- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-13
- Bylos Nr.
- 1A-6-193-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-83-1-00442-2009-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Eligijus Gladutis
- Nukentėjusysis
- J., J. I.
- Civilinis atsakovas
- UAB „B“
- Nuteistasis
- L.
- Kategorijos
Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-6-193/2011
Teisėjas Artūras Dilys Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00442-2009-4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. sausio 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. I. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-04-06 nuosprendžio, kuriuo L. A. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 1 d. ir jam paskirta 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda, ją įpareigojant sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. L. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. teisė vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams. Šiuo nuosprendžiu J. I. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir jai priteista 8000 Lt neturtinės žalos, atitinkamai priteisiant sutarties ribose iš UAB „B“ – 3192,80 Lt ir iš L. A. – 4807,20 Lt, taip pat priteisiant procesines penkių procentų metines palūkanas nuo ieškinių gavimo teisme dienos, t.y. nuo 2010-02-22 iki pat visiško jų įvykdymo. Taip pat priteista iš L. A.: 2500 Lt J. I. advokato pagalbai apmokėti bei procesinės penkių procentų metinės palūkanos nuo prašymo atlyginti šias išlaidas gavimo teisme dienos, t.y. nuo 2010-02-22 iki pat visiško jų įvykdymo; 10,50 Lt proceso išlaidų valstybei. J. I. ieškinys dėl žalos sveikatai 4000 Lt sumai atlyginimo atmestas bei atsisakyta pripažinti jai teisę į tų pačių nuostolių ir po 2010-03-30 iki pat jos gydymo bei nedarbingumo pabaigos, atlyginimą ir klausimas dėl tokio ieškinio dydžio neperduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. J. I. ieškinys dėl pripažinimo jai teisės į su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų patenkinimą ir klausimas dėl ieškinio dydžio perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka palikti nenagrinėti.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
L. A. nuteistas už tai, kad jis, 2009 m. spalio 30 d. apie 14.12 val., Kavoliškio k., Rokiškio r., Vilties-Ramybės gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Peugeot 308“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį Ž. A., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 28, 132, 141.2., 141.4., 145.1 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių bei sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (neįsitikino, kad priekyje ta pačia eismo juosta važiuojančios transporto priemonės vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva, baigdamas lenkti, galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei), važiuodamas pagrindiniu keliu, pažymėtu kelio ženklu „Pagrindinis kelias“ – ir pažeisdamas draudimą lenkti, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, neatsižvelgė į važiavimo greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, automobiliu atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusio ir posūki į kairę rodantį bei į kairę sukančio J. I., vairuojamo, jai priklausančio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galą, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl kairio raktikaulio mentinio galo išnirimo buvo nesunkiai sutrikdyta J. I. sveikata.
Nukentėjusioji J. I. apeliaciniu skundu nesutinka su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-04-06 nuosprendžiu dalyje dėl L. A. nubaudimo bauda, dėl jos ieškinio dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo atmetimo, dėl jai priteistos 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti – pašalinti nuteistajam skirtą 2600 Lt baudą, uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones pailginti iki dviejų metų, jos ieškinius dėl neturtinės žalos ir žalos padarytos sveikatai atlyginimo patenkinti pilnai. Ekspertui nustačius, kad jai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, prašo skirti L. A. bet kurią BK 281 str. 3 d. numatytą bausmę, išskyrus baudą bei realų laisvės atėmimą. Nukentėjusiosios teigimu, teismas netinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, dėl ko neteisingai paskyrė bausmę bei neteisingai išsprendė civilinius ieškinius, kas yra pagrindas nuosprendį pakeisti (BPK 328 str. 1, 2 ir 3 p. p.p.). Apeliantė skunde nurodo mananti, kad, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6, 6.10-6.12 p.p. ir jų priedo 53.3, 56.3 p.p., jai gali būti padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teigia, kad jos gydymas trunka jau šeštas mėnuo ir ji vis dar negali net pajudinti savo kairės rankos iš peties. Atsižvelgiant į tai bei remiantis minėtų taisyklių punktais, ji yra praradusi daugiau kaip 50 proc. bendro darbingumo. O tai, jos nuomone, reiškia, kad jai yra padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teisminio nagrinėjimo apylinkės teisme metu ji tikėjosi, kad jos sveikata greitai ims gerėti, todėl neprašė perkvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal sveikatos sutrikdymą iš nesunkaus į sunkų. Tačiau jos sveikata negerėja ir net nepanašu, kad ji imtų staiga gerėti. Atsižvelgiant į tai, apeliantė prašo paskirti ekspertizę jai padaryto sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti ir tos ekspertizės pagrindu perkvalifikuoti L. A. veiką į BK 281 str. 3 d.
Skunde teigiama ir dėl L. A. paskirtos bausmės prieštaravimo teisingumo kriterijui. Teismas L. A. nubaudė 2600 Lt bauda, bet tuo pačiu metu priteisdamas jai padarytą žalą teigia, jog atsižvelgia į pastarojo turtinę padėtį ir dėl to priteistinos žalos dydį mažina net keletą kartų. Teigia, kad piniginė bauda ne tik dar labiau blogina jauno žmogaus – L. A. turtinę padėti, bet ir labai apsunkina galimybę jai iš jo realiai išsireikalauti priteistą žalos atlyginimą. Todėl apeliantė mano, kad baudos skyrimas L. A. prieštarauja teisingumo kriterijui. Be to nurodo, kad pagal BK 281 str. 1 d. sankciją bauda ir teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas kartu negali būti skiriamos. BK 67 str. 3 d. esanti nuoroda apie tai, kad teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas gali būti taikomas kartu su bausme, nepanaikina BK 281 str. 1 d. nustatyto draudimo baudą ir teisės atėmimą taikyti tik atskirai. BK 281 str., palyginus su BK 67 str., yra speciali norma, todėl jo nuostatos yra viršesnės už BK 67 str. nuostatas. Apeliantės nuomone, teisingausia ir protingiausia būtų iš nuosprendžio pašalinti baudą, paliekant A. vien tik uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, to uždraudimo terminą galbūt pailginant iki dviejų metų.
Apeliantės manymu, teismo sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo jai aiškiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai. Skunde nukreipiama į LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2008-03-04 nutartį Nr. 2K-68/2008 bei į Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgą (Teismų praktika Nr. 29). Apeliantė nurodo, kad jai buvo padarytos jau penkios operacijos, o pasveikimo galimybė nėra aiški, nėra aišku ir tai, ar neliks jai liekamieji reiškiniai, t. y. invalidumas, visam laikui. Ji kairės rankos nevaldo iki šiol, sunkiai gali valdyti ir dešinę ranką, nes ką nors sunkesnio darant su ja nesąmoningai įsitempia ir kairės pusės krūtinės ir nugaros raumenys, kas sukelia jai skausmus, traumuoja esamas žaizdas kairiojo raktikaulio srityje. Be to, jai yra paskirtos įvairios reabilitacinės priemonės, kurių ji dar net negali atlikti, nes jos jai sukelia skausmus. Todėl sutinkamai su Konstitucijos 29 str. įtvirtintu lygybės prieš įstatymą principu, jai neturtinei žalai atlyginti negali būti priteisiama ženkliai mažiau, negu pagal LAT praktiką priteisiama labai panašius (pagal sunkumą, trukmę ir kitas pasekmes) sužalojimus patyrusiems asmenims. Apeliantė nesutinka su teismo motyvais dėl neturtinės žalos dydžio mažinimu dėl nuteistojo jauno amžiaus, kad jis yra moksleivis ir neturi pastovių pajamų. Nurodo, kad L. A. yra jaunas ir sveikas žmogus, jis gali dirbti ir užsidirbti, o ji dabar negali net savęs apsitarnauti, nei dirbti, nei savo vaikų prižiūrėti ir tam turi samdyti kitus žmones. Todėl L. A. dabar turi dirbti ir už save, ir už ją. Apeliantės teigimu, niekas nereikalauja ir nereikalaus jo jai priteistą neturtinę žalą atlyginti visą iš karto. Gal ateityje to žalos atlyginimo jai reikės dar daugiau, negu dabar. Todėl ji nėra ir nebus prieš, kad jai priteistas iš L. A. žalos atlyginimas būtų išdėstytas tokiomis dalimis, kokias jis nesunkiai galėtų atitinkamu laiku susimokėti. Neteisingas yra ir teismo motyvas, kad jis atsižvelgė ir į jos turtinę padėtį, kuri šiuo metu yra tokia, kad ji faktiškai neturi jokių pajamų savo pačios pragyvenimui, nes tuos pinigus, kuriuos ji gaudavo už savo globotinių globą dabar turi išleisti samdymui kitų asmenų daryti tiems darbams, kuriuos seniau padarydavo pati.
