- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-04-06
- Bylos Nr.
- 1-25-762/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-83-1-00442-2009-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Dilys
- Nukentėjusysis
- J.
- Kaltinamasis
- L. A.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Zarasų r., lietuvis, LR pilietis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, mokosi Rokiškio (duomenys neskelbtini) 12 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini) Rokiškio m., neteistas, kaltinamas pagal LR BK 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. A. 2009 m. spalio 30 d. apie 14.12 val., Kavoliškio k., Rokiškio r., Vilties-Ramybės gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Peugeot 308“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį Ž. A., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 28, 132, 141.2., 141.4., 145.1, punktų reikalavimus, tai yra nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių bei sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (neįsitikino, kad priekyje ta pačia eismo juosta važiuojančios transporto priemonės vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva, baigdamas lenkti, galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei), važiuodamas pagrindiniu keliu, pažymėtu kelio ženklu „Pagrindinis kelias“ – ir pažeisdamas draudimą lenkti, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, neatsižvelgė į važiavimo greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, automobiliu atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusio ir posūki į kairę rodantį bei į kairę sukančio J. I., vairuojamo, jai priklausančio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galą, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl kairio raktikaulio mentinio galo išnirimo buvo nesunkiai sutrikdyta J. I. sveikata.
Kaltinamasis L. A. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2009-10-30 automobiliu „Peugeot 308“ važiavo iš Rokiškio į Kavoliškio gyvenvietę. Dar prieš Kavoliškio gyvenvietės kelio ženklą aplenkė vieną automobilį ir sugrįžo į savo eismo juostą. Priekyje važiavo automobilis „VW Golf“. Prieš kelio ženklą „Kavoliškis“ šį automobilį taip pat pradėjo lenkti. Matė kelio ženklą „pagrindinis kelias“, kuris draudė toje vietoje lenkti. Savo automobilį tuomet vairavo apie 70 km/h greičiu. Ar automobilis „VW Golf“ rodė posūkio signalą nepastebėjo, tačiau pamatė, kad šis automobilis pristabdė ir pradėjo manevruoti, t.y. daryti posūkį. Kadangi jis taip pat jau buvo pradėjęs šį automobilį lenkti, todėl pasimetė ir su savo automobiliu trenkėsi į automobilio „VW Golf“ galo kampą. Po eismo įvykio apgadintame automobilyje „VW Golf“ už vairo pamatė sėdinčią moterį, kuri skundėsi rankos skausmais. Po eismo įvykio buvo nuvykęs pas nukentėjusiąją, jos atsiprašė. Labai gailisi dėl sukelto eismo įvykio. Vairuotojo pažymėjimą buvo įgijęs prieš 11 dienų iki eismo įvykio.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai taip pat įrodyta:
Nukentėjusiosios J. I. parodymais. Ji parodė, kad 2009-10-30 automobiliu „VW Golf“ važiavo į Kavoliškio gyvenvietę. Matė, kad iš paskos tolėliau, t.y. 30-40 metrų atstumu važiuoja vyšninės spalvos automobilis. Prieš Kavoliškio gyvenvietės kelio ženklą primažino greitį (važiavo apie 30-35 km/h greičiu), įjungė posūkio signalą, nes ketino sukti į kairę, iš pagrindinio kelio į šalutinį. Buvo įsitikinusi, kad jos niekas nelenkia ir posūkį bus daryti saugu. Darydama manevrą išvažiavo į vidurį kelio ir tuomet veidrodėlyje pamatė iš paskos dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį, kuris iš karto trenkėsi į jos automobilio galinį bamperį. Nuo smūgio jos automobilis nuvažiavo nuo kelio ir dar atsitrenkė į pakelės medį. Pajautė, kad jos ranka sužalota, sutrenkta galva. Dėl patirtos traumos buvo paguldyta į ligoninę.
