Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Anai Nikitinai, dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui, gynėjui advokatui J. S., vertėjai Olgai Macijauskienei, nukentėjusiajam M. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje J. M., g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas: 1) 2002-12-12 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 18 str. 4 d., 116 str. 1 d., 18 str. 5 d., 271 str. 2 d.- 1 metams laisvės atėmimo; 2) 2003-03-28 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. - 6 mėnesiams laisvės atėmimo su 500 Lt vertės turto konfiskavimu; 2003-06-05 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 2003-03-28 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendį pakeistas, veika perkvalifikuota į LR BK 178 str. 1 d. ir paskirta galutinė bausmė 5 MGL (625 Lt) bauda, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2013-06-24 apie 21.45 val., bute, (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3,42‰), sunkiai sužalojo žmogų, tai yra tyčia vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam M. S. į pilvą, tuo padarydamas M. S. pilvo sienos kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą su pilvo organų pažeidimais, kuris vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

J. M. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad birželio 24 dieną buvo atėjęs pas nukentėjusįjį, turėjo su savimi peilį. Nukentėjusiojo draugė dažėsi plaukus. Jis šios paklausė, ar negalėtų ir jam nudažyti plaukus. Ši sutiko. Nuėjęs nupirko plaukų dažų, alaus. Jam nudažė plaukus. Jie sėdėjo, gėrė alų, konfliktų nebuvo. Vakare, kai jis išeidinėjo namo, M. jį užpuolė ir daužė kumščiais. Atsisukęs jis gavo per veidą. Jis išsitraukė peilį norėdamas pagąsdinti. M. užsimojo ir padarė staigų žingsnį. Jis nespėjo pasitraukti, M. tiesiog pasismeigė ant peilio. Buvo šokas. Jis nuėjo namo, nusiplovė rankas, pasakė žmonai, kad skambintų į policiją. Paėmęs ragelį pareigūnams pats viską paaiškino. Pareigūnai atvažiavo, jį sulaikė. Jis atėjo pas nukentėjusįjį blaivas. Iki išeinant namo išgėrė 3 litrus stipraus alaus. Jis sakė N. Š. komplimentus, į tai nukentėjusysis reagavo normaliai, leido apkabinti ir pabučiuoti. Jam nesuprantama, už ką nukentėjusysis pradėjo jį daužyti. Jį daužė prie laiptinės durų, sudavė mažiausiai du kartus iš nugaros, o vėliau į veidą. Tuo metu peilis buvo dėkle už šortų. Jis peili po to laikė atkišęs į priekį. Nukentėjusysis ėjo artyn jo ir pasismeigė ant peilio. Jis tyčios durti neturėjo.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad savo parodymus J. M. tyrimo metu tvirtino parodymų patikrinimo vietoje (t. 1, b. l. 131-136).

Nukentėjusysis M. S. teisme parodė, kad su N. grįžo namo apie 18 val. N. nusipirko dažus, norėjo dažytis plaukus. Atėjo J.. Pamatęs, kad N. dažosi plaukus, paprašė ši ir jam plaukus nudažytų. Ši sutiko. J. atnešė palukų dažų, alaus. Jie turėjo savo alų. N. nusidažė sau plaukus, nudažė J.. Jie sėdėjo, kalbėjosi, gėrė. Jis pakvietė užeiti A. Š.. Šis atėjęs atsisėdo prie lango. J. pradėjo rodyti peilį, davė į rankas pažiūrėti. Vėliau padėjo peilį atgal į dėklą. Jie gėrė toliau. Baigėsi alus, todėl jis su A. nuėjo dar nusipirkti. Grįžus vėl sėdo prie stalo. Atėjus vakarui jis paprašė, kad kiti eitų namo. A. išėjo, o J. sėdėjo. J. nesikėlė, tuomet jis uždėjo ranką prie nugaros. J. atsistojo, jis nuvedė šį prie durų. Stovint ant kilimėlio J. atsisuko ir dūrė jam į pilvą. Jis išstūmė šį pro duris į laiptinę, sudaviau du kartus į veidą ir grįžo atgal. Žengęs žingsnį atsisėdo prie sienos ir daugiau nieko nepamena. Tą vakarą konflikto nebuvo. Jam dūrė peiliu buto viduje. J. stovėjo prie pat durų ant kilimėlio. Tą vakarą J. rodė dėmesį j draugei, jam šiek tiek tai nepatiko, bet jis nieko nesakė. Mano, kad J. dūrė dėl to, kad jis varė šį namo.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad savo parodymus nukentėjusysis M. S. tvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 34-40).

Liudytojas A. Š. teisme parodė, kad po incidento jan paskambino N. ir pasakė, kad M. ligoninėje, kad jį sužeidė. Jam nepasakė N., kas sužeidė, tik pasakė, kad M. ligoninėje. Jis tą vakarą iš buto išėjo, kai M. S. paprašė išeiti. Būnant bute J. rodė peilį, sukinėjo virš stalo ir padėjo atgal. Norėjo pasirodyti, pademonstruoti peilį. Peilio ilgis apie 20 cm.

Liudytoja N. Š. teisme parodė, kad su M. grįžo vakare apie 18 val. Atėjo J.. Tuomet jį matė pirmą kartą. M. šį jau pažinojo. Ji dažė sau plaukus. Jie sėdėjo virtuvėje, gėrė alų. J. paprašė, kad ji jam nudažytų plaukus. Ji sutiko ir nudažė. J. pradėjo rodyti jai dėmesį, sakė, kad ji patinka, kažkas tokio. M. tai nepatiko, bet konflikto, barnio nebuvo. A. buvo atėjęs po J.. Jie sėdėjo virtuvėje. Viskas buvo normaliai. M. paprašė A.išeiti, šis išėjo. Vėliau dar pasėdėjo. M. pasakė J., kad šis irgi eitų namo. Jokio barnio nebuvo, tiesiog J. vedė, kad šis eitų. Ji liko virtuvėje. Praėjus 3 sekundėms ji išgirdo dejavimą. Atbėgo į koridorių. J. stovėjo prie durų, laikė rankoje kruviną peilį. Viskas vyko namuose. Ji trenkė J. per ranką ir peilis iškrito koridoriuje. M. tuomet susileido prie sienos, o J. pabėgo. Ji bėgo paskui. Šis sustojo šalia savo laiptinės. Jo rankos buvo kruvinos, sakė „Ką tokio padariau?“. Nubėgusi atgal namo ji paskambino greitajai pagalbai, kuri greitai atvažiavo. Ji su M. išvažiavo į ligoninę. Atvažiavusi policija sulaikė J.. Ji nematė, kaip M. sudavė J.. Kai atėjo, pirmas vaizdas buvo toks, kad J. stovėjo atsisukęs nugara į duris, o M. stovėjo priešais jį. J. laikė peilį. Buto durys buvo pravertos, tiksliai nepamena. Po įvykio dėklas liko pas J..

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad savo parodymus liudytoja N. Š. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 43-51).

Liudytojas T. B. teisme tvirtino savo tyrimo metu duotus parodymus, kurie buvo pagarsinti, jog 2013 birželio 24 d., patruliavimo metu su vyr. patruliu A. T. ir patruliu A. P., apie 21.20 val. iš Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, peiliu sužalotas žmogus. Kai atvyko į nurodytą vietą, prie namo laiptinės jau stovėjo greitosios medicinos pagalbos brigada. Kartu su medikais užėjo į butą Nr. 77. Bute buvo nukentėjusysis M. S., kuris gulėjo kambaryje ant lovos. Taip pat bute buvo jo sugyventinė N. Š.. M. S., gim. (duomenys neskelbtini). M. S. buvo išvežtas į ligoninę. Pastarojo sugyventinė paaiškino jiems, kad jį peiliu sužalojo pažįstamas. Kartu su M. S. į ligoninę išvyko ir jo sugyventinė, todėl apžiūrėti buto nebuvo galimybės. Atsimena, kad laiptinėje prie durų matėsi kraujo lašai ant grindų. Kadangi buto nespėjo apžiūrėti, neatsimena ar kraujo buvo buto koridoriuje, taip pat nematė ar bute buvo peilis, kuriuo buvo sužalotas M. S.. Apžiūrint teritoriją prie(duomenys neskelbtini) namo, ant žalios vejos, poros metrų atstumu nuo laiptinės, buvo aptiktas juodos spalvos medžiaginis peilio dėklas. Taip pat nuo pirmos iki trečios namo laiptinės pastebėti kraujo pėdsakai (lašai). Laukiant kieme Vilniaus m. 5 policijos komisariato darbuotojų, buvo gautas iš Vilniaus aps. VPK OVS kitas pranešimas, kad asmuo sužalojęs M. S. gyvena (duomenys neskelbtini) ir tuoj pats išeis į kiemą. Po poros minučių iš trečios namo laiptinės išėjo asmuo prisistatęs J. M., ir prisipažino, kad jis peiliu sužalojo savo pažįstamą pastarojo bute. J. M. atrodė neblaivus. Taip pat J. M. nurodė, kad peilis, kuriuos jis sužalojo liko nukentėjusiojo bute. Atsimena, kad J. M. nurodė, kad tarp jo ir M. S. įvyko konfliktas ir pastarasis pats užšoko ant peilio. J. M. buvo sulaikytas ir pristatytas į penktąjį policijos komisariatą.

Liudytojas A. T. teisme parodė, kad Erfurto gatvėje žmogus buvo sužalotas peiliu. Buvo nurodymas nuvažiuoti prie buto, kur išeis asmuo, kuris prisipažino. Išėjęs asmuo prisipažino, kad sužalojo peiliu kitą asmenį. Jie užėjo į butą, kur buvo sužalotas, kartu su greitosios medicinos pagalbos darbuotojais. Peilio dėklas buvo rastas, bet ne bute. Kraujo pėdsakus jis matė laiptinėje, prie kitos laiptinės, lauke.

Liudytoja J. L.-M. teisme parodė, kad eidama namo sutiko pareigūnus, kurie klausė, ar ji nematė kruvino vyro. Grįžus namo pamatė, kad jos vyras kruvinas, šoko būsenoje. Vyras pasakė, kad papjovė žmogų. Vyras papasakojo, kad įvyko konfliktas, M. pradėjo jį mušti. Vyras išsitraukė peilį, kad jo nemuštų, norėjo gintis. Sakė, kad M. užšoko ant peilio. Ji pasakė, kad matė pareigūnus ir greičiausiai šie jo ieško. Ji paskambino pareigūnams, šie atvažiavo, pasiėmė dokumentus, suėmė vyrą ir išvežė. J. buvo sumuštas, ant žemės savo bute ji matė kraują. Vyro ranka ir paklodė buvo kruvinos.

Iš 2013-09-06 medicinos specialisto išvados matyti, kad M. S. buvo padaryta pilvo sienos kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda su pilvo organų pažeidimais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-06-24), paveikus duriančiai-pjaunančiu daiktu, kurio individualių požymių nenustatyta. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas pavojingas gyvybei ir kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl pilvo kiauryminės žaizdos su vidaus organų pažeidimais (remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ p. 6.6.9). Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui. Medicininiu tyrimu įtariamojo versijos, kad nukentėjusysis užšoko ant peilio negalima nei patvirtinti, nei paneigti (t. 1, b. l. 64-65).

Iš 2013-06-26 specialisto išvados matyti, kad J. M. padaryta odos nubrozdinimai pakaušyje, kaktos kairėje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir nugaros dešinėje, kraujosruva odoje dešinio peties srityje, paviršinės pjautinės žaizdos abipus nugaroje ir dešinėje plaštakoje, minkštųjų audinių patinimas kairiame žande su gleivinės pažeidimu. Paviršinės pjautinės žaizdos padarytos aštriu pjaunančiu savybių turinčiu daiktu, likusieji sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti 2013-06-24. Sužalojimai galėjo būti padaryti 9 trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų visuma nebūdinga savęs žalojimui ir griuvimui (t. 1, b. l. 117-118).

Iš biologinės, trasologinės užduoties atlikusio specialisto išvados matyti, kad:

- ant pateikto tirti peilio rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę nustatyti galima tik vieno asmens; šio asmens genotipas sutampa su M. S. genotipu;.

- ant pateikto tirti M. S. megztinio rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su M. S. genotipu;

- ant pateiktų tirti M. S. džinsų rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su M. S. genotipu; taip pat rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su J. M. genotipu;

- ant pateiktų tirti J. M. marškinėlių rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su J. M. genotipu;

- ant pateiktų tirti J. M. šortų: rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su J. M. genotipu (t. 2, b. l. 85-89).

Iš akistatos protokolų matyti, kad akistatos tarp nukentėjusiojo M. S. ir įtariamojo J. M. (t. 1, b. l. 143-144) ir tarp liudytojos N. Š. ir įtariamojo J. M. (t. 1, b. l. 145-146) asmenys tvirtino savo tyrimo metu duotus parodymus.

Iš alkotesterio parodymų pažymos matyti, kad 2013-06-24 d. 22.58 val. J. M. buvo nustatytas 3,42 promilių girtumas (t. 1, b. l. 109).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir posėdžio metu ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu nustatė, kad J. M. tyčia durdamas peiliu į pilvo sritį M. S. padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokią tiesą byloje patvirtina kruopšti įrodymų visumos analizė. J. M. tyrimo metu ir teisme kaltę neigė teigdamas, kad tyčia peiliu nedūrė, nukentėjusysis pats susižalojo jam laikant peilį rankoje. Tokius kaltinamojo parodymus paneigia tiek nukentėjusiojo parodymai, kuriuose jis nuosekliai visą laiką tvirtino, kad J. M. jam tyčia vieną kartą dūrė peiliu į pilvą, tiek liudytojos N. Š. parodymai apie tai, kad buto koridoriuje, ką teigė ir nukentėjusysis, matė J. M. rankose laikantį kruviną peilį, po ko šis šalinosi iš buto. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykio metu J. M. buvo sunkaus girtumo būsenoje, tačiau grįžęs namo savo žmonai prisipažino „papjovęs žmogų“, ką tyrimo metu ir teisme patvirtino liudytoja J. L.-M. Medicinos specialistai, atlikę M. S. padaryto sužalojimo įvertinimą, nustatė, kad nukentėjusiajam buvo padaryta 5 cm pjautinė žaizda, pilvo ertmėje rastos 5 kiauryminės žaizdos klubinėje žarnoje, 3 skylės pasaite, 2 skylės riestinėje žarnoje, 1 cm pilvaplėvės defektas. Toks sužalojimų mastas, skaičius ir dydis, sužalojimus sugretinus su nukentėjusiojo ir liudytojos N. Š. parodymais verčia pripažinti tiesą, kad naudojant jėgą buvo durta nukentėjusiajam, kas paneigia kaltinamojo parodymus apie teigiamą M. S. sužalojimo mechanizmą. Tokiu būdu vienus duomenis byloje logiškai siejant su kitais teismas nustatė J. M. neteisėtus veiksmus ir tikrąją kaltę dėl jų.

Kita vertus, teismas išnagrinėjęs bylą J. M. veiksmuose nustatė būtinosios ginties sąlygas dėl nukentėjusiojo veiksmų vartojant fizinį smurtą J. M. atžvilgiu. Įvertinus medicinos specialistų po įvykio konstatuotus sužalojimus J. M., nukentėjusiojo parodymus apie suduotus smūgius, liudytojų parodymus apie kruviną J. M. ranką – teismas pripažįsta, kad J. M. išeidamas iš nukentėjusiojo buto, bet ne laiptinėje, prieš smūgiuodamas peiliu patyrė fizinį smurtą, nuo kurio turėjo teisę gintis. Nukentėjusyis teigė sudavęs smūgius kaltininkui po patirto sužalojimo peiliu, tačiau tokius jo parodymus paneigė liudytoja N. Š., kuri nuosekliai tyrimo metu ir teisme tvirtino, kad po išgirstos dejonės tuoj pat atėjusi į įvykio nematė, kad nukentėjusysis suduotų smūgius ar kitaip smurtautų J. M. atžvilgiu. Ši svarbi aplinkybė leidžia pripažinti, kad fizinį smurtą J. M. patyrė iki smūgiuodamas peiliu nukentėjusiajam. Tokiu būdu teismui nustačius, kad nukentėjusiojo smūgiai kaltinamajam į galvą, jų skaičius (specialistai nustatė 9 trauminius poveikius) ir intensyvumas atitiko pavojingo kėsinimosi pobūdį, kuris buvo akivaizdus ir realus, dėl ko J. M. turėjo teisę į būtinąją ginti, turėjo teisė ją įgyvendinti pasirinktu būdu. Kita vertus, J. M. pasirinkta gynyba akivaizdžiai neatitiko patirto kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, dėl ko tyčinis dūrimas peiliu nukentėjusiajam į pilvą buvo aiškus būtinosios ginties ribų peržengimas. M. S. J. M. smūgiavo rankomis, nenaudojo įrankių, pritaikytų žaloti žmogų, buvo neblaivus ir atitinkantis J. M. kūno sudėjimą, todėl nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotas peilis, nors ir atremiant pavojingą kėsinimąsi, tačiau tuo pasikėsinant į nukentėjusiojo ne tik sveikatą, bet ir gyvybę, buvo akivaizdus gynybos ribų viršijimas, ką patvirtina faktas, jog M. S. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kai tuo tarpu J. M. patyrė tik nežymus kūno sužalojimus.

Atsižvelgiant į visą tai, kad J. M. gindamas save nuo pradėto jo atžvilgiu pavojingo kėsinimosi, tyčia durdamas peiliu nukentėjusiajam į pilvą akivaizdžiai suprato savo veiksmų pavojingumą, siekė sunkių pasekmių, veikdamas tiesiogine tyčia padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, taip aiškiai naudodamas gynybą, kuri neatitiko kėsinimosi pobūdžio – teismas pripažįsta, kad J. M. nusikalstami veiksmai atitinka veikos kvalifikaciją, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje.

Teismas tikslina nusikaltimo padarymo datą keisdamas ją iš kaltinime nurodytos 2013-06-25 į faktiškai pagal bylos medžiagą nustatytą 2013-06-24 d.

J. M. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2008-06-19 iki 2008-06-20. Diagnozė: kitos reakcijos į stresą (situacinė afektinė reakcija). Žalingas alkoholio vartojimas (b. l. 150), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 151), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas. 2010-09-24 kreipėsi konsultacijos dėl alkoholio vartojimo (b.l. 152). Remiantis šiais duomenimis teismas pripažįsta, kad J. M. yra pakaltinamas ir būdamas įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė peržengdamas būtinosios ginties ribas (baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 9 p.). Teismas pripažįsta J. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes ši aplinkybė teismo įsitikinimu turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui (baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.) .

Skirdamas bausmę J. M. teismas įvertina jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę. J. M. veikdamas tiesiogine tyčia, peržengdamas būtinosios ginties ribas padarė sunkų nusikaltimą, netinkamai vertino savo veiksmus ir nepadarė reikalingų išvadų, iki tol buvo teistas 2 kartus (t. 1, b. l. 167-168), tačiau teistumas jam išnykęs. J. M. baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 164-165), vedęs, nedirbantis, teismui pateikė pažymą apie žmonos nėštumą. Tokios nustatytos aplinkybės, net ir įvertinus baudžiamojo kodekso 28 str. 4 d. galimybę, verčia teismą J. M. skirti laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parenkant arčiau minimalios ribos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 147-148) kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa tyrimo metu pareiškė 12781,36 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl gydymo išlaidų (b.l. 95-96). Ši žala buvo padaryta nusikalstamais J. M. veiksmais tretiesiems asmenims. Padaryta žala pagrįsta pateiktais dokumentais (t. 1, b. l. 97-98), pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 9, 30, 31 str. dėl nusikalstamos veikos sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidos, apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išieškomos Valstybinei ligonių kasai nepriklausomai nuo žalą padariusio asmens kaltės formos. Įvertinus tai J. M. privalo padarytą žalą atlyginti, todėl teismas ieškinį patenkina visiškai.

Nukentėjusysis M. S. byloje pareiškė 30 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 32). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 str. 2 d. numato, kad suluošinus ar kitaip sužalojus fizinį asmenį už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Įvertinęs šias nuostatas teismas pripažįsta, kad M. S. reikalavimas yra teisėtas. Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl 30 000 litų neturtinės žalos atlyginimo teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į J. M. veiksmus duriant peiliu į pilvą vieną kartą, nusikalstama veika sukeltas pasekmes nukentėjusiajam, dėl kurių nėra įrodyti likę nepašalinami padariniai sveikatai, nukentėjusysis turtinės žalos pretenzijų nepareiškė. Padarytas sužalojimas kvalifikuotas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas vertina J. M. kaltės rūšį ir formą, abiejų šalių turtinę padėtį, įvykio situaciją ir nusikalstamų veiksmų turinį, taip pat pripažintą būtinąją gintį. Tokiu būdu atsižvelgiant į nukentėjusiojo nurodytą neturtinės žalos turinį, kitas jau minėtas ir reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkina tik iš dalies, priteisdamas nukentėjusiajam neturtinės žalos dydį kaip atitinkantį 5 000 litų sumą.

Tyrimo metu kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, buvo paimti ir saugojimui perduoti: peilis, plastikinis alaus butelis, medžiaginis peilio dėklas, šortai, marškinėliai, džinsinės kelnės, megztinis, batų pora, kojinės, apatiniai (patalpinti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, Buivydiškių g. 19, Vilniuje). Minėti objektai vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu sunaikintini kaip nusikalstamos veikos įrankis ir menkaverčiai daiktai, dėl kurių nebuvo gautas prašymas juos grąžinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.

nusprendė:

J. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 1 d. ir skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. M. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2013-06-24 iki 2013-06-26.

Iki bausmės vykdymo pradžios J. M. palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš J. M. priteisti: Vilniaus teritorinei ligonių kasai 12 781,36 Lt (dvyliką tūkstančių septynis šimtus aštuoniasdešimt vieną litą ir trisdešimt šešis centus) gydymo išlaidų atlyginimą, M. S. naudai 5 000 (penkis tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus peilį, plastikinį alaus butelį, medžiaginį peilio dėklą, šortus, marškinėlius, džinsines kelnes, megztinį, batų porą, kojines, apatinius (2014-05-21 kvitas BBB Nr. 5PK000222) – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.