- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-30
- Bylos Nr.
- 2S-2477-866/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35980-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (pareiškėjo) P. B. bankroto administratoriaus MB „Ius LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas bankroto administratoriaus MB „Ius Lt“ prašymas patvirtinti pareiškėjo P. B. patikslintą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektą. Prašyme nurodyta, kad pareiškėjas patikslino planą bei pateikė kreditorių susirinkimui svarstyti pakartotinai. Kreditorių susirinkimas turėjo vykti 2018 m. birželio 29 d., tačiau vienintelis kreditorius jame nebalsavo, todėl jo pozicija dėl patikslinto plano nėra žinoma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. B. bankroto administratoriaus MB „Jus LT“ prašymą dėl patikslinto kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.
Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1964-781/2018, konstatuota, jog fizinio asmens P. B. bankroto byloje 2018 m. vasario 27 d. įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo metu nepritarta mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su FABĮ 7 straipsnio reikalavimais. Taigi, pagal FABĮ reglamentavimą šioje byloje pareiškėjas P. B. privalėjo pateikti patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą pakartotinai svarstyti kreditorių susirinkimui.
Teismas nesutiko su bankroto administratoriaus nuomone, kad tai, jog vienintelis kreditorius dėl patikslinto plano nebalsavo, nesudaro kliūčių tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą.
Teismas nustatė, kad vienintelis fizinio asmens P. B. kreditorius apie šaukiamą kreditorių susirinkimą buvo informuotas elektroniniu paštu siunčiant pranešimą dėl susirinkimo, balsavimo raštu biuletenius, planą bei išvadą apie planą. Toks kreditoriaus informavimas apie šaukiamą kreditorių susirinkimą nelaikytas tinkamu, be to, teismui nėra pateiktą duomenų apie tai, kad kreditorius gavo bankroto administratoriaus siųstą informaciją apie šaukiamą kreditorių susirinkimą.
Teismas nurodė, kad net ir tuo atveju, jei būtų laikoma, kad kreditorius AB „Swedbank“ kreditorių susirinkime nedalyvavo būdamas tinkamai informuotas apie šį kreditorių susirinkimą, kreditorių susirinkimas vis tiek turi būti laikomas neįvykusiu dėl kvorumo nebuvimo.
Duomenų, kad bankroto administratorius neįvykus 2018 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimui būtų šaukęs pakartotinį kreditorių susirinkimą, teismui nėra pateikta. Teismas konstatavo, kad po pirmojo kreditorių susirinkimo nepritarimo pateiktam fizinio asmens P. B. mokumo atkūrimo planui, patikslintas mokumo atkūrimo planas kreditorių susirinkimui nebuvo pateiktas, kadangi kitas kreditorių susirinkimas yra neįvykęs.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjo bankroto administratorius MB „Jus LT“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-26420-868/2018 ir perduoti klausimą dėl pareiškėjo P. B. patikslinto kreditorių reikalavimo ir mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad administratorius apie 2018 m. birželio 29 d. įvyksiantį kreditorių susirinkimą kreditorių AB „Swedbank“ informavo 2018 m. birželio 8 d. elektroniniu laišku. Bankroto administratorius atkreipė dėmesį, kad AB „Swedbank“ interneto svetainėje nurodomi kontaktiniai duomenys, tarp jų ir elektroninis paštas info@swedbank.lt, kuriuo bankroto administratorius ir siuntė kreditoriui pranešimą. Teigia, kad įstatymų leidėjas FABĮ 8 straipsnyje yra nustatęs atskirą balsavimo dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo procedūrą, t. y. dėl šio plano projekto turi būti balsuojama kreditorių grupėse. Planas laikytinas patvirtintu tik tuo atveju, jei kiekvienoje grupėje „už“ balsavo kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro daugiau kaip pusę visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Pažymi, kad reikalavimai balsų skaičiavimo mokumo atkūrimo plano klausimu ir kitais kausimais yra skirtingi bei mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūra yra sudėtingesnė. Apeliantas nurodo, kad FABĮ 25 straipsnyje aptarta balsavimo procedūra dėl kitų su kreditorių susirinkimo kompetencija susijusių klausimų. FABĮ 25 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Apeliantas pažymi, kad reikalavimai balsų skaičiavimo mokumo atkūrimo plano klausimu ir kitais klausimais yra skirtingi. Sprendžiant mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą yra numatyta sudėtingesnė procedūra siekiant užtikrinti, jog skirtingi kreditoriai nepažeistų vieni kitų interesų, t. y. balsuojama grupėse bei privaloma gauti tiek įkaito turėtojų, tiek privilegijuotų kreditorių pritarimą. Apeliantas nurodo, kad FABĮ 25 straipsnio 9 dalyje nustatyta pakartotinė balsavimo procedūra yra visiškai netinkama ir negali būti taikoma sprendžiant mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą. Teigia, kad FABĮ 25 straipsnio 9 dalyje akivaizdžiai nėra aptarta balsavimo grupėse tvarka, taikant šią nuostatą nėra galimybės suskirstyti kreditorių į grupes bei užtikrinti, jog bus subalansuoti atskirų kreditorių interesai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Plano tvirtinimo tvarka apibrėžta FABĮ 8 straipsnyje, pagal kurio nuostatas plano projektas turi būti teikiamas kreditorių susirinkimui. Tuo atveju, jei kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakarotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis).
