Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-10-23 · Civilinė byla Nr. 2-10402-819/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-23
Bylos Nr.
2-10402-819/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05004-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Misiūnaitė-Bashir
Ieškovas
D. A. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Jolita Zabitienė
Civilinė byla Nr. 2-10402-819/2018 Proceso Nr. 2-68-3-05004-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija:
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,sekretoriaujant Lolitai Mankevičiūtei,dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai Jolitai Zabitienei,

atsakovės atstovų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei Eglei Dervinskienei, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Linai Jurgelevičienei, prokurorui Ernestui Vainui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

ieškovas pateiktu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovės atstovų 1 868,86 Eur turtinės žalos, 30 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nuosprendžiu jis buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Jis buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas su organizuota grupe, pažeidžiant nustatytą tvarką, laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą. Taip pat šiuo nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį buvo išteisinti E. B., J. J., S. N., o pagal BK 199² straipsnio 1 dalį pripažinti kaltais O. V., R. D. ir G. S.. Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 22 d. nuosprendyje nurodė, kad kaltinimas ieškovui buvo grindžiamas faktais, kad su ieškovu O. V. tarėsi dėl jo bendrovės automobilių ir vairuotojų panaudojimo vežti akcizais apmokestinamų prekių krovinį ir suteikė juos panaudojimui, ieškovas buvo atvykęs prie angaro, iš kurio buvo kraunamos dėžėse supakuotos cigaretės, bendrovės vadybininkui priėmus užsakymą dėl nurodyto krovinio gabenimo iš nenustatyto asmens gavo suklastotus dokumentus, telefonus ir perdavė juos E. B., telefonu SMS žinutėmis palaikė ryšį su krovinį gabenusiu bendrovės vairuotoju J. J., ieškovas buvo susitikęs su J. J. pakelės degalinėje. Šiame nuosprendyje Kauno apygardos teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, konstatavo, kad byloje nėra nei tiesioginių, nei pakankamų netiesioginių įrodymų, kad ieškovas būtų žinojęs apie tikrąjį krovinio turinį; susitarimo su ieškovu neneigia ir O. V.; užsakymo aplinkybės nebuvo išskirtinės, užsakymas turėjo oficialų, įprastinį pobūdį; aplinkybės, jog ieškovas tvarkė užsakymo dokumentus, taip pat teismui nekelia pagrįstų įtarimų dėl akivaizdaus ieškovo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje; tarptautiniuose krovinių važtaraščiuose esantys įrašai, neatitinkantys faktiškai užsakovo gabenamų cigarečių, patys savaime akivaizdžių abejonių nekelia; ieškovui nėra inkriminuojamas šių dokumentų suklastojimas; jis nėra įpareigotas tikrinti šių dokumentų tikrumą krovinio atitikimo šių dokumentų įrašams; ieškovas nebuvo įvykio vietoje prie angaro, kai buvo kraunamas krovinys; byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų dalyvavęs cigarečių dėžių pakavime; krovinio dokumentuose buvo nurodyta tai, kad krovinys yra pakavimo medžiaga; tokiomis aplinkybėmis išoriškai krovinys negalėjo kelti įtarimo savo turiniu; kaltinimas ieškovui buvo grindžiamas ir telefoninių ryšių tarp kaltinamųjų dažnumu, tačiau, teismo nuomone, nei telefoninio ryšio tarp šių asmenų faktas, nei ryšio intensyvumas patys savaime nepatvirtina nusikalstamos veikos fakto ir nėra pagrindas spręsti apie jų kaltę, padarius ieškovui inkriminuojamą veiką; kaltinimo argumentai, kad ieškovas veikė organizuotoje grupėje su kitais kaltinamaisiais, yra prielaidų pobūdžio; visi kaltinamajame akte nurodyti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai nei patvirtina, nei paneigia ieškovo kaltę. Todėl Kaupo apygardos teismas sprendė, kad vien tik faktas, kad akcizais apmokestinamos prekės – cigaretės buvo laikomos S. N. nuosavybės teise priklausančiame angare, kad jos buvo kraunamos į ieškovo vadovaujamai bendrovei – UAB „DAB Transport“ priklausančius sunkvežimius, dalyvaujant šios bendrovės vadybininkui ir vienu jų gabenamos vairuojant įmones vairuotojui, t.y. vieninteliai netiesioginiai kaltės įrodymai, nesant kitų tiesioginių ar netiesioginių įrodymų apie tai, kad ieškovas buvo susitaręs su kitais kaltinamaisiais dėl cigarečių laikymo, perpakavimo ir gabenimo, negali būti pripažinti pakankamais daryti patikimą ir neabejotiną išvadą, kad ieškovas suvokė tikrąjį krovinio pobūdį ir turėjo tikslą laikyti ir gabenti, ir kad tokiu būdu laikė ir jas gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje, bei sprendė, kad ieškovo tyčia neįrodyta, todėl kaltinamasis išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausias prokuroras teikė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo prašė panaikinti ir dalį dėl ieškovo išteisinimo bei priimti apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi šį skundą atmetė, pakartodamas išvadą, kad byloje nėra tiesioginių ir pakankamai netiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad išteisintieji D. A. B., E. B. ir J. J. būtų žinoję apie gabenamo krovinio turinį. Prokuroras dėl apeliacinės teismo instancijos priimtos nutarties kasacinio skundo nepateikė. Ieškovas nurodo, kad šios aplinkybės, konstatuotos teismų sprendimuose, liudija, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei jų tyrimo išvadų pagrindu kaltinimą pareiškęs prokuroras atliko neteisėtus veiksmus, pasireiškusius lemiamomis klaidomis, kurie sudaro valstybės civilinės atsakomybės sąlygą. Šių pareigūnų veiksmai, nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau jais buvo pažeista bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokiais veiksmais ieškovas įvardija ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir kaltinimą pareiškusių pareigūnų neprofesionalumą, negebėjimą teisiškai vertinti faktus, įvykius, reiškinius, įvykių seką bei praktikoje taikyti baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, galimos nusikalstamos veikos kontekste. Ieškovo teigimu, teismas nustatė tai, ką privalėjo konstatuoti, vadovaudamiesi BK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatomis, ikiteisminį tyrimą atlikę ir kaltinimą ieškovui pareiškę pareigūnai. Iš to seka išvada, kad ikiteisminis tyrimas ir kaltinimo pareiškimas yra neteisėti ir pagrįsti pareigūnų veiksmai, nes ikiteisminio tyrimo išvados ir kaltinamasis aktas buvo grindžiamas spėjimais ir prielaidomis, be to buvo pažeista nekaltumo prezumpcija – bet kokios abejonės neaiškintos kaltinamojo naudai.

Taip pat ieškovas nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo intensyvus tik 2012 m. pabaigoje ir kelis pirmuosius 2013 m. mėnesius, kuomet buvo atliekamos įtariamųjų ir liudytojų apklausos, apžiūros, atliekamos kratos, gauta reikalinga informacija iš valstybės institucijų ir kiti reikalingi procesiniai veiksmai. Vėliau jokie veiksmai nevyko arba vyko vangiai, be to, jie galėjo būti atlikti anksčiau, atsižvelgiant į jų pobūdį, turinį ir reikšmingumą ikiteisminio tyrimo svarbai, konkrečias ikiteisminio tyrimo aplinkybes. Pokalbių išklotinių analizė, Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centro informacija, specialistų išvados buvo gautos neišvengiant ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėto ir nepagrįsto delsimo, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnai į valstybės institucijas operatyviai nesikreipė. Tai lėmė tai, kad kaltinamasis aktas buvo surašytas tik 2014 m. liepos 4 d., tuo tarpu kai visi procesiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti per pirmąjį pusmetį nuo baudžiamosios veikos padarymo 2012 m. lapkričio 8 d. Ikiteisminis tyrimas nebuvo didelės apimties, teisine ir faktine prasme nebuvo sudėtingas, visi įtariamieji jau buvo žinomi 2012 m. lapkričio 8 d., kuomet buvo atskleista baudžiamoji veika, įtariamieji dalyvavo baudžiamajame procese, nebuvo kliūčių juos apklausti, nebuvo epizodų daugeto, nėra tarptautinio elemento, baudžiamoji byla nieko neišsiskirianti iš kitų baudžiamųjų bylų, iš pat pradžių buvo aiškus nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas, nes buvo surengta pasala, iš anksto turint informaciją apie tai, kad angare neteisėtai laikoma nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos teritorijoje nepaženklinti tabako gaminiai, visos reikšmingos bylai aplinkybės buvo išaiškintos jau tyrimo pradžioje, todėl ikiteisminio tyrimo trukmė nuo 2012 m. lapkričio 8 d. iki 2014 m. liepos 7 d. yra nepagrįsta ir niekuo nepateisinama, pažeidžianti ieškovo teisę į bylos išnagrinėjimą per trumpiausią laiką. Ieškovas ieškinyje taip pat pažymi, jog jis ikiteisminio tyrimo metu prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad 11 mėnesių nėra atliekami jokie procesiniai veiksmai, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi ieškovo skundo dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo netenkino, nors prokuroras nenurodė jokių priežasčių ir išsamių tai patvirtinančių paaiškinimų, pateisinančių ikiteisminio tyrimo trukmę. Ieškovo teigimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas prokuroro priežasčių konkrečiai neanalizavo, netyrė, nenustatė, nors nutartyje konstatavo, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytas ir teismo posėdžio metu nustatytas aplinkybes, įtariamojo skundas dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo netenkinamas. Ieškinyje ieškovas taip pat paaiškina, kad buvo pažeista jo teisė, kad byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką, nes nuo kaltinimo pareiškimo (2014 m. liepos 4 d.) iki apeliacinės instancijos nutarties priėmimo, kurios prokuroras aukštesnės instancijos teismui neskundė (2017 m. kovo 30 d.), praėjo beveik trys metai.

Pagrįsdamas patirtą žalą, ieškovas ieškinyje nurodo, kad nepagrįstai ir neteisėtai ilgai būdamas įtariamuoju ir kaltinamuoju, ieškovas išgyveno netikrumo dėl proceso baigties jausmą, dvasinę įtampą. Tai neigiamai veikė jo emocinę būklę, savijautą, neabejotinai pakenkė reputacijai tiek bendradarbių, tiek kitų jį pažįstančių žmonių akyse, šeimos narių tarpusavio santykius. Ieškovui teko patirti provincijoje būdingas nuolatines apkalbas, gyventojų daugumos norą apie ieškovą žinoti viską ir dar daugiau ir to pagrindu daryti nekorektiškas, piktdžiugiškas ar smerkiančias išvadas. Dėl to pablogėjo ieškovo reputacija, jis patyrė nepagrįstą pažeminimą, pasmerkimą, nuolatinį nepatogumą, ko pasėkoje pašlijo jo fizinė ir psichinė sveikata, nežiūrint į tai, kad iki tol ji buvo nepriekaištinga. Be to, iš ieškovo vadovaujamos įmonės UAB „DAB Transport“ apžiūrai atlikti 2012 m. lapkričio 15 d. buvo paimta visa orgtechnika, kitos priemonės, kurios būtinos kasdieniam verslui vystyti, tačiau jų apžiūra atlikta tik 2013 m. kovo 29 d. Paėmus darbo priemones, bendrovė negalėjo tęsti savo veiklos, iš karto pradėjo augti skolos, buvo prarasti klientai, galiausiai sužlugdytas ieškovo verslas, kuris vėliau buvo nepelningai parduotas. Ieškovas, praradęs vienintelį pajamų šaltinį, ypatingai išgyveno, patirdamas dėl to neturtinę žalą, kurią bendrai vertina 30 000 Eur suma. Patirtą turtinę žalą, kurią sudaro ieškovo užmokestis gynėjui baudžiamajame procese, ieškovas vertina 1 868,86 Eur suma.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė byloje atsiliepimą, kuriuo su pateiktu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovas ieškinio faktiniu ir teisiniu pagrindu nurodo Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. išteisinamąjį nuosprendį bei 2017 m. kovo 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kuriuo šis nuosprendis paliktas galioti, ieškinį grindžia šių teismų procesinių sprendimų argumentų, kuriais buvo įvertinti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys apie nusikalstamas veikas, visuma, jos interpretavimu, kitais duomenimis. Vertinant paminėtų teismų sprendimų turinį ir aptariant duomenų, leidusių teisėsaugos pareigūnams įtarti ieškovą galimai padarius nusikalstamas veikas buvimą ar nebuvimą, pažymėtina, kad jau pats in dubio pro reo principo taikymas sprendžiant ieškovo kaltės klausimą konkrečioje baudžiamojoje byloje suponuoja, kad duomenų, leidusių pagrįstai įtarti ieškovą galimai padarius nusikalstamas veikas, ikiteisminio tyrimo medžiagoje iš tiesų būta. Kauno apygardos teismo nuosprendyje ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nėra nurodyta, kad ieškovo atžvilgiu nebuvo jokių tokių duomenų, teismas tik sutaria, kad šie duomenys nėra pakankami konstatuoti, kad ieškovas padarė nusikalstamas veikas ar žinojo apie jas. Todėl turėdamas pagrįstas prielaidas įtarti ieškovą galimai bendrininkavus nusikalstamų veikų padaryme, prokuroras ne tik galėjo, bet ir privalėjo atskirose proceso stadijose suteikti ieškovui adekvatų procesinį statusą – įtariamojo ir kaltinamojo. Priešingu atveju, turint duomenų apie galimai asmens padarytas nusikalstamas veikas ir, nežiūrint to, apklausiant jį liudytoju, būtų buvęs pažeistas baudžiamojo proceso reikalavimas, draudžiantis liudytoju apklausti asmenį, galintį duoti parodymus apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką. Paaiškina, kad tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimo procesas siejamas su subjektyviais kriterijais, todėl skirtingas jų vertinimas negali būti pagrindas civilinei atsakomybei kilti. Asmens kaltės, įrodymų pakankamumo bei kiti klausimai baudžiamajame procese yra sprendžiami teisminio nagrinėjimo metu šalims laikantis rungtyniškumo bei kitų baudžiamojo proceso principų. Todėl natūralu, kad šalių pateikiami įrodymų visumos vertinimai gali skirtis. Šiuo atveju prokuroras turėjo pakankamai duomenų pagrįstai įtarti ieškovą galimai padarius nusikalstamas veikas, kas matyti iš aplinkybių visumos – bendravusių asmenų rato, jų bendravimo aplinkybių bei pobūdžio (konspiratyvumo), sutampančio bendravimo laikotarpio, konkrečių kontaktų su nusikalstamas veikas padariusiais ir vėliau teismo pripažintais kaltais asmenimis, paties ieškovo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nenuoseklumo. Visos šios aplinkybės buvo pakankamos tam, kad objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog ieškovas gali būti bendrininkavęs nusikalstamos veikos padaryme ir priimti jo atžvilgiu atitinkamus procesinius sprendimus. Tuo labiau, kad kiti asmenys šioje byloje buvo pripažinti kaltais ir nuteisti. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime taip pat pažymi, kad ieškovas nenurodo jokių konkrečių neteisėtų prokuroro veiksmų pradedant ir atliekant ikiteisminį tyrimą, iš esmės tik abstrakčiai ginčija patį vykusį baudžiamąjį procesą. Jokių procesinių pažeidimų prokuroras nepadarė, ieškovo ir kitų įtariamųjų atžvilgiu buvo nusiteikęs objektyviai, nešališkai. Jokių duomenų apie galimą prokuroro išankstinį nusistatymą inicijuojant baudžiamąjį persekiojimą ar neproporcingai taikant procesines prievartos priemones byloje nėra. Teismų sprendimuose taip pat nėra konstatuota, kad baudžiamajame procese būtų kokių nors piktnaudžiavimo ar neproporcingo prievartos priemonių taikymo apraiškų ar kad teisėsaugos institucijų pareigūnai nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo ikiteisminį tyrimą, o taip pat, kad jo trukmė būtų buvusi per ilga.

