Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir skundo pareiškėjui P. A., jo įgaliotajam atstovui advokatui M. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2026 m. kovo 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-5432-2026 (ROIK 26295225689).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2026 m. kovo 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-5432-2026 (ROIK 26295225689) P. A. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2026 m. sausio 29 d. 16.20 val. Vilniaus miesto sav., Vilnius, Titnago g. vairavo automobilį AUDI A6 ALLROAD QUATTRO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta (buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 424 straipsnį). Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Už šį nusižengimą jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių bei keleivinio automobilio, (duomenys neskelbtini) AUDI, A6 ALLROAD QUATTRO, (duomenys neskelbtini), savininkas – SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialas, 302629475, vertės – 47 220 Eur konfiskavimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Atsižvelgiant, kad už ANK 424 straipsnyje numatytus nusižengimus P. A. traukiamas jau trečią kartą per vienerius metus, nė viena pagal ANK 424 straipsnį paskirta bauda nebuvo sumokėta nagrinėjamo nusižengimo padarymo dienai, tad jo veika pagrįstai buvo įvertinta kaip kartotinė ir teisingai kvalifikuota pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį.

Skundžiamu nutarimu P. A. už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta minimali 800 Eur bauda ir minimali galima administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams 6 mėnesiams (18 mėnesių). Taip pat pritaikyta administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimas.

ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 424 straipsnio 7 dalis numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. O ANK 424 straipsnio 8 dalis numato, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Teismas, vertindamas paskirtų administracinio poveikio priemonių proporcingumą, atsižvelgia, kad per 5 metų laikotarpį administracinėn atsakomybėn P. A. buvo patrauktas mažiausiai 20 kartų, 16 iš jų yra tiesiogiai susiję su transporto priemonės valdymu.

Kaip minėta, šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad apie specialiosios teisės atėmimo faktą P. A. turi būti žinoma mažiausiai nuo 2025 m. spalio 17 d. Atitinkamai teismui nekyla jokių abejonių, kad ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia, priešingai nei teigia pareiškėjas. Aptartų aplinkybių pagrindu nėra jokio pagrindo konstatuoti akivaizdžiai mažesnį individualų P. A. padarytos teisei priešingos veikos pavojingumą ir mažinti paskirtą administracinio poveikio priemonę sankcijos ribose, juolab išeinant iš jos ribų.

Pareiškėjas apeliuoja į tai, kad jam reikia rūpintis savo senyvo amžiaus tėvais, gyvenančiais kitame mieste, jo nepilnamečių vaikų poreikiais, jis vadovauja juridiniam asmeniui, turinčiam filialus kitose Pabaltijo valstybėse, vairavimas yra neatsiejama jo kasdienybės dalis, todėl specialiosios teisės atėmimas sukels neproporcingas padarytam pažeidimui pasekmes. Teismo vertinimu, tai nėra išskirtinės aplinkybės, leidžiančios taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numato sankcija. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ta aplinkybė, jog nuobauda (ar administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, ar jo šeimai sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias ir viešai žinomas sankcijas. Šių pasekmių poveikį savo šeimai, kasdieniniam gyvenimui, įsipareigojimams teisės pažeidėjas turėjo numatyti ir pasverti prieš darydamas pažeidimą. Pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kad teisė vairuoti būtina dėl darbo pobūdžio, mažamečių ar nepilnamečių vaikų ar kitų šeimos narių interesų, gali įvardinti praktiškai kiekvienas už KET pažeidimą specialiosios teisės atėmimu baudžiamas asmuo. Be to matomai šios aplinkybės nėra jau tokios reikšmingos pareiškėjui, jei P. A. neskundė nė vieno iš ankstesnių sprendimų, kuriais jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Administracinio poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus. Įstatymo leidėjas, už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą nustatydamas privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų, vertino tiek tokių nusižengimų paplitimo mastą, tiek galimus padarinius, tiek kitas aplinkybes, todėl teigti, kad įstatyme įtvirtinta neproporcinga poveikio priemonė, nėra pagrindo. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo.

Kaip minėta, P. A. jau trečią kartą per vienerius metus yra traukiamas atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnį. Jis akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles, savo asmeninį interesą vairuoti keldamas aukščiau visuomenės interesų. Be to jis toli gražu nėra pavyzdingas vairuotojas, teisę vairuoti jis prarado už pavojingą vairavimą, netrukus po to buvo baudžiamas jau už chuliganišku pripažintą vairavimą. Ne kartą baustas už greičio viršijimą. Atsižvelgiant į padaryto nusižengimo ir pažeidėjo asmenybės pavojingumą, teismo vertinimu, specialiosios teisės atėmimas minimaliam terminui nėra neteisingas ar neproporcingas nubaudimas ir keisti šioje dalyje ginčijamą nutarimą pagrindo nėra.