Teismo medicinos specialisto išvada (Nr. G1430/09 (05)), kurioje nurodyta, kad J. I. sumuštas kairys petys, išniro kairiojo raktikaulio mentinis galas. Sužalojimas padarytas sumušant kairį petį kietais bukais daiktais ar sumušant jį į panašius daiktus prieš patenkant į ligoninę, nes joje jis rastas šviežias. Dėl kairio raktikaulio mentinio galo išnirimo J. I. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgesniam nei 10 parų laikotarpiui.
Eismo įvykio schema, iš kurios matyti, kad 2009-10-30 14.12 val. iš karto po įvykusio eismo įvykio buvo nubraižyta šio eismo įvykio schema. Šioje schemoje nurodyta, kad eismo įvykis įvyko Rokiškio r., Kavoliškio mst., Vilties – Ramybės gatvių sankryžoje, automobiliams judant kryptimi nuo Rokiškio į Kavoliškį. Nurodyta, kad apžiūrimo kelio danga yra asfaltuota, lygi, sausa. Schemoje pažymėta, kad eismo įvykis įvyko už kelio ženklo „Kavoliškis“(gyvenvietės pradžia kelio ženklas Nr.550) 20 metrų atstumu pačioje sankryžoje automobiliui „VW Golf“ sukant iš pagrindinio kelio į kairę, o automobiliui „Peugeot 308“ tuo pat metu lenkiant automobilį „VW Golf“. Prieš pat Vilties – Ramybės gatvių sankryžą dešinėje kelio pusėje stovi kelio ženklas „Pagrindinis kelias“ (kelio ženklas Nr. 201). Po eismo įvykio: automobilis „Peugeot 308“ stovi dešinėje kelio pusėje 54,60 metro atstumu nuo kelio ženklo „Kavoliškis“, automobilis „VW Golf“ nuvažiavęs nuo kelio iš karto už sankryžos kairėje kelio pusėje stovi šalia medžio 26,30 metro atstumu nuo kelio ženklo „Kavoliškis“.
Automobilio „Peugeot 308“ valst.nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu, kuriuo nustatyti šie automobilio sugadinimai: sulankstyti abu priekiniai automobilio sparnai, sulankstytas variklio dangtis, išdužęs priekinio lango stiklas, sulankstytas priekinis bamperis, išdužę abu priekiniai šviesų žibintai, abu priekiniai posūkių rodikliai, abu priekiniai rūko žibintai.
Automobilio „VW Golf“ valst.nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu, kuriuo nustatyti šie automobilio sugadinimai: suskilęs priekinis lango stiklas, sulankstytas stogas, sulankstyti kairės pusės priekinis ir galinis sparnai, kairės pusės priekinės durys, išdužę kairės pusės durų ir galinio lango stiklai, sulankstytas galinis bamperis, sudužę kairės pusės galiniai žibintai, kairės pusės priekinių ir galinių ratų padangos tuščios, sulankstytas dešinės pusės galinis sparnas, sulankstyti ir išdužę dešinės ir kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėliai.
Liudytojos D. K. parodymais. Ji parodė, kad įvykio dieną automobiliu „R. M.“ vyšninės spalvos važiavo keliu Rokiškis – Pandėlys ir nuo šio kelio pasuko į kelią vedantį link Kavoliškio gyvenvietės. Jai tik įsukus į kelią vedantį link Kavoliškio, važiuojant apie 60 km/h greičiu, ją iš karto aplenkė automobilis „Peugeot“. Šis automobilis ją aplenkęs greit nuvažiavo į priekį. Šio automobilio greitis buvo didelis, tačiau jis važiavo tvarkingai, ją lenkdamas rodė posūkių signalus, aplenkęs sugrįžo į savo eismo juostą Priekyje gerokai toliau ji dar matė važiuojantį kitą automobilį „VW Golf“. Matė, kad ją aplenkęs automobilis „Peugeot“ priartėjo prie kito priekyje važiavusio automobilio „VW Golf“, išvažiavo į kelio vidurį ir trenkėsi į jo priekyje važiavusio automobilio užpakalinę dalį. Automobilis „VW Golf“ tuomet taip pat jau buvo pasukęs į kelio vidurį. Ar šie automobiliai rodė posūkių signalus ji nepastebėjo. Ji sustojusi nuėjo į eismo įvykio vietą. Matė, kad automobilyje „VW Golf“ buvusiai moteriškei buvo šokas, ji verkė.
Išdėstytos aplinkybės teismo nuomone visiškai įrodo, kad L. A. vairuodamas automobilį „Peugeot 308“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisykles (nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ( pažeidė KET 9 p.); sudarė kliūtį ir sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams (pažeidė KET 28 p.); neatsižvelgė į savo greitį ir nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę (pažeidė (duomenys neskelbtini) p.); neįsitikino, kad priekyje ta pačia eismo juosta važiuojanti transporto priemonė nerodo posūkio signalo (pažeidė (duomenys neskelbtini)2 p.); neįsitikino, kad baigdamas lenkti galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei ( pažeidė (duomenys neskelbtini)4.), pažeidė reikalavimą draudžiantį lenkti pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Pagrindinis kelias“ (pažeidė (duomenys neskelbtini)1. p.), dėl ko jo vairuojamas automobilis trenkėsi į priekyje važiavusio ir posūkį iš pagrindinio kelio į šalutinį kelią dariusio automobilio „VW Golf“ valst.nr. (duomenys neskelbtini) galą, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „VW Golf“ vairuotojos J. I. sveikata.
Remiantis aptartais įrodymais ir išdėstytais motyvais teismas laiko įrodyta, kad L. A. 2009 m. spalio 30 d. apie 14.12 val., Kavoliškio k., Rokiškio r., Vilties-Ramybės gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Peugeot 308“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį Ž. A., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 28, 132, 141.2., 141.4., 145.1, punktų reikalavimus, tai yra nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių bei sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (neįsitikino, kad priekyje ta pačia eismo juosta važiuojančios transporto priemonės vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva, baigdamas lenkti, galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei), važiuodamas pagrindiniu keliu, pažymėtu kelio ženklu „Pagrindinis kelias“ – ir pažeisdamas draudimą lenkti, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, neatsižvelgė į važiavimo greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, automobiliu atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusio ir posūki į kairę rodantį bei į kairę sukančio J. I., vairuojamo, jai priklausančio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galą, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl kairio raktikaulio mentinio galo išnirimo buvo nesunkiai sutrikdyta J. I. sveikata, todėl tokia L. A. veika kvalifikuotina pagal LR BK 281 str. 1 d.
Kaltinamojo L. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (LR BK 59 str. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių L. A. atžvilgiu nėra.
Parenkant bausmės rūšį L. A. už padarytą nusikaltimą, atsižvelgtina į tai, kad jis anksčiau neteistas, todėl jam kaip asmeniui pirmą kartą teisiamam už neatsargaus nusikaltimo padarymą parinktina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis.
Parenkant bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad L. A. padarė neatsargų nusikaltimą, L. A. kaip asmenybė charakterizuojamas teigiamai (anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, mokinasi, mokyklos administracijos charakterizuojamas gerai), veikos padarymo dienai neseniai buvo sulaukęs pilnametystės, L. A. atžvilgiu nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, todėl jam skirtinas bausmės dydis mažesnis nei parinktos bausmės numatomos už neatsargaus nusikaltimo padarymą vidurkis.
Atsižvelgiant į tai, kad L. A. vairuodamas buvo neatsargus ir neatidus, vairavo neatsargiai neturėdamas vairuotojo patirties, nes vairuotojo pažymėjimą buvo įgijęs tik 11 dienų iki eismo įvykio, bei siekiant, kad jo nuteisimas už tokio pobūdžio nusikaltimo padarymą jam darytų auklėjamąjį ir prevencinį poveikį, bei tai pasitarnautų bausmės paskirties įgyvendinimui, L. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. jam atimtina teisė vairuoti kelių transporto priemones. (LR BK 67 str.1 d. 2 d. 1 p., 68 str.)