Atsakovės atstovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos taip pat pateikė atsiliepimą, kuriuo su pateiktu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nuosprendyje jokia forma nepasisakyta, kad ikiteisminio tyrimo stadijoje būtų padaryta esminių baudžiamojo proceso klaidų ar kitų argumentų, leidžiančių spręsti, kad ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnai ar teismas būtų atlikę neteisėtus veiksmus ar pažeidę bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ikiteisminį tyrimą Nr. 05-1-02056-12 atliko Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnai, bylą dėl kaltinamojo akto surašymo Klaipėdos apygardos prokuratūrai jie pateikė 2014 m. liepos 1 d. Į teismą byla buvo perduota 2014 m. liepos 18 d. Pagal bylos aplinkybes ir sudėtingumą, ikiteisminis tyrimas buvo intensyvus ir sudėtingas, byloje buvo septyni įtariamieji, iš kurių nei vienas neprisipažino. Pareigūnai rūpestingai, profesionaliai ir atsakingai bei savalaikiai vykdė baudžiamąjį procesą, jokių prielaidų, kad procesas užtruko pernelyg ilgai ar buvo vilkinamas nėra. Taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atkreipia dėmesį, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Tuo tarpu ieškovo teiginiai dėl reputacijos provincijoje, dvasinių kančių, nerimo, reputacijos pablogėjimo, pašlijusios dvasinės ar fizinės sveikatos yra iš esmės deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti konkrečiais įrodymais.

Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu taip pat nesutinka. Nurodo, kad nėra pagrindo sutikti, jog baudžiamosios bylos, kurioje ieškovas buvo kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, nagrinėjimo teisme trukmė viršijo įmanomai trumpiausią laiką Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme: baudžiamoji byla buvo didelės apimties, joje buvo sprendžiama ne vieno, o septynių asmenų baudžiamoji atsakomybė, teismas apklausė daug liudytojų, dėl itin didelės apimties teismas minėtą bylą nagrinėjo pagal išankstinį grafiką. Ieškovas ieškinyje pats nenurodė jokių nepateisinamų laikotarpių, kai teisminės institucijos neveikė aktyviai. Priešingai, dėl didelio kaltinamųjų asmenų skaičiaus, jų gynėjų naudojimosi procesinėmis teisėmis, bylos nagrinėjimas pateisinamai ilgėjo. Atsiliepime Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija taip pat nurodo, kad ieškovo pateikti įrodymai liudija, kad ieškovas gynėjui baudžiamajame procese sumokėjo 1158,48 Eur, tačiau to nepakanka šią sumą priteisti kaip ieškovo patirtą žalą. Nors BPK nenustato advokatų išlaidų atlyginimo išteisinamojo nuosprendžio atveju, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnis nenumato galimybės atlyginti žalą be neteisėtų veiksmų. Tokius neteisėtus veiksmus, taip pat neturtinę žalą turi įrodyti ieškovas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, jų pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 8 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 05-1-02056-12 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje. Tarnybiniame pranešime Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės ikiteisminio tyrimo viršininkas nurodė, kad realizuojant surinktą operatyvinę informaciją 2012 m. lapkričio 8 d. apie 19:30 val. Panevėžio rajone, kelio Panevėžys – Pasvalys 21-ame kilometre sulaikytas vilkikas DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KOEGEL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. J.. Puspriekabėje rastos neteisėtai gabenamos akcizais apmokestinamos prekės – cigaretės be Lietuvos Respublikos akcizo ženklų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Be to, 2012 m. lapkričio 8 d. apie 19:30 val. Kaišiadorių rajone, Kruonio seniūnijoje, Sekionių kaime sulaikytas vilkikas DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KOEGEL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią buvo kraunamos neteisėtai laikomos akcizais apmokestinamos prekės – cigaretės be Lietuvos Respublikos akcizo ženklų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Sulaikyti prie automobilio ir angaro buvę S. N., A. J., G. S., R. T., O. V., R. D., G. J. (b.b.l. 1, t. I). Ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus pranešimo pagrindu buvo pradėtas 2014 m. kovo 4 d. Šiame pranešime nurodyta, kad D. A. B. ir E. B., žinodami, kad tarptautiniuose krovinių važtaraščiuose Nr. 0001957 ir 0001958 yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „DAB Transport“ gabena UAB „Pacmak“ įmonės pakavimo medžiagų krovinį, minėtus dokumentus laikė ir gabeno automobiliuose Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.b.l. 4, t. I).