Šalies argumentai
Dėl ieškinio neturtinei žalai atlyginti padidinimo apeliantė skunde nurodo, kad nebūdama teisininke ji nežinojo, kokia yra teisminė praktika priteisiant neturtinę žalą padarytą kūno sužalojimais. Teigia, kad jei teisiamasis būtų parodęs bent kiek užuojautos, atsiprašęs dar iki teismo posėdžio ir atlyginęs bent dalį žalos, ji ir tų 16000 litų visų būtų iš jo nereikalavusi. Bet kai jis iki teismo nei atsiprašė, žalos nei jis pats, nei jo tėvai nei lito jai neatlygino, ji išsigandusi, jog jis iš viso išsisuks ne tik nuo žalos atlyginimo, bet ir nuo baudžiamosios bylos jam iškėlimo, buvo priversta kreiptis pagalbos į advokatą, iš kurio ir sužinojo, kad neturtinės žalos ji paprašė aiškiai per mažai. Be to, kai ji pareiškė pirmą ieškinio variantą, ji buvo operuota dar tik vieną kartą, o dabar jau yra operuota net penkis kartus. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog ji ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo padidino be pakankamo pagrindo, dėl ko priteisė aiškiai neteisingai mažai, taip pažeisdamas LR Konstitucijos 29 straipsnį bei Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. Be to, teismas privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad jai padaryto sveikatos sutrikdymo mastas net jei ir nėra sunkus, tai aiškiai yra arti ribos tarp sunkaus ir lengvo sveikatos sutrikdymo, ko jis iš viso nevertino ir į tai neatsižvelgė, todėl nuosprendis toje dalyje turėtų būti keičiamas ir dėl to, jai priteisiamos neturtinės žalos dydį ženkliai padidinant (BPK 328 str. 3 p.). Apeliantė skunde nurodo, kad jos galėjimas ar negalėjimas gerai dirbti ne tik kaire, bet dar ir dešine ranka, neturi juridinės reikšmės, nes sutinkamai aukščiau minėtomis Taisyklėmis tam, kad sveikatos sutrikdymą laikyti sunkiu, užtenka ir vienos kairės rankos peties sąnario funkcijos sutrikdymo tų Taisyklių 53.2 ir 53.3 p.p nurodytu laipsniu. Teismas nuosprendyje be reikalo skyrė tam tokį didelį atskirą specialų dėmesį, kas yra panašu į specialų ieškojimą bet kokių, kad ir menkiausių bei neteisėtų pagrindų jai priteistinam žalos atlyginimui sumažinti.
Apeliantė nesutinka ir su teismo nuosprendyje nurodytais teiginiais, kad ji „iki eismo įvykio niekur nedirbo ir neketino įsidarbinti, todėl laikytina, kad jei ji ir nebūtų sužalota eismo įvykio metu, ji nebūtų gavusi su darbo santykiais susijusių pajamų...“. Jos nuomone, tokie teismo teiginiai prieštarauja ne tik įstatymams, bet ir teisingumo kriterijams (BK 41 str.5 d., 54 str.3 d.). Nurodo, kad pagal teismų praktiką tokia žala privalo būti priteista net nepilnamečiui, kuris iki sužalojimo irgi, kaip ir ji, niekur pagal darbo sutartį nedirbo. Be to pažymi, kad iki dėl įvykio globojo svetimus du vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus, ir už tai gaudavo kompensaciją, tačiau po įvykio ji nebegali nei dirbti, nei vaikų prižiūrėti. Dabar juos prižiūri vyras, tad skiriamų pinigų ji faktiškai negauna, kas ir sudaro jos nuostolius CK 6.283 str. prasme. O kadangi dėl to ji pasiliko ir be savo asmeninių lėšų save išlaikyti, yra įsitikinusi, kad tuos nuostolius L. A. jai irgi turi atlyginti. Be to, būtinybė jai dabar samdyti žmogų ir save ir savo šeimą prižiūrėti, irgi yra jos nuostoliai CK 6.283 str. prasme. Kadangi ji nežino ar ilgai negalės tų vaikų žiūrėti, todėl atsisakyti tos globos nedelsiant būtų neprotinga. Be to, globėjų pakeitimas yra labai didelis stresas vaikams, ypač neįgaliems vaikams. Ji tikisi, kad jos sveikata anksčiau ar vėliau, pagerės ir ji pati galės vaikus globoti toliau. Taip pat skunde nurodoma, kad dabar po įvykio niekas iš darbdavių nenorės priimti jos į darbą, kai ir sveikų darbingų žmonių daugiau kaip 15 proc. neturi darbo. Todėl mano, kad L. A. turi arba pats aptarnauti ją ir jos šeimą, arba mokėti jai kas mėnesį tam tikrą žalos atlyginimą.
Nuteistasis L. A. atsikirtimu į nukentėjusiosios J. I. apeliacinį skundą prašo pastarosios skundo netenkinti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-04-06 nuosprendį. Teigia, kad apeliacija grindžiama prielaida, jog eismo įvykio metu padarytas sunkus kūno sužalojimas. Mano, kad teismas tinkamai įvertino 2009-12-21 specialisto išvadą, todėl skirti ekspertizę dėl sveikatos sutrikdymo masto nėra pagrindo. Be to, nukentėjusioji to apylinkės teisme neprašė. Nuteistasis mano, kad jam paskirtoji bausmė su baudžiamojo poveikio priemone paskirti teisingai. Taip pat nuteistojo teigimu, skundžiamu nuosprendžiu teisingai išspręsti ir civilio ieškinio dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo klausimai.
Atsiliepimas
Civilinio atsakovo UAB „B“ atstovė atsiliepimu į nukentėjusiosios J. I. apeliacinį skundą prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-04-06 nuosprendį jų atžvilgiu palikti nepakeistą. UAB „B“ nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir mano, kad jie yra nepagrįsti. Pažymi, kad iš rašytinių bylos įrodymų matyti, jog J. I. iki įvykio niekur nedirbo ir neketino įsidarbinti, todėl laikytina, kad jei ji ir nebūtų sužalota eismo įvykio metu, ji nebūtų gavusi su darbo santykiais susijusių pajamų. Tokiu būdu J. I. prašomi priteisti po 800 Lt už mėnesį kaip negautos pajamos yra absoliučiai niekuo nepagrįsti.
Teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovas prašė tenkinti jos skundą, nuteistasis ir jo gynėjas, taip pat civilinio atsakovo UAB „B“ atstovė ir prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliantės skunde pagrindiniais keliami ginčo dalykai yra nuteistajam paskirtoji bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė, bei jai konstatuotas sveikatos sutrikdymo mastas ir priteistos neturtinės žalos dydis. Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo, teisingai kvalifikavo nuteistojo L. A. padarytą nusikalstamą veiką, tinkamai paskyrė jam bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau neteisingai išsprendė civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydžio klausimą, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 4 p.).
Apeliantė skundu nesutinka su teismo nuteistajam paskirtąja bausme, mano, jog L. A. paskirtoji bausmė – bauda prieštarauja teisingumo kriterijui, nes būtent dėl jo turtinės padėties jai priteistinos žalos dydis buvo sumažintas kelis kartus. Tuo tarpu piniginė bauda ne tik dar labiau blogina L. A. turtinę padėti, bet ir apsunkina galimybę jai iš jo realiai išsireikalauti priteistą žalos atlyginimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuteistajam baudą tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – teisingai parinko L. A. bausmės rūšį bei nustatė jos dydį. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendžio šioje dalyje.
Pagal BK 47 straipsnio 1 dalį bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama BK specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Šio straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyta, kad už neatsargų nusikaltimą gali būti skiriama bauda nuo 1 MGL iki 75 MGL dydžio. Kadangi baudos dydis už nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas, jį, skirdamas bausmę, nustato teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. A. bausmę, įvertino tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą (BK 281 straipsnio 1 dalis), teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai (neteistas, administracine tvarka nebaustas, mokosi ir pagal mokymosi vietą charakterizuojamas gerai), jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas skirdamas nuteistajam BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę – 20 MGL baudą, laikėsi BK 41 straipsnio 2 dalies, 47 straipsnio 3 dalies 5 punkto, 54 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų, todėl jam paskirtą bausmę laikyti neteisinga, pažeidžiančia teisingumo principą nėra pagrindo. Šią bausmę keisti kita teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Taip pat nukentėjusioji skunde kelia klausimą dėl nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliantė, teigdama, kad pagal BK 281 str. 1 d. sankciją bauda ir teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas kartu negali būti skiriamos, visiškai nepagrįstai L. A. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę tapatina su viena iš bausmių – teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kriminalinė bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė yra atskiri institutai. Šiuo atveju skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteistajam už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus kriminalinę bausmę – baudą, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pasinaudodamas savo teise teismas pagal BK 67 straipsnį, 68 straipsnio 3 dalį šalia jos dar paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė L. A. naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė reikalingu teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo paskyrimą bei nustatė protingą šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą.
Kaip teisės normoms prieštaraujantis atmestinas apeliantės prašymas pašalinti nuteistajam paskirtą baudą, paliekant jam vien tik uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, to uždraudimo terminą pailginant iki dviejų metų. Asmens pripažinimas kaltu nepaskiriant nuteistajam bausmės bei paskiriant tik baudžiamojo poveikio priemonę prieštarauja teisingos bausmės paskyrimo bei apskritai baudžiamojo proceso principams.
Apeliantė nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jai priteistu neturtinės žalos dydžiu, teigdama, kad jis yra per mažas, aiškiai prieštaraujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai, be to, nepakankamai atsižvelgta į veikos padarinius. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės teiginiu sutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį tinkamai neįvertino nusikalstamos veikos pasekmių, o tik sureikšmino žalą padariusio asmens amžių, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos panašiose bylose.
Pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiajai priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: nuteistojo asmenybę, jo amžių, užimtumą (mokosi), turtinę padėtį, jo kaltės formą (padarytas neatsargus nusikaltimas), veikos pasekmes (nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau jos gydymas ir su tuo susiję nepatogumai užtrūko ilgai, jai buvo atliekamos pakartotinės operacijos ir kt.). Teisėjų kolegija, sutikdama su tokiais žalos dydžio nustatymo argumentais, pažymi, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Pažymėtina, kad nuteistasis L. A. (gim. 1991 m.) yra sveikas, darbingas, pagal byloje esančius duomenis jokios fizinės ar psichinės negalios neturintis asmuo, todėl vien tai, kad jis yra jaunas bei neturi pajamų, negalėjo būti laikoma išskirtine aplinkybe, dėl kurios apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimas būtų sumažintas daug kartų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl L. A. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai J. I. padaryti tokie sužalojimai kaip kairiojo peties sumušimas, kairiojo raktikaulio mentinio galo išnirimas. Dėl kairiojo raktikaulio mentinio galo išnirimo nukentėjusioji buvo guldyta į ligoninę, jai buvo atliekamos pakartotinės operacijos, ji patyrė nepatogumus dėl negalėjimo valdyti vienos rankos, be patirto fizinio skausmo ji išgyvena ir dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių – 2010-05-27 nukentėjusiajai J. I. nustatytas netektas darbingumas 50 proc. nuo 2010-05-27 iki 2010-11-26, pagal medicininius dokumentus numatyta planinė pakartotinė operacija 2011-01-17, iki operacijos ir 6 mėn. po jos draudžiant dirbti sunkų fizinį darbą. Esant tokioms veikos pasekmėms ir atsižvelgiant į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, teisėjų kolegija laiko, kad nukentėjusiajai J. I. priteistinos neturtinės žalos dydis nustatytinas 25 000 Lt.
Apeliaciniu skundu buvo keliamas klausimas dėl sunkesnio nukentėjusiajai nustatyto sveikatos sutrikdymo masto, tačiau apeliacinėje teismo instancijoje paskirtos bei atliktos ekspertizės aktu patvirtinta byloje esanti specialisto išvada dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nustatymo J. I., kuria pirmosios instancijos teismas rėmėsi priimdamas apeliantės skundžiamą nuosprendį. Todėl kaip nepagrįsti atmestini apeliantės skundo spėjamojo pobūdžio teiginiai apie netinkamai nustatytą ar pakitusį jos sveikatos sutrikdymo mastą.
Taip pat kaip nepagrįstas atmestinas apeliantės prašymas dėl jos sužalojimo sąlygoto negautų pajamų atlyginimo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes apie kokių tai pajamų gavimą iki įvykio, taip pat apie kitų asmenų samdymą globotiniams prižiūrėti po įvykio. Tokių įrodomąją reikšmę turinčių duomenų teismui nepateikė ir pati apeliantė.
Remiantis išdėstytais argumentais, skundžiamas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-04-06 nuosprendis neturtinės žalos dydžio nustatymo dalyje keičiamas (BPK 328 str. 4 p.), apeliantei J. I. priteistinas neturtinės žalos dydis didinamas iki 25 000 Lt, taip iš dalies tenkinant apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-04-06 nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti išsprendimo pakeisti:
Nukentėjusiajai J. I. priteistą neturtinės žalos dydį padidinti iki 25 000 (dvidešimt penkių tūkstančių) litų, atitinkamai priteisiant sutarties ribose iš UAB „B“ – 3192,80 Lt ir iš L. A. – 21807,20 Lt, taip pat priteisiant procesines penkių procentų metines palūkanas nuo ieškinių gavimo teisme dienos, t.y. nuo 2010-02-22 iki pat visiško jų įvykdymo.
Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.