J. I. byloje pareiškė ieškinius 4000 Lt sumai dėl žalos sveikatai atlyginimo, 100000 Lt sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo, 2500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 274 Lt advokato išlaidoms atvykimui į teismą apmokėti. J. I. taip pat prašo pripažinti jai teisę į su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taip pat J. I. prašo priteisti procesines penkių procentų metines palūkanas nuo šių ieškinių gavimo teisme dienos iki pat visiško jų įvykdymo.
J. I. prašo priteisti po 800 Lt už kiekvieną mėnesį nuo 2009-10-30 iki 2010-03-30 imtinai, t.y. iš viso 4000 Lt jos negautoms pajamoms atlyginti. J. I. nurodo, kad ji prieš eismo įvykį pagal darbo sutartį niekur nedirbo, todėl jai turėtų būti priteista po minimalų atlyginimą kas mėnesį skaičiuojant nuo eismo įvykio momento.
Vadovaujantis LR CK 6.283 str.1 d. sužalotam asmeniui, šio patirtus nuostolius privalo atlyginti už žalą atsakingas asmuo. To paties straipsnio 2 d. nurodo, kad nuostolį sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Iš bylos medžiagos žinoma, kad J. I. iki eismo įvykio niekur nedirbo ir neketino įsidarbinti, todėl laikytina, kad jei ji ir nebūtų sužalota eismo įvykio metu, ji nebūtų gavusi su darbo santykiais susijusių pajamų. Iš to seka, kad J. I. prašomi priteisti po 800 Lt už mėnesį, nuo eismo įvykio dienos, viso 4000 Lt sumai, kaip negautos pajamos yra niekuo nepagrįsti, todėl jos ieškinys dėl 4000 Lt negautų pajamų atmestinas. Tuo pačiu pagrindu atsisakytina patenkinti J. I. reikalavimą pripažinti jai teisę į tų pačių nuostolių ir po 2010-03-30 iki pat jos gydymo bei nedarbingumo pabaigos, atlyginimą, o klausimas dėl tokio ieškinio dydžio neperduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
J. I. prašo pripažinti jai teisę į su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidų bei kitos sveikatos grąžinimui būtinų išlaidų atlyginimą) nuo 2009-12-31 iki kol tai bus jai reikalinga patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Vadovaujantis LR BPK 115 str. 2 d. teismas išimtinais atvejais, negalėdamas civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavęs papildomos medžiagos, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismas mano, kad šio straipsnio nuostatomis galima būtų vadovautis jei būtų pareikštas ieškinys ir jame nurodoma konkreti prašoma priteisti suma, kurios teismas negalėtų apskaičiuoti neatidėjęs bylos nagrinėjimo. Šiuo atveju net nenurodomas ieškinio dydis, todėl negalima ieškinio net pradėti nagrinėti. Laikytina, kad toks ieškinys neatitinka civiliniam ieškiniui keliamų reikalavimų (LR CPK 135 str.1 d. 1 p.), todėl jis paliktinas nenagrinėtinu. Pažymėtina, kad tokiu atveju J. I. apsisprendus dėl jai padarytos turtinės žalos dydžio bei turint žalos dydį pagrindžiančius dokumentus, ji galėtų kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka arba žalos atlyginimo klausimą išspręsti ne ginčo tvarka, pateikiant pretenziją draudimo bendrovei UAB „BTA draudimas“. Šio draudimo bendrovės atstovė patikino, kad draudimo bendrovė neatsisako atlyginti tokios žalos jei tik bus pateikti tokią žalą patvirtinantys dokumentai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tokią žalą draudimo bendrovė UAB „BTA draudimas“ pagal pateiktus žalą pagrindžiančius dokumentus iki 2009-12-31 J. I. jau yra atlyginusi.
J. I. prašo priteisti jos patirtą neturtinę žalą, kurią ji įvertina 100000 Lt. Iš byloje nustatytų aplinkybių žinoma, kad J. I. po eismo įvykio patyrė: fizinį skausmą – jai buvo sumuštas kairys petys, išniro kairiojo raktikaulio mentinis galas; ilgalaikius nepatogumus, nes buvo guldyta į ligoninę, jai buvo atliekamos pakartotinės operacijos, dvasinį sukrėtimą bei dvasinius išgyvenimus; ji tuo metu negalėdama valdyti vienos rankos negalėjo gyventi pilnavertiško gyvenimo. Išdėstyti argumentai įrodo, kad J. I. neabejotinai patyrė neturtinę žalą. (LR CK 6.250 str. 1 d.)
Įvertindamas neturtinę žalą pinigais teismas atsižvelgia į tai, kad J. I. sužalojimas nebuvo sunkus, tačiau jos gydymas ir su tuo susiję nepatogumai (negalėjimas atlikti sunkesnių darbų) užtruko nuo pat eismo įvykio momento ir tęsiasi iki šiol. Teismas vertindamas neturtinės žalos dydį atmeta J. I. ieškinyje išdėstytus argumentus, kad ji dėl patirtos kairės rankos traumos negalėjo atlikti darbų ir dešine ranka. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas J. I. gydęs gydytojas R. B. patvirtino, kad J. I. nesiskundė jokiais dešinės rankos skausmais ar veiklos sutrikimais, o medicininiuose išrašuose nurodyti apribojimai dirbti darbą dešine ranka yra viso labo spausdinimo klaida. Įvertinant neturtinę žalą atsižvelgiama, kad žala J. I. buvo padaryta neatsargiais kaltinamojo L. A. veiksmais, atsižvelgiama ir į nukentėjusiosios bei kaltinamojo turtinę padėtį – nukentėjusioji nedirbanti, kaltinamasis – moksleivis, t.y. abi šalys neturi pastovių pajamų. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu J. I. buvo pareiškusi ieškinį dėl neturtinės žalos 16000 Lt sumai, o teisminio nagrinėjimo metu ieškinį padidino iki 100000 Lt motyvuodama tik tuo, kad yra keletas bylų, kuriose buvo priteista tokio dydžio neturtinės žalos suma. Teismas laiko, kad J. I. prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, todėl jį mažina. Neturtinės žalos dydis priteistinas atsižvelgiant į aplinkybę, kad dalį neturtinės žalos (260 Lt) J. I. jau yra atlyginusi draudimo bendrovė, kuri pagal pateiktus dokumentus traktavo, kad J. I. buvo nedarbinga 13 dienų.
J. I. prašo priteisti 2500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. LR BPK 106 str. 2 d. numato galimybę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Laikytina, kad nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos nėra aiškiai per didelės, šią sumą patvirtina advokato A.P. Z. pateiktos teisinių paslaugų sutartys, pakvitavimai, kvitai, todėl prašoma priteisti suma laikytina pagrįsta ir priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiajai. Reikalavimas šią sumą priteisti ir iš UAB „BTA draudimas“ laikytinas nepagrįstu, nes nukentėjusiojo išlaidos turėtos atstovo paslaugoms apmokėti, nėra civilinės atsakomybės, kilusios iš eismo įvykio, dalykas.
J. I. taip pat prašo priteisti iš atsakovų 274 Lt advokato atvykimo į Rokiškį iš Vilniaus išlaidas. Iš bylos medžiagos matyti, kad atvykimo į teismą išlaidas patyrė advokatas A.P. Z., o ne nukentėjusioji, todėl laikytina, kad J. I. reikalavimas jai priteisti advokato kelionės išlaidas yra nepagrįstas. Be to, teismas laiko, kad vadovaujantis LR Advokatūros įstatymo 50 str. 4 d. advokato veiklos išlaidos apmokamos iš advokato užmokesčio už pagal sutartį suteiktas teisines paslaugas, t.y. nukentėjusiojo atstovo (advokato) kelionės išlaidos mokamos iš šalies, kurios iniciatyva atstovas pakviestas, atstovavimo išlaidų, todėl ir šiuo pagrindu laikytina, kad atskiras reikalavimas atlyginti advokato kelionės išlaidas yra nepagrįstas.
Automobilio „Peugeot 308“, valst.nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo L. A., kaip automobilio valdytojo civilinė atsakomybė laikotarpiui nuo 2009-02-21 iki 2010-02-20 buvo apdrausta UAB „BTA Draudimas“ (draudimo liudijimo serija (duomenys neskelbtini)), todėl padarytą turtinę bei neturtinę žalą sudarytos sutarties ribose privalo atlyginti UAB „BTA Draudimas“. LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2007-05-17 Nr. X-1137 redakcija) įsigaliojusio nuo 2007-06-11 11 str. 1 d. 1 p. nuostatos numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje yra 500000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100000 eurų dėl žalos turtui, todėl tokios sumos ribose UAB „BTA Draudimas“ privalo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. I.. Kadangi priteistina tik neturtinė žala, todėl vertinant 1000 eurų sumą litais vadovaujamasi Lietuvos banko duomenis, iš kurių žinoma, kad lito ir euro santykis yra 3,4528, todėl laikytina, kad 1000 eurų yra (1000 Eurų x 3,4528 = 3452,8 Lt) 3452,8 Lt.
J. I. prašo priteisti procesines penkių procentų metines palūkanas nuo ieškinių gavimo teisme dienos iki pat visiško jų įvykdymo. Vadovaujantis LR CK 6.210 str. 1 d. numato, kad laiku prievolės neįvykdęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Iš šios nuostatos esmės išplaukia, kad tokios palūkanos išieškomos taip pat ir kai piniginė prievolė atsiranda esant ne tik sutarties pažeidimui, tačiau ir esant deliktinei atsakomybei. LR CK 6.37 str. 2 d. reglamentuota, kad palūkanos privalo būti mokamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis šiais motyvais teismas laiko, kad J. I. reikalavimas priteisti procesines penkių procentų metines palūkanas yra pagrįstas.
Proceso išlaidas šioje byloje sudarė liudytojų iškvietimas į teismo posėdį (10,50 Lt), todėl šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš L. A. valstybei. (LR BPK 103 str., 105 str.)
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 303 str. 2 d., teismas
nusprendė:
L. A., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d., ir jį nuteisti 20 MGL, t.y. 2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) dydžio bauda.
Įpareigoti L. A. baudą sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
L. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams.
L. A. ikiteisminio tyrimo metu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
J. I. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir jai priteisti 8000 Lt (aštuonis tūkstančius litų) neturtinės žalos, atitinkamai priteisiant sutarties ribose iš UAB „BTA draudimas“ (įm. kodas 110079036, Verkių g. 29, 18 korpusas, LT-09108 Vilnius) 3192,8 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt du litus 80 cnt.) ir iš L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 4807,20 Lt (keturis tūkstančius aštuonis šimtus septynis litus 20 cnt.), taip pat priteisiant procesines penkių procentų metines palūkanas nuo ieškinių gavimo teisme dienos, t.y. nuo 2010-02-22 iki pat visiško jų įvykdymo.
Priteisti iš L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) J. I., a.k. (duomenys neskelbtini) 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat priteisiant procesines penkių procentų metines palūkanas nuo prašymo atlyginti šias išlaidas gavimo teisme dienos, t.y. nuo 2010-02-22 iki pat visiško jų įvykdymo
Priteisti iš L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 10,50 Lt (dešimt litų 50 cnt.) proceso išlaidų valstybei.
Atmesti J. I. ieškinį dėl žalos sveikatai 4000 Lt sumai atlyginimo bei atsisakyti pripažinti jai teisę į tų pačių nuostolių ir po 2010-03-30 iki pat jos gydymo bei nedarbingumo pabaigos, atlyginimą ir klausimo dėl tokio ieškinio dydžio neperduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
J. I. ieškinį dėl pripažinimo jai teisės į su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų patenkinimą, o klausimo dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, palikti nenagrinėtu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.