad ženklo ji nepastebėjo, stovėjimo aikštelėje paliktas automobilis eismui netrukdė, ženklas įrengtas netinkamoje vietoje, nelaikytinos šalinančiomis jos administracinę atsakomybę.
Apeliantė taip pat mano, kad Institucijos Nutarimas jos atžvilgiu buvo surašytas netinkamai – jame nebuvo nurodyta tiksli ATPK norma, pagal kurią jai skiriama administracinė nuobauda, įvardyta netiksli pažeidimo padarymo vieta. Teisėjų kolegija su tokiais R. G. teiginiais nesutinka ir pažymi, jog Institucijos Nutarimas atitinka ATPK 286 straipsnyje jam keliamus turinio reikalavimus, jame nėra esminių trūkumų. Akcentuotina, jog Institucijos Nutarime ne tik aiškiai yra išdėstyta pažeidimo esmė, bet ir suprantamai nurodomas ATPK straipsnis, už kurį R. G. skiriama administracinė nuobauda, todėl ji galėjo pagrįstai suvokti, kuo yra kaltinama ir gintis nuo jai pareikšto kaltinimo. Pridurtina, jog tai, kad Institucijos Nutarime buvo suklysta tiksliai nurodant pažeidimo vietą taip pat nedaro įtakos bylos baigčiai, nes ši aplinkybė galėjo būti išaiškinta pirmosios instancijos teismo posėdžio, kuriame ji dalyvavo, metu. Teisėjų kolegija priduria, kad R. G. taip pat nepagrįstai teigia, jog policijos pareigūną apklausus be jos buvo pažeistos jos procesinės teisės. Atkreiptinas dėmesys, jog ji į 2010 m. rugpjūčio 24 d. pirmosios instancijos teisme vykusį teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką buvo tinkamai informuota, neatvyko, jokio prašymo, kuriame nurodytų neatvykimo priežastis ar prašytų bylos nagrinėjimą atidėti, nepateikė, todėl apygardos teismas pažeidimą užfiksavusį pareigūną S. J. pagrįstai apklausė jai nedalyvaujant.
Pasakytina ir tai, jog R. G. skirta 70 (septyniasdešimties) litų bauda nepažeidė ATPK 30 ir 30² straipsniuose numatytų nuobaudų skyrimo taisyklių. Pažymėtina, jog jokių R. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, jų, išskyrus apeliaciniame skunde nurodomą formalų gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo, nenurodė ir pati apeliantė, todėl Institucijos Nutarimą priėmęs pareigūnas visiškai pagrįstai paskyrė jai sankcijos vidurkiui artimą baudą. Pridurtina, jog apeliaciniame skunde R. G. taip pat nurodo, jog jos finansinė padėtis yra sunki, tačiau jokių objektyvių dokumentų, galinčių įrodyti, jog negalės susimokėti Institucijos Nutarimu paskirtos 70 (septyniasdešimties) litų baudos, nepateikė, be to, ATPK 20 straipsnyje yra įtvirtinta, jog administracine nuobauda siekiama priešingą teisei veiką padariusį asmenį bausti ir auklėti, todėl jos atžvilgiu paskirtoji administracinė nuobauda paliktina nepakeista.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamos nutarties ir Institucijos Nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.