Esminis ginčas šioje byloje, ar P. A. pagrįstai ir teisėtai buvo pritaikyta ir kita administracinio poveikio priemonė – visą transporto priemonės vidutinę rinkos vertę atitinkančios sumos konfiskavimas.

ANK 424 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą galima skirti transporto priemonės konfiskavimą. Tai yra alternatyvi poveikio priemonė, įstatymas konkrečių kriterijų jos taikymui nenumato. Skiriant šią poveikio priemonę paprastai vadovaujamasi ANK 22 ir 32 straipsniais, 34 straipsnio 1 dalies nuostata, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaip minėta, P. A. neabejotinai žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, bet vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės ir anksčiau jau būdamas baustas ne tik už šios rūšies, bet ir kitus šiurkščius KET pažeidimus. Nagrinėjamas administracinis nusižengimas padarytas transporto priemone „AUDI A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ši transporto priemonė atitinka administracinio nusižengimo padarymo priemonės sąvoką ANK 29 straipsnio 2 dalies prasme. Ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso SIA „Citadele Leasing“, o jos valdytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios, pareiškėjo teigimu, transporto priemonę nuomojosi jo vadovaujama bendrovė.

ANK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Teismas pažymi, kad administracinio poveikio priemonė parenkama vadovaujantis ne tik proporcingumo, bet ir teisės viršenybės, teisingumo bei protingumo principais. Pareiškėjas vienerių metų laikotarpiu jau trečią kartą baudžiamas už ANK 424 straipsnyje numatytus nusižengimus, visos nuobaudos galioja, daro ir kitus KET pažeidimus, šios aplinkybės rodo visuotinai pripažintų teisės normų nepaisymą, lengvabūdišką pareiškėjo požiūrį į kelių eismo saugumą. Tiek bauda, tiek administracinio poveikio priemonėmis siekiama užkirsti kelią analogiškų teisės pažeidimų darymui ateityje. Institucija pagrįstai nustatė, jog nesant sąlygų konfiskuoti automobilį iš trečiojo asmens, taikytinas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas.

Skunde pareiškėjas teigė, kad konfiskuojant visą automobilio vertę jam tenka itin neproporcinga ir nepakeliama finansinė našta, jam teks du kartus sumokėti automobilio vertę. Tačiau teisiamajame posėdyje jis nurodė, kad jis nėra vairuotos transporto priemonės nei savininkas, nei registruotas valdytojas. Jo paties teigimu, automobilis nuomojamas iš juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, jį nuomojasi ne jis asmeniškai, o jo vadovaujama firma UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su registruota transporto priemonės valdytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis asmeniškai nėra niekaip susijęs, nežino, ar ši firma yra lizingo gavėja. Tokiu būdu darytina išvada, kad finansinė prievolė išmokėti automobilio kainą lizingo davėjui tenka tikrai ne P. A., tad skundo argumentai, jog konfiskuojant automobilio vertę jam teks dviguba finansinė našta, net nepagrįsti. P. A. turtinė padėtis tikrai nėra sunki, kad papildoma finansinė sankcija šalia baudos taptų jam nepakeliama finansine našta, kaip teigiama. Pareiškėjo teigimu, vidutinis jo darbo užmokestis yra apie 6000 Eur, tačiau VSDFV duomenimis 2025-2026 m. jo mėnesio draudžiamosios pajamos būdavo ne mažesnės nei 13 000 Eur.

Kita vertus, analogiškos P. A. vairuotos transporto priemonės vidutinė rinkos vertė siekia 47220 Eur. Tai išties didelė suma, retai pasitaikanti administracinės atsakomybės taikymo atveju.

ANK tiesiogiai nėra numatyta galimybė išieškoti ne visą, o dalį konfiskuotino turto (šiuo atveju – transporto priemonės, kurią vairuodamas asmuo padarė administracinį nusižengimą) vertę atitinkančios pinigų sumos, tokia galimybė nėra numatyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje įtvirtinta, jog taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 72 straipsnio 5 dalies nuostatas turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, turi būti įvertintos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgta į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018).

Pareiškėjo argumentai, kad administracinio poveikio priemonė savaime negali sukelti tokių pat ar net dar didesnių neigiamų finansinių pasekmių pažeidėjui nei pati nuobauda (bauda), nėra teisingi, nes transporto priemonės konfiskavimo atveju finansinis nuostolis praktiškai visada viršija skiriamą baudos bausmę, ir tai nelaikoma kliūtimi ją taikyti už itin šiurkščius KET pažeidimus. Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje didelė transporto priemonės vertė savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-65-222/2017). Prevencinis administracinio poveikio priemonės skyrimo tikslas nusveria finansinio nuostolio klausimą.

Esminis klausimas, ar nagrinėjamas P. A. padarytas nusižengimas laikytinas tiek šiurkščiu, o jo asmenybė tiek pavojinga, kad būtų taikomas visos transporto priemonės vertės konfiskavimas. Teismas sutinka, kad nuo 2025 m. sausio 7 d. neturėdamas teisės vairuoti P. A. šią aplinkybę pakankamai sistemingai ignoravo. Tačiau jis neabejotinai nėra vien neigiamai charakterizuojamas asmuo. Jis yra sėkmingai veikiančio juridinio asmens vadovas, užsiima labdara, rūpinasi šeima, neabejotinai turi ir kitų teigiamų asmeninių ir dalykinių bruožų, tačiau būtent jo požiūris į eismo saugumo reikalavimus yra atmestinas. Administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina, kad P. A. ne tik nėra pavyzdingas vairuotojas, bet linkęs daryti ganėtinai šiurkščius KET pažeidimus, kas neleidžia teigti, kad nagrinėjamas nusižengimas yra atsitiktinis įvykis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime. Pastaruoju metu daryti KET pažeidimai tikrai šiurkštūs, jie buvo vertinami kaip pavojingo ar net chuliganiško vairavimo apraiškos (ANK 420 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyti nusižengimai). Nagrinėjamo nusižengimo kartotinumas rodo, kad savo elgesio pareiškėjas kritiškai nevertina ir realiai nusižengimo pavojingumo ir pasekmių nesupranta. Todėl teismas nesutinka, kad pritaikius skunde siūlomą 5000 Eur sumos konfiskavimą, visiškai būtų pasiekti nuobaudos tikslai. Pareiškėjas yra ženkliai didesnes nei vidutines pajamas gaunantis asmuo ir vieno mėnesio jo atlyginimo nesiekianti finansinė sankcija nebūtų jam reikšminga ir nepadarytų realaus prevencinio poveikio. Tačiau teismas atsižvelgia, kad pareiškėjo nusižengimų skaičius ir pobūdis griežtai įvertinti skiriant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ilgam laikotarpiui – vieneriems metams šešiems mėnesiams. Sutiktina, kad administracinio poveikio priemonės turi atlikti tiek drausminę, tiek prevencinę funkciją, vis tik, būtina paisyti ir proporcingumo bei protingumo principo, juolab taikant administracinę, o ne baudžiamąją atsakomybę. Transporto priemonės ar jo vertės konfiskavimas yra valstybės reakcija į pačius pavojingiausius, pasikartojančius teisės pažeidimus, tačiau įstatymų leidėjas, numatydamas neprivalomą transporto priemonės konfiskavimą netgi ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo atveju, iš esmės netiesiogiai nurodė, kad šios priemonės taikymą lemia ne tiek paties nusižengimo, o daugiau pažeidėjo asmenybės pavojingumas.

Nors kaip itin intensyviai vairuojantis asmuo P. A. yra padaręs nemažai nusižengimų, tačiau jo pažeidimų istorija nėra išskirtinai didelė, atsainesnis požiūris į eismo saugumo reikalavimus pastebimas tik pastaraisiais metais, bet netgi tai dar neduoda pagrindo laikyti jį nuolatiniu objektyviu pavojumi eismo saugumui. Jis niekada nėra baustas už vairavimą neblaiviam ar apsvaigus, nėra sukėlęs eismo įvykių. Nusižengimo kartotinumas ir atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį konstatuojami pirmą kartą. Pareiškėjas išlaiko tris vaikus, dalį pajamų nuosekliai skiria labdarai. Teismo vertinimu, administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti pakaks iki 20 000 Eur sumažintos konfiskuotinos sumos.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, Institucijos nutarimas keičiamas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – automobilio vertės konfiskavimo. Pritaikius ANK 29 straipsnio 5 dalį, išieškoma tik dalis konfiskuotino turto vertės – 20 000 Eur. Kitoje dalyje Institucijos nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo P. A. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2026 m. kovo 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-5432-2026 (ROIK 26295225689) pakeisti už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 5 dalimi, paskirtą administracinio poveikio priemonę, konfiskuotino turto (automobilio) dalies vertės išieškojimą valstybės naudai sumažinti iki 20 000 Eur (dvidešimties tūkstančių eurų).

Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.