Kaip yra pažymėta kasacinės instancijos teismo praktikoje, teismas turi patikrinti, ar pareiškėjas laikėsi įstatyme nustatytos plano projekto tikslinimo ir pakartotinio svarstymo procedūros. Nustatęs, kad bankroto administratorius nesilaikė plano tikslinimo procedūros, teismas turi netenkinti jo prašymo ir netvirtinti pateikto plano (FABĮ 8 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens P. B. mokumo atkūrimo planas, kuriam buvo nepritarta I – ajame kreditorių susirinkime. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinta ir prašymas dėl plano patvirtinimo paliktas nenagrinėtas.
Bankroto administratorius 2018 m. birželio 29 d. sušaukė pakartotinį bankrutuojančio fizinio asmens P. B. kreditorių susirinkimą, kuriame turėjo būti sprendžiama dėl patikslinto fizinio asmens P. B. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Bankroto administratorius nurodo, jog vienintelį P. B. kreditorių AB „Swedbank“ jis informavo 2018 m. birželio 8 d. elektroniniu paštu adresu info@swedbank.lt išsiųsdamas pranešimą apie šaukiama kreditorių susirinkimą, balsavimo raštu biuletenį bei bankroto administratoriaus išvadą. Tačiau AB „Swedbank“ balsavimo biuletenio nepateikė.
Visų pirma pažymėtina tai, kad fizinio asmens bankroto byloje yra duomenys apie kreditoriaus AB „Swedbank“ atstovą - AB „Swedbank“ atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties nurodytas kontaktinis asmuo – teisės tarnybos bylinėjimosi departamento teisininkas Tomas Kalinas, bei šio banko atstovo elektroninio pašto duomenys – tomas.kalinas@swedbank.lt. Antra, byloje taip pat nustatyta, jog vienintelis bankrutuojančio asmens kreditorius AB „Swedbank“ nuosekliai nepritarė fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projektui. Minėtas aplinkybes patvirtina, tiek kreditoriaus nepritarimas plano projektui pirmajame kreditorių susirinkime, tiek pateiktas atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria patvirtintas fizinio asmens mokumo atkūrimo planas. Taigi, kreditorius AB „Swedbank“ fizinio asmens P. B. bankroto procese visą laiką buvo aktyvus ir aktyviai reiškė savo poziciją, kas teismo vertinimu, patvirtina, jog bankroto administratorius, gindamas tiek fizinio asmens, tiek kreditoriaus interesus, turėjo pareigą ne formaliai išsiųsti pranešimą, o išnaudoti visus galimus pranešimo apie kreditorių susirinkimą būdus, juolab, kad, minėta, buvo nurodytas kontaktinis asmuo.
Apeliantas, grįsdamas skundą taip pat nurodo, mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūra numatyta FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje, tuo tarpu FABĮ 25 straipsnio 9 dalyje numatyta pakartotinė balsavimo procedūra yra netinkama ir negali būti taikoma sprendžiant mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą.
FABĮ 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo arba iš anksto raštu balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Šios nuostatos netaikomos, kai yra šaukiamas pakartotinis susirinkimas (FABĮ 25 straipsnio 5 dalis), ir pakartotiniame susirinkime sprendimas laikomas priimtu kai už jį balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių ir iš anksto raštu balsavusių kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos (FABĮ 25 straipsnio 9 dalis).
Tuo tarpu FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendžiant dėl plano patvirtinimo, kreditoriai balsuoja grupėse ir sprendimas laikomas priimtas kai kiekvienoje kreditorių grupėje plano projektui pritaria kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę šios grupės kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos.
Taigi, sprendžiant dėl plano patvirtinimo yra nustatyta atskira balsų skaičiavimo tvarka, kuomet kreditorių sprendimas laikomas priimti/nepriimtu, bet ne atskira tvarka kuomet susirinkimas laikomas įvykusiu/neįvykusiu. Todėl, apelianto argumentai šioje dalyje laikytini nepagrįstais.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti bankroto administratoriaus prašymą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo palikti nepakeistą.