2012 m. lapkričio 20 d. ieškovui buvo pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje (b.b.l. 156, t. IV). 2012 m. lapkričio 20 d., 2013 m. rugsėjo 17 d. jis buvo apklaustas dėl jam pareikšto įtarimo (b.b.l. 157-160, t. IV). 2014 m. kovo 12 d. ieškovui buvo patikslintas įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, bei pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo (b.b.l. 161-162, t. IV). 2014 m. kovo 12 d. vykusios apklausos metu ieškovas nurodė, jog daugiau paaiškinimų neturi (b.b.l. 163, t. IV). Iš byloje surinktos medžiagos taip pat nustatyta, kad įtarimai dėl nusikalstamos veikos padarymo šiame ikiteisminiame tyrime buvo pareikšti dar vienuolikai asmenų – O. V. (b.b.l. 117, 123-124, t. IV), E. B. (b.b.l. 1, 11-12, t. V), J. J. (b.b.l. 149, 162-163, t. V), S. N. (b.b.l. 49, 60-61, t. VI), R. D. (b.b.l. 124, 129-131, t. VI), G. S. (b.b.l. 182, 190-191, t. VI), G. J. (b.b.l. 54, t. VII), R. T. (b.b.l. 88, t. VII), A. J. (b.b.l. 124, t. VII), Š. K. (b.b.l. 158, t. VIII) ir D. B. (b.b.l. 170, t. VII). G. J., R. T., A. J., Š. K., D. B. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas vėliau 2013 m. gruodžio 10 d. – 2014 m. vasario 7 d. buvo nutrauktas (b.b.l. 64-66, 98-100, 137-139, 161-163, 175-177, t. VII). Šių bei kitų byloje surinktų rašytinių įrodymų pagrindu konstatuotina, kad nuo pat pradžios ir viso jo metu ikiteisminis tyrimas buvo intensyvus, jame buvo nuosekliai atliekama daug procesinių veiksmų – liudytojų apklausos (2012 m. lapkričio 9 d. (b.b.l. 192, t. I), 2013 m. sausio 24, 28, 30 d. (b.b.l. 4, 5-6, 12, t. II), vasario 6, 8, 12, 19, 21, 26 d. (b.b.l. 196-197, t. I, t. 7-8, 10-11, 21-23, t. II), kovo 18 d. (b.b.l. 198-199, t. I), gruodžio 19 d. (b.b.l. 103, t. VII), 2014 m. kovo 4, 6 d. (b.b.l. 69, 142, 165, t. VII), įvykio vietos, daiktų, dokumentų, vaizdo įrašų apžiūros (2012 m. lapkričio 8-9, 11, 15, 16, 20 d. (b.b.l. 10-16, 17-22, 61-66, 92-98, 120-127, 138-155, 157-162, t. I, b.b.l. 109-113, t. VI, b.b.l. 42-43, 119-120, 178, t. VI, b.b.l. 45-50, 81-84, 116-119, t. VII), gruodžio 20 d. (b.b.l. 26, t. II), 2013 m. sausio 9, 14, 24 d. (b.b.l. 46, 69-70, t. I, b.b.l. 17-18, t. II), kovo 29 d. (b.b.l. 64-73, t. II)), asmenų, patalpų kratos (2012 m. lapkričio 9, 15 d. (b.b.l. 58-59, 87-88, t. II, b.b.l. 107, t. VI, b.b.l. 145, t. V, b.b.l. 39, 117, 176, t. VI, b.b.l. 41, 80, 114 t. VII), reiškiami ir tikslinami įtarimai (2012 m. lapkričio 9, 20 d. (b.b.l. 117, 156, t. VI, b.b.l. 1, 149, t. V, b.b.l. 49, 124, 182, t. VI, b.b.l. 54, 88, 124, 158, 170, t. VII), 2014 m. kovo 4, 12, 17, 21 d. (b.b.l. 123-124, 161-162, t. VI, b.b.l. 11, 162-163, t. V, b.b.l. 60-61, 129-131, 190-191, t. VI)), ne vieną kartą apklausiami įtariamieji (2012 m. lapkričio 9, 13, 14, 15, 16, 20, 21 d. (b.b.l. 118, 120, 157-158, t. VI, b.b.l. 2, 4, 6-7, 150, 152-153, 155-156, t. V, b.b.l. 50, 54, 125, 126, 183-184, 186, t. VI, b.b.l. 55, 56, 89, 159, 171, t. VII), 2013 m. rugsėjo 3, 17, 18, 23 d. (b.b.l. 121-122, 159-160, t. VI, b.b.l. 8-9, 160-161, t. V, b.b.l. 128, 187-188, t. VI, b.b.l. 58, 125, 160, 172, t. VII), spalio 3 d. (b.b.l. 58, t. VI), 2014 m. kovo 4, 12, 17, 21 d. (b.b.l. 125, 163, t. VI, b.b.l. 13, 164, t. V, b.b.l. 62, 132, 192, t. VI), skiriamos įvairaus pobūdžio užduotys specialistams (2012 m. gruodžio 12 d. (paskirta) – 2012 m. gruodžio 21 d. (atlikta) (b.b.l. 51, 53, t. I), 2013 m. vasario 19 d. (paskirta) – 2013 m. liepos 30 d. (atlikta) (b.b.l. 11, 12-39, t. III), 2013 m. vasario 4 d. (paskirta) – 2013 m. vasario 20 d. (atlikta) (b.b.l. 119, 131-132, t. III), 2013 m. vasario 4 d. (paskirta) – 2013 m. rugsėjo 18 d. (atlikta) (b.b.l. 128, 137-140, t. III), 2013 m. sausio 24 d. (paskirta) – 2013 m. vasario 27 d. (atlikta) (b.b.l. 36, 38-40, t. IV), 2013 m. gegužės 29 d. (paskirta) – 2013 m. liepos 3 d. (atlikta) (b.b.l. 72, 74-76. T. IV)), sprendžiami procesinių prievartos priemonių taikymo klausimai (2012 m. lapkričio 22 d. (b.b.l. 187-189, t. VII), gruodžio 14, 21 d. (b.b.l. 161, 194, 197-198, t. II, b.b.l. 1-2, t. VIII), 2013 m. vasario 2, 22, 26 d. (b.b.l. 89-91, 106-107, t. II, b.b.l. 4, 7, t. III), kovo 8 d. (b.b.l. 109-111, 141-143, t. II, b.b.l. 41,57, t. III), gegužės 20 d. (b.b.l. 15-16, t. VIII), rugpjūčio 7 d. (b.b.l. 25-26, t. VII), rugsėjo 20 d. (b.b.l. 83-85, t. VIII), lapkričio 4, 20, 27 d. (b.b.l. 34-37 62-65, 68-69,90-92, t. VIII), 2014 m. vasario 13 d. (b.b.l. 96-97, t. VIII), kovo 17 d. (b.b.l. 105-106, t. VIII), kardomųjų priemonių įtariamiesiems taikymo klausimai (2012 m. lapkričio 10, 16 d. (b.b.l. 126-127, 132, t. VI, b.b.l. 14-15, 20-21,165-166, 172, t. V, b.b.l. 76,133-134, 140, 193, 195, t. VI, b.b.l. 59, 62, 90, 93, 126, 135, t. VII), gruodžio 18 d. (b.b.l. 1, t. VII), 2013 m. sausio 7, 11 d. (b.b.l. 49-50, t. V, b.b.l. 131, t. VII), kovo 6 d. (b.b.l. 83, t. V)), ikiteisminio tyrimo nutraukimo klausimai (2013 m. gruodžio 10 d. (b.b.l. 98-100, t. VII), 2014 m. vasario 4, 7 d. (b.b.l. 64-66, 137-139, 161-163, 175-177, t. VII)), paraleliai atliekama daugybė kitų procesinių veiksmų, tame tarpe renkami lyginamieji pavyzdžiai, rašytiniai įrodymai,, nagrinėjami įvairaus pobūdžio įtariamųjų, kitų asmenų skundai, prašymai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 str.). Įvertinus tai, kad ieškinyje ieškovas, apsiribodamas tik deklaratyviais, bendro pobūdžio teiginiais dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro vangaus darbo arba galimybės atskirus procesinius veiksmus atlikti anksčiau, taip ir neįvardija aiškiai nors kažkokio laikotarpio po 2013 m. vidurio, kuriuo ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir/ar prokuroras neatliko jokių veiksmų, teismas nemato pagrindo sprendime atskirai vardinti kokie konkrečiai veiksmai buvo atlikti iš eilės viso ikiteisminio tyrimo metu iki kaltinamojo akto jame surašymo. Teismas tik trumpai pažymi, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai bet kuriuo atveju paneigia net ir bendro pobūdžio ieškovo teiginius, kad pokalbių išklotinių analizė, specialistų išvados buvo gauti po 2013 m. vidurio dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro nepagrįsto delsimo (pvz., užduotis atlikti objektų tyrimą Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui dėl tarptautiniuose krovinių važtaraščiuose esančių parašų buvo paskirta 2013 m. vasario 4 d., po jos paskyrimo ikiteisminio tyrimo pareigūnai operatyviai surinko jai atlikti reikalingus lyginamuosius pavyzdžius, o jos atlikimas užtruko dėl Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro turimo didelio darbo krūvio (b.b.l. 135, t. III); pokalbių išklotinių analizė taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo užsakyta be nepagrįsto delsimo, tik procesinių prievartos priemonių pagalba surinkus šiai analizei atlikti reikalingus duomenis). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. gegužės 6 d. ikiteisminis tyrimas iš esmės buvo baigtas, nes prokuroras pavedė ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti BPK 218 straipsnio 1, 2 dalyje nurodytus baigiamuosius veiksmus. Kaltinamasis aktas šiame ikiteisminiame tyrime buvo surašytas 2014 m. liepos 4 d. (b.b.l. 113-163, t. IX), o byla 2014 m. liepos 18 d. buvo perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui (b.b.l. 112, t. IX).

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovo gynėjo skundas dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, kuris buvo grindžiamas tuo, kad ieškovas buvo apklaustas 2012 m. lapkričio 20 d., o nuo šios apklausos yra praėję daugiau nei 11 mėnesių. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi šį ieškovo gynėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 26 d. nutartyje, priešingai nei teigia ieškovas, nurodė sprendimo motyvus, būtent, kad ikiteisminio tyrimo byla yra didelės apimties, įtarimai pareikšti dideliam asmenų ratui, būtina sulaukti atsakymų į specialistams paskirtas užduotis, tyrimui užbaigti ir įtariamojo atžvilgiu galutiniam procesiniam sprendimui priimti būtina įforminti ir išanalizuoti procesinėmis prievartos priemonėmis gautus duomenis bei atlikti kitus tyrimo veiksmus (b.b.l. 20-21, t. IX). Byloje nėra duomenų, kad ši Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis kaip nemotyvuota ar kitais pagrindais ieškovo ar jo gynėjo buvo skųsta apeliacine tvarka.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas baudžiamojoje byloje Nr. 1-24-328/2016 buvo kaltinamas tuo, kad ieškovas, S. N., E. B. ir J. J., veikdami organizuotoje grupėje (su O. V., R. D. ir G. S.), pažeisdami nustatytą tvarką laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą. Be to, ieškovas buvo kaltinamas tuo, kad laikė ir gabeno suklastotus dokumentus, žinodamas, kad tarptautiniuose krovinių važtaraščiuose Nr. 0001957 ir Nr. 0001958 yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „DAB Transport“ gabena UAB „Pacmak“ įmonės pakavimo medžiagų krovinį. 2016 m. vasario 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-24-327/2016, ieškovas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (b.l. 19-32, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi Kauno apygardos teismo nuosprendis šioje dalyje buvo paliktas galioti (b.l. 33-40, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Kauno apygardos teismas, 2016 m. vasario 22 d. nuosprendžiu priimdamas tokį sprendimą ieškovo atžvilgiu, jį motyvavo tuo, kad teismas, įvertinęs byloje pateiktus ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, ir remdamasis in dubio pro reo principu sprendžia, kad vien tik faktas, kad akcizais apmokestinamos prekės – cigaretės buvo laikomos S. N. nuosavybės teise priklausančiame angare, kad jos buvo kraunamos į ieškovo vadovaujamai UAB „DAB Transport“ priklausančius sunkvežimius dalyvaujant šios bendrovės vadybininkui E. B., ir vienu jų gabenamos vairuojant J. J., t. y. vieninteliai netiesioginiai kaltės įrodymai, nesant kitų tiesioginių ir/ar netiesioginių įrodymų apie tai, kad S. N., ieškovas, E. B. ir J. J. buvo susitarę su kitais kaltinamaisiais dėl cigarečių laikymo, perpakavimo ir gabenimo, šių kaltinamųjų tyčia laikyti ir gabenti šias prekes, išnaudojus visas galimybes gauti papildomus įrodymus negali būti pripažinti pakankamais daryti patikimą ir neabejotiną išvadą, kad S. N., ieškovas, E. B. ir J. J. suvokė tikrąjį krovinio pobūdį ir turėjo tikslą jį laikyti ir gabenti, ir kad tokiu būdu laikė ir gabeno jas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bei sprendžia, kad tokia kaltinamųjų tyčia nėra įrodyta, todėl kaltinamieji išteisinami neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje išvardyti konkretūs ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų, teisėjo ar teismo veiksmai, kurie gali būti pripažinti neteisėtais, būtent: neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimas. Pagal šią teisės normą valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, kai žala padaroma procesiniais teisiniais aktais, kuriais taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutarimais, nutartimis ar kitokiais procesiniais dokumentais. Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo veiksmų, kyla be kaltės. Tam, kad būtų pagrindas taikyti valstybei civilinę atsakomybę už teisėsaugos institucijų, teismo veiksmais padarytą žalą, turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: pareigūnų, teismo neteisėti veiksmai, ieškovo patirta žala, neteisėtus veiksmus ir žalą siejantis priežastinis ryšys. Pareiga įrodyti tris būtinas civilinės atsakomybės sąlygas tenka ieškovui, o neįrodžius bent vienos iš jų, valstybės civilinė atsakomybė negalima.

Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą atlyginti neturtinę ir turtinę žalą kildina ne iš CK 6.272 straipsnyje išvardintų konkrečių veiksmų – neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, o iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro bendro pobūdžio pareigos, vertinant ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos metu surinktus duomenis/įrodymus, elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymo/ netinkamo vykdymo, taip pat per ilgo ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme.

Teismas sutinka, kad valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai. Valstybės pareiga taip pat yra užtikrinti reikiamą valstybės pareigūnų kvalifikaciją, kad dėl nekvalifikuotų pareigūnų veiksmų nebūtų padaroma žalos kitiems asmenims. Kai valstybės pareigūnai veikia aiškiai nekvalifikuotai, valstybei turi būti taikoma didesnė atsakomybė, nes valstybė pažeidė ne tik savo pareigą užtikrinti, kad jos pareigūnai veiktų rūpestingai, bet ir pareigą užtikrinti tinkamą savo pareigūnų kvalifikaciją. Todėl neteisėtais veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga gali būti pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeistos pareigūnų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, BPK 2 straipsnis). Pareigūnai procese turi veikti atsakingai ir stropiai. Pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tačiau teismų praktikoje yra nurodyta, kad ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010, 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012, 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014).

Nagrinėjamu atveju ieškovas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro bendro pobūdžio pareigos, vertinant ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos metu surinktus duomenis/įrodymus, elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymą/netinkamą vykdymą iš esmės sieja su ieškovui pareikštu įtarimu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 199² straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nes, ieškovo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, liudijančių įtarti, kad ieškovas padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismas su tokiu ieškovo argumentu sutikti neturi pagrindo.

Teismų praktikoje aiškinant pagrįsto įtarimo sąvoką paprastai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija, pagal kurią pagrįstas įtarimas yra suprantamas kaip esantys (paaiškėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką. Kadangi ikiteisminis tyrimas yra tęstinis veiksmas, kurio terminai yra reglamentuojami BPK nuostatų, duomenų pakankamumas objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką, būdamas vertinamąja kategorija, be abejo skiriasi skirtingomis ikiteisminio tyrimo stadijomis, pvz., ikiteisminio tyrimo pradžioje, kuomet duomenys visoms reikšmingoms aplinkybėms nustatyti (tiek patvirtinančioms tiriamą nusikalstamą veiką, tiek ir ją paneigiančioms) yra tik renkami, ir jį bebaigiant, kuomet surinktų duomenų pagrindu prokurorui, esančiam objektyviu stebėtoju, tenka daryti tam tikras išvadas dėl savo įsitikinimo tokių duomenų pakankamumu įtariamojo kaltei dėl nusikalstamos veikos padarymo pagrįsti. Pagal BPK 218 str. 1 d. kaltinamąjį aktą prokuroras surašo tik būdamas įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Byloje nustatyta, kad pirminis įtarimas ieškovui buvo pareikštas ieškovui 2012 m. lapkričio 20 d. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, padarymo. Vėliau 2014 m. kovo 12 d. šis įtarimas ieškovui buvo patikslintas, kartu pareiškiant įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nors ieškovas byloje teigia, kad nei 2012 m. lapkričio 20 d., nei 2014 m. kovo 12 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro nebuvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti ieškovą padarius šias nusikalstamas veikas, byloje surinkti įrodymai šias aplinkybės paneigia. Būtent, iš baudžiamojoje byloje surinktos medžiagos matyti, kad 2012 m. lapkričio 20 d. ieškovui reiškiant įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, padarymo ikiteisminis buvo pačioje pradinėje stadijoje: jame buvo pareikšti įtarimai 2012 m. liepos 8 d. įvykio vietoje sulaikytiems asmenims, buvo atliktos sulaikytų asmenų apklausos, sulaikytų asmenų, įvykio vietos, daiktų apžiūros, taip pat ieškovo, taip pat UAB „DAB Transport“ patalpų kratos. Iš šių duomenų buvo matyti, kad cigarečių krovinys buvo gabenamas ieškovo vadovaujamos UAB „DAB Transport“, tą liudijo paimti krovinio vežimo važtaraščiai, tačiau sulaikyti įvykio vietoje asmenys, tarp jų O. V., kurį ieškovas vėliau nurodė kaip asmenį, su kuriuo buvo tariamasi dėl ginčo krovinio vežimo, ir E. B., kuris UAB „DAB Transport“ dirbo vairuotoju-mechaniku, neigė tiek žinoję apie tikrąjį krovinio turinį, tiek žinoję apie kažkokius konkrečius susitarimus ar dalyvavę juos sudarant dėl ginčo krovinio vežimo UAB „DAB Transport“ pagalba. Todėl, teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras kaip objektyvūs stebėtojai turėjo pakankamą pagrindą šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje susidaryti nuomonę dėl ieškovo dalyvavimo nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, padaryme. Ši situacija dėl pakankamų duomenų įtarti ieškovą dalyvavus nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalies, padaryme iš esmės nepasikeitė nei iki 2014 m. kovo 12 d., nei iki 2014 m. liepos 4 d., kuomet prokuroras surašė kaltinamąjį aktą. Tačiau ją sąlygojo ne ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, vertinant ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nevykdymas/netinkamas vykdymas, bet tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir prokurorui, viso ikiteisminio tyrimo metu aktyviai renkant papildomus duomenis įtarimams ieškovui, taip pat kitiems asmenims šiame tyrime paneigti ar pagrįsti, taip ir nepavyko surinkti įrodymų, kurie leistų pašalinti ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis, pagrindžiančius įtarimą ieškovui dalyvavus nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, padaryme, taip pat nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalies padaryme. Pavyzdžiui, iki pat kaltinamojo akto surašymo O. V. neigė taręsis dėl krovinio gabenimo su ieškovu, nors ieškovo parodymai buvo priešingi, o ikiteisminio tyrimo metu taip ir nepavyko nustatyti asmens, kuris pateikė užsakymą UAB „DAB Transport“ per Skype programą, dėl ko prokuroras laikėsi pozicijos, kad šis užsakymas yra apsimestinis; E. B. ikiteisminio tyrimo metu duodamus parodymus buvo nenuoseklus, 2012 m. lapkričio 21 d. apklausos metu nurodęs, jog pirminiai jo parodymai, kurie iš esmės skyrėsi nuo ieškovo parodymų, tame tarpe parodymai dėl ginčo krovinio tarptautinių krovinių važtaraščių gavimo ir perdavimo UAB „DAB Transport“ vairuotojams aplinkybių, buvo neteisingi, nes jis buvo pasimetęs; pats ieškovas pirminės apklausos metu nurodė, kad tarptautinius krovinių važtaraščius perdavė užpildyti nepažįstamam vyriškiui, o vėliau iš jo gavo užpildytus važtaraščius ir mobiliuosius telefonus, kuriuos perdavė E. B., tačiau ikiteisminio tyrimo metu, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro dėtų pastangų, taip ir nepavyko nustatyti asmens, kuris, ieškovo teigimu, šiuos veiksmus būtų atlikęs.

Ieškovas ieškinyje ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro bendro pobūdžio pareigos, vertinant ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymą/netinkamą vykdymą grindžia iš esmės Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nuosprendyje nurodyta išvada, kad byloje nėra įrodyta, jog ieškovas dalyvavo jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryme. Tačiau toks ieškovo argumentas nėra pagrįstas, nes Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nuosprendyje, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartyje nėra nurodyta nei tai, kad tokią išvadą lėmė ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro nevykdymas/netinkamas vykdymas pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai vertinant ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nei tuo labiau tai, kad tokios pareigos nevykdymas/netinkamas vykdymas lėmė nepagrįsto įtarimo, vėliau kaltinimo pareiškimą ieškovui. Priešingai, ką teisingai nurodė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu, Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nuosprendyje nurodyti motyvai – būtinybė vadovautis in dubio pro reo (kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principu, esant tam tikriems netiesioginiams ieškovo kaltės įrodymams, taip pat išnaudojimas visų galimybių gauti papildomus įrodymus, liudija, kad tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek prokuroras, vykdydami jiems BPK nustatytą pareigą per kuo trumpesnį laiką atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai vykdė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, renkant ir vertinant duomenis dėl ieškovui inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Tokią išvadą neabejotinai patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties motyvai, kuriuose aiškiai išdėstytos ir teismui kilusios abejonės dėl pagrįsto įtarimo ieškovui dalyvavus jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, padaryme paneigiamos iš esmės ieškovo, kitų kaltinamųjų duotų parodymų nuoseklumu ne tik ikiteisminio tyrimo, bet ir bylos nagrinėjimo teisme, tame tarpe apeliacinės instancijos metu. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartyje nurodo, kad byloje nėra nustatyta, kas buvo tas asmuo, 2012 m. lapkričio 8 d. perdavęs D. A. B. tris mobiliojo ryšio telefonus SAMSUNG, taigi tai leidžia įtarti, kad mobiliuosius telefonus vairuotojams sumanė perduoti pats D. A. B., bei, kad jis įvedė į šiuos telefonų aparatus reikiamus telefonų numerius, o E. B. žinojo kokia tvarka šiuos telefonus išdalinti vairuotojams ir kurį telefoną pasilikti sau, tačiau kartu pažymi, kad D. A. B. ir E. B. nuosekliai parodė, kad praktika, kuomet užsakovai perduoda telefonus vairuotojams yra normali, šią aplinkybę jie patvirtino ir apklausti apeliacinės instancijos teisme. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas šioje nutartyje nurodo, kad abejonių dėl D. A. B. bei E. B. kaltės padarius BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kelia nebent tai, kad mobilieji telefonai galimai buvo išdalinti iš anksto žinoma tvarka, juose įrašytų kontaktinių numerių adresatai įvardyti tik raidėmis, o asmuo, perdavęs D. A. B. mobiliuosius telefonus buvo nenustatytas, tačiau tuo pačiu šią abejonę paneigia ieškovo naudai, vertindamas ieškovo, E. B., J. J. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, pažymėdamas, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka neginčijamai išvadai, kad ieškovas žinojo apie tikrąjį vilkikų krovinį. Iš esmės tuo pačiu pagrindu – O. V. parodymais bylos nagrinėjimo teisme metu, kurie nepašalina kylančių abejonių, Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje atmetė ir prokuroro versiją, kad ginčo krovinio užsakymas per Skype kompiuterinę programą buvo apsimestinis, siekiant užsitikrinti alibi. Šiuo klausimu Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad tokia įvykių eigos interpretacija nėra pagrįsta ir yra tiek pat tikėtina, kiek ir tai, kad užsakymas per „Skype“ buvo pateiktas asmens, kuris gavo nurodymą susisiekti su UAB „DAB Transport“ darbuotojais dėl užsakymo dar iki 2012 m. lapkričio 8 d.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra suformavęs praktiką, kad neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areštas), yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir administracinės teisės normų. Tuo tarpu iš šių veiksmų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; kt.). Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; kt.). Taigi, įvertindamas šiuos Lietuvos Aukščiausiojo teismo pateiktus išaiškinimus, taip pat byloje surinktų įrodymų pagrindu šiame sprendime jau padarytas išvadas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro pareigos, vertinant ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis/įrodymus, elgtis atidžiai ir rūpestingai vykdymo/ vykdymo tinkamumo, teismas neturi jokio pagrindo teigti, kad faktas, jog ieškovo atžvilgiu Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 2 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį, sudaro pagrindą valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Kitu pagrindu valstybės civilinei atsakomybei kilti ieškovas taip pat nurodo ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme trukmę. EŽTT procesą vertina kaip jo stadijų visumą, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpą laiką reiškia laiką nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki galutinio sprendimo procese priėmimo. Kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė nustatyti EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas, asmens, dėl kurio taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys, valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą. Nacionalinis teismas, spręsdamas, ar buvo pažeista asmens teisę į įmanomai trumpą procesą bei vertindamas, ar proceso trukmė atitiko Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus, turi atsižvelgti į EŽTT praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010).

Byloje nustatyta, kad įtarimas ieškovui dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, padarymo buvo pareikštas 2012 m. lapkričio 20 d., o įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo 2014 m. kovo 12 d. Ikiteisminis tyrimas Nr. 05-1-02056-12 faktiškai buvo baigtas 2014 m. gegužės 6 d. (b.b.l. 36, t. IX) , kaltinamasis aktas surašytas 2014 m. liepos 4 d. (b.b.l. 113-163, t. IX), o byla 2014 m. liepos 18 d. buvo perduota Kauno apygardos teismui (b.b.l. 112, t. IX). Kauno apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi paskyrė šią bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje bei, įvertinęs didelę bylos apimtį ir didelį kaltinamųjų skaičių, nustatė bylos nagrinėjimo grafiką, iš anksto paskyrė posėdžius 2014 m. lapkričio 10 d., 2014 m. lapkričio 19 d., 2014 m. gruodžio 10 d., 2014 m. gruodžio 18 d. (b.b.l. 178-181, t. IX). 2014 m. lapkričio 11 d. teisiamajame posėdyje bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl vieno iš kaltinamųjų advokato negalėjimo dalyvauti, todėl Kauno apygardos teismas suderino su proceso dalyviais naujas bylos nagrinėjimo datas 2014 m. gruodžio 18 d., 2015 m. sausio 8 d., 2015 m. vasario 9 d., 2015 m. vasario 17 d., 2015 m. vasario 25 d., 2015 m. kovo 4 d., 2015 m. kovo 16 d. (b.b.l. 42-45, t. X). 2014 m. gruodžio 18 d. teisiamajame posėdyje, apklausus liudytojus, Kauno apygardos teismas paskelbė pertrauką iki 2015 m. sausio 8 d. (b.b.l. 55-57, t. X). 2015 m. sausio 8 d. teisiajame posėdyje, apklausus liudytojus, Kauno apygardos teismas paskelbė pertrauką iki 2015 m. vasario 9 d. (b.b.l. 94-107, t. X). 2015 m. vasario 9 d. teisiamajame posėdyje Kauno apygardos teismas paskelbė pertrauką dėl vieno iš kaltinamųjų advokato ligos (b.b.l. 132-134, t. X). 2015 m. kovo 16 d. teisiamajame posėdyje Kauno apygardos teismas, apklausęs liudytojus, paskelbė pertrauką iki 2015 m. birželio 15 d. vieno iš kaltinamųjų gynėjui pareiškus prašymą kviesti liudytoju Š. K., taip pat suderino naujas posėdžių datas 2015 m. liepos 15 d., 2015 m. liepos 16 d., 2015 m. liepos 20 d. (b.b.l. 161-168, t. X). 2015 m. birželio 15 d. teisiamajame posėdyje Kauno apygardos teismas nutarė bylos nenagrinėti dėl kelių kaltinamųjų advokatų negalėjimo dalyvauti teisiamajame posėdyje (b.b.l. 195-196, t. X). 2015 m. liepos 15 d. teisiamajame posėdyje Kauno apygardos teismas, apklausęs liudytoją, paskelbė pertrauką dėl užsitęsusios posėdžio trukmės ir vienam iš kaltinamųjų advokatų negalint dalyvauti toliau posėdyje, taip pat suderino kitas posėdžių datas 2015 m. spalio 20 d., 2015 m. lapkričio 10 d., 2015 m. lapkričio 13 d., 2015 m. lapkričio 16 d., 2015 m. lapkričio 30 d. (b.b.l. 1-5, t. XI). 2015 m. spalio 20 d. teisiamajame posėdyje Kauno apygardos teismas, apklausęs kaltinamuosius, paskelbė pertrauką, nes du advokatai turėjo išvykti į kitos bylos nagrinėjimą (b.b.l. 9-16, t. XI). 2015 m. lapkričio 10 d. teisiamajame posėdyje Kauno apygardos teismas, apklausęs kaltinamuosius, dėl užsitęsusio nagrinėjimo paskelbė pertrauką iki 2015 m. lapkričio 13 d. (b.b.l. 18-24, t. XI), kuriame buvo garsinama bylos medžiaga (b.b.l. 33-42, t. XI). 2015 m. lapkričio 30 d. teisiamajame posėdyje Kauno apygardos teismas išklausė baigiamąsias kalbas (b.b.bl. 57-68, t. XI), o 2015 m. gruodžio 22 d. teisiamajame posėdyje suteikęs kaltinamajam J. J. paskutinį žodį (b.b.l. 70, t. XI), atidėjo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą, kurį paskelbė 2016 m. vasario 22 d. (b.b.l. 74, 75-102, t. XI). Su Kauno apygardos prokuratūros apeliaciniu skundu (b.b.l. 125-137, t. XI) baudžiamoji byla Nr. 1-24-327/2016 2016 m. kovo 18 d. buvo išsiųsta Lietuvos apeliaciniam teismui (b.b.l. 142-143, t. XI). Byla buvo paskirta nagrinėti 2016 m. gegužės 5 d. teismo posėdyje, kuris buvo atidėtas 2016 m. spalio 12 d. dėl išteisintųjų gynėjų, tame tarpe ieškovo gynėjo, negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje (b.b.l. 155-156, t. XI). 2016 m. spalio 12 d. teismo posėdis Lietuvos apeliacinio teismo buvo atidėtas 2016 m. lapkričio 25 d., teismui nusprendus atlikti įrodymų tyrimą pagal prokuroro prašymą (b.b.l. 163-164, t. XI). Šis teismo posėdis neįvyko dėl teisėjos teisėto nebuvimo darbe, o kitas teismo posėdis buvo paskirtas 2017 m. vasario 13 d. (b.b.l. 170, t. XI). 2017 m. vasario 13 d. teismo posėdis Lietuvos apeliaciniame teisme įvyko (b.b.l. 178-187, t. XI), o nutartis buvo paskelbta 2017 m. kovo 30 d. (b.b.l. 188, 189-203, t. XI).

Įvertinus tai, kad per šį laikotarpį byla buvo išnagrinėta tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, byla buvo didelės apimties (joje įtarimai buvo pareikšti ne tik ieškovui, o dar vienuolikai asmenų, o kaltinimai – iš viso septyniems asmenims), teigti, kad šis bylos nagrinėjimo laikotarpis buvo ilgas tokio pobūdžio bylai, teismas neturi pagrindo: ikiteisminis tyrimas, nors jo metu buvo atlikta daug ir įvairaus pobūdžio procesinių veiksmų, ką teismas jau nurodė šiame sprendime, dėl ieškovui pareikštų įtarimų atliktas per 1 metus ir 7,5 mėnesius (2012 m. lapkričio 20 d. iki 2014 m. liepos 18 d.); byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta per 1 metus ir 7 mėnesius (nuo 2014 m. liepos 23 d. iki 2016 m. vasario 22 d.), posėdžius numatant į priekį, juos perkeliant dėl kaltinamųjų gynėjų advokatų negalėjimo dalyvauti procese, tarp posėdžių nesant didelių pertraukų; apeliacinės instancijos teisme byla baigta nagrinėti dar po metų – 2017 m. kovo 30 d., dėl išteisintųjų gynėjų, teisėjos teisėto nebuvimo darbe neįvykus iki tol paskirtiems teismo posėdžiams. Todėl vertinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, taip pat teismo veiksmus, organizuojant ikiteisminį tyrimą, vėliau bylos nagrinėjimą teisme, kaip neteisėtus teismas neturi jokio pagrindo. Tokią išvadą patvirtina ir byloje nustatyta aplinkybė, kad dėl per ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės ieškovas teikė skundą Klaipėdos miesto apylinkės teismui, tačiau šis skundas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi buvo atmestas kaip nepagrįstas. Nors ieškovas teigė, kad ši Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota, kas liudija atskirą pagrindą valstybės civilinei atsakomybei kilti, šios nutarties turinys, kuris iš esmės atitinka baudžiamojoje byloje surinktą medžiagą, pvz., būtinybę galutinai suformuluoti įtarimus asmenims, įvertinus surinktų duomenų visumą, jų gavimo datą, tokius ieškovo teiginius akivaizdžiai paneigia.

Taigi, nekonstatavus pagrindo atsakovės civilinei atsakomybei kilti – ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo neteisėtų veiksmų, valstybės civilinė atsakomybė negalima, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

Ieškovas šioje byloje buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminis mokestis valstybei, ieškovo ieškinį atmetus, neatlygintinas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Taip pat ieškovui neatlygintinos jo turėtos advokato pagalbos išlaidos – 500 Eur (b.l. 17). Valstybė patyrė 20,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo, kurio ieškinys buvo atmestas (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269 straipsniu, teisėja

nutaria:

Ieškovo D. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo D. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 20,54 Eur (dvidešimt Eur 54 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir