- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-11
- Bylos Nr.
- 2YT-4532-979/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
- Pareiškėjas
- L. M.
- Kategorijos
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui S. V., A. S. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
P. L. Monkeliūnienė pateikė skundą dėl antstolio S. V. procesinių veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0127/20/00467, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. birželio 12 d. patvarkymą dėl Turto arešto ir 2020 m. birželio 12 d. Turto arešto aktą antstolio S. V. vykdomojoje byloje Nr. 0127/20/00467. Nurodė, kad antstolis S. V. raginimo surašymo metu areštuodamas skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio rinkos vertė ženkliai didesnė už išieškomą sumą, veikė neteisėtai ir nepagrįstai, iš esmės pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias vykdymo veiksmus, turto arešto taikymą, pažeidė skolininko ir išieškotojo teisių pusiausvyrą vykdomojoje byloje, prioritetą suteikdamas išieškotojui. Antstolis priimdamas Patvarkymą dėl turto arešto ir surašydamas Turto arešto aktą tokius savo veiksmus grindžia tik išieškotojo nuomone, jo prašymu ir nurodymu, kad skolos suma yra didelė. Tokia argumentacija, skolininkės nuomone, nėra pakankama ir pagrįsta, nes išieškotojas nepateikė antstoliui jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad skolininkė gali turtą slėpti, ar kitokiu būdu vengti įvykdyti raginimą. Jeigu skolininkės turėtų ketinimus tai daryti, veikti taip nesąžiningai, tai ji turėjo visas galimybes tai padaryti jau civilinės bylos nagrinėjimo metu. Pati išieškoma suma, jos dydis šiuo atveju, skolininkės nuomone, taip pat negali būti pagrindas iš karto taikyti areštą, kadangi vien pagal skolininkės valdomo nekilnojamojo turto vertę antstolis turėjo pagrindą išvadai, kad išieškoma suma nėra tokia didelė. Skolininkės nuomone, skundžiamas antstolio patvarkymas dėl turto arešto nėra motyvuotas. Turto arešto akte nėra nustatyta kiekvieno iš areštuotų nekilnojamojo turto objektų rinkos vertė, nurodant, kad vertei nustatyti bus kviečiamas turto vertintojas. Turto arešto mastas - 30 713,00 Eur, tam areštuoti 3 (trys) nekilnojamojo turto objektai, antstoliui net VĮ Registrų centro duomenų bazėje nepasitikrinus šių objektų vertės, kuri neabejotinai ženkliai viršija turto arešto mastą. Antstolis 30 713,00 Eur skolos išieškojimui areštavo daugiau nesu 65 245,00 Eur vertės skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto. Antstolis, areštuodamas skolininkės turtą, išieškojimą iš karto nukreipė į trečios eilės turtą, net netikrindamas ir nenustatydamas, ar nėra galimybės skolos išieškoti iš pirmesnės eilės turto.
Antstolis S. V. 2020 m. birželio 29 d. patvarkymu Nr. S-2020-3792 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams. Nurodė, kad skolininkės turto arešto procedūra nėra tapati skolos išieškojimo pardavimą procedūrai. Areštuotas turtas nebūtinai turi būti parduodamas, todėl skolininkė nepagrįstai nurodo išieškojimo iš turto eiliškumą, kadangi skolos išieškojimas parduodant areštuotą turtą dar nėra vykdomas. Jeigu skola bus padengta iš skolininkės turimų piniginių lėšų, tuomet turto realizavimas nebus vykdomas. Kartu su skundu skolininkė nepateikė jokių duomenų apie savo galimybes padengti skolą ir vykdymo išlaidas, todėl skolininkės teiginiai apie galimybes padengti skolą turimomis piniginėmis lėšomis vertintini kritiškai. Skolininkės turto areštas yra privalomas, kadangi skolininko turto arešto panaikinimas esant nepadengtoms skoloms galėtų neigiamai įtakoti išieškotojo galimybę atgauti jo naudai priteistas skolas. Kartu su skundu skolininkė nepateikė jokių įrodymų dėl areštuoto turto rinkos vertės. Pateiktame skunde skolininkė nurodė, kad areštuoto turto vertė yra 65 245,00 Eur. Įstatymu nustatyta tvarka realizuojant turtą tokios vertės pradinė pardavimo kaina antrosiose varžytynėse sudarytu 39 147 Eur. Skunde skolininkė nurodo, kad turto vertės buvo nustatytos 2010 metais, todėl į to laikotarpio turto vertes reikėtų žiūrėti kritiškai. Vykdymo eigoje, priimant sprendimą dėl turto arešto masto, buvo gauti duomenys iš VĮ Registrų centras apie šio turto vidutines rinkos vertes 2020 m. sausio 1 d. - žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 16 500,00 Eur; žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 12 600,00 Eur; žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 17 700,00Eur. VĮ Registrų centras duomenimis viso šio turto vidutinė rinkos vertė yra 46 800,00 Eur. Įstatymu nustatyta tvarka realizuojant turtą tokios vertės pradinė pardavimo kaina antrosiose varžytynėse sudarytų 28 080,00 Eur, t. y. turto kaina būtu netgi mažesnė nei reikia skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti. Kadangi skolininkės turtas yra sudarytas iš trijų nedalomų turto objektų, todėl nėra galimybės turto vienetų skaidyti, o bet kurio turtinio vieneto eliminavimas iš turto arešto akto galėtu užkirsti kelią pilnam vykdomojo dokumento įvykdymui. Areštuoto turto įkainojimui vykdymo procese bus kviečiamas turto vertintojas, todėl tiksli turto vertė bus nustatoma įstatymo nustatyta tvarka (jeigu bus būtinas turto realizavimas).
Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.
Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio S. V. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0127/20/00467 dėl 30 000 Eur skolos, 713,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. M. išieškotojui A. S.. Antstolio kontoroje 2020 m. birželio 12 d. gautas išieškotojo prašymas taikyti areštą skolininkės turtui, nes yra tikimybė, kad skolininkė turtą perleis tretiesiems asmenims. 2020 m. birželio 12 d. patvarkymu dėl turto arešto Nr. S-2020-3525 antstolis nutarė areštuoti skolininkui priklausantį turtą išsiuntus raginimą įvykdyti sprendimą. 2020 m. birželio 12 d. Turto arešto aktu areštavo skolininkui L. M., priklausančius žemės sklypus – žemė sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Antstolis 2020 m. birželio 12 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą, kuris skolininkei buvo įteiktas 2020 m. birželio 15 d.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Turtas gali būti areštuojamas teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnis) ar antstoliui vykdant sprendimą (CPK 658 straipsnio 2 dalis, 675 straipsnis).
Pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba kai kurių šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar ribojimas. Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Tai yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010). Pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį antstoliui suteikta savarankiško veikimo teisė atitinkamai nuspręsti dėl skolininko turto arešto momento. Apie poreikį areštuoti turtą savarankiškai sprendžia vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1267/2014).
Nagrinėjamu atveju, skolininkės turto areštą antstolis nutarė taikyti, gavęs išieškotojo prašymą 2020 m. birželio 12 d. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkė per raginime numatytą terminą nesumokėjo skolos ir vykdymo išlaidų, skolininkė yra fizinis asmuo, todėl teismo vertinimu skolos suma laikytina didele jos atžvilgiu, todėl buvo teisinis pagrindas taikyti skolininkės turto areštą. Vien pareiškėjos aplinkybė, kad civilinėje byloje, kurios pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesudaro pagrindo manyti, kad priverstinio skolos išieškojimo atveju pareiškėja neperleis turto tretiesiems asmenims. Pareiškėja skunde teigia, kad antstolis, areštuodamas skolininkės turtą, išieškojimą iš karto nukreipė į trečios eilės turtą, net netikrindamas ir nenustatydamas, ar nėra galimybės skolos išieškoti iš pirmesnės eilės turto. Tai, kad antstolis areštavo skolininkės turtą, nesudaro teisinio pagrindo manyti ir daryti išvadai, kad areštavus turtą yra pradedamas vykdyti ir skolos išieškojimas iš skolininkės turto. Turto areštas yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė. Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Tokiu būdu siekiama, kad nebūtų pažeisti išieškotojo interesai ir būtų reali galimybė išieškoti teismo priteistas sumas iš skolininkės.
Pažymėtina, kad Lietuvos teismų sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl būtent vykdomojoje byloje priteistos skolos išdėstymo dalimis 5 metų laikotarpiui, prašymą motyvuodama tuo, kad neturi šiuo metu galimybės iš karto sumokėti visas teismo sprendimu priteistas sumas. Ši aplinkybė patvirtina faktą, kad vykdomojoje byloje išieškoma suma pareiškėjai yra didelė, ji neturi šiuo metu realių galimybių įvykdyti teismo sprendimą, todėl siekiant, kad būtų galimybė antstoliui išieškoti priteistas sumas, manytina, kad nagrinėjamu atveju buvo teisinis pagrindas areštuoti skolininkės turtą.
Atsižvelgiantį į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamą patvarkymą dėl turto arešto.
Pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų nesutinka su areštuoto turto nustatytomis vertėmis ir mastu.
Lietuvos Aukščiausias teismas yra išaiškinęs, kad turto areštas yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė, todėl turto arešto metu nėra aktualu nustatyti tikslią areštuojamo turto rinkos vertę, o siekiama tik areštuoti pakankamai turto skolininko prievolėms įvykdyti. Areštuojant turtą atliekamas specifinis turto įvertinimas, kurio metu nurodoma turto vertė yra preliminari ir nereiškia, jog turtas už tokią kainą turi būti ir parduodamas. Areštuojant turtą yra siekiama užtikrinti išieškotojo interesus, t. y. turi būti areštuojama tiek turto, kiek užtektų jo reikalavimams patenkinti, tuo tarpu parduodant areštuotą turtą iš varžytynių ir nustatant jo kainą, privalo būti atsižvelgiama ir į skolininko interesus bei ieškoma šalių interesų pusiausvyros. Turto arešto metu nustatoma orientacinė galima turto kaina, tačiau realiai skolininko teises gali pažeisti ne areštas, o turto pardavimas už per mažą kainą(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010).
Iš vykdomojoje byloje esančių vidutinės rinkos vertės paieškų VĮ Registrų centre nustatyta, kad VĮ Registro centro duomenimis galiojančiais nuo 2020 m. sausio 1 d. žemė sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 16500,00 Eur, žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 12600,00 Eur, o žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 17700,00 Eur. Iš viso trijų žemės sklypų bendra vertė 46800,00 Eur. Esant šiems duomenims, darytina išvada, kad antstolis nustatydamas vidutines rinkos vertes, vadovavosi viešo registro teikiamais aktualiais duomenimis, todėl antstolio orientacinės vertės nepažeidžia pareiškėjos interesų. Pažymėtina, kad tuo atveju jeigu skolininkė neįvykdys teismo sprendimo gera valia ar nepakaks išskaičiuojamų lėšų iš darbo užmokesčio, antstolis bus priverstas vykdyti skolos išieškojimą, parduodant skolininkės turtą varžytinėse CPK nustatyta tvarka. CPK 718 straipsnyje reglamentuota, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. CPK 722 straipsnyje 2 dalyje numatyta, kad antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, tuo atveju jeigu būtų galimai parduodamas pareiškėjos visas areštuotas turtas ir jo kaina būtų nustatyta turto vertintojo, kaip antstolio nurodyta, pirmosiose varžytinėse kaina sudarytų 37 440,00 Eur, (46800,00 Eur x 80 procentų), antrosiose tik 28 080,00 Eur (46800,00 Eur x 60 procentų). Pažymėtina, kad išieškomas pagrindinės skolos dydis yra 30 713,00 Eur, taip pat išieškoma 5 procentų metinių palūkanų suma už priteistą sumą nuo 2018 m. spalio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat yra apskaičiuotos 1993,21 Eur vykdymo išlaidų suma. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad preliminari nurodyta arešto turto vidutinė rinkos vertė nustatyta teisingai ir pagrįstai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad antstolis S. V. vykdymo veiksmus atliko pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant CPK, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,
nutaria:
Atmesti pareiškėjos L. M. skundą dėl antstolio S. V. veiksmų.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui S. V. vykdomąją bylą Nr. 0127/20/00467.
Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus .