Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-02-27 · Civilinė byla Nr. e2-509-450/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-27
Bylos Nr.
e2-509-450/2020
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00514-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vestreila“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Stividorius“
Trečiasis asmuo
Č. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-509-450/2020Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00514-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.4; 3.4.3.5.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vestreila“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stividorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vestreila“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys Č. S. individuali įmonė, uždaroji akcinė bendrovė „Simuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Traktorių nuoma“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Stividorius“ kreipėsi į teismą prašydama iškelti UAB „Vestreila“ bankroto bylą dėl jos faktinio nemokumo. Nurodė, kad atsakovė UAB „Vestreila“ yra skolinga ieškovei 17 096,14 Eur pagal 2018 m. rugsėjo 1 d. transporto priemonės nuomos sutartį (2019 m. balandžio 30 d. skolų suderinimo aktas). Atsakovė įsiskolinimą pripažįsta, tačiau nemoka įmokų pagal 2019 m. balandžio 10 d. mokėjimo grafiką dėl faktinio nemokumo. Ieškovė, laikydama atsakovę nemokiu ūkio subjektu, dėl bankroto bylos iškėlimo įspėjo dar 2019 m. liepos 2 d. įspėjimu, kuris atsakovei buvo įteiktas. Atsakovė po įspėjimo dėl galimo bankroto bylos iškėlimo, neatsiskaitė su ieškove, atsakovė turi ir kitų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Nurodytos faktinės aplinkybės, pagrįstos pateikiamais įrodymais, patvirtina, kad atsakovė yra faktiškai nemoki, todėl ieškovė prašė iškelti atsakovei bankroto bylą.

Atsiliepimas

2. Trečiasis asmuo Č. S. individuali įmonė (toliau – IĮ) prašė iškelti atsakovei bankroto bylą, nurodydama, kad kreditorius sutarties pagrindu teikė atsakovei transporto paslaugas, už kurias atsakovė neatsiskaitė. Nepavykstant ginčo išspręsti taikiai, pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Civilinėje byloje išduotas teismo įsakymas, kuris įsiteisėjus, pateiktas antstolio kontorai priverstiniam vykdymui. 2019 m. rugpjūčio mėnesį gauti antstolio procesiniai dokumentai. Kartu gautas ir išieškojimo negalimumo aktas, kuriame nurodoma, kad skolininkė neturi turto ir nėra galimybės išieškoti priteistos skolos.

3. Trečiasis asmuo UAB „Simuva“ prašo iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Vestreila“. Nurodė, kad kreditorės naudai iš atsakovės buvo priteista 2 746,39 Eur skolos, 48,29 Eur delspinigių, 39,69 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (2 834,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 43 Eur bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. liepos 5 d. išdavė vykdomąjį raštą, su kuriuo kreditorė kreipėsi į antstolio kontorą, tačiau nei iš antstolio, nei tiesiogiai iš skolininkės, jokių mokėjimų nebuvo gauta. Atsakovė iki šios dienos yra skolinga kreditorei 3 068,22 Eur.

4. Atsakovė UAB „Vestreila“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 3 d. nutartimi iškėlė UAB „Vestreila“ bankroto bylą; bankroto administratore paskyrė UAB „Reniva“.

6. Teismas iš atsakovės balanso už 2018 metus nustatė, kad įmonė turėjo 48 868 Eur vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 56 598 Eur, taigi jau tuo metu atsakovė buvo nemoki. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad jos turtinė padėtis būtų pagerėjusi, be to, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė registruoto turto neturi. Atsakovės atžvilgiu taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai, tačiau išieškoti skolas iš turto nepavyko.

7. Teismas, įvertinęs duomenis apie turto ir įsipareigojimų santykį, viešųjų registrų duomenis, padarė išvadą, kad bendrovė yra nemoki, negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ), 9 straipsnio 7 dalies 1 punktu, 2 straipsnio 8 dalimi, iškėlė UAB „Vestreila“ bankroto bylą.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovė UAB „Vestreila“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Atsakovė turėjo finansinių sunkumų, t. y. trumpalaikių įsipareigojimų, kurie versle yra neišvengiami. Šiuo metu atsakovės finansinė padėtis stabilizuojasi – yra sudarytos ir sudaromos sutartys, derinami ir pasirašomi atsiskaitymų grafikai. Tokiu būdu finansiniai įsipareigojimai kreditoriams bus įvykdyti artimiausiu metu ir įmonė dirbs rentabiliai.

8.2. Įmonė skolų valstybės biudžetui neturi, todėl mano, kad turi realią galimybę per trumpą laikotarpį atsiskaityti su ieškove (kreditore) ir trečiaisiais asmenimis, todėl įmonei kelti bankroto bylą nėra būtina.

Atsiliepimas

9. Ieškovė UAB „Stividorius“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:

9.1. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė dvi technikos nuomos ir krovinių vežimo vidaus keliais sutartis, tačiau nepateikė objektyvių įrodymų, kad šios sutartys realiai vykdomos. Be to, atsakovė nepateikė balansų, turto sąrašo, pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydžio, realios veiklos vykdymo įrodymų ir kt. duomenų.

9.2. Ieškovė 2019 m. spalio 7 d. susigrąžino atsakovei išnuomotas transporto priemones, iš viešai skelbiamų duomenų, bendrovėje nėra darbuotojų, todėl atsakovė neturi jokių galimybių vykdyti veiklą.

9.3. Atsakovė nevykdo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, antstoliui vykdymo procese nepavyko rasti jokio turto, banko sąskaitose piniginių lėšų neturi, todėl atsakovei pagrįstai iškelta bankroto byla.

10. Tretieji asmenys Č. S. IĮ ir UAB „Traktorių nuoma“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą pabrėžia, kad atsakovė neturi darbuotojų; viena sutartis sudaryta su UAB „Hidrostatyba“, kuriai šiuo metu yra iškelta restruktūrizavimo byla; atsakovė nėra pajėgi įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Tretieji asmenys nėra gavę jokių grafikų dėl skolų dengimo, su jais nebuvo derinami nei terminai, nei mokėjimų sumų dydžiai.

11. Tretysis asmuo UAB „Simuva“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

13. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, konstatavęs atsakovės nemokumą, iškėlė jai bankroto bylą. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2020 m. sausio 6 d. technikos nuomos sutarties Nr. 2020/01/06 ir 2020 m. sausio 23 d. ilgalaikės krovinių vežimo vidaus keliais sutarties kopijas.

15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

16. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad elektroninėje byloje apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikti dokumentai priešingoms šalims yra / turi būti žinomi, šalys galėjo susipažinti su teikiamų dokumentų turiniu, duomenys gali būti reikšmingi klausimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pagrįstumo išsprendimui, šių dokumentų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, todėl teikiami duomenys kaip rašytiniai įrodymai priimami į bylą.

Dėl atsakovės (ne)mokumo

18. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo Klaipėdos apygardos teisme gautas 2019 m. lapkričio 11 d.; skundžiama teismo nutartis priimta 2020 m. sausio 3 d. Todėl, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pagrįstumo, taikytinos ginčo klausimų sprendimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusio ĮBĮ nuostatos.

19. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018). Tai aktualu ir aptariamu atveju, kadangi pareiškimas iškelti atsakovei UAB „Vestreila“ bankroto bylą buvo grindžiamas įmonės nemokumu.

20. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018). Todėl būtent atsakovė, siekdama įrodyti savo mokumą, privalo pateikti visus šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus. Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018).

21. Atsakovė teigia, kad yra moki, skolų valstybės biudžetui neturi, turėjo finansinių sunkumų, tačiau šiuo metu jos finansinė padėtis stabilizuojasi (sudarytos naujos sutartys) ir įsipareigojimai kreditoriams bus įvykdyti artimiausiu metu.

22. Remiantis 2019 m. balandžio 30 d. sudaryto bendrovės balanso už 2018 m. duomenimis, įmonė visiškai neturi ilgalaikio turto, trumpalaikis įmonės turtas sudaro 48 868 Eur, kurio didžiąją dalį, t. y. 34 106 Eur sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai – likvidžiausias įmonės finansinis turtas, kuris gali būti tiesiogiai panaudotas kaip mokamoji priemonė. Per vienerius metus gautinos sumos 2018 m. siekė 13 957 Eur. Teismų praktikoje, vertinant trumpalaikio turto sudėtį, pripažįstama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Atsakovė nepateikė teismui duomenų, kad turi realias galimybes gautinas sumas susigrąžinti, todėl šie debitoriniai įsiskolinimai neturėtų būti įtraukti į atsakovės turto sudėtį. Byloje esančiais bei viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad atsakovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad atsakovė nevykdo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams (užvesta 11 vykdomųjų bylų ir tik dvi užbaigtos, jas visiškai įvykdžius), antstoliams vykdymo procese nepavyko rasti jokio atsakovės turto, taip pat piniginių lėšų banko sąskaitose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta akivaizdu, kad įmonė ne tik jokio ilgalaikio turto neturi, bet neturi ir balanse įrašytų, didžiąją dalį trumpalaikio turto sudarančių, 34 106 Eur piniginių lėšų, kaip 2019 m. balandžio 30 d. aiškinamajame rašte nurodoma, laikomų atsiskaitomose sąskaitose ir įmonės kasoje.

23. Atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai pagal 2018 m. balansą sudaro 56 598 Eur ir visos šios sumos mokėtinos per vienerius metus. 2019 m. balandžio 30 d. įmonės pelno nuostolių ataskaitos duomenimis atsakovė 2018 m. patyrė 19 620 Eur nuostolių, lyginant su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, kai įmonė gavo 2 890 Eur pelno, tai itin prasti rodikliai, kurie susidarė net septynis kartus išaugus bendrosioms ir administracinėms sąnaudoms (Pelno nuostolių ataskaitos 6 eilutė).

24. Pažymėtina, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos. Pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės nustatyti realios įmonės finansinės padėties, kadangi UAB „Vestreila“ nepateikė duomenų apie turimą realų įmonės turtą, todėl pagrįstai vadovavosi duomenimis, gautais iš viešųjų registrų. Atsakovė nepateikė naujesnių finansinės atskaitomybės duomenų nei tie, kuriuos teismas įvertino nutarties 21–23 punktuose, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovės finansinė būklė pagerėjo. Atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktose 2020 m. sausio 6 d. technikos nuomos sutartyje Nr. 2020/01/06 ir 2020 m. sausio 23 d. ilgalaikės krovinių vežimo vidaus keliais sutartyje nėra išreiškiama šalių valia dėl konkrečių užsakymų vykdymo, jos yra bendro pobūdžio, todėl negali pagrįsti realios veiklos vykdymo. Be to, byloje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) duomenimis atsakovė nuo 2019 m. lapkričio 18 d. skolinga VSDF biudžetui 38,65 Eur, nuo 2020 m. sausio 17 d. darbuotojų bendrovėje nėra. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė yra nemoki, veiklos nevykdo, neturi turto ir negali atsiskaityti su savo kreditoriais.

25. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės nurodoma aplinkybė dėl skolų valstybės biudžetui neturėjimo pati savaime neturi visiškai jokios reikšmės, konstatuojant įmonės nemokumą, ir vertinama kitų faktinių aplinkybių kontekste. Nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nepaneigia įmonės nemokumo ir neįrodo jos geros turtinės padėties. Be to, kaip jau minėta, nustatyta, kad atsakovė apskritai neturi darbuotojų ir realios veiklos nevykdo.

26. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad atsakovės finansinė padėtis atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje pateiktą nemokumo sampratą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

27. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų skunde ir atsiliepime į jį išdėstytų argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Radzevičienė